Civilinė byla Nr. 3K-3-371/2012
Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01959-2009-6
Procesinio sprendimo kategorija 14.3.17
(S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas) ir Antano Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. L. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. L. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Neo Group“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą ir kompensacijos už priverstinę pravaikštą priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas K. L. 2007 m. rugsėjo 6 d. darbo sutarties Nr. 527 pagrindu dirbo UAB „Neo Group“ priedų paruošimo operatoriumi. Atsakovas UAB „Neo Group“ 2009 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. P-85/09 paskyrė ieškovui drausminę nuobaudą – papeikimą – už tai, kad ieškovas 2009 m. liepos 26 d. neatvyko į darbą dieninės pamainos metu ir apie tai neinformavo pamainos vadovo (DK 235 straipsnio 2 dalies 9 punktas). 2009 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. P-105/09 atsakovas paskyrė ieškovui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo – DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto ir 237 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, nurodydamas, kad ieškovas, nepraėjus dvylikai mėnesių nuo taikytos drausminės nuobaudos, 2009 m. rugsėjo 21 d. neuždarė talpos dugno nuleidžiamosios sklendės ir paruošė netinkamą mėlyną dažiklį, pažeidė fosforo priedo paruošimo mazgo technologinės instrukcijos ir darbų atlikimo tvarkos reikalavimus, sukėlė grėsmę negrįžtamai sutrikdyti antros gamybinės linijos technologinį procesą ir pagaminti didelį kiekį netinkamos produkcijos.
Ieškovas 2009 m. lapkričio 30 d. ieškiniu prašė panaikinti atsakovo 2009 m. rugpjūčio 11 d. ir 2009 m. spalio 30 d. įsakymais paskirtas drausmines nuobaudas; pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir nepagrįstu, grąžinti jį dirbti į atsakovo įmonę priedų ruošimo operatoriumi; priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, t. y. 45 499,76 Lt už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 30 d. iki 2010 m. gruodžio 23 d. ir po 156,72 Lt už kiekvieną darbo dieną nuo 2010 m. gruodžio 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo teigimu, drausminės nuobaudos skirtos nepagrįstai ir neteisėtai.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį patenkino: panaikino 2009 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą ir 2009 m. spalio 30 d. įsakymu paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo; pripažino, kad ieškovas iš darbo buvo atleistas neteisėtai bei nepagrįstai ir grąžino jį dirbti į atsakovo bendrovę priedų paruošimo operatoriumi; priteisė ieškovui iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, t. y. už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 30 d. iki 2010 m. gruodžio 23 d. (45 499,76 Lt), o nuo 2010 m. gruodžio 24 d. – po 156,72 Lt už kiekvieną darbo dieną iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; teismo sprendimo dalį dėl grąžinimo į darbą ir vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio (3295,04 Lt) priteisimo nurodė vykdyti skubiai. Teismas sprendė, kad pirma drausminė nuobauda skirta nepagrįstai, nes ieškovas į darbą neatvyko dėl pateisinamos priežasties – turėjo nedarbingumo pažymėjimą ir apie tai ryte pranešė pamainos vadovui. Teismas pripažino neteisėtu ieškovo atleidimą iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu, nurodydamas, kad, panaikinus pirmą drausminę nuobaudą, antras darbdavio konstatuotas darbo drausmės pažeidimas neteko sistemingo pažeidimo požymių. Teismas taip pat pažymėjo, kad darbo drausmės pažeidimas, už kurį skirta antroji nuobauda, nebuvo sunkus, grėsmės išvengta, žalos nepadaryta, todėl atsakovo skirta nuobauda neadekvati pažeidimui.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gruodžio 12 d. nutartimi pakeitė Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimo dalį – sumažino ieškovui iš atsakovo priteistą vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (už laikotarpį nuo 2009 m. spalio 30 d. iki 2010 m. gruodžio 23 d.) iki 20 111,16 Lt; kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas nuo 2009 m. gruodžio mėn. iki 2010 m. gruodžio mėn. dirbo UAB „Manifoldas“ naftos gavybos operatoriumi ir gavo 22 093,56 Lt darbo užmokesčio. Kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į ieškovo kitoje darbovietėje gautas pajamas, todėl ieškovui priteistą kompensaciją sumažino jo kitoje darbovietėje gautų pajamų ir atsakovo skubiai vykdant pirmosios instancijos teismo sprendimą išmokėto vieno mėnesio darbo užmokesčio (3295,04 Lt) dydžiu.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas K. L. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai taikė DK 297 straipsnio 3 dalį ir nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis bylose, kurių aplinkybės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių. Šioje byloje sprendžiant klausimą dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, priimtomis bylose, kuriose buvo nagrinėtos analogiškos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. Ž. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-218/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. v. UAB „Žvėryno klinika“, bylos Nr. 3K-3-153/2009; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. J. v. AB „ORLEN Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-341/2010; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. J. v. UAB „Airnet“, bylos Nr. 3K-3-103/2011). Jose kasacinis teismas išaiškino, kad ginčo išmokos dydis ir laikotarpis yra nustatyti įstatymo, kuris neįtvirtina galimybės ją mažinti dėl kokių nors priežasčių; siekis sumažinti išmokas ne įstatymo pagrindu reikštų darbuotojo teisių ir garantijų pažeidimą arba sankcijos taikymą už tai, kad neteisėtai iš darbo atleistas darbuotojas epizodiškai įsidarbino darbo ginčo nagrinėjimo laikotarpiu. Išmokų mažinimas dėl darbuotojo darbo kitoje įmonėje reikštų nepagrįstą darbdavio atleidimą nuo įstatymo pagrindu atsiradusios materialinės atsakomybės.
2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra suformavęs vienodos teismų praktikos dėl vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo, kai neteisėtai iš darbo atleistas darbuotojas teismo sprendimu grąžinamas į pirmesnį darbą, todėl būtina formuoti praktiką DK 297 straipsnio 3 ir 4 dalių aiškinimo ir taikymo klausimais.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas UAB „Neo Group“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime atsakovas nurodo tokius argumentus:
1. Apeliacinės instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta naujausia aiškiai suformuluota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią DK 297 straipsnyje įtvirtinta kompensacija už priverstinės pravaikštos laikotarpį gali būti mažinama.
2. Kasatoriaus nurodyta aplinkybė dėl DK 297 straipsnio 3 ar 4 dalyse įtvirtintų darbuotojo teisių gynimo būdų taikymo neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydžio, nes teismai neišskiria šių alternatyvių darbuotojų teisių gynimo būdų ir formuluoja kompensacijos už priverstinę pravaikštą aiškinimo ir taikymo taisyklę, nepriklausomai nuo to, grąžintas darbuotojas į darbą ar ne.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; vykdydamas kasacijos funkciją, nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių.
Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija pasisako kasaciniame skunde keliamu klausimu dėl priteistino vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką dydžio (DK 297 straipsnis 3 dalis).
Dėl priteistino vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką dydžio
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad DK 297 straipsnio 3 dalyje nustatytos išmokos už priverstinės pravaikštos laiką paskirtis – kompensuoti darbuotojui, kurio atleidimas iš darbo pripažintas neteisėtu, dėl neteisėto atleidimo iš darbo negautas lėšas. Vidutinio darbo užmokesčio darbuotojui už priverstinės pravaikštos laikotarpį priteisimas atlieka socialinę funkciją, saugo darbuotojus nuo pajamų netekimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. G. v. A. V. IĮ, bylos Nr. 3K-3-545/2010; 2011 m. birželio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. P. v. UAB,,Prisma LT“, bylos Nr. 3K-3-276/2011; 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. 73-ioji DNSB „Viršuliškės“, bylos Nr. 3K-3-363/2011; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. UAB „Baltijos baldų prekyba“, bylos Nr. 3K-3-245/2012; kt.). Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad iš šios įstatyme įtvirtintos vidutinio darbo užmokesčio priteisimo garantijos darbuotojui paskirties ir tikslų logiškai išvestinas jos esminis požymis – tai yra kompensavimas už praradimus, todėl ji negali būti neadekvati, o jos dydis negali paneigti socialinės funkcijos kompensuoti tai, kas buvo prarasta. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad kompensavimas turėtų būti proporcingas nukentėjusios šalies (darbuotojo) patirtiems netekimams. Tuo atveju, kai byloje keliamas klausimas dėl DK 297 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos išmokos dydžio atitikties jos tikslams, esmei ir bendriesiems teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo principams, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, turi svarstyti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus įstatyme nustatyto kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai (pavyzdžiui, kai kuriais atvejais dėl neproporcingai didelių išmokų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai ir pan.), nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis (DK 36 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. L. v. UAB,,Fleming baldai“, bylos Nr. 3K-3-82/2008; 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. 73-ioji DNSB „Viršuliškės“, bylos Nr. 3K-3-363/2011; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. UAB „Baltijos baldų prekyba“, bylos Nr. 3K-3-245/2012; kt.).
Pažymėtina, kad kasacinis teismas, formuodamas naujausią praktiką nagrinėjamu klausimu, yra tiesiogiai nurodęs, jog, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, kompensacijos už priverstinę pravaikštą dydis gali būti mažinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. G. v. A. V. IĮ, bylos Nr. 3K-3-545/2010; 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. 73-ioji DNSB „Viršuliškės“, bylos Nr. 3K-3-363/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. UAB „Joniškio autobusų parkas“, bylos Nr. 3K-3-542/2011; 2012 m. gegužės 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. UAB „Baltijos baldų prekyba“, bylos Nr. 3K-3-245/2012). Dėl to atmestini kasaciniame skunde nurodomi argumentai, kad įstatyme įtvirtintos ginčo išmokos dydis negali būti mažinamas, o toks mažinimas reikštų nepagrįstą darbdavio atleidimą nuo įstatymo pagrindu atsiradusios materialinės atsakomybės. Minėta, kad DK 297 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta darbuotojui garantija, kuria siekiama kompensuoti jo praradimus, ir ji negali būti suprantama kaip nuobauda darbdaviui. Kasatorius, pateikdamas šiuos argumentus, neteisingai aiškina ankstesnę kasacinio teismo praktiką, neatsižvelgdamas į jos raidą ir vėliausius išaiškinimus ginčo klausimu.
Vis dėlto pagal kasacinio teismo praktiką, vien aplinkybė, kad darbuotojas po atleidimo iš darbo įsidarbino kitoje bendrovėje, negali būti laikoma atskaitos tašku sprendžiant dėl priteistinos pagal DK 297 straipsnio 3 dalį išmokos dydžio, o turi būti vertinama kartu su kitomis bylai svarbiomis aplinkybėmis ir yra reikšminga nustatant priteistinos išmokos dydžio atitiktį proporcingumo principui ir jo pagrindinei funkcijai – darbuotojo praradimams kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. 73-ioji DNSB „Viršuliškės“, bylos Nr. 3K-3-363/2011). Dėl to kasacinis teismas, spręsdamas dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgia ir į tokias reikšmingas aplinkybes, kaip darbdavio turtinė padėtis ir galimybė sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. G. v. A. V. IĮ, bylos Nr. 3K-3-545/2010); darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinis teisinis statusas, funkcijos ir darbuotojo pareigų ypatumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. B. v. 73-ioji DNSB „Viršuliškės“, bylos Nr. 3K-3-363/2011). Kasacinis teismas taip pat yra pabrėžęs, kad, priteisiant išmoką už priverstinės pravaikštos laiką, privalu atsižvelgti ne tik į darbuotojo gautą vidutinį darbo užmokestį atsakovo įmonėje, bet ir į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, t. y. darbuotojo nepertraukiamo darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, konfliktiškumą, taip pat į aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir jos priežastis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. B. v. UAB „Baltijos baldų prekyba“, bylos Nr. 3K-3-245/2012).
Nagrinėjamoje byloje iš kasacine tvarka skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad teismas, sumažindamas kasatoriui priteistiną pagal DK 297 straipsnio 3 dalį išmoką už priverstinę pravaikštą, rėmėsi vieninteliu argumentu, t. y. nurodė, jog kasatorius gavo pajamų kitoje darbovietėje ir tuo dydžiu sumažino priteistiną išmoką. Apeliacinės instancijos teismas netyrė ir neargumentavo, kodėl toks mažinimas būtinas siekiant užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo ir protingumo principus ir pan. Atsižvelgdama į pirmiau šioje nutartyje aptartą kasacinio teismo praktiką ir joje formuluojamus DK 297 straipsnio 3 dalyje nustatytos išmokos mažinimo kriterijus, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, mažindamas priteistiną išmoką vieno argumento pagrindu, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos ir neatsižvelgė į tai, jog išmokos mažinimas galimas iš esmės išskirtiniais atvejais, kai nustatytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad jos nesumažinus būtų pažeisti proporcingumo, protingumo, sąžiningumo principai ir iškreipta garantijos darbuotojui esmė bei tikslai. Vien teismo nurodyta aplinkybė dėl kasatoriaus gautų pajamų kitoje darbovietėje nėra pakankamas argumentas išmokai dėl priverstinės pravaikštos mažinti, nenustačius kitų pirmiau šioje nutartyje nurodytų reikšmingų aplinkybių.
Išdėstyti argumentai patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad, nesant įrodytų aplinkybių, leidžiančių mažinti išmoką, priteistiną DK 297 straipsnio 3 dalies pagrindu, viseto, kasatoriui priteistinas visas įstatyme įtvirtintas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė išanalizavęs reikšmingas faktines bylos aplinkybes ir teisingai pritaikęs aktualias teisės normas.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 297 straipsnio 3 dalies nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos šiuo klausimu. Dėl to skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria buvo sumažintas ieškovui iš atsakovo priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką naikintina ir dėl šios dalies taip pat paliekamas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsižvelgiant į tai, kad kasacinis skundas patenkinamas, ieškovui iš atsakovo priteistinas jo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas pateikė pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad už kasacinio skundo surašymą jis sumokėjo advokatui 1000 Lt. Ši suma atitinka teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, todėl priteistina ieškovui iš atsakovo (CPK 98 straipsnis).
Valstybei iš atsakovo priteistinas išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas – 33,53 Lt (CPK 79, 96 straipsniai, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 12 d. nutarties dalį, kuria buvo pakeistas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimas ir sumažintas ieškovui iš atsakovo priteistas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką, panaikinti ir dėl šios dalies palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimą. Kitą Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 12 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui K. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Neo group“ (juridinio asmens kodas 126142011) 1000 (vieną tūkstantį) Lt bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti valstybei iš uždarosios akcinės bendrovės „Neo group“ (juridinio asmens kodas 126142011) 33,53 Lt (trisdešimt tris litus 53 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Česlovas Jokūbauskas
Antanas Simniškis
