Dėl palikimo priėmimo pripažinimo negaliojančiu ir paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo pagrindo pakeitimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-373/2012

Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00366-2010-2

Procesinio sprendimo kategorijos;

21.4.2.6; 34.5 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Prano Žeimio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro notarės Rasytės Gudienės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. G. ieškinį atsakovei Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro notarei Rasytei Gudienei, dalyvaujant tretiesiems asmenims UAB „Blokas“ ir Beazley Furlonge Ltd, dėl pareiškimo dėl palikimo priėmimo pripažinimo negaliojančiu ir paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo pagrindo pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė: 1) pripažinti negaliojančiu kaip sudarytą iš esmės suklydus jos vienašalį sandorį – 2009 m. kovo 24 d. pareiškimą apie palikimo priėmimą pagal įstatymą po A. G. mirties (2009 m. kovo 2 d.), paduotą Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro notarei Rasytei Gudienei; 2) leisti priimti A. G. palikimą pagal apyrašą ir pakeisti ieškovei išduotų 2009 m. rugsėjo 23 d., 2009 m. spalio 30 d. ir 2009 m. lapkričio 19 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimų išdavimo pagrindą bei redakciją, nurodant, kad palikimas priimtas pagal apyrašą CK 5.53 straipsnio pagrindu. Ieškovė reikalavimą grindė CK 1.90 straipsniu, t. y. tuo, kad sandorį ji sudarė iš esmės suklydusi, pasitikėdama notare ir nežinodama apie mirusiojo skolas bei galimybę priimti palikimą pagal apyrašą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro notarė R. Gudienė 2009 m. kovo 24 d. patvirtino ieškovės valią priimti mirusio sutuoktinio A. G. palikimą. Ieškovės pareiškime pacituotas CK 5.52 straipsnis, kad „įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu“, taip pat pažymėta, jog palikimo priėmimo padariniai ieškovei paaiškinti. Pareiškimu ieškovė prašė išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą. Teismas taip pat nustatė, kad kreipimosi į notarą dėl palikimo priėmimo dieną ieškovė žinojo, jog jos sutuoktinio A. G. veiksmais eismo įvykio (kurio metu jis ir žuvo) metu jo darbdaviui UAB „Blokas“ buvo padaryta didelės žalos ir kad bendrovė kreipsis į teismą dėl žalos atlyginimo iš žuvusio asmens turto. UAB „Blokas“ užklausimas, kuriuo buvo prašoma nurodyti, kas kreipėsi dėl A. G. palikimo priėmimo, notarų biure gautas 2009 m. gegužės 25-ąją, t. y. tą pačią dieną, kai notarui buvo pateikti mirusiojo vaikų atsisakymai palikimo. Teismas konstatavo, kad šios aplinkybės atitinka notarės R. Gudienės (atsakovės) paaiškinimą, jog ji įspėjo ieškovę apie palikėjo skolas, paaiškėjusias iš UAB „Blokas“ kreipimosi. Ieškovė toliau tęsė palikimo priėmimo veiksmus – 2009 m. rugsėjo 23 d. pateikė notarei prašymą išduoti nuosavybės teisės liudijimą į santuokoje su A. G. įgytą turtą, 2009 m. rugsėjo 23 d., 2009 m. spalio 30 d. ir 2009 m. lapkričio 19 d. pateikė notarei prašymus išduoti paveldėjimo teisės liudijimus į konkretų turtą. 2009 m. rugsėjo 23 d., 2009 m. spalio 30 d. ir 2009 m. lapkričio 19 d. jai buvo išduoti trys paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimai. Paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo metu ieškovė jau buvo gavusi procesinius dokumentus iš Kauno apygardos teismo, patvirtinančius UAB „Blokas“ pareikštus reikalavimus dėl mirusiojo padarytos žalos atlyginimo (šie dokumentai jai įteikti 2009 metų liepos mėnesį). Iš šios aplinkybės teismas konstatavo, kad ieškovė, jau žinodama apie UAB „Blokas“ pretenzijas į jos mirusio sutuoktinio palikimą, atvykdama pas notarę gauti paveldėjimo teisės liudijimus, patvirtino savo valią priimti mirusio sutuoktinio palikimą pasirinktu, o ne kokiu nors kitu būdu. Teismas taip pat nustatė, kad 2009 m. lapkričio 27 d. (t. y. netrukus po to, kai gavo paveldėjimo teisės liudijimus) ieškovė pateikė prašymą notarui užsakyti valstybės įmonės Registrų centro pažymą apie savo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą (dėl kurio išduoti paveldėjimo teisės liudijimai), turėdama tikslą juos dovanoti. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė siekė disponuoti paveldimu turtu ir galbūt išvengti žalos atlyginimo. Tokiais veiksmais, teismo nuomone, ieškovė iš esmės patvirtino sandorį, įgyvendindama savo teisę į A. G. palikimą.

Teismas nustatė, kad ieškovė turi vidurinį išsilavinimą, pakankamai gyvenimo patirties. Įstatyme nustatytas trijų mėnesių palikimo priėmimo terminas yra pakankamas laikotarpis tam, kad paveldėtojai galėtų išsiaiškinti paveldimo turto teisinę padėtį, galimus jo suvaržymus ir apsispręsti dėl palikimo priėmimo būdo. Be to, atsižvelgęs į ieškovės nurodytą buvimo pas notarę trukmę (20 minučių), teismas sprendė, kad ji turėjo galimybę atidžiai perskaityti pusės puslapio pareiškimo apie palikimo priėmimą turinį, o notarė – išaiškinti ieškovei pasirinkto palikimo priėmimo būdo padarinius bei galimybę palikimą priimti pagal apyrašą.

Teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieškovės pozicija dėl jos valios priimti palikimą išraiškos yra prieštaringa: pirmame ieškinyje ieškovė nurodė, kad, pateikdama notarui pareiškimą dėl sutuoktinio palikimo priėmimo, buvo suklaidinta UAB „Blokas“, ilgiau kaip tris mėnesius nepareiškusio jai reikalavimų, neveikimo, dėl to jai nebuvo žinoma apie palikėjo skolas, viršijančias paveldėtą turtą; vėliau nurodė, kad suklydo dar ir dėl to, jog notarė neišaiškino kiekvieno palikimo priėmimo būdo sukeliamų padarinių. Iš to teismas sprendė, kad ieškinį ieškovė grindžia ne tik atsakovės neveikimu, bet ir savo nepakankamu apsisprendimu dėl palikimo priėmimo būdo. Teismas, spręsdamas dėl ieškovės suklydimo, taikė protingo, atidaus ir apdairaus asmens elgesio tokiomis pat aplinkybėmis kriterijų ir konstatavo, kad tuo atveju, kai asmuo elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, jis pats prisiima neigiamus savo veiksmų padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. S. M., bylos Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009).

Teismo nuomone, ieškovės teiginius apie suklydimą paneigia šie įrodymai: atsakovės ir trečiojo asmens atstovo paaiškinimai, liudytojos R. Š. (notarės sekretorės), ieškovės žento V. V. parodymai, iš kurių matyti, kad ieškovė iš anksto rengėsi priimti palikimą, kelis kartus lankėsi notaro biure. Atsakovė (notarė) bei jos sekretorė liudytoja R. Š. patvirtino, kad su ieškove išsiaiškino palikimo priėmimo aplinkybes, o pareiškimo pateikimo dieną jai buvo išaiškinti palikimo priėmimo pasirinktu būdu padariniai bei skirtumas nuo palikimo priėmimo pagal apyrašą; ieškovės pareiškimo tekstas parengtas pagal jos valią, jame išdėstyta įpėdinio atsakomybė; ieškovė aiškiai išreiškė savo valią priimti palikimą pasirinktu būdu ir jį pasirašė. Tai, kad ieškovei buvo žinomos aplinkybės apie jos sutuoktinio galbūt padarytą žalą bendrovei „Blokas“ ir jos pasirinkto palikimo priėmimo būdo padarinius, patvirtina ir aplinkybė, jog pargabenus avariją patyrusį automobilį ir mirusiojo daiktus ieškovė lankėsi bendrovėje, susigrąžino mirusiojo daiktus, matė automobilį, bendravo su mirusiojo bendradarbiu. Teismas sprendė, kad ieškovės apsisprendimas priimti palikimą paduodant pareiškimą notarui buvo padarytas sąmoningai, tikintis, kad padarytai žalai atlyginti pakaks A. G. palikimo.

Teismo nuomone, ieškovė neįvertino jos sutuoktinio padarytos žalos masto, elgėsi neapdairiai bei lengvabūdiškai ir pasirinko sau nepalankų palikimo priėmimo būdą, o žuvusiojo darbdaviui pateikus reikalavimą atlyginti šią žalą, – pakeitė savo valią dėl palikimo priėmimo būdo. Ieškovės valios pasikeitimas nesudaro įstatyme įtvirtinto pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu. CK 1.90 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminės reikšmės, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti. Ieškovė įrodymais nepaneigė atsakovės (notarės) paaiškinimų ir liudytojos R. Š. parodymų, kad prieš pasirašant pareiškimą dėl palikimo priėmimo būdo jai buvo paaiškinti šio sandorio padariniai, kurie buvo išdėstyti ir pačiame pareiškime; neįrodė, kad šis pareiškimas neatitiko jos valios dėl palikimo priėmimo būdo palikimo priėmimo momentu. Tik praėjus daugiau kaip metams po sandorio sudarymo, iškilus grėsmei atlyginti palikėjo padarytą žalą ne tik paveldėtu, bet ir savo turtu, ieškovė pateikė ieškinį dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu. Tokiomis aplinkybėmis teismas nerado pagrindo konstatuoti, kad pareiškimo padavimo momentu ieškovės valia būtų neatitikusi pasirašyto dokumento esmės.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės O. G. apeliacinį skundą, 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir ieškinį patenkino: ieškovės 2009 m. kovo 24 d. pareiškimą apie palikimo priėmimą pagal įstatymą po A. G. mirties (2009 m. kovo 2 d.), paduotą Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro notarei Rasytei Gudienei, pripažino negaliojančiu, kaip sudarytą iš esmės suklydus; leido ieškovei priimti A. G. palikimą pagal apyrašą; panaikino ieškovei išduotus 2009 m. rugsėjo 23 d., 2009 m. spalio 30 d., 2009 m. lapkričio 19 d. paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimus.

Teisėjų kolegija iš ieškinio bei ieškovės apeliacinio skundo argumentų padarė išvadą, kad ieškovė savo suklydimą laiko esminiu dėl to, jog notarė jai neišaiškino atliekamų palikimo priėmimo veiksmų prasmės ir padarinių, galimybės priimti palikimą ne tik paduodant pareiškimą notarui (CK 5.52 straipsnis), bet ir pagal apyrašą (CK 5.53 straipsnis). Teisėjų kolegija įvertino tai, kad ieškovės pareiškimo dėl palikimo priėmimo tekstas yra surašytas ir patvirtintas notarės R. Gudienės, o ieškovės tik pasirašytas; jame nėra jokių duomenų apie ieškovei išaiškintą galimybę priimti palikimą kitu būdu – pagal turto apyrašą, o įrašas „išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus“ yra neaiškus ir nesuprantamas, nes nenurodyti jokie kiti atvejai. Notariato įstatymo 30, 34 straipsniai įpareigoja notarą išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę bei padarinius asmenims, norintiems juos atlikti, notaro dokumentai turi būti parašyti aiškiai ir tiksliai. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovės notarės R. Gudienės, turinčios teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, paaiškinimai, liudytojos R. Š. parodymai nėra pakankami įrodymai išvadai, kad notarė savo pareigas atliko tinkamai. Teisėjų kolegija konstatavo, kad ginčijamas sandoris turi akivaizdžių turinio bei valios trūkumų, nes ieškovė neteisingai suvokė jo turinį, nenurodant jai galimybės pasirinkti kitą palikimo priėmimo būdą (t. y. pagal turto apyrašą), todėl iš esmės suklydo dėl palikimo priėmimo būdo. Teisėjų kolegijos nuomone, tokiomis aplinkybėmis ginčijamas sandoris naikintinas CK 1.90 straipsnio pagrindu ir tenkintinas reikalavimas leisti priimti palikimą pagal turto apyrašą, nes šį būdą ieškovė pasirinko savo valia, žinodama iš to kylančius padarinius.

Teisėjų kolegija pripažino ydingai suformuluotais ieškinio reikalavimus pakeisti paveldėjimo teisės liudijimus ir sprendė, kad, notarei netinkamai atlikus notarinius veiksmus, dėl kurių naikintinas ginčijamas sandoris, turi būti panaikinami ir iš jo kylantys padariniai, todėl ieškovei išduoti paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimai taip pat naikintini (CK 1.80 straipsnis), o ieškovei išaiškintina teisė kreiptis į notarą dėl paveldėjimo pagal turto apyrašą procedūrų atlikimo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro notarė Rasytė Gudienė prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ginčijamas sandoris (pareiškimas dėl palikimo priėmimo) turi akivaizdžių ieškovės valios trūkumų, nepagrįstas byloje surinktais įrodymais. Iš bylos įrodymų matyti, kad ieškovė laisva valia pasirinko palikimo priėmimo būdą: jos pareiškime notarui dėl palikimo priėmimo nurodytas CK 5.52 straipsnis ir aiškiai išdėstyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu; taip pat nurodyta, kad ieškovei paaiškinti palikimo priėmimo padariniai. Notarė, nors ir neįpareigota įstatymo, išaiškino ieškovei ir kitus palikimo priėmimo būdus; tai patvirtina tiek notarės paaiškinimai, tiek liudytojų parodymai. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad kasatorės (neva turinčios teisinį suinteresuotumą) paaiškinimai bei liudytojos parodymai nėra pakankami įrodymai išvadai, jog kasatorė notarės pareigas atliko tinkamai. Byloje taip pat nustatyta, kad net ir po to, kai sužinojo apie sutuoktinio darbdavio reiškiamas pretenzijas dėl žalos atlyginimo, ieškovė nepareiškė suklydusi dėl jos pasirinkto palikimo priėmimo būdo, nesikreipė į teismą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tačiau toliau kryptingai ir valingai veikė įgyvendindama savo valią: 2009 metų rugsėjo–lapkričio mėnesiais ji išsiėmė net tris paveldėjimo teisės liudijimus. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė į teismą kreipėsi tik po to, kai jos mirusio sutuoktinio darbdavys pareiškė jai ieškinį dėl žalos atlyginimo. Toks elgesys vertintinas kaip ieškovės noras pakeisti savo pirmiau išreikštą valią, nes ši pasikeitė jau po vienašalio sandorio sudarymo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas, pripažinti sandorį negaliojančiu nėra pagrindo, nes tokiu atveju šalies suklydimo negalima pateisinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. G. v. S. M., bylos Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. S. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2009; 2011 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. P. v. J. P., bylos Nr. 3K-3-28/2011). Byloje nustatyta, kad ieškovė yra visiškai veiksni, protinga, apdairi, turinti pakankamai gyvenimo patirties, todėl ji turėjo visas galimybes suprasti savo veiksmų esmę ir atitinkamai elgtis priimdama palikimą. Apeliacinės instancijos teismas turėjo vadovautis protingumo principu ir ieškovės elgesį vertinti atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pat aplinkybėmis, tačiau to nepadarė.

2. Ieškovė, teigdama, kad sandorį sudarė suklydusi, privalėjo pateikti šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus, tačiau, be ieškovės paaiškinimų, jokių kitokių jos suklydimą patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas sprendimą grindė iš esmės vien ieškovės paaiškinimais, kurie yra nenuoseklūs, prieštaringi ir paneigti kitais byloje surinktais įrodymais. Tokia teismo argumentacija vertintina kaip procesinių teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą bei teismo pareigą išsamiai motyvuoti priimamą teismo sprendimą, pažeidimas.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė O. G. prašo apeliacinės instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime remiamasi tokiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovės pareiškime notarui nėra duomenų apie ieškovei išaiškintą galimybę priimti palikimą kitu būdu, t. y. pagal turto apyrašą. Notariato įstatymo 13 straipsnis įpareigoja notarą atliekant funkcijas griežtai laikytis įstatymų, jam taikytinas didesnio profesinio atidumo, rūpestingumo, pareigingumo reikalavimas. Pagal Notariato įstatymo 30, 34 straipsnius notaras turi išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę bei padarinius asmenims, kurie nori juos atlikti, notaro dokumentai turi būti parašyti aiškiai ir tiksliai. Neišaiškinusi ieškovei kitų palikimo priėmimo būdų, kasatorė suformavo klaidingą ieškovės supratimą (CK 1.90 straipsnis), kad palikimas priimamas tik paduodant pareiškimą notarui ir kito palikimo priėmimo būdo nėra; tai nulėmė ieškovės suklydimą sudarant vienašalį palikimo priėmimo sandorį.

2. Kasacinio skundo argumentai, kad ieškovės suklydimo nebuvimą patvirtina jos kryptingi veiksmai priimti palikimą paduodant pareiškimą notarui net ir po to, kai jos mirusio sutuoktinio darbdavys pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo, pagrįsti prielaidomis, o ne bylos aplinkybėmis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. T. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-150/2007), o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo. Taigi kasatorės prielaidos, kad ieškovė nepareiškė, jog suklydo, atsiradus naujų aplinkybių po palikimo priėmimo (sutuoktinio darbdavio pretenzijoms), nėra ta aplinkybė, kurios pagrindu spręstina dėl suklydimo. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą nuo pareiškimo notarui padavimo. Vėliau atsiradusios aplinkybės nereikšmingos sprendžiant dėl ieškovės valios. Be to, kasatorė neteisingai nurodo, kad ieškovė kreipėsi į teismą po to, kai mirusio sutuoktinio darbdavys pareiškė jai ieškinį dėl žalos atlyginimo. Iš tikrųjų UAB „Blokas“ ieškinys buvo pareikštas 2009 m. birželio 17 d., o ieškovė į teismą dėl palikimo priėmimo sandorio užginčijimo kreipėsi tik 2010 m. birželio 21 d., nes tik tada, sudariusi teisinių paslaugų sutartį su advokate, sužinojo apie galimybę priimti palikimą pagal apyrašą.

3. Kasatorė nepagrįstai nurodo, kad teismas turėjo vertinti ieškovės elgesį atsižvelgdamas į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pat aplinkybėmis. Ieškovė, neturėdama teisės žinių ir niekada anksčiau neatlikusi palikimo priėmimo veiksmų, nežinojo savo teisių, kurias jai turėjo išaiškinti notarė. Kasatorės teiginys, kad ieškovė pati privalėjo domėtis sudaromo sandorio padariniais, prieštarauja Notariato įstatymo 1, 13, 30, 34 straipsniams.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl suklydimo

Pagal CK 1.90 straipsnio 1 dalį iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Šiame straipsnyje įtvirtinto pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu taikymo sąlygos yra tokios: pirma, turi būti konstatuotas suklydimo faktas, antra, suklydimas turi būti kvalifikuotas kaip esminis, trečia suklydimo faktą galima konstatuoti tik tuo atveju, jeigu buvo suklysta dėl esminių sandorio elementų, buvusių sandorio sudarymo metu, o ne dėl aplinkybių, atsiradusių po jo sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. T. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-150/2007, kt.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė ginčija palikimo priėmimo sandorį kaip sudarytą iš esmės suklydus ir ieškinį grindžia tuo, kad, kreipdamasi į notarą dėl palikimo priėmimo, nežinojo apie galimybę priimti palikimą pagal apyrašą, dėl to klaidingai išreiškė savo valią dėl palikimo priėmimo būdo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.3, 1.65, 2.139, 5.39, 5.50, 5.52, 5.53, 5.54, 5.60 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XI-1484, priimtu 2011 m. birželio 21 d., buvo iš dalies pakeistas palikimo priėmimo reglamentavimas, tačiau šio įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad palikimo priėmimo procedūros, pradėtos iki šio įstatymo įsigaliojimo, baigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias nuostatas. Ieškovė dėl palikimo priėmimo kreipėsi į notarą 2009 m. kovo 24 d., taigi nagrinėjamoje byloje taikytinos palikimo priėmimą reglamentuojančios CK normos, galiojusios iki 2011 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusių CK nuostatų pasikeitimų. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2011 m. lapkričio 1 d.) nustatyti trys palikimo priėmimo būdai, t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą: 1) kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, 2) kai jis kreipėsi į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba 3) kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie palikimo priėmimo būdai skiriasi ne tik pagal palikimo priėmimo tvarką, bet ir pagal teisinius padarinius palikimą priėmusiam asmeniui. Nagrinėjamoje byloje aktualūs tik antrojo ir trečiojo palikimo priėmimo būdų teisiniai padariniai, todėl toliau pasisakoma tik dėl šių palikimo priėmimo būdų.

CK 5.52 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Palikimo priėmimo pagal apyrašą atveju (CK 5.53 straipsnio 1 dalis) įpėdinis už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Taigi teisiniai palikimo priėmimo būdo padariniai įpėdiniui skiriasi iš esmės, todėl vieno iš teisės normose įtvirtintų palikimo priėmimo būdų pasirinkimas laikytinas turinčiu esminę reikšmę įpėdinio valiai priimti palikimą susiformuoti. Tam, kad asmuo galėtų tinkamai suformuoti ir išreikšti savo valią dėl vienašalio sandorio – palikimo priėmimo – sudarymo, jis turi žinoti įstatymų jam nustatytas teises ir pareigas ir tik tada pasirinkti palikimo priėmimo sandorio sudarymo būdą, teisingai suvokdamas sudaromo sandorio teisinius padarinius.

Ieškovė nurodė, kad ji suklydo dėl palikimo priėmimo būdo ir išreiškė netinkamą valią priimti palikimą paduodant pareiškimą notarui, nes nežinojo apie galimybę priimti palikimą pagal apyrašą ir taip apsaugoti savo turtinius interesus. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė (notarė) netinkamai išaiškino ieškovei jos atliekamo teisinio veiksmo – palikimo priėmimo paduodant pareiškimą notarui – teisinius padarinius ir teisę priimti palikimą pagal apyrašą.

Notariato įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad notarai privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir padarinius asmenims, kurie nori juos atlikti. Kasatorės teigimu, aplinkybę, kad ieškovė buvo informuota apie jos atliekamo notarinio veiksmo (palikimo priėmimo paduodant pareiškimą notarui) padarinius, įrodo tai, jog ieškovės pareiškime dėl palikimo priėmimo yra pacituota CK 5.52 straipsnio norma, pagal kurią įpėdinis, priėmęs palikimą paduodamas pareiškimą notarui, atsako už palikėjo skolas visu savo turtu; ieškovė buvo supažindinta su pareiškimo priimti palikimą turiniu, jį perskaitė ir pasirašė. Kasacinio teismo teisėjų kolegija su šiais kasacinio skundo argumentais nesutinka. Notariato įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta notaro pareiga išaiškinti asmeniui jo atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir padarinius reiškia įpareigojimą ne informuoti, bet būtent išaiškinti sandorį sudarančiam asmeniui, kokius konkrečius teisinius padarinius sukelia ar gali sukelti jo atliekamas veiksmas, t. y. notaras turi įsitikinti, jog asmuo iš tiesų suprato savo atliekamų veiksmų prasmę ir priėmė valingą sprendimą juos atlikti. Nagrinėjamos bylos atveju notarė turėjo įsitikinti, kad ieškovė iš tikrųjų suvokė, kokius teisinius padarinius sukels pasirinktas palikimo priėmimo būdas, t. y. prievolę atsakyti palikėjo kreditoriams visu savo turtu priėmus palikimą paduodant pareiškimą notarui pagal CK 5.52 straipsnį ar pareigą atsakyti už palikėjo skolas tik paveldėtu turtu tuo atveju, kai palikimas priimamas pagal apyrašą CK 5.53 straipsnyje nustatyta tvarka. Vien įstatymo normos pacitavimas pareiškime dėl palikimo priėmimo ir asmens, priimančio palikimą, pasirašymas nėra nepaneigiamas įrodymas, kad asmuo, atliekantis notarine tvarka tvirtinamą veiksmą, suprato jo sukeliamus teisinius padarinius. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje nepakanka įrodymų išvadai, jog ieškovei buvo išaiškinta galimybė priimti palikimą ne tik kreipiantis į notarą, bet ir pagal teismo sudarytą apyrašą. Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo taisyklių taikymo šių teismo išvadų pagrįstumo nepaneigia. Ieškovės nurodyta aplinkybė, jog ji suklydo dėl palikimo priėmimo būdo nežinodama apie galimybę priimti palikimą pagal apyrašą ir taip apriboti savo atsakomybę prieš palikėjo kreditorius tik paveldėtu turtu, nepaneigta byloje surinktais ir teismo įvertintais įrodymais.

Kasatorė taip pat nurodo, kad bylos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė ne suklydo sudarydama sandorį (t. y. jo sudarymo metu), bet pakeitė valią vėliau, jau po sandorio sudarymo, kai sužinojo apie jai pareikštą ieškinį dėl žalos atlyginimo. Šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti bylos aplinkybėmis. Pirma, ieškovė į teismą dėl palikimo priėmimo sandorio pripažinimo negaliojančiu kreipėsi ne iš karto po to, kai jai buvo pareikštas palikėjo kreditoriaus ieškinys dėl žalos atlyginimo, o po metų. Antra, byloje nustatyta, kad ieškovė žinojo apie savo sutuoktinio padarytą žalą jau tuo metu, kai kreipėsi į notarę dėl palikimo priėmimo. Žinodama apie galimybę priimti palikimą pagal apyrašą ir taip apriboti savo civilinę atsakomybę prieš palikėjo kreditorius paveldėtu turtu, ieškovė būtų galėjusi pasinaudoti būtent tokiu palikimo priėmimo būdu. Tai, kad ieškovė vis dėlto išreiškė valią priimti palikimą ne pagal apyrašą, bet kreipdamasi į notarą, ir nuosekliai atliko visus palikimo priėmimo veiksmus nesiekdama pakeisti savo valios dėl palikimo priėmimo būdo, leidžia daryti išvadą, jog ji nežinojo apie jos interesus labiau apsaugantį kitą palikimo priėmimo būdą, kuriuo priėmus palikimą neturės atsakyti už palikėjo skolas savo turtu.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs visas CK 1.90 straipsnio taikymo sąlygas, sudarančias pagrindą sandorį pripažinti negaliojančiu dėl suklydimo, pagrįstai ir teisėtai ieškinį patenkino. Kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus kasacinį skundą, atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys). Iš ieškovės pateikto mokėjimo dokumento matyti, kad už atsiliepimo į kasacinį skundą surašymą ji sumokėjo advokatui 300 Lt. Ši suma atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas ir, vadovaujantis CPK 98 straipsniu, priteistina ieškovei iš kasatorės. Valstybei iš kasatorės priteistinas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimas – iš viso 48,13 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei O. G. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro notarės Rasytės Gudienės 300 (tris šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti valstybei iš atsakovės Lazdijų rajono 2-ojo notarų biuro notarės Rasytės Gudienės 48,13 Lt (keturiasdešimt aštuonis litus 13 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Zigmas Levickis

Pranas Žeimys