Baudžiamoji byla Nr. 1-197-1060/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34737-2017-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1.; 2.12.1.1; 2.12.1.3.
(S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. liepos 24 d.
Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Agnė Vyliaudaitė,
išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rūtos Šipkauskienės pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje G. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB "NK" statyba darbininku, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, teistas:
2013-01-04 Marijampolės apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų visuomenės labui (bausmę atlikęs, teistumas išnykęs);
Prienų rajono apylinkės teismo 2017-06-07 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d., vadovaujantis 64(1) str., paskiriant galutinę bausmę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose,
kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį,
n u s t a t ė:
G. M. mušdamas šeimos narį sukėlė fizinį skausmą, o būtent: jis 2017-07-10 apie 18 val. bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kambaryje, būdamas neblaivus, žodinio konflikto su podukra V. S. metu, panaudodamas fizinį smurtą, ranka sugriebė jai už kaklo ir jį suspaudė, taip smurtaudamas artimoje aplinkoje nukentėjusiajai V. S. sukėlė fizinį skausmą.
Šiais veiksmais G. M. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis G. M. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad 2017-07-10 apie 18 val., būdamas neblaivus, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kėlė triukšmą, žodžiais kabinėjosi prie sutuoktinės L. M., kuri neapsikentusi su jų bendru vaiku M., gimusiu (duomenys neskelbtini) metais išėjo iš kambario ir nuėjo pas savo vaikus į kitą bendrabučio kambarį Nr. (duomenys neskelbtini). Nuėjęs prie šio kambario, jis toliau triukšmavo. Tik užėjus į kambarį tarp jo ir sutuoktinės L. M. dukros V. S. įvyko žodinis konfliktas, ji pasakė, kad iškvies policiją. Dėl to supyko ir iš priekio sugriebęs viena ranka jos kaklą, jį suspausdamas podukrą stūmė ir paleido. V. S. pasakius, kad kviečia policiją, iš bendrabučio išėjo ir nuėjo prie parduotuvės, kur netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir jį sulaikė. Jam buvo nustatytas 2,68 promilių girtumas. Nurodė, kad 2017 m. gegužės mėnesį smurtavo prieš sutuoktinės dukrą I. J., dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, teismas paskyrė 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, prieš kitus šeimos narius anksčiau nesmurtavo. Kada būna blaivus, santykiai su sutuoktine ir jos vaikais yra geri, jokių konfliktų tarp jų nebūna, bet išgėrus alkoholio, namuose kyla konfliktai, kuriuos pats sukelia pats (b.l. 54, 55).
Nukentėjusioji V. S. ikiteisminio tyrimo metu apklausta parodė, kad 2017-07-10 apie 18.00 val. į namus sugrįžo neblaivus patėvis G. M., jis buvo piktas dėl antstolių padarytų atskaitymų, pradėjo namuose triukšmauti, rankomis trankė kėdę, nuo šaldytuvo durelių nulupo ir metė ant žemės magnetukus. G. M. išėjo į lauką, parūkęs sugrįžo į kambarį ir toliau triukšmavo. Atėjusi į kambarį mamos paklausė, ar kviesti policiją, ši pasakė, kad kviesti policijos pareigūnus. Tai išgirdęs G. M. ranka griebė jai už kaklo ir pradėjo spausti. Ji nustūmė G. M. ir jis išėjo iš kambario. Smaugimo metu ji jautė fizinį skausmą. G. M. prieš ją smurtavo pirmą kartą. Kai būna neblaivus G. M. būna agresyvus ir smurtauja, būdamas blaivus visos šeimos narių atžvilgiu elgiasi padoriai (b.l. 10).
Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo, nukentėjusiosios parodymų, įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga:
liudytoja apklausta L. M. parodė, kad su G. M. sutaria labai gerai, kada sutuoktinis būna blaivus, padeda namuose, rūpinasi šeima, bet kai išgeria, būna priekabus, elgiasi agresyviai, namuose triukšmauja, kabinėjasi žodžiais tiek prie jos, tiek ir prie jos vaikų. 2017-07-10 apie 18 val. jos dukros V. S. teigimu, G. jai sugriebė ranka už kaklo ir jį suspaudė, tačiau pati šio fakto nematė. Tą dieną apie 18 val. sutuoktinis namo grįžo neblaivus ir pradėjo triukšmauti, buvo agresyvus, pyko, kad antstolis nuo jo banko sąskaitos nuskaitė pinigus, dėl to kaltino ją. Dėl keliamo triukšmo išsigando jų sūnus M., pradėjo verkti, todėl ji su vaiku išėjo pas savo vaikus į kitą bendrabučio kambarį Nr. (duomenys neskelbtini). G. M. atėjo į šį kambarį ir būdamas prie įėjimo durų toliau triukšmavo. Kambaryje buvusi dukra V. S. dėl keliamo triukšmo su G. M. susibarė, ji pasakė, kad iškvies policiją. Atsisukusi į jų pusę pamatė, kad G. M. buvo paėmęs V. S. už rankos, bet kad ją būtų smaugęs ar jai sugriebęs už kaklo, nematė. G. M., pasakęs V. S. „kviesi policiją?“, nuo jos pasitraukė. V. S. taip pat nuėjo, o grįžusi pasakė, kad iškvietė policijos pareigūnus. G. M. prieš ją anksčiau nesmurtavo, taip pat nematė, kad būtų smurtavęs prieš kitus šeimos narius (b.l. 18, 19).
Liudytoja I. J. parodė, kad matė, kaip patėvis G. M. kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) ranka sugriebė sesei V. S. už kaklo ir jį suspaudė, nes ji norėjo iškviesti policiją. Pati tuo metu buvo netoli, todėl viską matė (b.l. 21, 22).
2017-07-10 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas patvirtina, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta. Nustatyta, kad namo neblaivus grįžęs mamos sutuoktinis G. M. pradėjo konfliktuoti. Įvykio vieta, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame G. M. griebė V. S. už kaklo ir pradėjo smaugti (b. l. 9-11).
Valstybės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad esant bylos medžiagoje duomenims (įvykį mačiusių liudytojų ar įtariamojo parodymai), patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą, neatmetama fizinio skausmo nukentėjusiajai V. S. sukėlimo galimybė (b.l. 34).
Registro žurnalo išrašas patvirtina, kad 2017-07-10 19.18 va. G. M. nustatytas 2,68 promilių girtumas (b.l. 28, 29-30).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio reikalavimais, išnagrinėjęs ir įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo G. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla, be kita ko, ir tam, kas mušdamas arba kitaip smurtaudamas nežymiai sužalojo savo šeimos narį arba sukėlė jam fizinį skausmą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis G. M. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2017-07-10 grįžęs namo neblaivus buvo agresyviai nusiteikęs, sutuoktinės dukra V. S. pagrasino iškviesianti policijos pareigūnus, dėl ko nesusivaldęs ranka sugriebė podukrai už kaklo ir spausdamas ją stūmė. Įvykio apžiūros protokole užfiksuota, kad V. S. atžvilgiu namuose buvo vartotas fizinis smurtas. Taigi, pagal visumą nustatytų faktinių aplinkybių, akivaizdu, kad tokiais veiksmais G. M. tyčia podukrai V. S. sukėlė fizinį skausmą.
Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, teismas konstatuoja, kad G. M. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, ir proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l.65-67). Civilinio ieškinio nukentėjusioji nereiškia, prieštaravimų prokuroro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu negauta.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį G. M. – teistas už tokios pačios nusikalstamos veikos padarymą, šį nusikaltimą padarė neatlikęs paskirtos bausmės (b.l. 45-46, 47-50), baustas administracine tvarka (b.l. 41-44), psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje neįregistruotas (b.l. 38). Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą 24 mėnesiams bei įpareigojimus – per bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti darbą, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis G. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam G. M. paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrintina su Prienų rajono apylinkės teismo 2017-06-07 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie paskirtos bausmės pridedant neatliktos bausmės dalį.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į paskirtosios bausmės laiką įskaityti G. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-07-10 19.00 val. iki 2017-07-12 16.15 val. (dvi paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajam G. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 63-64) paliekama galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
G. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 24 (dvidešimt keturis) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 4 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir G. M. skirti galutinę bausmę – 16 (šešiolika) mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, per 4 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinti paskirtą bausmę su Prienų rajono apylinkės teismo 2017-06-07 baudžiamuoju įsakymu paskirta laivės apribojimo bausme, prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės pridedant 2017-06-07 baudžiamuoju įsakymu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 24 (dvidešimt keturis) mėnesius laisvės apribojimo, paskiriant įpareigojimus – per bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokslu, tęsti darbą, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, visą bausmės atlikimo laikotarpį nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, įskaityti į paskirtosios bausmės laiką G. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017-07-10 19.00 val. iki 2017-07-12 16.15 val. (dvi paros), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
G. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Įteikti kaltinamajam G. M. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.
Išaiškinti kaltinamajam G. M., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 9 ir 10 dalimis išaiškinti nuteistajam G. M., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Išaiškinti G. M., kad:
Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.
Teisėja Agnė Vyliaudaitė
