Dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis

Civilinė byla Nr. 3K-3-25/2012

Procesinio sprendimo kategorijos: 35.6.1; 44.5.2.17

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Algio Norkūno ir Juozo Šerkšno (pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. S. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. S. ieškinį atsakovėms R. M. ir J. M., dalyvaujant trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankiškus reikalavimus, UAB Medicinos bankui, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondui ir UAB „Maryta“, dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliami acio Pauliana ir juridinio asmens dalyvio atsakomybės pagal juridinio asmens prievoles institutų taikymo klausimai.

Ieškovas ūkininkas S. S. prašė teismo pripažinti negaliojančiomis 2008 m. gruodžio 19 d. dovanojimo sutartis, kuriomis atsakovė R. M. dovanojo atsakovei dukteriai J. M. 3,27 ha žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, viralinę ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini) taikyti restituciją, įpareigojant atsakovę J. M. grąžinti atsakovei R. M. dovanojimo sutarčių pagrindu gautą nekilnojamąjį turtą.

Ieškovas nurodė, kad Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 5 d. sprendimu už akių jam iš atsakovės R. M. priteista 74 389,89 Lt skola. Atsakovė R. M., būdama skolinga ieškovui, savo nekilnojamąjį turtą – 3,27 ha žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, viralinę ir kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini) 2008 m. gruodžio 19 d. sutartimis padovanojo dukteriai J. M.. Ieškovo nuomone, šios sutartys naikintinos, nes yra visos CK 6.66 straipsnyje nustatytos sąlygos, būtinos kreditoriui ginčijant skolininko sudarytus sandorius. Skolininkė R. M. sudarė dovanojimo sutartis, kurių neprivalėjo sudaryti; sudarytos sutartys pažeidžia ieškovo teises, nes sumažėjo skolininkės turtas, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, ir ieškovas prarado galimybę visiškai ar iš dalies patenkinti savo reikalavimus. Ginčijamų sandorių sudarymo metu skolininkės R. M. finansinė padėtis buvo bloga, visas jos nekilnojamasis turtas buvo įkeistas arba areštuotas. Atsakovė R. M. neteko turto, į kurį galėjo būti nukreiptas išieškojimas; ji žinojo ir (ar) turėjo žinoti, kad sudaromomis sutartimis bus pažeidžiamos ieškovo teisės. Remiantis CK 6.67 straipsnio 1 punktu preziumuojama, kad ieškovo interesus pažeidusio sandorio šalys – atsakovės R. M. ir J. M. – buvo nesąžiningos, nes skolininkė turtą padovanojo savo dukteriai.

Trečiasis asmuo UAB Medicinos bankas pareiškė savarankišką reikalavimą pripažinti negaliojančiomis 2008 m. gruodžio 19 d. dovanojimo sutartis, taikyti dvišalę restituciją, grąžinant šaliai tai, ką ji perleido pagal ginčijamus sandorius, išieškojimą pagal 2007 m. kovo 27 d. kredito sutartį Nr. LOAN 41980 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) nukreipti į dovanojimo sutartimis perleistą turtą.

Byloje nustatyta, kad 2006 m. balandžio 1 d. ieškovas S. S. sudarė su UAB „Maryta“ medienos pirkimo–pardavimo sutartį. UAB „Maryta“ neatsiskaitė su ieškovu pagal šią sutartį. Kupiškio rajono apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 17 d. sprendimu priteisė ieškovui iš UAB „Maryta“ 30 971,81 skolos ir delspinigių; 2007 m. sausio 8 d. išduotas vykdomasis raštas. 2009 m. vasario 2 d. antstolė grąžino išieškotojui S. S. ne iki galo įvykdytą vykdomąjį raštą. Likusios 27 052,11 Lt skolos išieškojimo iš UAB „Maryta“ negalimumas konstatuotas 2009 m. vasario 2 d. Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 8 d. sprendimu už akių iš R. M. ieškovui priteista 27 052,11 Lt skola, susidariusi dėl neatsiskaitymo už nupirktą medieną, 43 229,27 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų nustačius, kad R. M. dėl nesąžiningų veiksmų savo turtu subsidiariai yra atsakinga už trečiojo asmens – UAB „Maryta“ prievolių nevykdymą (CK 2.50 straipsnio 3 dalis). Tačiau peržiūrėjus šį teismo sprendimą už akių Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartimi patvirtinta ieškovo S. S. ir atsakovės R. M. taikos sutartis dėl 25 000 Lt skolos, sudarytas skolos ieškovui grąžinimo grafikas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Biržų rajono apylinkės teismas 2011 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinius atmetė.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gegužės 12 d. nutartimi paliko nepakeistą Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 17 d. sprendimą.

Teismai nustatė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu – 2008 m. gruodžio 19-ąją R. M. nebuvo skolinga ieškovui ir neturėjo galiojančios prievolės atsakyti jam savo turtu kaip subsidiarioji skolininkė už neįvykdytą UAB „Maryta“ prievolę. Neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę sandorių sudarymo dieną ieškovas turėjo tik trečiajam asmeniui UAB „Maryta“. Taigi R. M., padovanodama ginčijamą turtą dukteriai, nepažeidė ieškovo, kaip kreditoriaus, teisių.

Dėl trečiojo asmens UAB Medicinos banko pareikštų reikalavimų teismai konstatavo, kad 2008 m. gruodžio 19 d. ginčijamų sandorių sudarymo metu bankas turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę tik į atsakovės R. M. pagal grafiką negrąžinto kredito, nesumokėtų palūkanų dalį, nes kredito sutartis dar nebuvo nutraukta. Dėl to, kad bendra kredito užtikrinimo suma buvo didesnė nei kredito suma ir ji nebuvo nuginčyta, R. M., sudarydama ginčijamas dovanojimo sutartis, neturėjo pagrindo manyti, kad jos gali pažeisti banko, kaip kreditoriaus, teises.

III. Kasacinio skundo ir pareiškimo dėl prisidėjimo

prie kasacinio skundo argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti – pripažinti negaliojančiomis 2008 m. gruodžio 19 d. dovanojimo sutartis, kuriomis R. M. padovanojo J. M. 3,27 ha žemės sklypą, gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus, viralinę, kitus statinius, (duomenys neskelbtini) taikyti restituciją – įpareigoti atsakovę J. M. grąžinti atsakovei R. M. nurodytomis dovanojimo sutartimis gautą nekilnojamąjį turtą, priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. apžvalga „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo“ kreditoriaus reikalavimo perėjimas nedaro įtakos skolininko teisinei padėčiai prievolėje, jeigu su kreditoriaus padėties pasikeitimu įstatymas nesieja prievolės pasibaigimo (pvz., kreditoriaus ir skolininko sutapimas – kaip pagrindas prievolei pasibaigti, novacija). Taigi akivaizdu, kad ūkininko S. S. turėto reikalavimo UAB „Maryta“ perėjimas nesąžiningam juridinio asmens dalyviui (CK 2.50 straipsnio 3 dalis) – atsakovei R. M. nepadarė įtakos skolininko teisinei padėčiai. CK 2.50 straipsnio 3 dalies prasme ieškovo reikalavimo teisė atsakovei prasidėjo 2006 m. balandžio 1 d., kai R. M., būdama UAB „Maryta“ vienintelė akcininkė ir vadovė, sudarė sandorį, kurio pagrindu ji tapo ieškovo skolininke. Teismai, nustatydami, kad tik 2009 m. gegužės 8 d. teismui priėmus sprendimą už akių buvo konstatuota, jog atsakovė R. M., kaip juridinio asmens vadovė, yra atsakinga pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai, sukūrė precedentą, pagal kurį nesąžiningai besielgiantys juridinių asmenų dalyviai gali išvengti prievolės įvykdymo. CK 1.137 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Tais atvejais, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai (CK 2.50 straipsnio 3 dalis). Šios normos pagrindas yra vienas iš pagrindinių civilinės teisės principų – sąžiningumo principas, įtvirtintas CK 1.5 straipsnyje. Tokiu atveju kreditoriaus reikalavimo teisė skolininkui – nesąžiningam juridinio asmens dalyviui – prasideda nuo juridinio asmens prisiimtos prievolės pradžios, o ne nuo tada, kai nustatoma, kad juridinio asmens dalyvis, prisiimdamas juridinio asmens vardu prievolę, elgėsi nesąžiningai.

Ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad 2006 m. balandžio 1 d. sutartis dėl medienos pirkimo–pardavimo pasirašyta būtent su atsakove R. M., kuri tuo metu buvo UAB „Maryta“ direktorė ir vienintelė akcininkė. UAB „Maryta“ skola ieškovui – tęstinio pobūdžio, nebuvo nutrūkusi. Atsakovės R. M. nesąžiningumas – tai pasirašymas medienos pirkimo–pardavimo sutarties. Atsakovės nesąžiningumas yra tęstinio pobūdžio – prasidėjo 2006 m. balandžio 1 d. Ieškovo reikalavimo teisė atsakovei prasidėjo būtent 2006 m. balandžio 1 d. ir nebuvo nutrūkusi. Taigi ieškovo reikalavimo teisė R. M. buvo aiški jau 2008 m. gruodžio 19 d. sudarant dovanojimų sutartis, nes jau tada buvo žinoma, kad UAB „Maryta“ vengia atsiskaityti, o dėl nesąžiningų veiksmų už UAB „Maryta“ prievolių nevykdymą savo turtu subsidiariai yra atsakinga ir atsakovė R. M. (CK 2.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad atsakovės R. M. nesąžiningumas konstatuotas Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 8 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-414-830/2009. Šiuo teismo sprendimu už akių nustatytos aplinkybės dėl atsakovės R. M. nesąžiningumo nagrinėjamojoje byloje laikytinos prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnio 3 dalis).

Pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo trečiasis asmuo UAB Žemės ūkio paskolų garantijų fondas prašo kasacinį skundą tenkinti, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, priimti naują sprendimą -ieškinį tenkinti visiškai.

Procesiniame dokumente nurodoma, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog actio Pauliana ieškiniu ginčijamu sandoriu pažeistos kreditoriaus teisės ginamos vadovaujantis ne deliktinės atsakomybės, bet specialiosiomis actio Pauliana normomis, kurios ir nustato gynybos būdą – atkuriant pažeistą skolininko mokumą, kad jis galėtų įvykdyti prievolę kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-584/2006). Kreditoriaus teisių gynimas CK 6.66 straipsnio prasme yra specialaus pobūdžio, tačiau atskiri su actio Pouliana taikymu susiję klausimai sprendžiami pagal bendrąsias civilinės teisės normas. Taigi klausimas, ar konkretus kreditoriaus reikalavimas yra galiojantis ir vykdytinas, nors ir yra actio Pauliana sąlyga, turi būti sprendžiamas pagal prievolių atsiradimą, galiojimą ir vykdymą reglamentuojančias bendrąsias prievolių teisės nuostatas. Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį juridinio asmens dalyvio atsakomybės taikymo pagrindimas siejamas su jo pareiga veikti išimtinai juridinio asmens interesais. Ši pareiga iš esmės atitinka CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrojo pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veika nepadarytų kitam asmeniui žalos. Taigi juridinio asmens dalyvio civilinė atsakomybė yra deliktinės prigimties. Taikant CK 6.66 straipsnį kreditorius yra ne tik asmuo, kuris įgyja reikalavimo teisę į skolininką sutarties pagrindu, bet ir asmuo, kurio reikalavimo teisė į skolininką atsiranda iš deliktinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. apžvalga „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų laikymo“; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-98/2007; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB,,Artrio-2“ v. UAB DnB Nord lizingas ir kt., bylos Nr. 3K-3-262/2008; kt.). Taigi ir teisė reikalauti žalos atlyginimo iš juridinio asmens dalyvio atsiranda nuo to momento, kai ši žala atsirado. Tiek pagal bendrąsias civilinės (inter alia deliktinės) atsakomybės nuostatas, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką darytina išvada, kad tais atvejais, kai skola atsiranda dėl delikto, žalą padaręs asmuo tampa skolininku nuo žalos padarymo momento, o teismo sprendimas priteisti žalos atlyginimą – tai tik kreditoriaus teisės apgynimas, o ne reikalavimo teisės atsiradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. apžvalga „Dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų laikymo“; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. G. A. v. G. Ž., bylos Nr. 3K-3-424/2003). Taigi teismų išvada, kad tik 2009 m. gegužės 8 d. priėmus teismo sprendimą už akių buvo konstatuota, kad atsakovė R. M., kaip juridinio asmens vadovė, yra atsakinga pagal juridinio asmens prievolę, nepagrįsta. Pagal šias aplinkybes ir prejudicinius faktus, nustatytus Biržų rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 8 d. sprendimu už akių, darytina išvada, kad atsakovė R. M., būdama UAB „Maryta“ direktorė ir vienintelė akcininkė, jau pasirašydama su ieškovu medienos pirkimo-pardavimo sutartį, elgėsi nesąžiningai ir buvo atsakinga už savo veiksmus, sukėlusius žalą. Atitinkamai dovanojimo sutarčių sudarymo momentu ieškovas laikytinas turėjusiu galiojančią reikalavimo teisę tiek į UAB „Maryta“, tiek į atsakovę R. M..

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasaciniame skunde keliami acio Pauliana ieškinio taikymo sąlygų ir CK 2.50 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo klausimai, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako. Nagrinėdama šiuos teisės klausimus teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu ir yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Ši įstatymo nuostata reiškia, kad kasacinis teismas iš naujo nenustatinėja faktinių bylos aplinkybių. Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad nėra pagrindo peržengti kasacinio skundo ribų (CPK 353 straipsnio 2 dalis), todėl pasisakys tik dėl ieškovo pateikto kasacinio skundo neišeidama už jo ribų, nors byloje dalyvavo ir trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais UAB Medicinos bankas.

Dėl acio Pauliana ieškinio taikymo sąlygų

Acio Pauliana – tai teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių jos sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Nurodytoje teisės normoje išsamiai neišvardyta, kokiais būdais gali būti pažeidžiamos kreditoriaus teisės, pateikiamas tik pavyzdinis sąrašas. Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pripažįstama, kad CK 6.66 straipsnyje įtvirtinto vieno iš kreditoriaus interesų gynimo būdų paskirtis yra ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB Litimpeks bankas v. UAB „Pajūrio paslaptys“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. G. A. v. G. Ž., bylos Nr. 3K-3-424/2003; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3k-3-485/2010; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2011; kt.). Kreditorius, reikšdamas acio Pauliana ieškinį, pirmiausia siekia atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą, sugrąžinant tai, ką skolininkas nesąžiningai, be būtino pagrindo perleido kitiems asmenims. Skirtingai negu kitais sandorių pripažinimo pagrindų atvejais, acio Pauliana paskirtis – kompensacinė. Tai reiškia, kad, pripažinus pagal kreditoriaus ieškinį skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Taigi ieškinio tikslas – atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą, sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas v. BAB „Rimeda“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-201/2001; 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Ortofina“ ir kt., Nr. 3K-3-17/2006; kt.).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išskyręs tokias acio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Multiimpex“ v. UAB „Eneka“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Vinukas“ v. UAB „LCL“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2011; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu.

Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai kasatoriaus (ieškovo S. S.) ieškinį atmetė tuo pagrindu, kad atsakovei R. M. sudarant ginčijamas dovanojimo sutartis kasatorius neturėjo neabejotinos ir galiojančios, be to, ir vykdytinos reikalavimo teisės atsakovei R. M.. Teismams konstatavus šią aplinkybę, kitų sąlygų egzistavimas nebuvo nustatinėjamas, nes, minėta, nenustačius bent vienos iš būtinų sąlygų, ieškinys negali būti tenkinamas CK 6.66 straipsnio pagrindu. Kasatorius su šia teismų išvada nesutinka ir nurodo, kad jo kaip ieškovo reikalavimo teisė atsakovei R. M. atsirado (prasidėjo) 2006 m. balandžio 1 d. ir nebuvo nutrūkusi. Ieškovo reikalavimo teisė buvo aiški jau 2008 m. gruodžio 19 d. sudarant ginčijamas dovanojimo sutartis, nes jau tada buvo žinoma, kad UAB „Maryta“ vengia atsiskaityti.

Siekiant tinkamai įvertinti kasatoriaus argumentus, būtina išsiaiškinti CK 2.50 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygas ir ypatumus.

Dėl CK 2.50 straipsnio 3 dalies taikymo

CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Subsidiariosios civilinės atsakomybės prievolė yra akcesorinė. Šios prievolės esminis bruožas yra tas, kad subsidiarusis skolininkas atsako prieš kreditorių papildomai greta pagrindinio skolininko. Tai reiškia, kad atsako tada ir tiek, kiek prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas. CK 6.245 straipsnio, reglamentuojančio civilinės atsakomybės sampratą ir rūšis, 5 dalyje nustatyta, kad kreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris pagal įstatymus ar sutartį atsako papildomai kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimą nuostoliams atlyginti. Jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą nuostoliams atlyginti subsidiariai atsakingam skolininkui. Kreditoriaus teisė pareikšti reikalavimą subsidiariajam skolininkui nesiejama su išieškojimo pagal kreditoriaus reikalavimą pagrindiniam skolininkui pabaiga. Aptariamų normų taikymo praktikoje papildomo skolininko subsidiariosios atsakomybės prievolė gali būti teismo konstatuota tiek toje pačioje byloje, kurioje sprendžiama dėl kreditoriaus reikalavimo pagrindiniam skolininkui, tiek atskiroje byloje pagal kreditoriaus ieškinį subsidiariajam skolininkui, abiem atvejais teismui nustačius subsidiariojo skolininko civilinės atsakomybės sąlygų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Panevėžio gelžbetonis“ v. L. G., bylos Nr. 3K-3-576/2009; 2011 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Septynios mylios“ v. E. Š. įmonė ir kt., bylos Nr. 3K-3-50/2011). Vykdant teismo sprendimą dėl subsidiariosios juridinio asmens dalyvio atsakomybės išieškojimas į subsidiariojo skolininko turtą gali būti nukreipiamas tik tada, kai yra baigtas išieškojimas iš pagrindinio skolininko turto, ir tik tiek, kiek pagrindinė prievolė liko neįvykdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ v. J. G., bylos Nr. 3K-3-118/2011). Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 2.50 straipsnio 3 dalies normos tikslas – kreditorių interesų apsauga, užkertant kelią juridinio asmens dalyviams piktnaudžiauti ribotos juridinio asmens turtinės atsakomybės taisykle ir išvengti asmeninės turtinės atsakomybės tais atvejais, kai jų nesąžiningi veiksmai lemia, kad juridinis asmuo negali iki galo įvykdyti prievolės kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Göllner spedition“ v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-124/2004; kt.). Juridinio asmens dalyvio civilinei atsakomybei pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės atžvilgiu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB,,Göllner spedition“ v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-124/2004; 2009 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. R. v. „Kėdainių šilas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-147/2009; kt.).

Dėl kreditoriaus reikalavimo teisės subsidiariajam skolininkui

Apibendrinant CK 6.66 straipsnio ir 2.50 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygas ir ypatumus, šioje byloje yra aktualu atsakyti į klausimą, nuo kada kreditorius įgyja reikalavimo teisę į subsidiarųjį skolininką.

CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Teismų procesiniuose sprendimuose nustatyta, kad atsakovė R. M. buvo juridinio asmens – UAB „Maryta“ dalyvė – vienintelė akcininkė ir bendrovės vadovė. Iš pateiktos CK 2.50 straipsnio 3 dalies dispozicijos aišku, kad, esant juridinio asmens dalyvio nesąžiningiems veiksmams, pastarasis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Tai reiškia, kad, juridiniam asmeniui dėl įvairių priežasčių negalint įvykdyti prievolės, ją privalo įvykdyti nesąžiningas juridinio asmens dalyvis. Aplinkybė, ar juridinio asmens dalyvis buvo sąžiningas, sprendžiama pagal tai, ar jis nėra atlikęs veiksmų, kurie yra neteisėti, kalti ir turėjo įtakos tam, kad juridinis asmuo negali įvykdyti savo prievolės. Prievolė papildomai atsakyti juridinio asmens nesąžiningam dalyviui atsiranda dėl nesąžiningų veiksmų ir nuostolių atsiradimo. Žalos atlyginimo prievolė atsiranda nuo nuostolių atsiradimo momento. Po nuostolių atsiradimo kreditoriui pareikalavus, kad nuostolius atlygintų pagrindinis skolininkas, ir šiam atsisakius arba kreditoriui per protingą terminą negavus atsakymo iš skolininko į pareikštą reikalavimą, atsiranda kreditoriaus reikalavimo teisė dėl nuostolių atlyginimo į subsidiariai atsakingą skolininką (CK 6.245 straipsnio 5 dalis).

Pagal byloje esančius duomenis, atsakovei R. M. buvo žinoma, kad teismo 2006 m. gruodžio 17 d. sprendimu iš UAB „Maryta“ S. S. priteista 32 930,95 Lt skolos ir delspinigių. Šio sprendimo pagrindu 2007 m. sausio 8 d. buvo išduotas vykdomasis raštas, atsakovė R. M. tai žinojo. Pažymėtina ir tai, kad pagal 2006 m. balandžio 1 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 1, pagal kurią atsakovė R. M. iš ieškovo pirko medieną, atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už medieną per 20 kalendorinių dienų nuo sutarties pasirašymo dienos, o teismo sprendimas dėl šios sutarties nevykdymo buvo priimtas, minėta, 2006 m. gruodžio 17 d. Antstolė I. Bakšienė 2009 m. vasario 2 d. išieškojimo negalimumo aktu konstatavo aplinkybę, kad lėšų ar turto, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą, nėra. Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms ir remiantis CK 6.245 straipsnio 5 dalies nuostatomis yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovo reikalavimo teisė į atsakovę R. M. atsirado nuo to momento, kai ieškovas kreipėsi į teismą dėl žalos išieškojimo iš UAB „Maryta“. Dėl šių priežasčių negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovas neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės atsakovei R. M.. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu atsakovė R. M. nebuvo skolinga ieškovui S. S. ir ji neturėjo galiojančios prievolės atsakyti jam savo turtu kaip subsidiarioji skolininkė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokios teismų išvados teismų procesiniuose sprendimuose prieštarauja kasacinio teismo formuojamai praktikai nagrinėjant acio Pauliana ieškinius. Tai, kad kreditorius S. S. ginčijamų sandorių sudarymo metu turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovei R. M., patvirtina ir Biržų rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartis patvirtinti šalių taikos sutartį, pagal kurią atsakovė yra skolinga ieškovui 25 000 Lt.

Dėl išdėstytų aplinkybių teismų procesinių sprendimų dalis, kuria atmestas ieškovo S. S. ieškinys atsakovėms R. M. ir J. M., naikintina ir byla dėl šios dalies perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 360 straipsnis). Kadangi skundžiamuose procesiniuose sprendimuose teismai pasisakė tik dėl vienos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos – ar kreditorius turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę ir nepagrįstai konstatavo, kad tokios teisės kreditorius neturėjo, tai nagrinėjant bylą iš naujo būtina ieškovo (kasatoriaus) ieškinį nagrinėti iš esmės visa apimtimi.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šioje byloje

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 26 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 84,18 Lt tokių išlaidų. Be to, kasatorius prašo priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Teisėjų kolegijai nusprendus, kad kasacinis skundas tenkintinas iš dalies ir bylos dalis dėl S. S. pareikštų ieškinio reikalavimų grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, naikintinos teismų procesinių sprendimų dalys dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose paskirstymo, ir klausimas dėl šių išlaidų, taip pat bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme, paskirstymo paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 360 ir 362 straipsniais,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 12 d. nutarties ir Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 17 d. sprendimo dalis, kuriomis atmestas ieškovo S. S. ieškinys, panaikinti ir perduoti šią bylos dalį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 12 d. nutarties dalį, kuria valstybei iš ieškovo S. S. priteista 13 (trylika) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentu įteikimu apeliacinės instancijos teisme, panaikinti.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 12 d. nutarties ir Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 17 d. sprendimo dalis, kuriomis iš ieškovo S. S. atsakovei R. M. priteista 400 (keturi šimtai) Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti, valstybei – 89,60 Lt (aštuoniasdešimt devyni Lt 60 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme, panaikinti.

Kitas Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 12 d. nutarties ir Biržų rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 17 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Algis Norkūnas

Juozas Šerkšnas