Dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-31/2012

Proceso Nr. NESUTEIKTAS

Procesinio sprendimo kategorija 32.8 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Algio Norkūno ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 11 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Pempininkų valdos“ ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl skolos už suteiktas paslaugas priteisimo; tretieji asmenys: Klaipėdos miesto savivaldybė, D. K., P. V., A. S. (A. S.), A. R. (A. R.), V. E., J. R., R. K., G. M., V. P., D. R., R. Š., J. K., D. K., D. S. (D. S.).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas, ar Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančių daugiabučių gyvenamųjų namų butų nuomininkai, kai paskirtas butų ir kitų patalpų bendrosios dalinės nuosavybės administratorius ir su juo sudaryta administravimo sutartis, privalo apmokėti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir kitas priežiūros išlaidas, ar jas turi apmokėti savivaldybė, kaip butų ir kitų patalpų savininkė.

Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 33 697,13 Lt skolos ir delspinigių už Klaipėdos miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiuose butuose gyvenantiems nuomininkams suteiktas paslaugas ir 5 proc. procesinių palūkanų. Byloje nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. AD1-609 ieškovas UAB „Pempininkų valdos“ paskirtas šio įsakymo priede nurodytų daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratoriumi. Su juo sudaryta administravimo sutartis. Dalis butų ieškovo administruojamuose namuose priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei. Prašomą priteisti skolą yra skolingi šiuose butuose gyvenantys nuomininkai.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad administravimo išlaidas proporcingai savo daliai sumoka butų ir kitų patalpų savininkai ir savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomininkai, o ne savivaldybė. Atsakovui nėra pareigos padengti administratoriui išlaidų namui išlaikyti ir išsaugoti, nes nei administravimo sutartyje, nei teisės aktuose, reglamentuojančiose administratoriaus veiklą, nenustatyta, jog tais atvejais, kai šių išlaidų neapmoka patalpų nuomininkai, jas privalo sumokėti patalpų savininkas, nagrinėjamu atveju – Klaipėdos miesto savivaldybė. Savivaldybė, būdama butų savininkė, juos išnuomojo nuomininkams, o pareigą išsaugoti ir išlaikyti butus, kai jie išnuomoti, vykdo ne pati tiesiogiai, bet per administratorių – ieškovą UAB „Pempininkų valdos“. Administraciniu aktu ir administravimo sutartimi Klaipėdos miesto savivaldybė pavedė ieškovui surinkti mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų administravimą ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas, todėl ieškovo reikalavimas išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti bei su buto naudojimu susijusias asmenines išlaidas priteisti iš savivaldybės yra nepagrįstas.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gegužės 11 d. sprendimu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą –ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui UAB „Pempininkų valdos“ iš atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 16 507,63 Lt skolos.

Teisėjų kolegija nurodė, kad savivaldybė civiliniuose teisiniuose santykiuose yra šių santykių dalyvė lygiais pagrindais kaip ir kiti civilinių teisinių santykių dalyviai (CK 2.36 straipsnio 1 dalis). Sudarydama, vykdydama ir nutraukdama gyvenamosios patalpos nuomos bei kitas civilines teisines sutartis, savivaldybė veikia ne kaip viešojo administravimo įgaliojimus turinti institucija, bet kaip civiliniuose–teisiniuose santykiuose dalyvaujantis viešasis juridinis asmuo. Ta aplinkybė, kad socialinio būsto nuoma yra viena iš socialinės paramos teikimo formų, nekeičia savivaldybės teisinės padėties civiliniuose nuomos teisiniuose santykiuose. Savivaldybė, vykdydama socialinės politikos funkciją – nuomodama socialinį būstą, atsako už tinkamą tokios funkcijos vykdymą ir neturi pagrindo vienašališkai perkelti rizikos dėl asmenų, kuriems ji privalo suteikti socialinį būstą, veiksmų ūkio subjektams, teikiantiems paslaugas savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms, kurias ši nuomoja kaip socialinį būstą, nes tai prieštarautų ne tik teisės aktams, reglamentuojantiems paslaugų tiekimo teisinius santykius, bet ir teisingumo bei protingumo kriterijams. Be to, savivaldybė, kaip butų savininkė, turi teisę iškeldinti nuomininkus iš nuomojamos patalpos, jei nuomininkas nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, o ieškovas to padaryti negali. Nepavykus išieškoti skolos iš butų nuomininkų, kiti namo gyventojai turėtų mokėti už nemokančius nuomininkus, tai prieštarautų viešajam interesui, teisingumo ir sąžiningumo principams. Dėl to teisėjų kolegija konstatavo, kad ieškovas, vykdydamas jam priskirtas administravimo funkcijas, turi imtis visų priemonių skolai iš savivaldybės nuomininkų išieškoti ir tik nepavykus išieškoti iš nuomininkų teismo priteistų skolų – turi teisę kreiptis į teismą dėl neišieškotos skolos priteisimo iš butų savininko, t. y. iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (CK 4. 84 straipsnio 4 dalis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 11 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. sprendimą bei priteisti iš ieškovo už kasacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Administratoriaus veiklai mutatis mutandis taikomos CK IV knygos XIV skyriaus normos (CK 4.84 straipsnio 6 dalis). CK IV knygos XIV skyriaus 4.239 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paprastasis turto administravimas – administratoriaus veiksmai, būtini turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas iš esmės identišką bylą kasacine tvarka, 2010 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje UAB „Mūsų namų valdos“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-132/2010, konstatavo, kad bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimo ir priežiūros išlaidas sudaro trys išlaidų grupės : 1) turto administravimo išlaidos (CK 4.84 straipsnio 4 dalis), 2) namui išlaikyti ir išsaugoti būtinos išlaidos (CK 4.82 straipsnio 3 dalis) ir 3) su buto naudojimu susijusios asmeninės išlaidos (pavyzdžiui, išlaidos šiukšlėms išvežti, elektros energijai ir pan.). Asmeninės išlaidos yra išimtinai sutartinio pobūdžio ir nesusijusios su įstatyme nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų prievole mokėti namui išlaikyti ir išsaugoti reikalingas išlaidas bei administravimo išlaidas. Ieškovas prašė priteisti ne tik už savo, kaip administratoriaus teikiamas paslaugas, bet ir už kitų tiekėjų teikiamas paslaugas susidariusias skolas, inter alia už kiemų teritorijos valymą, šilumos trasų eksploataciją, šiukšlių išvežimą, elektrą, bendrą apšvietimą, anteną, kita, t. y. su buto naudojimu susijusias asmenines išlaidas. Pagal Civilinio kodekso normas, reglamentuojančias administravimo turinį, ieškovas neturi teisinio pagrindo kreiptis į teismą reikalaudamas ginti kitų subjektų, suteikusių nurodytas paslaugas, teises. Apeliacinės instancijos teismas nevertino išlaidų rūšies, iš atsakovo priteisė išlaidas už turto administravimą (CK 4.84 straipsnio 4 dalis), namui išlaikyti ir išsaugoti būtinas išlaidas (CK 4.82 straipsnio 3 dalis) ir su buto naudojimu susijusias asmenines išlaidas. Be to, nagrinėtoje civilinėje byloje buvo nustatyta, kad ginčai dėl dalies tos pačios skolos (už ta patį laikotarpį, tas pačias paslaugas) priteisimo yra išspręsti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais.

2. Nei administravimo sutartyje, nei teisės aktuose, reglamentuojančiuose administratoriaus veiklą, nenustatyta, kad tais atvejais, kai nurodytų išlaidų neapmoka savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai, šias išlaidas administratoriui privalo sumokėti savivaldybė. Bylos šalių teisės ir pareigos bei jų apimtis nustatyta jų sudaryta sutartimi dėl administravimo. Joje nenustatyta atsakovo pareigos mokėti bendrojo naudojimo patalpų administravimo ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas. Sutartimi ieškovas įsipareigojo vykdyti funkcijas, nustatytas Administravimo nuostatuose. Šiuose nuostatuose nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai bei savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomininkai proporcingai savo daliai. Kasatorius pabrėžia, kad butai, kuriuose gyvena tretieji asmenys, nėra savivaldybės socialinis būstas.

3. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs penkias analogiškas bylas, šioje byloje priėmė skirtingą sprendimą nei kitose, taigi nukrypo nuo savo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo procesiniais sprendimais sukurtų precedentų, nepagrindęs tokio nukrypimo būtinybės.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Pempininkų valdos“ prašo skundą atmesti, savo prašymą argumentuodamas taip:

1. Tiek Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtinti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai, tiek ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 485 patvirtinti Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai numato pareigą bendrojo naudojimo objektų administratoriui savo vardu sudaryti sutartis su paslaugų teikėjais (rangovais) namo bendraturčių interesams tenkinti. Nors pagal sudarytas sutartis su parinktais paslaugų teikėjais teikiamų paslaugų realūs gavėjai yra namo bendraturčiai, vis dėlto sutarties šalys yra konkretus paslaugos teikėjas ir namo administratorius (nagrinėjamu atveju – ieškovas), todėl prievolė tinkamai ir laiku pagal sudarytos sutarties sąlygas atsiskaityti su paslaugų teikėju tenka kitai sutarties šaliai – administratoriui, todėl jis turėjo teisinį pagrindą kreiptis į teismą.

2. Ieškovas daugiabučių gyvenamųjų namų Klaipėdos mieste bendrosios dalinės nuosavybės administravimo veiklą vykdo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. balandžio 14 d. įsakymo pagrindu, o Klaipėdos miesto savivaldybės, kaip viešojo administravimo subjekto, ir ieškovo, kaip bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, administravimo sutartis buvo sudaryta kaip papildomas ir perteklinis administratoriaus paskyrimą įtvirtinantis dokumentas. Bendrosios nuosavybės administravimo santykiuose savivaldybė turi dvejopą statusą – kaip viešojo administravimo subjektas, CK 4.84 straipsnio 2 dalies pagrindu daugiabučiams gyvenamiesiems namams prižiūrėti administraciniu aktu skiriantis bendrojo naudojimo administratorių ir kaip daugiabučių gyvenamųjų namų bendraturtis, būdamas lygiateisis civilinių teisinių santykių dalyvis lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Administravimo sutartyje nenustatyta ieškovo įsipareigojimų, susijusių su savivaldybei nuosavybės teise priklausančių butų priežiūra ir administravimu, todėl galima teigti, kad pasirašydama šią sutartį Klaipėdos miesto savivaldybės administracija veikė kaip viešojo administravimo subjektas, pavedantis konkretiems subjektams vykdyti daugiabučių namų administravimą. Savivaldybė, veikdama kaip bendraturtė, negali turėti išskirtinių teisių ar pareigų, susijusių su prievole apmokėti išlaidas ir mokesčius namui išlaikyti ir išsaugoti, apmokėti administravimo išlaidas bei kitas su buto naudojimu susijusias išlaidas. Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas pareigą apmokėti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės administravimu, išlaikymu ir išsaugojimu, šią pareigą priskyrė tik namo bendraturčiams – buto ar kitos name esančios patalpos savininkams (CK 4.76 straipsnis, 4.82 straipsnio 3 dalis, 4.83 straipsnio 6 dalis, 4.84 straipsnio 4 dalis). Šių teisės normų tikslas – įtvirtinti bendraturčių (ne naudotojų, nuomininkų ar kitų asmenų) pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymu, jos administravimu bei kitų su bendrąja daline nuosavybe susijusių paslaugų teikimu bei jų apmokėjimu. Taigi savivaldybė kaip lygiateisė civilinių santykių dalyvė privalo vykdyti visas turto savininkui teisės aktuose nustatytas prievoles. Administravimo sutartis negali pakeisti imperatyviųjų teisės normų nustatyto administravimo santykių reglamentavimo. Butų, dėl kurių skolų kilo ginčas, teisinis statusas (socialiniam būstui ar kitų neprivatizuotų butų kategorijai priskirtini butai) nėra reikšmingas, nes tai bet kokiu atveju nepanaikina savivaldybės, kaip turto savininkės, iš įstatymų imperatyviai kylančių teisių ir pareigų, susijusių su valdomo turto priežiūra ir išlaikymu. Savivaldybė, tretiesiems asmenims nuomojanti jai nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą (butus), skirtingai nei ieškovas, turi galimybę iškeldinti skolingus nuomininkus, daryti kitokį poveikį.

3. Pirmosios instancijos teismų praktika, kai už namo administravimo, eksploatavimo ir kitas komunalines paslaugas teismai skolas priteisdavo iš socialinio būsto nuomininkų, o ne iš įstatyme nurodyto prievolės vykdytojo - būsto savininko, yra klaidinga, pažeidžia materialiosios teisės normas, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujai formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-3/2008; 2009 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-280/2009; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009; 2009 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-549/2009; kt.). Kasatorius remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje UAB „Mūsų namų valdos“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-132/2010, tačiau būtina analizuoti kuo daugiau praktikos analogiškose bylose pavyzdžių, o ne nurodyti kaip precedentą vieną ar kelis sprendimus tokio paties pobūdžio bylose.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo teisinio reglamentavimo

Butų ar kitų patalpų savininkams neįsteigus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos ar ją likvidavus, taip pat nesudarius jungtinės veiklos sutarties ar ją nutraukus, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). Administratorius skiriamas savivaldybės mero (valdybos) arba jo (jos) įgalioto atstovo (CK 4.84 straipsnio 2 dalis) ir veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus. Pavyzdinius butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (CK 4.84 straipsnio 3 dalis). Tokie nuostatai patvirtinti Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (toliau – Pavyzdiniai nuostatai).

Pagal Pavyzdinių nuostatų 4 punktą pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, taip pat įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo naudojimu ir priežiūra. Administratorius, įgyvendindamas pagrindinį uždavinį, atlieka funkcijas, nustatytas Pavyzdinių nuostatų 5.1–5.11 punktuose: priima sprendimus dėl gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, pareiškia ieškinius, susijusius su bendrojo naudojimo objektų funkcionavimu, sudaro sutartis su namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros ir komunalinių paslaugų teikėjais, taip pat kitas sutartis, susijusias su namo bendrojo naudojimo objektų administravimu; apskaičiuoja mėnesinius mokesčius už suteiktas paslaugas ir pateikia patalpų savininkams ir valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkams informaciją apie suteiktas paslaugas, jų kainą, tvarko mokesčių surinkimo ir naudojimo apskaitą (Pavyzdinių nuostatų 5.7, 6.1, 6.3, 6.4, 8 punktai).

CK 6.584 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestis už vandenį, energiją ir komunalines paslaugas, kai nuomojamos valstybės ir savivaldybės gyvenamosios patalpos, mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo (patvirtinto Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472) 6 punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai patikėjimo ar nuosavybės teise valdomas valstybės ar savivaldybės patalpas išnuomoja valstybės ir savivaldybės institucijos, jų įmonės, įstaigos ar organizacijos, tai į nuomos mokestį galima neįtraukti su nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis susijusių namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir nuolatinės techninės priežiūros (eksploatavimo) išlaidų, o sudarant nuomos sutartį su nuomininku numatyti, kad šias išlaidas nuomininkas tiesiogiai apmoka namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą vykdančiam bendrosios nuosavybės administratoriui.

Savivaldybės administracijos direktoriui administraciniu aktu paskyrus ieškovą pirmiau nurodytų butų ir kitų patalpų savininkų administratoriumi, 2005 m. gegužės 17 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir UAB „Pempininkų valdos“ sudarė Klaipėdos miesto savivaldybės daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo sutartį. Šia sutartimi šalys nustatė savo tarpusavio teises ir pareigas bei jų apimtį. Sutartyje nenustatyta savivaldybei ar jos administracijai pareigos mokėti bendrojo naudojimo patalpų administravimo ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidų. Klaipėdos savivaldybės administracija administravimo sutartimi įsipareigojo tik apmokėti proporcingai savo daliai už gyvenamojo namo, kuriame savivaldybei nuosavybės teise priklauso patalpos, bendrojo naudojimo objektų remontą (7.4 punktas), taip pat už suteiktas papildomas paslaugas savivaldybės butuose pagal savivaldybės administracijos rašytinius prašymus (7.8 punktas).

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 485 patvirtinti Klaipėdos miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatai (toliau – Administravimo nuostatai). Jų 3 punkte nustatyta, kad administravimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai bei savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomininkai proporcingai savo daliai (turimos nuosavybės, išnuomotų patalpų naudingam plotui). Viena iš administratoriaus funkcijų yra pareikšti ieškinius, susijusius su turto administravimu (Administravimo nuostatų 9.3 punktas). Taigi savivaldybė pareigą išsaugoti ir išlaikyti namą, kai savivaldybės butai yra išnuomoti tretiesiems asmenims, vykdo per profesionalų administratorių – ieškovą, kuriam pavedė surinkti mokesčius už bendrojo naudojimo patalpų administravimą ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros (eksploatavimo) išlaidas. Nurodytas išlaidas administratoriui turi apmokėti savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai, o jiems šios prievolės nevykdant, administratorius dėl skolos priteisimo kreipiasi į teismą su ieškiniu.

Ieškovas sutartimi įsipareigojo vadovautis ne tik įstatymais, Administravimo nuostatais, bet ir Klaipėdos savivaldybės Tarybos sprendimais, administracijos direktoriaus įsakymais (6.1 punktas). Klaipėdos miesto savivaldybės Tarybos 2003 m. gruodžio 4 d. sprendimu Nr. 1-399 patvirtinti su nuomojamomis gyvenamosioms patalpoms susijusių namo bendrojo naudojimo patalpų ir bendros įrangos administravimo išlaidų tarifai. Šiame teisės akte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį moka visi asmenys, gyvenantys savivaldybei nuosavybės teise priklausiančiuose namuose ar butuose (nurodyto sprendimo 3 punktas). Šiuo teisės aktu taip pat patvirtinta tipinė gyvenamosios patalpos nuomos sutartis, kurios 15 punkte įtvirtinta, kad su nuomojamomis gyvenamosiomis patalpomis susijusių bendrųjų konstrukcijų bendrojo naudojimo patalpų ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros išlaidų ir administravimo išlaidų tarifai (toliau – administravimo išlaidos) ir šios išlaidos mokamos į Klaipėdos savivaldybės skirto daugiabučio namo administratoriaus sąskaitą.

Apibendrinusi nurodytų teisės aktų ir sutarčių nuostatas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad administravimo ir kitas bendrajai dalinei nuosavybei eksploatuoti reikalingas išlaidas administratoriui apmoka savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai. Nei administravimo sutartyje, nei teisės aktuose, reglamentuojančiuose administratoriaus veiklą, nenustatyta, kad tais atvejais, kai nurodytų išlaidų neapmoka savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkai, šias išlaidas administratoriui privalo sumokėti savivaldybė.

Pažymėtina, kad analogiškas išvadas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė 2010 m. balandžio 9 d. nutartimi kasacine tvarka išnagrinėjęs iš esmės identišką civilinę bylą UAB „Mūsų namų valdos“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-132/2010. Pažymėtina, kad nurodytoje ir nagrinėjamoje byloje ieškovai – daugiabučio namo administratoriai – skirtingi juridiniai asmenys, tačiau bylų aplinkybės yra analogiškos, nagrinėjamoje byloje keliami teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, analogiški jau išnagrinėtiems. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo atveju būtina pasisakyti dėl teismų pareigos atsižvelgti į kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus.

Dėl teismo pareigos atsižvelgti į teismų praktiką analogiškose bylose

CPK 4 straipsnio redakcijoje, galiojusioje šią bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams, nustatyta, kad teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus.

Konstitucinis Teismas 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimuose, pasisakydamas dėl teismo precedento reikšmės, yra pažymėjęs, kad Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, jog būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Užtikrinant teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę (be kitų svarbių veiksnių) turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visada tais pačiais teisiniais kriterijais; tie kriterijai turi būti aiškūs ir ex ante žinomi teisės subjektams, inter alia žemesnės instancijos teismams (vadinasi, bendrosios kompetencijos teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama).

Tais atvejais, kai teismų praktikos koregavimas yra neišvengiamai, objektyviai būtinas, teismai gali nukrypti nuo juos ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir sukurti naujus, tačiau tai turi būti daroma deramai (aiškiai ir racionaliai) argumentuojant. Nukrypdamas nuo ankstesnių precedentų teismas privalo ne tik deramai argumentuoti priimamą sprendimą (sukuriamą naują precedentą), bet ir aiškiai išdėstyti motyvus, argumentus, pagrindžiančius būtinumą nukrypti nuo ankstesnio precedento.

Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai) turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukūrimo laiką ir į kitus turinčius reikšmės veiksnius: į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumą; į sprendimą priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamą sprendimą priėmė vienas teisėjas, ar teisėjų kolegija, ar išplėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikšta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikšmingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamą precedento reikšmę turintį teismo sprendimą, ir kt.

Jeigu priimant teismų sprendimus šių iš Konstitucijos kylančių reikalavimų nesilaikoma, yra sudaromos prielaidos nesuderinamumui ir nenuoseklumui bendrosios kompetencijos teismų praktikoje ir teisės sistemoje atsirasti, teismų jurisprudencija tampa mažiau prognozuojama ir duodama pagrindo kilti abejonėms, ar atitinkami teismai, priimdami tuos sprendimus, nebuvo šališki, ar tie sprendimai nebuvo kitais atžvilgiais subjektyvūs.

Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimtų sprendimų matyti, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Mūsų namų valdos“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-132/2010, teismams buvo žinoma, abiejuose teismų sprendimuose pateiktos nuorodos į ją. Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis kasacinio teismo išaiškinimų, nurodė, kad administravimo išlaidas proporcingai savo daliai sumoka butų ir kitų patalpų savininkai ir savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomininkai, o ne savivaldybė, todėl ieškovo reikalavimas priteisti namui išlaikyti ir išsaugoti bei su buto naudojimu susijusias asmenines išlaidas iš savivaldybės yra nepagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs pirmosios instancijos teismo sprendimą, priėmė naują, pažymėjęs, kad savivaldybė, nuomodama socialinį būstą, atsako už tinkamą tokios funkcijos vykdymą ir neturi pagrindo vienašališkai perkelti rizikos dėl asmenų, kuriems ji privalo suteikti socialinį būstą, veiksmų ūkio subjektams, tiekiantiems paslaugas šiems asmenims, nes tai prieštarautų ne tik teisės aktams, reglamentuojantiems paslaugų tiekimo teisinius santykius, bet ir teisingumo bei protingumo kriterijams. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad, nepavykus išieškoti iš nuomininkų teismo priteistų skolų, administratorius turi teisę kreiptis į teismą dėl neišieškotos skolos priteisimo iš butų savininko, t. y. savivaldybės. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas šias išvadas, nepasisakė dėl kasacinio teismo išdėstyto skirtingo teisės aiškinimo analogiškoje byloje, nepateikė aiškių ir racionalių argumentų, pagrindžiančių būtinumą nukrypti nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluoto precedento. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad argumentą, jog savivaldybė negali vienašališkais sprendimais perkelti nuostolių atsiradimo rizikos administratoriui, Klaipėdos apygardos teismas, cituojamas iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-3/2008, nurodė ir nagrinėdamas civilinę bylą UAB „Mūsų namų valdos“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, tačiau kasacinis teismas šį argumentą atmetė kaip nepagrįstą, pažymėjęs, kad atsiskaitymo už administravimą ir kitų bendrosios dalinės nuosavybės nuolatinės priežiūros išlaidų atlyginimo, kai savivaldybei priklausantis butų fondas yra nuomojamas, santykiai atsirado (nustatyta apmokėjimo tvarka) ne administracinio akto, bet administravimo sutarties pagrindu. Ieškovas, kaip privatus juridinis asmuo, turintis teisę teikti nekilnojamojo turto administravimo paslaugas ir siekiantis iš šios veiklos gauti materialinės naudos, sudarydamas administravimo sutartį, turėjo įvertinti jos sąlygas, susijusias su savivaldybės nuomojamiems butams tenkančių išlaidų apmokėjimu ir savo veiklos riziką bei numatyti dėl sutarties vykdymo atsirandančius padarinius. Be to, kasacinis teismas 2010 m. balandžio 9 d. nutartyje nurodė, kad nagrinėtoje byloje, sprendžiant savivaldybės ir administratoriaus ginčą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu 2008 m. sausio 30 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Vilniaus energija“ v. Vilniaus miesto savivaldybė, byla Nr. 3K-3-3/2008, negalima remtis, nes jis suformuluotas byloje, kurios faktinės aplinkybės yra skirtingos – joje spręsta situacija, kai savivaldybės socialinio būsto nuomininkas įsiskolino už jam tiektą ir suvartotą šilumos energiją, bet jis nebuvo sudaręs atskiros šilumos energijos tiekimo sutarties su tiekėju, ginčas toje byloje kilo dėl savivaldybės socialinio būsto (t. y. išnuomoto pagal specialias Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti ir daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatyme nustatytas sąlygas) nuomininkų skolų. Ieškovas remiasi ir kitomis kasacinio teismo priimtomis nutartimis, tačiau kolegija pažymi, kad dėl skirtingų bylų aplinkybių jos negali būti laikomos analogiškomis nagrinėjamai bylai: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartimi civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009, išspręstas daugiabučio namo savininkų bendrijos ir jos nario – negyvenamųjų patalpų savininko – ginčas, kitomis nutartimis – savivaldybės ir šilumos energijos tiekėjo, o ne administratoriaus ginčas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, pažeisdamas CPK 4 straipsnio reikalavimus, neatsižvelgė į kasacinio teismo nutartyje, priimtoje analogiškoje byloje, suformuluotus teisės taikymo išaiškinimus, todėl teisės normas taikė netinkamai ir nesant teisinio pagrindo iš dalies patenkino ieškinio reikalavimus. Dėl to apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas (359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 146,21 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tenkinus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš ieškovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Iš ieškovo atsakovui priteistinas už kasacinį skundą sumokėtas 495 Lt žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 11 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 8 d. sprendimą.

Priteisti atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai (juridinio asmens kodas 188710823) iš ieškovo UAB „Pempininkų valdos“ (juridinio asmens kodas 140514544) už kasacinį skundą sumokėtą 495 (keturių šimtų devyniasdešimt penkių) Lt žyminį mokestį.

Priteisti iš ieškovo UAB „Pempininkų valdos“ (juridinio asmens kodas 140514544) 146,21 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt šešis litus 21 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Algis Norkūnas

Juozas Šerkšnas