Civilinė byla Nr. 3K-3-1/2012
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00574-2010-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
44.2.4.1; 50.10
2012 m. sausio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus A. S. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal UAB „Swedbank lizingas“ prašymą patvirtinti kreditoriaus reikalavimą UAB „SAAS Capital Management Group“ bankroto byloje.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Ginčo esmė
Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių lizingo davėjo teisės išieškoti nuostolius sutarties nutraukimo atveju, taikymo.
2010 m. sausio 22 d. Klaipėdos apygardos teisme UAB „SAAS Capital Management Group“ iškelta bankroto byla. Kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ kreipėsi į bankroto administratorių, prašydamas įtraukti jį į kreditorių sąrašą. Bankroto administratorius su pareikštu kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ reikalavimu sutiko tik iš dalies.
Kreditorius nurodė, jog šalių 2008–2009 m. buvo pasirašytos lizingo sutartys, pagal kurias įsigytas turtas: automobilis „Toyota Land Cruiser“ ir pastatas Klaipėdoje. 2009 m. gruodžio 3 d. UAB „Swedbank lizingas“ pranešimu vienašališkai nutraukė lizingo sutartis ir perėmė savo žinion įsigytą turtą. Atsižvelgdamas į tai, kreditorius prašė atlyginti 3 251 990,67 Lt UAB „Swedbank lizingas“ patirtų turto pardavimo nuostolių, 41 885,42 Lt UAB „Swedbank lizingas“ papildomų išlaidų, taip pat patvirtinti 37 515,53 Lt reikalavimą pagal 2010 m. gegužės 13 d. reikalavimo perleidimo sutartį. Kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ nurodė, kad pagal lizingo sutartis naudotas turtas buvo parduotas tretiesiems asmenims, todėl kreditorius patyrė 3 251 990,67 Lt nuostolių, taip pat papildomų 41 885,42 Lt išlaidų, susijusių su turto vertinimu, aukciono organizavimu, turto pardavimu ir sumokėtu nekilnojamojo turto mokesčiu. Kreditorius pažymėjo, kad 2010 m. gegužės 13 d. pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį dėl 37 515,53 Lt.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2011 m. vasario 11 d. nutartimi patvirtino UAB „Swedbank lizingas“ 3 331 391,62 Lt reikalavimą UAB „SAAS Capital Management Group“ bankroto byloje. Teismas nurodė, kad, lizingo gavėjui nevykdant sutartinių prievolių, lizingo davėjas turi pasirinkimo teisę: reikalauti sumokėti visas pagal sutartį priklausančias įmokas prieš terminą arba nutraukti sutartį, susigrąžinti turtą, išsiieškoti sumas, kurias lizingo gavėjas privalėjo sumokėti iki lizingo sutarties nutraukimo dienos bei faktiškai patirtus lizingo davėjo nuostolius, kurių jam, nors ir sąžiningai bei protingai besielgiant, nepavyko išvengti (CK 6.574 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pasirinko sutarčių nutraukimą ir lizingo dalyko atsiėmimą. Nusprendus nutraukti lizingo sutartį ir pareikalavus grąžinti lizingo dalyką, kreditorius neteko teisės reikalauti sumokėti sutartines įmokas prieš terminą, tačiau įgijo teisę reikalauti, kad atsakovė atlygintų visą ar dalį perimto turto likvidacinės vertės, kurios jis realizavęs turtą negavo ir tokiu būdu patyrė nuostolių. Pirmosios instancijos teismo nuomone, kreditorius turi teisę prašyti priteisti jo patirtus nuostolius. Iš byloje pateiktų duomenų, t. y. 2010 m. lapkričio 3 d. pažymos, matyti, kad pagal lizingo sutartis naudotas turtas buvo parduotas tretiesiems asmenims ir kreditorius dėl to patyrė 3 251 990,67 Lt nuostolių, kuriuos sudaro skirtumas tarp lizingo dalyko likvidacinės ir rinkos vertės. Taigi teismas sprendė, kad reikalavimas dėl 3 251 990,67 Lt yra teisėtas ir pagrįstas. Teismas nurodė, kad, vadovaujantis CK 6.251 straipsniu, sudarytos lizingo sutarties 11.3 punktu, padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai. Teismo nuomone, nuostoliais taip pat laikomos turto vertinimo, laikymo ar realizavimo išlaidos. Iš pateiktų byloje duomenų matyti, kad UAB „Swedbank lizingas“ patyrė išlaidų, susijusių su turto vertinimu, aukciono organizavimu, turto pardavimu ir pan. Šias aplinkybes patvirtina 2010 m. lapkričio 3 d. pažymos ir PVM sąskaitos faktūros. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas sprendė, kad UAB „Swedbank lizingas“ reikalavimas dėl 41 885,42 Lt yra taip pat teisėtas ir pagrįstas. Klaipėdos apygardos teismas sprendė, jog tvirtintinas bendras UAB „Swedbank lizingas“ 3 331 391,62 Lt reikalavimas UAB „SAAS Capital Management Group“ bankroto byloje.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija išnagrinėjusi bylą pagal kreditorės A. S. atskirąjį skundą 2011 m. balandžio 28 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 11 d. nutartį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad kreditorė neginčija Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. vasario 11 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ 37 515,53 Lt reikalavimas. Dėl kitos reikalavimo dalies teismas nurodė, kad, nors kreditorė A. S. įrodinėja, kad UAB „Swedbank lizingas“ grąžinto ir parduoto turto vertė yra gerokai didesnė negu kaina, už kurią UAB „Swedbank lizingas“ juos pardavė, tačiau pirkimo–pardavimo sandorio ginčijimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, sprendžiant klausimą dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo. Teisėjų kolegija nepasisakė dėl sandorio teisėtumo, aukciono organizavimo ar turto pirkėjo sąsajų su lizingo bendrove, o apie reikalavimo pagrįstumą sprendė pagal byloje nustatytus faktus. Teismas nurodė, kad tiek nuostoliai dėl turto pardavimo mažesne kaina, negu jis buvo įsigytas, tiek papildomos išlaidos, susijusios su turto realizavimu (turto vertinimas, aukciono organizavimas, turto pardavimas, nekilnojamojo turto mokestis) yra susiję su tuo, kad lizingo gavėjas netinkamai vykdė sutartį. Pagal nutrauktos lizingo sutarties 2.4.1 punktą nekilnojamojo turto mokestį buvo įsipareigojęs mokėti lizingo gavėjas. Nuo turto perdavimo iki jo pardavimo turtas nebuvo naudojamas pačios lizingo bendrovės veiklai, o jį siekta kuo skubiau realizuoti. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju yra visos CK 6.246–6.249 straipsniuose numatytos civilinės atsakomybės sąlygos. Teisėjų kolegija nurodė, kad kiekvienas turto savininkas yra laisvas pasirinkti savo teisių gynimo būdą, todėl argumentai, jog turtas buvo parduotas pasaulinės ekonominės krizės metu, buvo nutrauktos sutartys su patalpų nuomininkais, nebuvo sudaryta lizingo sutartis su UAB „SAAS Technologies Group“, negali turėti įtakos UAB „Swedbank lizingas“ reikalavimui tvirtinti. Teigti, kad lizingo bendrovė, parduodama pastatus, patyrė ne tik nuostolių, bet ir gavo naudos, nėra pagrindo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu kreditorė A. S. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis ir perduoti bylą žemesnės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
1. Teismas gali patvirtinti tik tuos kreditoriaus reikalavimus, kurie yra pagrįsti rašytiniais įrodymais ir neegzistuoja kitų įrodymų, kurie paneigtų tokio reikalavimo pagrįstumą. Bylą nagrinėję teismai, nesant byloje įrodymais patvirtintų faktinių aplinkybių, padarė nepagrįstą išvadą, jog UAB „Swedbank lizingas“ nuostoliai buvo nulemti bankrutuojančios įmonės veiksmų, neįvertino byloje pateiktų įrodymų, patvirtinančių kreditoriaus reikalavimo nepagrįstumą ir nepagrįstai konstatavo UAB „Swedbank lizingas“ kreditorinio reikalavimo dydį. Teismas neturėtų apsiriboti vien tik kreditoriaus pateiktais įrodymais, o turėtų pats aktyviai rinkti ir vertinti visus įrodymus, galinčius padėti priimti teisingą ir pagrįstą teismo nutartį. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių lizingo davėjo teisės reikalauti atlyginti statinių nekilnojamojo turto mokesčio išlaidas po lizingo sutarties nutraukimo ir statinių atsiėmimo, taip pat įrodymų, patvirtinančių lizingo davėjo reikalavimą atlyginti išlaidas už turto vertinimą ir aukciono organizavimą po lizingo sutarties nutraukimo ir turto atsiėmimo.
2. Teismai nevertino visų bankrutuojančios įmonės civilinės atsakomybės sąlygų, todėl nebuvo atskleista bylos esmė, o teismų išvados dėl reikalavimo pagrįstumo yra neteisėtos. Atskirajame skunde pateiktais argumentais ir įrodymais buvo grindžiamas ne sandorio teisėtumo elementas, o nuostolių fakto ir dydžio pagrįstumas dėl kreditoriaus turto realizavimo, taip pat lizingo davėjo veiksmai, lėmę ir (ar) galėję nulemti jo nuostolius. Statiniai lizingo davėjo buvo parduoti už mažiausiai dvigubai mažesnę kainą, nei buvo reali jų rinkos vertė pardavimo metu. Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismai privalėjo būti aktyvūs ir aiškintis aplinkybes, kodėl statiniai buvo parduoti žemesne kaina ir ar tokia kaina buvo nulemta būtent bankrutuojančios įmonės veiksmų ir ar dėl turto pardavimo nuostolio nėra paties lizingo davėjo kaltes.
3. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje liko neišnagrinėta dauguma kreditorės A. S. nurodytų atskirojo skundo argumentų. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su lizingo davėjo realiu nuostolių dydžiu, ir nepagrįstai nurodė, jog aplinkybės, susijusios su turto realizavimu (statinių perleidimu UAB „Ektornet Commercial Lithuania“) yra sandorio teisėtumo vertinimo dalykas, todėl dėl to nepasisakė. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nevertino atskirojo skundo argumentų dėl lizingo davėjo gautos naudos.
Atsiliepimu į kasacinį skundą kreditorius UAB „Swedbank lizingas“ prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepimu iš esmės palaikomi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų argumentai nurodant, kad teismai išsiaiškino visas bylai reikšmingas aplinkybes, atskleidė bylos esmę ir priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimus. Kreditorius pažymi, kad turtas, buvęs lizingo sutarties dalyku, buvo parduotas viešo aukciono metu už didesnę kainą, negu buvo nustatyta nepriklausomų turto vertintojų, todėl nėra pagrindo teigti, kad turto pardavimo kaina yra neprotingai maža.
konstatuoja:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, remdamasis pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis. Nagrinėjant bylą kasacine tvarka fakto klausimai netiriami, todėl kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį pateikti faktinio pobūdžio argumentai nevertinami ir nauji faktai nenustatinėjami. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai.
Dėl lizingo davėjo teisės išieškoti iš lizingo gavėjo nuostolius sutarties nutraukimo atveju
Lizingas yra finansinių paslaugų teikimo veikla, kai lizingo davėjas teikia finansavimo paslaugas lizingo gavėjui, kad pastarasis galėtų valdyti ir naudoti daiktą, gaudamas iš to naudos ir prisiimdamas su tuo susijusią riziką. CK 6.567 straipsnio 1 dalis apibrėžia finansinės nuomos sutarties sampratą, pagal kurią viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Taigi, lizingo davėjas visą sutarties laikotarpį išlaiko nuosavybės teisę į daiktą, neatsižvelgiant į tai, ar lizingo gavėjas sėkmingai veikia ar bankrutuoja. Taip atspindima finansinės nuomos esmė, kai daikto savininkas yra vienas asmuo, o ekonominės naudos gavėjas – kitas. Šiuo atveju lizingo gavėjas visą sutarties laikotarpį neturi disponavimo daiktu teisės. Jeigu finansinis lizingas nutraukiamas dar nepasibaigus nustatytam lizingo laikotarpiui, lizingo davėjas turi teisę į investuotų lėšų kompensaciją, kad galėtų atgauti negrąžintas kapitalo investicijas ir kitas išlaidas bei pelną, nesvarbu, ar lizingo sutarties terminas buvo nutrauktas lizingo gavėjo pageidavimu, ar dėl to, kad lizingo gavėjas neįvykdė įsipareigojimų. Tokią išvadą suponuoja CK 6.574 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios lizingo sutarties nutraukimo padarinius.
CK 6.574 straipsnyje įtvirtinta, kad, lizingo gavėjui pažeidžiant sutartį, lizingo davėjas gali reikalauti, kad lizingo gavėjas pašalintų sutarties pažeidimą, o jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties objektą bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį.
Pirmiau nurodyta CK 6.574 straipsnio nuostata nurodo dvi alternatyvias lizingo davėjo interesų gynimo, lizingo gavėjui pažeidus sutartį, priemones, iš kurių gali būti pasirinkta tik viena – arba reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą, arba nutraukti sutartį išsireikalaujant sutarties objektą ir išieškant atsiradusius nuostolius. Aiškinant lizingo davėjo teisę pasirinkti vieną iš dviejų įstatyme numatytų jo interesų gynimo priemonių, visų pirma reikia atkreipti dėmesį į lizingo davėjo siekius ir interesą sudarant lizingo (finansinės nuomos) sutartį. Lizingo davėjas turi grynai finansinį interesą sudarydamas lizingo (finansinės nuomos) sutartį. Lizingo gavėjo nemokumas, susigrąžinto sutarties objekto pardavimas ar antrinis išnuomojimas nėra lizingo davėjo veikla, bet papildomos finansinės ir laiko sąnaudos.
Atsižvelgiant į tai, kad lizingo (finansinės nuomos) sutarties šalys yra verslininkai, laikytina, kad lizingo davėjo finansinio intereso gynimas grąžinant lizingo davėją į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį, yra sąžiningas, protingas ir tinkamai ginantis lizingo davėjo finansinį interesą. Iš lizingo gavėjo niekada nereikalaujama daugiau negu iš jo būtų pareikalauta, jeigu jis tinkamai įvykdytų sutartį. Tai patvirtina ir CK 6.574 straipsnio formuluotė, jog „lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį“. Taigi, visais atvejais lizingo gavėjas, prisiėmęs sutarties sudarymo riziką, atsako tik pagal tos sutarties apibrėžtas ribas. Nuolatos naudojamas lizingo sutarties objektas nusidėvi, todėl jo vertė gali būti atvirkščiai proporcinga sumokėtoms lizingo gavėjo įmokoms. Dėl to lizingo davėjas netinkamo sutarties vykdymo atveju susigrąžinęs objektą iš lizingo gavėjo gali reikalauti susidariusio skirtumo tarp jau padarytų įmokų ir objekto balansinės vertės kartu paėmus bei visos sumos, kurią jis būtų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį.
Nagrinėjamos bylos atveju lizingo davėjas, nutraukęs lizingo sutartį, pasirinko vieną iš CK 6.574 straipsnyje nurodytų jo interesų gynimo būdų – išsireikalauti lizingo sutarties dalyką ir išieškoti nuostolius, kurių dydį sudaro skirtumas tarp neišpirktos pagal lizingo sutartį naudoto turto ir rinkos vertės (pinigų sumos, gautos, pardavus susigrąžintą lizingo sutarties dalyką). Kasatorius šioje byloje kelia lizingo davėjo patirtų nuostolių dydžio klausimą, teigdamas, jog lizingo sutarties dalykas (statiniai) buvo parduoti už per žemą kainą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuostolių samprata civilinėje teisėje apibrėžiama vienodai, skirtis gali tik teisės į jų atlyginimą įgyvendinimo sąlygos priklausomai nuo sutarties rūšies. Lizingo sutarties nutraukimo atveju lizingo davėjo patirtų nuostolių dydis yra siejamas su padėtimi, kokia ji būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (CK 6.574 straipsnis). Pagal jau analizuotą lizingo sutarties sampratą, tinkamo sutarties įvykdymo atveju lizingo davėjas gautų visą lizingo sutartyje numatytą kainą. Tai pajamos, kurias lizingo gavėjas sutartimi numato gauti iš anksto ir esant normaliam sutarties vykdymui pagrįstai jų tikisi gauti. Nutraukus lizingo sutartį dėl to, kad ją iš esmės pažeidė lizingo gavėjas, lizingo davėjas negauna visų numatytų įmokų, o sugrąžinto lizingo sutarties dalyko vertė gali būti pakitusi. Ar tokiu sutarties nutraukimo atveju lizingo davėjas patyrė nuostolių (t. y. ar jo padėtis yra blogesnė, negu būtų buvusi, jei lizingo gavėjas sutartį būtų įvykdęs tinkamai), yra fakto klausimas. Bylą nagrinėję teismai nustatė ginčui išspręsti teisiškai reikšmingas aplinkybes: sumokėtų įmokų dydį, sugrąžinto lizingo dalyko (statinių) rinkos vertę bei jų pardavimo kainą, taip pat su pardavimo procesu susijusių išlaidų dydį, ir šių aplinkybių pagrindu sprendė, kad lizingo davėjas patyrė nuostolių. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog lizingo davėjas, dėl netinkamo sutarties vykdymo nutraukęs lizingo sutartį ir susigrąžinęs lizingo sutarties dalyką bei jį pardavęs už rinkos kainą, kuri kartu su jau gautomis iš lizingo gavėjo įmokomis yra mažesnė už visą lizingo sutartyje numatytą kainą, patyrė nuostolių, kuriuos turi teisę išieškoti iš lizingo gavėjo. Apeliacinės instancijos teismas teisingai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias lizingo davėjo teisę išsiieškoti nuostolius iš lizingo gavėjo.
Teisėjų kolegija, patikrinusi teisės taikymo aspektu skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo ją naikinti pagal kasacinio skundo argumentus (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Kasaciniame procese valstybė patyrė 42,30 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, jos valstybės naudai priteistinos iš kasatorės (CPK 92, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
nutaria:
Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąsk. LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš A. S. (a. kodas (duomenys neskelbtini) 42,30 Lt (keturiasdešimt du litus 30 ct) išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginti.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Dangutė Ambrasienė
Gražina Davidonienė
Antanas Simniškis
