Civilinė byla Nr. e2-471-1154/2026
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-04660-2025-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.6.8.1
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 30 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Lina Navickytė,
sekretoriaujant E. B.,
dalyvaujant ieškovei G. A., jos atstovei advokatei L. G.,
atsakovui A. K., jo atstovui advokatui V. T.,
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. V.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. A. ieškinį atsakovui A. K. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Teismas
n u s t a t ė :
1. ieškovė G. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. K., kuriuo prašė: 1) nepilnamečio sūnaus N. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su jo motina G. A.; 2) nustatyti ieškinyje nurodytą atsakovo A. K. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi N. K. tvarką; 3) priteisti nepilnamečiam sūnui N. K. iš atsakovo A. K. išlaikymą po 400 Eur, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo 2025 m. rugpjūčio 13 d. iki sūnaus pilnametystės, pinigines lėšas pervedant į G. A. nurodytą banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 dienos, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; lėšas pavesti tvarkyti G. A. uzufrukto teise; 4) priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu kartu apsigyveno 2020 metais, susituokę nebuvo. (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus N. K. Atsakovas savo tėvystę pripažino pareiškimu ir vaiko gimimo įraše yra nurodytas jo tėvu. Bendro gyvenimo metu atsakovas mažai skyrė dėmesio sūnaus auklėjimui, prie jo išlaikymo neprisidėjo, nors dirbo ir turėjo pajamų. Šalys gyveno nuomojamame būste ir visa tiek būsto, tiek vaiko išlaikymo našta teko vienai ieškovei, o atsakovas savo gaunamas pajamas naudojo savo poreikiams. 2025 m. rugpjūčio 13 d. atsakovas paliko ieškovę ir sūnų ir iš nuomojamo buto išėjo gyventi su kita moterimi. Privalomosios mediacijos metu šalims nepavyko taikiai susitarti dėl vaiko išlaikymo dydžio.
3. Dėl nepilnamečio vaiko N. K. gyvenamosios vietos nustatymo ieškovė nurodė, kad gimus sūnui, visa jo išlaikymo ir priežiūros našta teko jai vienai. Nuo 2025 m. rugpjūčio 13 d., kai su atsakovu pradėjo gyventi skyrium, sūnus ir toliau gyvena su ieškove, ji viena jį išlaiko finansiškai, suteikia jam saugias ir tinkamas sąlygas augti ir vystytis. Ieškovę su sūnumi sieja stiprus emocinis ryšys. Su sūnumi gyvena pagal žodinę nuomos sutartį nuomojamame dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur sūnus turi visus būtinus daiktus ir baldus. Atsakovas nuo gyvenimo skyriumi pradžios per tris mėnesius tik vieną kartą trumpam buvo pasiėmęs sūnų su savimi. Sūnus pasiilgsta tėvo ir nori su juo būti, tačiau atsakovas ignoruoja vaiko norą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovė prašė nepilnamečio sūnaus N. K. gyvenamąją vietą nustatyti su ja.
4. Pasisakydama dėl išlaikymo vaikui priteisimo, ieškovė pažymėjo, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. numatoma minimali mėnesinė alga (MMA) bus 863 Eur į rankas, vaiko pinigai 129,50 Eur, todėl išlaikymo suma iš atsakovo pusės – 366 Eur. Ieškovė pateikė vaiko poreikių lentelę, pagal kurią nepilnamečio vaiko išlaikymo išlaidos per mėnesį apytiksliai sudaro 831 Eur. Ieškovė nurodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), UAB „L.“, jos darbo užmokestis yra apie 1200 Eur į rankas. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad gyvena nuomojamame bute, moka po 250 Eur nuompinigių. Nuosavo nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi. Sūnui yra diagnozuota (duomenys neskelbtini), dažnai serga peršalimo ligomis, dėl ko tenka pirkti vaistų nuo kosulio, nosies lašų, pastilių nuo gerklės skausmo, kurie yra nekompensuojami. Taip pat sūnaus itin sausa oda, todėl prausimuisi ji turi pirkti vaistinėje specialias priemones. Ieškovės žiniomis, atsakovas šiuo metu sąmoningai nedirba, neturi kitų išlaikytinių ir sveikatos sutrikimų, kurie trukdytų jam dirbti, todėl sūnui turi skirti po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo gyvenimo skyriumi pradžios 2025 m. rugpjūčio 13 d. iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant mokėtinas pinigines lėšas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
5. Ieškovė taip pat nurodė, kad atsakovas su vaiku bendrauja itin retai, praktiškai yra nusišalinęs nuo jo auklėjimo ir bendravimo, todėl būtina nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką taip:
5.1. kas pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį tėvas privalo pasiimti sūnų N. iš jo gyvenamosios vietos ir su juo bendrauti nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 19 val., pasibaigus bendravimo laikui, grąžinti sūnų į motinos ir sūnaus gyvenamąją vietą;
5.2. tėvas privalo pasiimti sūnų su savimi iš jo gyvenamosios vietos ir su juo bendrauti savo atostogų metu keturiolika dienų, šį laiką skaidant į dvi dalis po savaitę laiko; pasibaigus bendravimo laikui, grąžinti vaiką į motinos ir vaiko gyvenamąją vietą. Apie numatomą atostogų laiką tėvas informuoja sūnaus motiną ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį laiko;
5.3. tėvas privalo kiekvienais metais pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos Šv. Kalėdų antrąją dieną ir Šv. Velykų antrąją dieną nuo 10 val. iki 19 val.; pasibaigus bendravimo laikui, grąžinti sūnų į motinos ir sūnaus gyvenamąją vietą;
5.4. tėvas privalo kiekvienais metais pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos per Tėvo dieną ir bendrauti su sūnumi nuo 10 val. iki 19 val.; pasibaigus bendravimo laikui, grąžinti sūnų į motinos ir sūnaus gyvenamąją vietą;
5.5. tėvas, negalėdamas pasiimti sūnaus šioje tvarkoje nurodytu laiku, privalo informuoti sūnaus motiną ne vėliau kaip prieš 48 valandas trumpąja žinute arba skambučiu;
5.6. sūnaus ligos ar kitu svarbiu atveju (išvykimas, atostogos ir kt.) tėvo bendravimo su sūnumi laikas gali būti keičiamas, tėvams iš anksto susitarus dėl kito tėvo bendravimo laiko;
5.7. sūnaus motina privalo informuoti tėvą apie sūnaus ikimokyklinės / mokyklinės ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos pakeitimą.
6. Atsakovas A. K. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Kartu atsakovas neginčijo nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove bei savo pareigos išlaikyti vaiką, tik pažymėjo, kad, jo nuomone, 250 Eur išlaikymo per mėnesį suma nepilnamečiam sūnui, atsižvelgiant į vaiko amžių, būtų pakankama. Taip pat atsakovas iš esmės neprieštaravo ieškovės siūlomai jo bendravimo su vaiku tvarkai.
7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) 2026 m. sausio 12 d. pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovė paaiškino, jog ieškinio reikalavimus palaiko visiškai. Ieškovė prašė sūnaus N. K. gyvenamąją vietą nustatyti su ja, nurodė, kad su atsakovu gyvena skyrium nuo 2025 m. rugpjūčio 13 d., sūnus N. visuomet gyveno su ja, ji viena išlaiko vaiką, vaikui suteikia saugias ir tinkamas sąlygas augti ir vystytis, su vaiku ją sieja stiprus emocinis ryšys. Ieškovė nurodė, kad atsakovas išlaikymo sūnui N. nemoka, jos žiniomis, šiuo metu sąmoningai niekur nedirba, nors sveikatos sutrikimų, kurie trukdytų dirbti, neturi. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą sūnui N. K. po 400 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2025 m. rugpjūčio 13 d. iki sūnaus pilnametystės. Atsakovas priteisto laikino išlaikymo nemoka. Ieškovė prašo nustatyti ieškinyje išdėstytą bendravimo su nepilnamečiu N. K. tvarką. Atsakovas su vaiku bendrauja itin retai, yra nusišalinęs nuo dalyvavimo sūnaus auklėjime. Atsakovas nuo šalių gyvenimo skyrium su sūnumi bendravo du kartus. Ieškovė dirba UAB „L.“, gauna atlyginimą apie 1200 Eur per mėnesį ir vaiko pinigus 122,50 Eur. Ieškovė gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame 2 kambarių bute. Butas su visais patogumais, jame švaru, tvarkinga, yra vaikui reikalingi namų apyvokos daiktai. N. miega atskirame kambaryje, kuriame yra išskleidžiamas miegamasis kampas, komoda, lentyna, 2 spintelės, veidrodis, TV, stalas, 4 kėdės. Motinos namuose sudaromos tinkamos sąlygos nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Atsakovo šeimos aplinkos sąlygos nepatikrintos ir jo nuomonė dėl ieškinio reikalavimų neišklausyta, nes atsakovas iš anksto suderintu laiku nesudarė sąlygų patikrinti jo šeimos aplinkos sąlygas. Socialinės paramos informacinės sistemos duomenimis, G. A. ir A. K. Skyriui dėl vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimų nežinomi. Nepilnametis vaikas N. K. lanko (duomenys neskelbtini). Motinos teigimu, sūnui diagnozuota (duomenys neskelbtini), dažnai serga peršalimo ligomis.
8. Skyriaus nuomone, atsižvelgiant į ieškinyje išdėstytas aplinkybes, į ieškovės paaiškinimus, nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus, tikslinga nustatyti nepilnamečio N. K. gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteisti ieškovės prašomo ar panašaus dydžio išlaikymą vaikui, nustatyti ieškovės prašomą ar panašią tėvo bendravimo su sūnumi tvarką, taip bus užtikrinta nepilnamečio vaiko teisė bendrauti su tėvu.
9. Ieškovė teismo posėdyje ieškinį palaikė visa apimtimi, rėmėsi ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, byloje pateiktais įrodymais, papildomai paaiškino, kad atsakovas vaiko išlaikymui vieną kartą buvo pervedęs 300 Eur sumą, taip pat ji iš antstolio gavo 140 Eur. Atsakovas vaiko visiškai nežiūri, paskutinį kartą buvo atėjęs sausio 10 d., atnešė vaikui dovaną, tačiau su juo pabūti nepasiliko. Nuo pat gyvenimo kartu jis nelabai vaiku rūpinosi, ieškovė juo rūpinosi viena. Vaikui trūksta tėvo, bet atsakovas nereaguoja, nerodo noro nei bendrauti su vaiku, nei teikti jam išlaikymą. Atsakovas vieną kartą buvo pasiėmęs vaiką, tačiau jį nuvežė pas savo mamą ir paliko, pats su juo nebuvo, o paskui parvežė. Ji kliūčių bendrauti su vaiku nedaro, visada siūlo su juo bendrauti. Atsakovas niekada nepasidomėjo, kaip vaikui sekasi, ar viskas gerai. Vaikas turi problemų su dantimis, dėl to ieškovei su vaiku reikia važinėti į (duomenys neskelbtini), ji vairuotojo pažymėjimo neturi, todėl už kelionę sumokėjo 50 Eur, o dabar reikės dar važiuoti kitą mėnesį. Ieškovė taip pat sumokėjo 33 Eur už nuotraukas darželyje. Vaikas lanko robotikos būrelį, kuris kainuoja apie 56 Eur, šokių būrelį, kurio kaina 12 Eur. Už darželį mokėtina visa kaina sudaro 140 Eur. Vieno danties dantų šepetėlis kainavo 15 Eur, taip pat reikia pirkti atskirą pastą be fluoro. Vaikui nustatytas (duomenys neskelbtini), todėl reikia pirkti specialią dušo želę, kurios kaina apie 36 Eur. Kiekvieną mėnesį darželyje vyksta renginiai, spektakliai, kurie kainuoja po 5 Eur. Ieškovė šiuo metu nelabai išgali pragyventi. Ji visą mėnesį nedirbo, todėl gaus mažai pajamų. Ieškovė paaiškino, kad vaiko poreikių lentelėje nurodyta 180 Eur suma buto nuomai buvo aktuali anksčiau, o šiuo metu ji turi įsigijusi būstą, kurį pirko dėl vaiko, tačiau moka būsto paskolą, todėl išlaidos susidaro dar didesnės. Vaikas greitai išauga drabužius, todėl nurodytos išlaidos yra pagrįstos. Nurodė, kad būreliai, renginiai nėra privalomi, tačiau kai dalyvauja visa darželio grupė, jai būtų nesmagu, jeigu jos vaikas vienas liktų. Taip pat papildomai dar būna išlaidų gimtadieniams. Išlaidos patalynei pagrįstos, nes ji susidėvi, be to, vaikui vis dar prireikia sauskelnių.
10. Ieškovės atstovė advokatė L. G. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė. Ji pažymėjo, kad atsakovas išlaikymo gera valia iš esmės neteikia, nors yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovas visiškai nežino vaiko poreikių, atstovė drįsta abejoti, ar jis žino, kiek per mėnesį kainuoja vaiko darželio lankymas, kokius būrelius jis lanko. Ieškovė įsigijo 2 kambarių butą, yra paėmusi 25 000 Eur paskolą, kas mėnesį moka apie 396 Eur, taip pat komunalinius mokesčius, ji tam skiria pusę savo atlyginimo. Vaikas turi problemų su dantimis, reikia važinėti į Kauną, taip pat jam reikalingi žaislai, knygelės, įvairios lavinimo priemonės, vaikas turi teisę į kokybišką laisvalaikį, mitybą. Atstovės teigimu, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės darbo užmokestis yra 1200 Eur į rankas, kad ji grąžina bankui paskolą, ji viena pasirūpina, kad vaikas turėtų tinkamas gyvenimo, augimo sąlygas, moka už darželį, robotikos, šokių būrelius, vaikas dažnai serga įvairiomis peršalimo ligomis, iš atsakovo priteistina 400 Eur išlaikymo suma būtų protinga ir pakankama būtinųjų vaiko poreikių tenkinimui. Atstovė nurodė, kad atsakovas sąmoningai blogino savo turtinę padėtį. Atsakovas sąmoningai praleido teismo nustatytą terminą pateikti duomenis apie turimas transporto priemones ir nekilnojamąjį turtą, nes laukė, kol antstolis panaikins areštą jo automobiliams, tada automobilius perleido kitų asmenų nuosavybėn ir išsiėmė pažymą apie tai, kad jis neturi jokių transporto priemonių. Iš byloje pateiktų internetinių portalų skelbimų matyti, kad atsakovas reklamuojasi kaip brangiai superkantis įvairius transporto priemonių – automobilių ir motociklų – valstybinius numerius, taip pat kad atsakovas už 2500 Eur parduoda transporto priemonės valstybinį numerį, superka senus nevažiuojančius automobilius, todėl manytina, kad atsakovas turi neoficialių pajamų, iš kurių jis pajėgus teikti tinkamo dydžio išlaikymą. Be to, advokatė atkreipė dėmesį į atsakovo su atsiliepimu pateiktą banko sąskaitos išrašą už 2025 m. gruodžio mėnesį, iš jo matyti, kad atsakovas iš kitų asmenų yra gavęs 1240 Eur. Atsakovas yra bedarbis (tačiau nepateikęs byloje duomenų, ar gauna nedarbo draudimo išmokas), tačiau jaunas, sveikas, neturi kitų išlaikytinių, finansinių įsipareigojimų, taigi gali dirbti, o galimybių susirasti darbą mieste yra labai daug. Atsakovas teigia, kad jis buvo patekęs į eismo įvykį, todėl nepataisomai sugadino automobilį, tačiau iš pateiktos sąskaitos išrašo matyti, kad draudimas išmokėjo jam 2476 Eur draudimo išmoką. Taigi, jis turėjo galimybę vaikui teikti laikiną išlaikymą, tačiau, kaip matyti iš sąskaitos išrašo, suskubo išgryninti visus pinigus. Atsižvelgiant į tai, advokatė mano, kad mažinti ieškovės prašomą išlaikymą nėra jokio pagrindo, nepaisant to, kad vaikas (duomenys neskelbtini) metų, tačiau darželio išlaidos didelės, motina viena negali patenkinti visų vaiko poreikių, tokio amžiaus vaikai greitai auga, todėl prašo iš atsakovo priteisti nepilnamečio sūnaus išlaikymui po 400 Eur nuo tada, kai nutrūko šalių bendras gyvenimas, t. y. nuo 2025 m. rugpjūčio 13 d., ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Atsakovas A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškinio reikalavimu dėl vaiko išlaikymo nesutinka, palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją. Atsakovas nurodė, kad dėl bendravimo tvarkos jį viskas tenkina. Taip pat sutinka su prašoma nustatyti vaiko gyvenamąja vieta. Atsakovas pažymėjo, kad jis nori vaiką pasiimti, bet jam buvo pareikšta, kad jis vaiko nematys ir daugiau jo negaus. Sausio 10 d. jis buvo nupirkęs automobilį vaikui už 300 Eur, atvyko pas jį, tačiau, siekdamas išvengti konfliktų, pasišalino. Išlaikymo dabar nemoka, nes dėl šaltų orų negali dirbti, nevyksta betonavimo darbai, dabar yra registruotas Užimtumo tarnyboje, nuo kito mėnesio gaus po 220 Eur išmokas. Iki nutrūkstant bendravimui su ieškove jis dirbo (duomenys neskelbtini) pavėžėju, uždirbo 800 Eur, tačiau darbinė veikla nutrūko, nes automobilis buvo nepataisomai sugadintas. Atsakovas nesutiko su 400 Eur suma vaiko išlaikymui, jo manymu, tokio amžiaus vaikui tiek tikrai nereikia, tačiau sutiktų su 275 Eur suma. Dėl skelbimų internete paaiškino, kad jis norėjo užsidirbti pinigų, bet jis tik ieško, nieko nenupirko. Pirmas automobilis BMW buvo parduotas prieš kokį mėnesį ar daugiau; nežino, kodėl jam buvo taikomas areštas. O antras automobilis BMW buvo prieš areštą parduotas, tik nebuvo patvirtintas pirkimas, pirkėjas nepateikė deklaracijos. Po arešto panaikinimo patvirtinto pirkimą. Abu automobiliai buvo patekę į eismo įvykius ir nevažiuojantys. Po pardavimo vieną kartą pervedė 300 Eur ieškovei, sumokėjo 330 Eur antstoliui, vis dar tebemoka automobilio paskolą po 210 Eur, taip pat moka po 40 Eur vaiko draudimo įmokas. Iš gautos draudimo išmokos nusipirko kitą automobilį, tačiau po mėnesio su juo taip pat įvyko eismo įvykis. Vėl gavo draudimo išmoką, bet automobiliai buvo daug pigiau parduodami, todėl pardavimas neatsipirko. Atsakovas nurodė, kad jis gyvena pas tėvą, būsto išlaikymo išlaidų nepatiria, neturi daugiau išlaikytinių, sveikatos problemų neturi. Taip pat pažymėjo, kad, jo manymu, vaikui naujų patalynių komplektų kas mėnesį pirkti nereikia. Be to, neliko buto nuomos išlaidų. Sutinka, kad vaikas lankytų būrelius, tačiau nesutinka su mokama suma, mano, kad pakaktų lankyti ir vieną būrelį.
12. Atsakovo atstovas advokatas V. T. palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytas aplinkybes ir pateiktus argumentus, nurodė, kad atsakovas su ieškinio dalimi dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo sutinka, tačiau nesutinka su ieškinio reikalavimu dėl išlaikymo dydžio. Atsakovo atstovo manymu, ieškinyje vaiko poreikių sumos padidintos, kai kurių išlaidų jau nėra, pvz., nuomos, yra tik gyvenimo bute išlaidos – šildymo, vandens, elektros ir kt. Atstovas pažymėjo, kad išlaidos dėl paskolos butui negali būti vertinamos sprendžiant klausimą dėl vaiko išlaikymo. Kreditas yra mokamas už ieškovės įgytą nuosavybę, ieškovė neturi teisės siekti atsakovo sąskaita įgyti nekilnojamojo turto. Išlaidos vaiko aprangai galėtų būti 25 Eur, dėl darželio išlaidų sutinka, tačiau dėl vaiko lankomų robotikos ir šokių būrelių mano, kad vaikui gali būti jų ir per daug. Išlaidų suma vaistams ir vitaminams nėra pagrįsta pagal pateiktus dokumentus. Mano, kad higienos ir buities prekėms 20 Eur suma per didelė, pakanka 10 Eur. Patalynės komplektams, rankšluosčiams skiriama suma per metus gaunasi 120 Eur, tačiau jie nesusidėvi, ir taip nėra, kad vaikas ištisai juos gadina, byloje nėra jokių medicininių duomenų apie vaikui diagnozuotus sutrikimus. Poreikių lentelėje nurodyta 50 Eur suma ekskursijoms, spektakliams, kitoms pramogoms niekuo nepagrįsta. Taigi, ieškovės prašoma 400 Eur suma per didelė, mano, kad yra pakankama priteisti iš atsakovo 275 Eur. Be to, priteista išlaikymo suma yra indeksuojama. Dėl atsakovo turtinės padėties bloginimo pažymėjo, kad automobilio turėjimas savaime nėra labai didelė vertybė. Dėl skelbimo, kad atsakovas perka numerius ir automobilius ar jų dalis, nurodė, kad atsakovas stengiasi, ieško būdų gauti pajamų, tačiau šie skelbimai parodo tik jo pastangas. Tai tik skelbimai nupirkti, bet ne skelbimai parduoti. Vargu, ar galima iš to daug uždirbti, tai desperatiškos pastangos, suprantama, kad iš naudotų autodalių didelių pajamų neturėsi. Advokatas taip pat pažymėjo, kad atsakovas neturi specialybės, todėl gali dirbti ne kiekvieną darbą. Jis gali dirbti kaip pagalbinis darbuotojas, dirba betonavimo darbus, tik šiuo metu dėl šalčių nedirba.
13. Skyriaus atstovas teismo posėdžio metu palaikė išvadą, rėmėsi joje nurodytomis aplinkybėmis, pažymėjo, kad šeima Skyriui dėl vaiko teisių pažeidimų nežinoma, jai atvejo vadyba netaikoma; neprieštaravo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina, prašė priteisti iš atsakovo ieškovės prašomo arba artimo prašomam dydžio išlaikymą vaikui ir nustatyti ieškovės prašomą bendravimo su sūnumi tvarką, nes taip bus užtikrinta nepilnamečio vaiko teisė bendrauti su tėvu.
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė G. A. ir atsakovas A. K. yra nepilnamečio vaiko N. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvai. Ieškovė kartu su šalių nepilnamečiu sūnumi N. K. gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovas gyvena atskirai. Šalys santuokos sudariusios nebuvo.
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.
15. Ieškovė prašo nustatyti šalių nepilnamečio vaiko N. K. gyvenamąją vietą su ja. Ieškovė nurodo, kad pradėjus su atsakovu gyventi skyrium, sūnus ir toliau gyvena su ja, ji viena jį išlaiko, suteikia jam saugias ir tinkamas sąlygas augti ir vystytis. Ieškovę su sūnumi sieja stiprus emocinis ryšys. Ieškovė gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame 2 kambarių bute. Ieškovės teigimu, atsakovas nuo gyvenimo skyrium pradžios per 3 mėnesius tik vieną kartą trumpam buvo pasiėmęs sūnų su savimi. Atsakovas atsiliepime ir teismo posėdžio metu dėl nepilnamečio N. K. gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove neprieštaravo.
16. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) preambulė). CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.
17. Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametis sūnus visą laiką gyvena kartu su ieškove, jų santykiai artimi, ieškovė sūnumi tinkamai rūpinasi. 2026 m. sausio 12 d. byloje pateikta Skyriaus išvada (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad nagrinėjamu atveju nepilnamečio N. K. gyvenamosios vietos nustatymas su motina G. A. nepažeis nepilnamečio teisių ir teisėtų interesų. Byloje duomenų apie tai, kad ieškovė netinkamai vykdytų savo kaip motinos pareigas, nepateikta.
18. Esant nurodytoms aplinkybėms ir nesant šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat nesant duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina galėtų prieštarauti vaiko interesams, teismas sprendžia, kad šalių nepilnamečio vaiko N. K. gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko geriausius interesus, todėl ieškovės reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ja tenkinamas.
Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo.
19. Ieškovė nurodo, kad atsakovas su vaiku bendrauja itin retai, praktiškai yra nusišalinęs nuo jo auklėjimo ir bendravimo su juo, todėl prašo teismo nustatyti konkrečią ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką.
20. CK 3.170 straipsnyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas. CK 3.175 straipsnis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.
21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTQvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-454/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-454/2014">3K-3-454/2014</a>). Vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu.
22. Ieškovė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad vaikui trūksta tėvo, bet atsakovas nereaguoja, nerodo noro bendrauti su vaiku. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškinyje pateikta jo bendravimo su vaiku tvarka jam iš esmės yra priimtina, nes ne tik jis, bet ir sūnus nori bendravimo, jie gerai sutaria, taip pat teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis nori vaiką pasiimti ir su juo bendrauti, neprieštarauja ieškinyje ieškovės siūlomai bendravimo su vaiku tvarkai. Teismo posėdžio metu ieškovė ir atsakovas patvirtino, kad ginčo dėl bendravimo su vaiku iš esmės nėra.
23. Kita vertus, atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovės siūloma bendravimo tvarka suformuluota nekorektiškai, t. y. įsakmiai, kaip atsakovo prievolė, tarsi jis vengtų ją vykdyti. Su šia pastaba sutiktina. Tėvo bendravimas su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimas jį auklėjant yra tiek jo teisė, tiek pareiga, bendravimo tvarkos paskirtis yra palaikyti ir plėtoti artimus santykius tarp tėvo ir vaiko, sudaryti sąlygas tinkamai įgyvendinti tėvų valdžią. Tėvo pareiga (ir teisė) bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant kyla ne iš bendravimo tvarkos, bet yra prigimtinė, taip pat nustatyta įstatyme, o bendravimo tvarka nustato tik taisykles, kaip tėvo teisės ir pareigos vaikui bus įgyvendinamos, todėl nustatant bendravimo tvarką vartotinos neutralios, o ne įsakmios formuluotės.
24. Įvertinus tai, kad ginčo tarp šalių dėl ieškovės pasiūlytos atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos iš esmės nėra, ieškovės pasiūlyta bendravimo tvarka yra aiški, užtikrina galimybę tiek tėvui maksimaliai dalyvauti vaiko gyvenime, tiek vaikui matytis ir bendrauti su tėvu, vaiko teisėms ir interesams atstovaujanti institucija tokiai bendravimo tvarkai neprieštaravo, ieškinio reikalavimas dėl bendravimo tvarkos tenkintinas ir nustatytina ieškovės pasiūlyta atsakovo A. K. bendravimo su nepilnamečiu vaiku N. K. tvarka:
24.1. pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį tėvas pasiima sūnų N. iš jo gyvenamosios vietos ir su juo bendrauja nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 19 val.; pasibaigus bendravimo laikui, grąžina sūnų į motinos ir sūnaus gyvenamąją vietą;
24.2. tėvas pasiima sūnų su savimi iš jo gyvenamosios vietos ir su juo bendrauja savo atostogų metu keturiolika dienų, šį laiką skaidant į dvi dalis po savaitę laiko; pasibaigus bendravimo laikui, grąžina vaiką į motinos ir vaiko gyvenamąją vietą. Apie numatomą atostogų laiką tėvas informuoja sūnaus motiną ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį laiko;
24.3. tėvas kiekvienais metais pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos Šv. Kalėdų antrąją dieną ir Šv. Velykų antrąją dieną nuo 10 val. iki 19 val.; pasibaigus bendravimo laikui, grąžina sūnų į motinos ir sūnaus gyvenamąją vietą;
24.4. tėvas kiekvienais metais pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos per Tėvo dieną ir bendrauja su sūnumi nuo 10 val. iki 19 val.; pasibaigus bendravimo laikui, grąžina sūnų į motinos ir sūnaus gyvenamąją vietą;
24.5. tėvas, negalėdamas pasiimti sūnaus šioje tvarkoje nurodytu laiku, turi informuoti sūnaus motiną ne vėliau kaip prieš 48 valandas trumpąja žinute arba skambučiu;
24.6. sūnaus ligos ar kitu svarbiu atveju (išvykimas, atostogos ir kt.) tėvo bendravimo laikas su sūnumi gali būti keičiamas, tėvams iš anksto susitarus dėl kito tėvo bendravimo laiko;
24.7. sūnaus motina turi informuoti tėvą apie sūnaus ikimokyklinės / mokyklinės ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos pakeitimą.
25. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, jog teismas nustato tokią bendravimo tvarką, kokia ji galima pagal esamą situaciją. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios ir dėl jo pakeitimo (papildymo) tėvas ar motina gali ateityje kreiptis į teismą (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).
Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.
26. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui N. K. po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2025 m. rugpjūčio 13 d. (šalių gyvenimo skyrium pradžios) iki vaiko pilnametystės.
27. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas seka iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurių esmė yra ta, kad užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas visų pirma yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą.
28. Nepilnamečiam vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 straipsnio 2 dalis, 3.196 straipsnis).
29. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis, 13 straipsnis). Dėl to teismas nagrinėja pareikštą reikalavimą, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais.
30. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Tai yra nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y., ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzAtMzc4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-330-378/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-330-378/2016">3K-3-330-378/2016</a>), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-495/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-495/2009">3K-3-495/2009</a>). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-491/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-491/2013">3K-3-491/2013</a>).
31. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MS8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-71/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-71/2010">3K-3-71/2010</a>). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o, kaip pažymėta pirmiau, vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNi03MDYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-16-706/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-16-706/2016">3K-3-16-706/2016</a>, 32 punktas). Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui, tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjczLTk2OS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-273-969/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-273-969/2020">e3K-3-273-969/2020</a>).
32. Ieškovės ieškinys teismui pateiktas 2025 m. lapkričio 17 d. Lietuvos Respublikoje nuo 2026 m. sausio 1 d. Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga yra 1153 Eur, arba 846 Eur atskaičius mokesčius. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų (išskyrus įstatymo nustatytas išimtis) skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Ši išmoka vaikui šiuo metu sudaro 129,50 Eur. Taigi, orientacinis išlaikymo dydis, tenkantis vienam iš tėvų, yra apie 358 Eur ((846 Eur – 129,50 Eur) / 2 = 358,25 Eur).
33. Kartu pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas taip pat yra išaiškinęs, jog aukščiau aptarta taisyklė nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas visais atvejais privalomai turi būti mažinamas valstybės vaikui skiriamų išmokų suma. Tuo atveju, kai šalių turtinė padėtis leidžia joms vykdyti savo pareigas visa apimtimi, nėra poreikio lengvinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo naštą valstybės mokamų išmokų dydžiu. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtODMtNDIxLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-83-421/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-83-421/2023">e3K-3-83-421/2023</a>). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-294/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-294/2010">3K-3-294/2010</a>). CK 3.192 straipsnio 1 dalyje pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims. Tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet ne lemiantis, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, dėl kurio spręstina kiekvienu atveju individualiai įvertinant reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDkvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-209/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-209/2013">3K-3-209/2013</a>). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NjkvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-469/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-469/2006">3K-3-469/2006</a>; kt.).
34. Nagrinėjamu atveju ieškovė teismo prašo nuo 2025 m. rugpjūčio 13 d. iki sūnaus pilnametystės iš atsakovo priteisti išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 400 Eur per mėnesį, t. y., prašo priteisti didesnę sumą, nei teismų praktikoje nusistovėjusi minimali neįrodinėtina suma. Tuo atveju, kai prašoma išlaikymo suma viršija nustatytą minimalų, orientacinį išlaikymo dydį, šalis turi pagrįsti vaiko poreikius. Atitinkamai tėvas (motina), įrodinėjantis mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, taip pat turi pateikti teismui šias aplinkybes pagrindžiančius duomenis.
35. Ieškovė ieškinyje pateikė detalizuotus vaiko poreikius ir nurodė, kad vaiko poreikiams reikia skirti 831 Eur per mėnesį, šias išlaidas sudaro: 240 Eur maistui, 180 Eur buto nuomai, 50 Eur aprangai, avalynei, apatiniam trikotažui ir kt., 140 Eur mokesčiui už darželį, 46,60 Eur būreliams, 40 Eur vaistams, vitaminams, medicininėms (įskaitant odontologo) paslaugoms, 20 Eur higienos ir buities prekėms, 10 Eur patalynės komplektams, 40 Eur ekskursijoms, spektakliams ir kt., 15 Eur papildomoms išlaidoms, 30 Eur lavinimo priemonėms ir žaislams, 20 Eur sauskelnėms nakčiai. Ieškovė taip pat nurodė, kad nepilnamečiam vaikui N. K. diagnozuota (duomenys neskelbtini), jis dažnai serga peršalimo ligomis, jam nustatytas (duomenys neskelbtini). Ieškovė byloje pateikė išrašą iš medicinos dokumentų, kuriame matyti, kad vaikas lankėsi pas gydytojus, jam buvo išrašyti vaistai. Ieškovė pateikė mokėjo kvitus, iš kurių matyti, kad pirko vaistinėse vaistų už 77,51 Eur. Pateikė mokėjimo kvitą už darželį ir ugdymą. Ieškovė pridėjo mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti, kad 2025 m. lapkričio 10 d. sumokėjo 36,55 Eur už robotikos būrelį ir 2025 m. lapkričio 14 d. sumokėjo 9 Eur už būrelį darželyje. Ieškovė pirko vaikui žaislų, pledą, knygą už bendrą 116,56 Eur sumą. Ieškovė sumokėjo 80 Eur už švenčių erdvės nuomą, 38 Eur avansą už užkandžius, 100 Eur už užkandžius, 30 Eur už animatoriaus rezervaciją bei 75 Eur už animatorių. Taip pat ieškovė pateikė darželio grupės tėvų susirašinėjimą dėl dovanų pirkimo bei mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, kad atliko 20 Eur pervedimą už darželio kalėdines dovanas. Ieškovė pateikė komunalinių mokesčių sąskaitą ir mokėjimų nurodymus, iš kurių matyti, kad atliko įmokas: 37,64 Eur (mokėjimo paskirtis: (duomenys neskelbtini)), 91,03 Eur (mokėjimo paskirtis: rinkliava (duomenys neskelbtini)). Taip pat atliko 124,92 Eur įmoką (mokėjimo paskirtis: (duomenys neskelbtini)).
36. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė dirba UAB „L.“. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad ji gauna apie 1200 Eur atlyginimą atskaičius mokesčius, tačiau dabar nedirbo visą mėnesį, nes dvi savaites atostogavo bei turėjo dviejų savaičių nedarbingumą, nes sirgo vaikas, todėl jos pajamos ženkliai sumažėjo. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenys. Taip pat ieškinyje nurodyta, kad ieškovė nuo 2026 m. sausio 1 d. gauna didesnę išmoką vaikui, t. y. 129,50 Eur. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, ieškovė 2025 m. gruodžio 8 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise įsigijo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad butą įsigijo dėl vaiko, moka paskolą. Ieškovė byloje pateikė Vartojimo kredito sutartį, iš kurios matyti, kad ji kreditoriui AB „F.“ moka mėnesines įmokas po 396,31 Eur. Ieškovės teigimu, ji vairuotojo pažymėjimo neturi, tačiau iš Kelių transporto priemonių registro duomenų matyti, kad jos savo vardu yra įregistruota transporto priemonė BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
37. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad ieškovė, su kuria gyvena nepilnametis vaikas, prisiima didesnę atsakomybę ir pareigą teikti vaikui išlaikymą, nes jai tenka kasdienė vaiko išlaikymo našta, be to, ieškovė stengiasi patenkinti ne tik būtiniausius vaiko poreikius, bet ir rūpinasi jo ugdymu, lavinimu, leisdama jį į būrelius, renginius, spektaklius. Pagal kasacinio teismo praktiką, tam iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr.<a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-243/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-243/2010">3K-3-243/2010</a>). Taigi, šiuo atveju ieškovei, su kuria nuolatos gyvena šalių nepilnametis vaikas, tenka didesnė vaiko auklėjimo, priežiūros, rūpinimosi našta, taip pat atsiranda nenumatytų, papildomų išlaidų.
38. Kita vertus, byloje pateikti įrodymai nepatvirtina didesnių nei įprasti vaiko poreikių, ieškovė nepateikė gydytojų pažymų apie vaikui nustatytas lėtines ligas, kurios lemtų specialius vaiko poreikius ir atitinkamai didesnes nei įprasta vaiko išlaikymo išlaidas. Visos ieškovės nurodytos aplinkybės patvirtina įprastų kasdienių vaiko išlaikymo išlaidų poreikį. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad poreikių lentelėje nurodyta 180 Eur suma buto nuomai buvo aktuali anksčiau, šiuo metu ji turi įsigijusi būstą, kurį pirko dėl vaiko, tačiau moka būsto paskolą, todėl išlaidos susidaro didesnės. Teismas pažymi, kad ieškovė būstą įsigijo savo nuosavybėn, todėl neturėtų tapatinti savo su nuosavybės įsigijimu susijusių prievolių su vaiko išlaikymu ir jo poreikių tenkinimu. Kita vertus, vaiko teisės į būstą užtikrinimas neabejotinai yra vienas iš vaiko poreikių, kurie turi būti patenkinami iš jam teikiamo išlaikymo. Vaiko gyvenamajai vietai esant nustatytai su ieškove, jai faktiškai tenka pareiga užtikrinti vaiko teisę į būstą, tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama iš abiejų vaiko tėvų teikiamo išlaikymo. Todėl sprendžiant dėl vaiko poreikiams reikalingo išlaikymo dydžio ieškovės mokamos paskolos įmokos negali būti įtraukiamos į vaiko poreikių sumą, bet į jas gali būti atsižvelgiama, nes vaikas taip pat tuo būstu naudojasi, be to, į vaiko poreikius turi būti įtraukiamos jam proporcingai tenkančios būsto išlaikymo išlaidos.
39. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad šalių nepilnamečiam vaikui reikalingas didesnis išlaikymas nei teismų praktikoje nusistovėjęs vienos MMA orientacinis dydis.
40. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas nedirba. Teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad anksčiau dirbo (duomenys neskelbtini) pavėžėju, uždirbdavo apie 800 Eur per mėnesį, o šiuo metu nedirba, tačiau atšilus orams galės dirbti betonavimo darbus. Dabar yra registruotas Užimtumo tarnyboje, nuo kito mėnesio gaus 220 Eur išmoką. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis gyvena pas savo tėvą, todėl būsto išlaikymo išlaidų nepatiria, daugiau išlaikytinių ir sveikatos problemų neturi. Taigi, byloje nėra duomenų kad atsakovas dėl sveikatos būklės negalėtų dirbti, jis yra darbingo amžiaus, todėl gali susirasti jam tinkamą darbą, kad galėtų teikti išlaikymą vaikui. Nagrinėjamu atveju atsakovo gaunamų pajamų dydis yra nulemtas jo paties pasirinkimo, o ne objektyvių, ne nuo atsakovo valios priklausančių aplinkybių. Tokių objektyvių aplinkybių buvimą pagrindžiančių įrodymų byloje nėra pateikta. Atsakovo byloje patektais duomenimis, jis nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonių savo vardu nėra įregistravęs.
41. Spręsdamas dėl išlaikymo šalių nepilnamečiam vaikui priteisimo bei vertindamas šalių turtinę padėtį (ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto, tačiau kartu turi ir finansinių įsipareigojimų, taip pat turi transporto priemonę, atsakovas neturi registruotino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto) bei kitas reikšmingas aplinkybes (atsakovas nedalyvauja vaiko auginime ir juo faktiškai nesirūpina, nedirba, nors yra sveikas, darbingas, nepatiria būsto išlaikymo išlaidų, neturi daugiau išlaikytinių), teismas sprendžia, jog abiejų šalių turtinė padėtis vertintina kaip panaši, sudaranti galimybes jiems lygiomis dalimis prisidėti prie nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimo.
42. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Kilus ginčui dėl tėvų turtinės padėties, įstatymo pareiga tėvams išlaikyti vaiką lemia pareigą teikti tikrosios jų turtinės padėties įrodymus (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOTUtOTE1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-195-915/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-195-915/2015">3K-3-195-915/2015</a>).
43. Pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingumu, nesąžiningu elgesiu. Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė, jos negalima atsisakyti, perduoti ar sustabdyti, todėl tai, kad esant tam tikroms aplinkybėms, pvz. dėl ligos, mažesnio darbo užmokesčio ir pan., tėvas ar motina negali teikti vaikui išlaikymo, nereiškia, kad toks išlaikymas vaikui nepriklauso ar kad tuo metu vaiko poreikiai yra mažesni.
44. Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad atsakovas sūnui turėtų skirti po 400 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo gyvenimo skyrium pradžios (2025 m. rugpjūčio 1 d.) iki sūnaus pilnametystės. Atsakovas su tokio dydžio prašoma suma nesutiko, teismo posėdžio metu nurodė, kad sutinka mokėti po 275 Eur. Tačiau tokios išlaikymo sumos atsakovas nepagrindė, neįrodė, kad vaiko poreikiai yra mažesni ar kad jis negalėtų teikti pusės MMA dydžio išlaikymo. Atsižvelgdamas į vaiko amžių, į ieškinyje nurodytus šalių nepilnamečio sūnaus poreikius ir vaiko poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį bei šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus, gaunamą išmoką vaikui, jos dydį, tėvo faktinį nusišalinimą nuo nepilnamečio sūnaus priežiūros, išlaikymo bei bendravimo su juo, t. y., aplinkybę, jog atsakovas šiuo metu su vaiku nebendrauja ir vaiku nesidomi, todėl ieškovei tenka iš esmės visa rūpinimosi vaiku našta, byloje nesant duomenų apie tai, kad atsakovas būtų nedarbingas, jo darbingumas būtų ribotas ar jam būtų nustatytas neįgalumas, teismas sprendžia, jog priteisti iš atsakovo mažesnį nei 358 Eur išlaikymą nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nustatyta abiem tėvams. Nesant tam objektyvių aplinkybių, nė vienas iš tėvų negali būti atleistas nuo pareigos prisidėti prie savo vaiko išlaikymo.
45. Įvertinus aptartas aplinkybes, byloje esančius įrodymus apie ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį bei jų sūnaus poreikius, konstatuotina, kad nustatant išlaikymo dydį nėra pagrindo nukrypti nuo orientacinio 1 MMA kriterijaus, atėmus valstybės skiriamą išmoką vaikui. Remiantis tuo, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant nepilnamečiam vaikui N. K. iš atsakovo A. K. išlaikymą po 358 Eur, mokamą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2025 m. rugpjūčio 13 d. iki vaiko pilnametystės, pinigines lėšas pervedant į G. A. nurodytą banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 dienos.
46. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis, atsižvelgiant į šalių nepilnamečio vaiko amžių, jo poreikius ir jo poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, šalių turtinę padėtį, bendravimą bei su vaiku praleidžiamą laiką, rūpinimąsi vaiko poreikių tenkinimu ir kitas nurodytas byloje nustatytas aplinkybes, yra sąžiningas bei proporcingas šalių nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.3 straipsnio 1 dalis).
47. Priteista suma indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Nepilnamečiam vaikui išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė G. A. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).
48. Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo nukreiptina vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
49. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daugelio subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo.
50. 2025 m. lapkričio 28 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartimi šioje byloje buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – priteistas iš atsakovo A. K. nepilnamečiui N. K. laikinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 300 Eur nuo prašymo pateikimo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo. Įsiteisėjus teismo sprendimui, 2025 m. lapkričio 28 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
51. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatą šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
52. CPK 79 straipsnis numato, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai).
53. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 114 Eur žyminis mokestis ir 700 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Pateikta 2025 m. lapkričio 13 d. atstovavimo sutartis, 2025 m. lapkričio 14 d., 2025 m. gruodžio 12 d. ir 2026 m. sausio 13 d. sąskaitos už teisines paslaugas, 2025 m. lapkričio 14 d., 2025 m. gruodžio 17 d. ir 2026 m. sausio 13 d. mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ieškovė realiai patyrė šias bylinėjimosi išlaidas.
54. Teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – nustatė nepilnamečio vaiko N. K. gyvenamąją vietą su jo motina G. A. (neturtinis reikalavimas patenkintas visiškai); nustatė ieškinyje nurodytą atsakovo A. K. bendravimo su nepilnamečiu sūnumi N. K. tvarką (neturtinis reikalavimas patenkintas visiškai); priteisė nepilnamečiam vaikui N. K. iš atsakovo A. K. išlaikymą po 358 Eur, mokamą kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2025 m. rugpjūčio 13 d. iki sūnaus pilnametystės (patenkinta 89,50 proc. pareikšto turtinio reikalavimo (358 Eur ÷ 400 Eur x 100 proc.)). Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad patenkinta 96,50 proc. ieškovės ieškinio reikalavimų. Proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteistina 785,51 Eur ((114 Eur + 700 Eur) x 96,50 proc.) bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
55. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškovė pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą priteisti vaikui išlaikymą. Patenkinus šį reikalavimą iš dalies, valstybės naudai iš atsakovo priteistina atitinkama žyminio mokesčio dalis – 97 Eur (358 x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.). Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra 4,63 Eur, taigi atsakovui tenkanti šių išlaidų dalis sudaro 4,47 Eur. Iš viso valstybei iš atsakovo priteistina 101,63 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 282 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečio vaiko N. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jo motina G. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)).
Nustatyti atsakovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi N. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką:
1) pirmą ir trečią kiekvieno mėnesio savaitgalį tėvas pasiima sūnų N. iš jo gyvenamosios vietos ir su juo bendrauja nuo penktadienio 17 val. iki sekmadienio 19 val.; pasibaigus bendravimo laikui, grąžina sūnų į motinos ir sūnaus gyvenamąją vietą;
2) tėvas pasiima sūnų su savimi iš jo gyvenamosios vietos ir su juo bendrauja savo atostogų metu keturiolika dienų, šį laiką skaidant į dvi dalis po savaitę laiko; pasibaigus bendravimo laikui, grąžina vaiką į motinos ir vaiko gyvenamąją vietą. Apie numatomą atostogų laiką tėvas informuoja sūnaus motiną ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį laiko;
3) tėvas kiekvienais metais pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos Šv. Kalėdų antrąją dieną ir Šv. Velykų antrąją dieną nuo 10 val. iki 19 val.; pasibaigus bendravimo laikui, grąžina sūnų į motinos ir sūnaus gyvenamąją vietą;
4) tėvas kiekvienais metais pasiima sūnų iš jo gyvenamosios vietos per Tėvo dieną ir bendrauja su sūnumi nuo 10 val. iki 19 val.; pasibaigus bendravimo laikui, grąžina sūnų į motinos ir sūnaus gyvenamąją vietą;
5) tėvas, negalėdamas pasiimti sūnaus šioje tvarkoje nurodytu laiku, turi informuoti sūnaus motiną ne vėliau kaip prieš 48 valandas trumpąja žinute arba skambučiu;
6) sūnaus ligos ar kitu svarbiu atveju (išvykimas, atostogos ir kt.) tėvo bendravimo laikas su sūnumi gali būti keičiamas, tėvams iš anksto susitarus dėl kito tėvo bendravimo laiko;
7) sūnaus motina turi informuoti tėvą apie sūnaus ikimokyklinės / mokyklinės ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos pakeitimą.
Priteisti nepilnamečiam vaikui N. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) išlaikymą po 358 Eur (tris šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus), mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo 2025 m. rugpjūčio 13 d. iki sūnaus pilnametystės, pinigines lėšas pervedant į G. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nurodytą banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 15 dienos, išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; lėšas pavesti tvarkyti G. A. uzufrukto teise.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti ieškovei G. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 785,51 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 51 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti valstybei iš atsakovo A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 101,63 Eur (vieną šimtą vieną eurą 63 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, išaiškinant, kad ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į valstybės biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimui įsiteisėjus, panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. lapkričio 28 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones.
Sprendimas per 30 (trisdešimt dienų) nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Lina Navickytė
