Dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo vykdyti ją natūra bei kompensacijos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-212/2012

Teisminio proceso Nr. 2-49-3-01429-2010-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 42.8;

42.11.1; 114.11 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Laužiko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Miesto energija” kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų Ukmergės rajono savivaldybės, uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės šiluma“, uždarosios akcinės bendrovės „Dainavos energetika“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Energijos taupymo centras“, uždarajai akcinei bendrovei „Miesto energija” dėl turto išreikalavimo, nuosavybės teisės pripažinimo ir atsakovų priešieškinį ieškovui Ukmergės rajono savivaldybei dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo vykdyti ją natūra bei kompensacijos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Byloje sprendžiami materialiosios ir proceso teisės normų, reglamentuojančių sutarčių aiškinimo taisyklių, sutarties nutraukimą dėl esminio jos pažeidimo, taip pat įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo, aiškinimo ir taikymo klausimai.

Ieškovai Ukmergės rajono savivaldybė, UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Dainavos energetika“ patikslintu ieškiniu prašė išreikalauti iš UAB „Miesto energija“ neteisėto valdymo pagal 2001 m. sausio 2 d. Turto nuomos sutartį Nr. 1 išnuomotą turtą ir perduoti jį UAB „Ukmergės šiluma“ valdyti ir naudoti kartu su šio turto eksploatacijos dokumentais pagal teismui teikiamą UAB „Ukmergės šiluma“ išnuomoto ir išreikalautino turto sąrašą, išreikalauti iš UAB „Miesto energija“ neteisėto valdymo pagal 2001 m. sausio 17 d. Turto nuomos sutartį Nr. 3 išnuomotą turtą ir perduoti jį UAB „Dainavos energetika“ valdyti ir naudoti kartu su šio turto eksploatacijos dokumentais pagal teismui teikiamą UAB „Dainavos energetika“ išnuomoto ir išreikalautino turto sąrašą ir pripažinti UAB „Ukmergės šiluma“ nuosavybės teisę į pagal 2000 m. gruodžio 20 d. SP UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Šventupė“ ir UAB „Dainavos energetika“ šilumos ūkių modernizavimo ir renovacijos sutartį padarytas investicijas ir jomis atliktus šilumos ūkio pagerinimus, modernizavimus ir pertvarkymus, taip pat investicijų pagrindu sukurtus naujus objektus, UAB „Dainavos energetika“ sumokėjus 1 (vieną) litą UAB „Miesto energija“, ir išreikalauti šį turtą iš neteisėto atsakovų valdymo bei perduoti UAB „Ukmergės šiluma“ valdyti ir naudoti kartu su turto eksploatacijos dokumentais pagal teismui teikiamą pripažintino UAB „Ukmergės šiluma“ nuosavybe UAB „Miesto energija“ naujai sukurto ir išreikalautino turto sąrašą.

Byloje nustatyta, kad Ukmergės rajono savivaldybė (toliau – Savivaldybė), vykdydama Ukmergės rajono tarybos 2000 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 85, su laimėjusia konkursą UAB „Energijos taupymo centras“, kaip investuotoju, bei UAB „Miesto energija“ (tuo metu – UAB „Ukmergės energija“), kaip operatore, 2000 m. gruodžio 20 d. sudarė SP UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Šventupė“ ir UAB „Dainavos energetika“ šilumos ūkių modernizavimo ir renovacijos“ sutartį (toliau – Modernizavimo sutartis). Ji pradėta vykdyti 2001 m. sausio mėnesį, kai UAB „Energijos taupymo centras“ įsteigta dukterinė įmonė – UAB „Ukmergės energija“ sudarė turto nuomos sutartis: 2001 m. sausio 2 d. Turto nuomos sutartį Nr. 1 su SP UAB „Ukmergės šiluma“ (šiuo metu – UAB „Ukmergės šiluma“), 2001 m. sausio 17 d. Turto nuomos sutartį Nr. 3 su UAB „Dainavos energetika“ ir 2001 m. sausio 20 d. Turto nuomos sutartį Nr. 2 su UAB „Šventupė“ (toliau – Turto nuomos sutartys). Nuo 2009 m. lapkričio mėnesio iki 2010 m. balandžio mėnesio tarp Savivaldybės ir atsakovų vyko derybos dėl Sutarties nutraukimo prieš terminą. 2010 m. balandžio 20 d. Savivaldybės taryba priėmė sprendimą Nr.7-82 dėl vienašališko Modernizavimo sutarties nutraukimo, kuriuo nuspręsta nuo 2010 m. gegužės 30 d. vienašališkai ją nutraukti CK 6.217 straipsnio 1 dalies pagrindu (toliau – Sprendimas). Atsakovai atsisakė rajono šilumos ūkio turtą perduoti Savivaldybės įgaliotiems atstovams.

Turto nuomos sutarčių 9.3.1 punkte nustatyta, kad jos pasibaigia prieš terminą, jei pasibaigia Modernizavimo sutartis, nepriklausomai nuo jos pasibaigimo ar nutraukimo pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad Modernizavimo sutartis vienašališkai nutraukta nuo 2010 m. gegužės 30 d., nuo šios dienos pasibaigė Turto nuomos sutartys. Turto nuomos sutarčių 6.2.3 ir 6.2.4 punktuose nustatytas UAB „Miesto energija“ įsipareigojimas grąžinti išnuomotą turtą. Pagal CK 4.95 straipsnį savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, nes Turto nuomos sutartys yra pasibaigusios, o UAB „Miesto energija“ neteisėtai valdo šiomis sutartimis išnuomotą turtą. Modernizavimo sutarties 5.2 punkto b papunktyje nustatyta, kad, pasibaigus turto nuomos terminui pagal Turto nuomos sutartis, visos UAB „Miesto energija“ investicijos ir jomis padaryti šilumos ūkio pagerinimai, modernizavimas, sukurti nauji objektai (ir žemė) pagal atskirą UAB „Miesto energija“ ir ieškovų UAB „Ukmergės šiluma“ bei UAB „Dainavos energetika“ susitarimą tampa turto nuomotojų nuosavybė – yra parduodami nuomotojams UAB „Ukmergės šiluma“ bei UAB „Dainavos energetika“ už l (vieną) litą. Turto nuomos sutarčių 4.8 punkte nustatyta, kad visi UAB „Miesto energija“ pagerinimai (tiek atskiriami, tiek neatskiriami), taip pat prie turto prijungti ar su turtu technologiškai integruoti objektai, nuosavybės teise priklausantys UAB „Miesto energija“, pasibaigus turto nuomai, atitenka turto nuomotojams.

Priešieškiniu atsakovai UAB „Energijos taupymo centras“ ir UAB „Miesto energija“ prašė pripažinti neteisėtu 2000 m. gruodžio 20 d. atsakovų ir ieškovo Ukmergės rajono savivaldybės sudarytos SP UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Šventupė“ ir UAB „Dainavos energetika“ šilumos ūkių modernizavimo ir renovacijos sutarties vienašališką nutraukimą Savivaldybės tarybos 2010 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. 7-82 nuo 2010 m. gegužės 30 d., įpareigoti ieškovą šią sutartį vykdyti natūra ir priteisti 131 172,51 Lt kompensaciją už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. sausio 1 d.; nurodo, kad Savivaldybė elgiasi nesąžiningai, nes nuo 2009 m. iki pat Sprendimo priėmimo derėjosi su UAB „Miesto energija“ ir UAB „Energijos taupymo centras“ dėl Modernizavimo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, tačiau be jokių priežasčių Sprendimu vienašališkai ją nutraukė dėl esminių pažeidimų, taip pažeidė Modernizavimo sutarties 9.2 punktą, CK 6.200 straipsnį. Atsakovų nuomone, ieškovai nė vieno jo nurodomų esminių pažeidimų nepagrindė konkrečiais sutartiniais atsakovų įsipareigojimais ir įrodymais. Be to, Savivaldybė nepagrįstai nurodė, jog atsakovai pažeidė tam tikrus Modernizavimo sutarties draudimus, nes joje nurodytų draudimų nenustatyta, todėl sutarties nutraukimas yra neteisėtas. Savivaldybė Modernizavimo sutarties 4.4.2 punkte įsipareigojo kompensuoti savivaldybės ir iš jos biudžeto finansuojamas vartotojų skolas, susidariusias iki Turto nuomos sutarčių sudarymo, tačiau jokios kompensacijos nesumokėta. Dėl šios priežasties atsakovai mano, kad jiems priteistina 131172,51 Lt kompensacija už laikotarpį nuo 2008 m. balandžio 1 d. iki 2009 m. sausio 1 d.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 8 d. sprendimu priešieškinį atmetė ir ieškinį tenkino iš dalies: grąžino UAB „Ukmergės šiluma“ pagal 2001 m. sausio 2 d. Turto nuomos sutartį Nr. 1 ir pagal 2001 m. sausio 17 d. Turto nuomos sutartį Nr. 3 išnuomotą turtą kartu su šio turto eksploatacijos dokumentais pagal išnuomoto ir išreikalautino turto sąrašą, pripažino UAB „Ukmergės šiluma“ nuosavybės teisę į pagal 2000 m. gruodžio 20 d. SP UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Šventupė“ ir UAB „Dainavos energetika“ šilumos ūkių modernizavimo ir renovacijos sutartį padarytas investicijas ir jomis padarytus šilumos ūkio pagerinimus, modernizavimus ir pertvarkymus, taip pat investicijų pagrindu sukurtus naujus objektus, ir perduoti šį turtą UAB „Ukmergės šiluma“ valdyti ir naudoti kartu su turto eksploatacijos dokumentais pagal pripažintino UAB „Ukmergės šiluma“ nuosavybe UAB „Miesto energija“ naujai sukurto ir išreikalautino turto sąrašą, pripažino UAB „Dainavos energetika“ nuosavybės teisę į pagal 2000 m. gruodžio 20 d. SP UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Šventupė“ ir UAB „Dainavos energetika“ šilumos ūkių modernizavimo ir renovacijos sutartį padarytas investicijas ir jomis padarytus šilumos ūkio pagerinimus, modernizavimus ir pertvarkymus, taip pat investicijų pagrindu sukurtus naujus objektus, ir perduoti šį turtą UAB „Dainavos energetika“ valdyti ir naudoti kartu su turto eksploatacijos dokumentais pagal pripažintino UAB „Dainavos energetika“ nuosavybe UAB „Miesto energija“ naujai sukurto ir išreikalautino turto sąrašą.

Teismas nurodė, kad Modernizavimo sutarties 2.1 punkte numatyta, kad konkurse nurodytų tikslų įgyvendinimui Ukmergėje investuotojas UAB „Energijos taupymo centras“ įsipareigojo įsteigti dukterinę įmonę UAB „Miesto energija“. Dėl to tikėtina, kad Savivaldybė turėjo teisėtą lūkestį, jog operatorius veiks tik Ukmergės šilumos ūkiui tvarkyti. Tačiau iš bylos faktinių duomenų matyti, kad UAB „Miesto energija“ (operatorius) per Modernizavimo sutarties galiojimo laikotarpį pradėjo veiklą Klaipėdoje, tapo ne savarankiška įmone Ukmergės rajone, bet viena plačiai įvairiuose Lietuvos vietovėse bei užsienyje glaudžiai susijusių šilumos tiekimo veiklą vykdančių grupės įmonių, o investuotojas UAB „Energijos taupymo centras“ savo 100 procentų valdomai Modernizavimo sutarties šalimi nesančiai įmonei UAB „E-energija“ pardavė 80 procentų UAB „Miesto energija“ akcijų, taip faktiškai netekdamas sprendimo priėmimo teisės, o visus sprendimus, susijusius su Modernizavimo sutarties vykdymu, santykiais su Savivaldybe, atsirado galimybė priimti UAB „E-energija“. Pažymėtina, kad vien tai, jog Modernizavimo sutartis tiesiogiai nedraudžia atlikti vienokius ar kitokius veiksmus, nereiškia, kad galima daryti viską, kas sutartimi neuždrausta, nepriklausomai nuo to, kaip tai gali paveikti kitos šalies teisėtus lūkesčius, juolab – vartotojus. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nors Modernizavimo sutartyje tiesiogiai nėra nuostatos, draudžiančios įkeisti turtą, tačiau tokia imperatyviai buvo nurodyta konkurso nuostatose. Turto įkeitimo klausimas aktualus vertinant sutarties nuostatą dėl naujai sukurto turto likimo ir jo perdavimo nuomotojams pasibaigus sutarties terminui. Paskolų gavimas ir atitinkamų palūkanų už jas mokėjimas turi tam tikros įtakos ir šilumos kainoms. Būtent atsakovams, kurie yra vieninteliai šilumos tiekėjai ir kurių veikla turi įtakos šilumos kainoms, ne tik iš įstatymo, bet ir iš viešojo intereso kyla pareiga aktyviai ir skaidriai bendradarbiauti su kita šalimi, atskleidžiant savo veiklą ir jos įtaką, tiksliai laikytis sudarytų sutarčių ne tik pažodinio teksto, įvertinti ne vien tik savo, bet ir kitos šalies interesą. Nustatyta, kad centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainos Trakų rajono vartotojams iš dalies buvo dengiamos UAB „Miesto energija“ lėšomis. Tai leido daryti išvadą, jog buvo subsidijuojami kito rajono vartotojai ir taip buvo pažeisti Ukmergės vartotojų interesai, nors būtent jų interesams buvo įkurta įmonė. Tokia situacija, kai operatorius nesuteikė aiškaus prioriteto savo veiklai Ukmergėje, tapo kontroliuojama įmone, vertintina kaip esminis Modernizavimo sutarties tikslų įgyvendinimo pažeidimas, sudaręs pagrindą Savivaldybei vienašališkai nutraukti sutartį. Pažymėtina, kad Modernizavimo sutarties termino pasibaigimo atveju šalys buvo susitarusios perduoti visą atsakovų gautą Turto nuomos sutartimis ir naujai investicijų pagrindu sukurtą turtą ieškovams. Tačiau toks šalių atsiskaitymas Modernizavimo sutartyje numatytas tik vienu atveju – pasibaigus turto nuomos terminui. Nei iš Modernizavimo sutarties nuostatų, nei iš įstatymo neišplaukia ieškovų pareiga atsiskaityti už ieškovų susigrąžinamą turtą už vieną litą, turto nuomos terminui nepasibaigus (šiuo metu jis nėra pasibaigęs), todėl šis ieškovų reikalavimas netenkinamas. Ieškovų reikalavimas grąžinti katilinę, kitus statinius Šventupės kaime, taip pat katilinę Nr. 3 vertintinas kaip pagrįstas, nes šis turtas yra atsakovų įsigytas galiojant Modernizavimo sutarčiai, todėl faktiškai yra Ukmergės šilumos ūkio dalis ir vertintinas kaip investicijų pagrindu sukurtas turtas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų UAB „Miesto energija“ ir UAB „Energijos taupymo centras“ apeliacinį skundą, 2011 m. gruodžio 5 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 8 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas atsakovų reikalavimas priteisti 131 172 Lt, panaikino ir grąžino šio reikalavimo pagrįstumo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, o kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija nurodė, kad Modernizavimo sutarties 11.3 punktu atsakovai su Ukmergės rajono savivaldybe susitarė, kad nė viena sutarties šalių neturi teisės be kitos sutarties šalies išankstinio raštiško sutikimo perleisti visus ar dalį savo įsipareigojimų pagal Modernizavimo sutartį tretiesiems asmenims. Tačiau iš 2010 m. kovo 15 d. UAB „Miesto energija” akcininkų sąrašo matyti, kad UAB,,E-energija“ įsigijo UAB,,Energijos taupymo centro“, kartu ir UAB,,Miesto energija“ akcijų, nors savivaldybė nebuvo informuota ir nežinojo apie šiuos pasikeitimus. 2005 m. spalio 26 d. atsakovą kontroliuojanti bendrovė UAB,,E-energija“ informavo ieškovą Ukmergės rajono savivaldybę apie numatomą atsakovo UAB „Miesto energija“ reorganizavimą. Nors Savivaldybė nesutiko su reorganizacija, UAB „E-energija“ nutarė reorganizuoti bendrovę be ieškovo Ukmergės rajono savivaldybės leidimo: patvirtino reorganizavimo sąlygas ir išspausdino dienraštyje skelbimą apie numatomą reorganizaciją. Ukmergės rajono savivaldybė dėl neteisėto reorganizavimo kreipėsi į teismą ir nurodė, kad UAB „E-energija“ pažeidė sutarties 3.1 c punktą, CK 6.204 straipsnio 3 dalį, sąžiningumo ir sutarties privalomumo principus, prašė uždrausti reorganizuoti UAB,,Miesto energija“ be raštiško Ukmergės rajono savivaldybės tarybos leidimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. gruodžio 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 9 d. nutartį, kuria patenkintas Ukmergės rajono savivaldybės ieškinys, paliko nepakeistą. Nepaisant nepalankių teismų sprendimų, UAB „E-energija“ iš esmės įvykdė įmonės reorganizavimą. Tai patvirtina aplinkybės, kad Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas 2007 m. investavo į UAB,,E-energija“ ir tapo jos akcininku (jam priklauso 23,50 proc. bendrovės akcijų), o ši bendrovė tapo holdingine bendrove, per savo valdomas įmones eksploatuojančia ne tik Ukmergės rajono savivaldybės šilumos ūkį, bet ir Akmenės, Prienų, Trakų savivaldybių šilumos ūkius. Šie atsakovų įvykdyti veiksmai teisėjų kolegijos yra vertinami kaip atsakovų įsipareigojimo be kitos šalies sutikimo neperleisti visų ar dalies savo įsipareigojimų ir šalių susitarimo vykdyti veiklą tik Ukmergės savivaldybės teritorijoje pažeidimas. Taip pat iš UAB,,Miesto energija“ nurodytų duomenų konkrečiai matyti, kad Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui yra įkeista: kondensacinis ekonomaizeris, katilinė RK-3, Dainavos katilinės įrengimai ir ratinis traktorius.

Tai, kad UAB,,Miesto energija“ kitų įmonių reikmėms naudojo ne bendrovės lėšas, o tik savo pelną, paneigia Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Šilumos skyriaus 2009 m. spalio 28 d. pažyma Nr. 05-253, kurios 2 lentelės eilutėje Nr. 1.2,,Normatyvinis planas” nurodoma, kad atsakovo atliekamoms investicijų Ukmergės rajone išlaidų padengimui yra skiriamas visas normatyvinis pelnas, t. y. atsakovo UAB „Miesto energija“ pajamų dalies perleidimas kitam šilumos tiekėjui be Ukmergės savivaldybės sutikimo, kas gali būti vertinama netgi kaip atskiras esminis sutarties pažeidimas. Pažymėtina, kad pagal Šilumos ūkio įstatymo 37 straipsnio 3 dalį turto, kurio valdymas buvo perimtas, vertė negali būti mažesnė negu valdymo perdavimo sutarties sudarymo metu. Pagal atsakovo 2009 m. gegužės 28 d. raštu Nr. 321 pateikto UAB,,Ukmergės šiluma“ išnuomoto turto sąrašo duomenis,,,pradinė vertė” nurodyta 14 546,95 tūkst. lt, o,,likutinė vertė“ - 4818,50 tūkst. lt. Nurodytos aplinkybės liudija, kad tolesnis sutarties galiojimas sukeltų savivaldybei, kurią įstatymas įpareigoja tinkamai organizuoti šilumos ir karšto vandens tiekimą rajono gyventojams, dar didesnių turtinio pobūdžio praradimų. Iš Modernizavimo sutarties turinio matyti, kad UAB,,Miesto energija“ paslaugų tiekimo teritorija apribota tik Ukmergės savivaldybės teritorija nurodant, kad ji teikia paslaugas tiems vartotojams, kuriems jas tiekė nuomotojas, t. y. SP UAB,,Ukmergės šiluma“, UAB,,Šventupė“, UAB,,Dainavos energetika“ (sutarties 1.1 punkto d; 2.1 punktas, 4.2.2 punkto b). Taip pat Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. lapkričio 18 d. nutarimu Nr. 03-87 UAB,,Miesto energija“ išduotoje licencijoje Nr. L4-ŠT-1 nurodyta, kad licencija išduota tiekti šilumą Ukmergės miesto, Šventupės, Dainavos ir Dukstynos kaimų teritorijose (Ukmergės rajono savivaldybė). Konkurso nuostatai taip pat aiškiai apibrėžė, kad siekiama renovuoti ir modernizuoti ne ką kitą, o Ukmergės rajono šilumos ūkį.

Teismas konstatavo, kad atsakovų įsipareigojimo be kitos šalies sutikimo neperleisti visų ar dalies savo įsipareigojimų, įsipareigojimo neįkeisti, neparduoti ar kitaip neperleisti priimto ir naujai sukurto turto ir šalių susitarimo vykdyti veiklą tik Ukmergės savivaldybės teritorijoje pažeidimai dėl neigiamų padarinių Ukmergės rajono gyventojams, taip pat dėl Modernizavimo sutarties siekių ir savivaldybės lūkesčio Ukmergės rajono gyventojams organizuoti šilumos ir karšto vandens tiekimą kiek įmanoma žemiausiomis kainomis paneigimo yra vertintini kaip esminiai Modernizavimo sutarties pažeidimai.

Vienu pagrindinių šilumos ūkio atnaujinimo ir modernizavimo projekto šaltinių buvo numatytas ekonominis efektas, gautas sumažinus šiluminės energijos gamybos ir tiekimo vartotojams nuostolius, bei nuolatinių sąnaudų mažėjimas. UAB,,Energijos taupymo centras“ pateiktuose Savivaldybei skaičiavimuose įsipareigojo kasmet sutaupyti ne mažiau kaip 1243 tūkst. Lt, tačiau praktiškai, pažeisdamas esminę sutarties sąlygą, šių sąnaudų ne tik kad nemažino, bet, priešingai, planavo didinti, t. y. 2010/2012 metams siekė šias sąnaudas papildomai padidinti 1570,70 tūkst. Lt. Tokie veiksmai, paaiškėję po 2009 m. Valstybinėje kainų energetikos kontrolės komisijos išnagrinėtų UAB,,Energijos taupymo centras” dokumentų, neatitiko sutarties esmės ir Savivaldybės lūkesčių. Žala Ukmergės rajono vartotojams kildinama ne tiek iš šilumos kainų nustatymo kaip atskiro proceso, o iš to, kad Ukmergės rajono vartotojų sąskaita buvo mažinamos kainos kitiems vartotojams, konkrečiai – Trakų rajono. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad tokiu atveju, kada subsidijuojami kito rajono vartotojai, buvo pažeisti Ukmergės rajono vartotojų teisėti lūkesčiai dėl šilumos ir karšto vandens kainų mažinimo, nes toks pagrindinis tikslas buvo keliamas įkurtai įmonei. Tai buvo pažeistas viešasis interesas, kuris nepaneigiamai egzistuoja nagrinėjamoje byloje. Visa tai patvirtina teisėjų kolegijos pirmiau padarytas išvadas, kad ieškovas Ukmergės rajono savivaldybė negavo iš Modernizavimo sutarties to, ko tikėjosi. Esminiu sutarties pažeidimu laikytini tęstiniai sutarties pažeidimai, kad būtent jų sistemiškumas nulemia, kad sutartis buvo pažeista iš esmės ir tai, jog dėl pirmiau nurodytų pažeidimų Savivaldybė negavo iš sutarties to, ko tikėjosi.

Remdamasis Modernizavimo sutarties 4.4.2 punkto nuostatomis atsakovas UAB,,Miesto energija” prašė priteisti iš Savivaldybės 131 172 Lt, tačiau pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo netenkino, atsižvelgdamas į tai, kad teismuose yra nagrinėjamos bylos dėl atsakovų nuomos mokesčio įsiskolinimo UAB „Dainavos energetika“ ir UAB „Ukmergės šiluma“, jose bus nagrinėjamos šioje byloje atsakovų nurodomos aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nei iš bylos medžiagos, nei iš apeliacinės instancijos teismo ištirtų aplinkybių nėra galimybės nustatyti nagrinėjamos bylos ir šių bylų sąsajumo, nėra galimybės nei patvirtinti, nei paneigti, jog jose aptariamos aplinkybės yra reikšmingos nagrinėjant atsakovų reikalavimo priteisti 131 172 Lt pagrįstumo klausimą. Taip pat nėra aišku, kuo remdamasis pirmosios instancijos teismas atmetė aptariamą atsakovų reikalavimą. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija daro išvadą, jog dėl šios bylos dalies yra neatskleista bylos esmė ir jog pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas) Tai lemia, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. birželio 8 d. sprendimo dalis, kuria netenkintas atsakovų reikalavimas priteisti 131 172 Lt, naikintina ir šio reikalavimo pagrįstumo klausimas grąžintinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Miesto energija“ prašo Lietuvos apeliacinės instancijos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą: atsakovo priešieškinį patenkinti, o ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių. Teismai nukrypo nuo suformuotos praktikos, nes neatsižvelgė į Modernizavimo sutarties vykdymo praktiką, kuri kaip ilgalaikė, objektyvi šalių elgesio išraiška atspindi jų pasiektus ketinimus derybų metu ir tikruosius šalių ketinimus. Ši taisyklė reikalauja, kad tikrieji ketinimai būtų nustatomi remiantis abiejų šalių nurodomomis pozicijomis, bendru ketinimu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nė viena Modernizavimo sutarties šalių nekėlė lūkesčio, jog atsakovas (operatorius) UAB „Miesto energija“ veiklą vykdys išimtinai Ukmergės rajono savivaldybėje. Teismai nustatydami šio lūkesčio esminį pažeidimą nenurodė, kokiose Modernizavimo sutarties nuostatose įtvirtintas Savivaldybės lūkestis dėl to, kad atsakovo veiklos vykdymas išimtinai Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje nėra įtvirtintas šioje sutartyje ar numatomas iš kitų jos nuostatų. Konkurso nuostatose taip pat nebuvo keliamas reikalavimas atsakovui vykdyti veiklą išimtinai Ukmergės rajone, konkurso dalyvis už tai, kad veiklą vykdytų išimtinai Ukmergės rajone, negavo jokių papildomų balų. Dėl to iš atsakovo negalima reikalauti vykdyti tokius įsipareigojimus ir draudimus, kurie nei Modernizavimo sutartyje, nei šalių sudarytuose ikisutartiniuose dokumentuose nėra įtvirtinti ar numanomi iš kitų sutarties sąlygų. Iš sutarties tikslo galima spręsti, kad Savivaldybės lūkestis buvo renovuoti ir modernizuoti Ukmergės šilumos ūkį, o siekis – jog Ukmergės rajono gyventojams būtų tiekiama šilumos energija. Šie tikslai buvo įgyvendinti atsakovui į sutarties vykdymą investavus daugiau kaip 14 mln. Lt. Kadangi Modernizavimo sutartis kelis kartus buvo keista, tai Savivaldybė galėjo siūlyti keisti jos sąlygas, įtraukdama atsakovo vykdomos veiklos draudimus, tačiau tokie pasiūlymai nebuvo pateikti. Teismų nebuvo atsižvelgta į tarp šalių susiklosčiusią Modernizavimo sutarties vykdymo praktiką. Savivaldybei buvo žinoma apie tariamus esminius pažeidimus, tačiau ji nevertino jų kaip Modernizavimo sutarties pažeidimo ir visą tą laiką jokių veiksmų nesiėmė. Nepavykus Savivaldybės deryboms dėl Modernizavimo sutarties nutraukimo šalių susitarimu, 2009 m. gegužės mėnesį gautos informacijos pagrindu Savivaldybė 2010 m. įžvelgė esminius sutarties pažeidimus. Teismai, padarę išvadą, kad atsakovai neužtikrino Savivaldybės lūkesčio Ukmergės rajono gyventojams organizuoti šilumos ir karšto vandens tiekimą kiek įmanoma žemiausiomis kainomis, sutartį aiškino taip, kad aiškinimo rezultatas pažeidžia imperatyviąsias Šilumos ūkio įstatymo nuostatas. Šilumos energijos kaina nustatoma griežtai laikantis teisės aktų reikalavimų, šiame procese dalyvauja savivaldybės ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, o operatorius ar investuotojas savarankiškai sprendimų dėl kainos nustatymo ir tvirtinimo nepriima. Teismai neatsižvelgė ir nevertino tikrųjų sutarties nutraukimo tikslų ir motyvų, nesiaiškino, ar viena šalių nesinaudoja tariamais pažeidimais kaip pagrindu nutraukti sutartį, nevertino, ar sutarties vykdymo metu buvo siekiama pašalinti tariamus pažeidimus.

Dėl CK 6.217 straipsnyje įtvirtintų esminių sutarties pažeidimo pagrindų aiškinimo. Vertinant, ar Savivaldybės nurodomi esminiai Modernizavimo sutarties pažeidimai yra laikytini esminiais CK 6.217 straipsnio prasme, nebuvo neatsižvelgta į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus ir taip buvo nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismai nenustatė, ar yra atotrūkis tarp Modernizavimo sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, ar Savivaldybės interesai buvo iš esmės suvaržyti, ji negavo didžiąja dalimi to, ko pagal šią sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, ar dėl neva atsakovų padarytų esminių pažeidimų Savivaldybė patyrė neigiamų padarinių. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką konstatuojant, kad padarytas esminis sutarties pažeidimas, privalo būti nustatyta, ar kita šalis - Savivaldybė, patyrė neigiamų padarinių (žalos) dėl to, jog buvo pažeistas jos lūkestis dėl operatoriaus veiklos vykdymo teritorijos ribojimo. Žalą, kurią sukėlė Savivaldybei tariamo lūkesčio pažeidimas, privalėjo įrodyti sutartį vienašališkai nutraukusi šalis, t. y. Savivaldybė, tačiau teismų nenustatyta, kad ji patyrė realios žalos.

Dėl restitucijos taisyklių. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką net ir sutarties nutraukimas dėl kitos šalies nevykdymo negali būti pagrindas nukentėjusiai šaliai nepagrįstai praturtėti. Sutartį nutraukus dėl esminio sutarties pažeidimo, atsiranda įstatyme ir sutartyje įtvirtintų sutarčių nutraukimo padarinių, vienas jų – restitucija. Teismai netaikė CK 6.145 straipsnio ir atitinkamų sutarties nuostatų (Modernizavimo sutarties 10.4–10.5 punktai), nustatančių restitucijos taisykles, dėl ko atsakovo privačiomis lėšomis sukurtas turtas bei ieškovų turto pagerinimai buvo perduoti ieškovų nuosavybėn, sudarant galimybę ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovų sąskaita. Teismai Savivaldybei pripažino nuosavybės teisę, o atsakovo padarytų investicijų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas. Kadangi Modernizavimo sutartis buvo nutraukta prieš terminą praėjus 2/3 jos galiojimo termino, t. y. nepasibaigė šios sutarties 10.4 punkte įtvirtintas 15 metų jos galiojimo terminas, tai Modernizavimo sutarties 5.2 punktas dėl turto perdavimo negali būti taikomas. Sutartį nutraukus prieš terminą turtas galėjo būti perduodamas tik visiškai atlyginus atsakovo investicijas į Ukmergės šilumos ūkį. Remiantis Modernizavimo sutarties 10.6 punktu, nepriklausomai nuo sutarties nutraukimo pagrindo, t. y. ar sutartis nutraukiama prieš terminą dėl atsakovo kaltės ar be, visais atvejais Ukmergės rajono savivaldybė privalo ne vėliau kaip per 60 dienų nuo sutarties nutraukimo dienos grąžinti atsakovui investicijas bei perimti vartotojų skolas už vienerius metus ir tik jas visiškai atlyginus, investicijų pagrindu sukurtas turtas yra perduotinas Savivaldybei. Teismai taip pat nepagrįstai pripažino Savivaldybės teisę į atsakovo nuosavybės teise priklausantį turtą (Šventupės katilinę ir kitus įrenginius, esančius Šventupėje), kuris nėra sukurtas Modernizavimo sutarties ir investicijų pagrindu. Šis turtas atsakovo įgytas pardavimo be varžytynių akto pagrindu, privačiomis lėšomis, jo įsigijimas nebuvo numatytas bei įtrauktas į šalių patvirtintą investicijų grafiką, todėl negalėjo būti perduotas Savivaldybei. Katilinė Nr. 3 taip pat buvo įsigyta 2001 m. privačiomis atsakovo lėšomis.

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Teismai vertino tik vienos šalių, t. y. ieškovų, teiginius, ignoruodami atsakovų pateiktus įrodymus, kurie patvirtina, kad jokių esminių Modernizavimo sutarties pažeidimų nepadaryta, jie neįvertinti ir teismų sprendimuose neaptarti. Ieškovams, teigiantiems, kad sutarties pažeidimas laikytinas esminiu, tenka pareiga tai įrodyti. Tačiau byloje, išskyrus UAB „Ernst & Young Baltic“ nepriklausomų auditorių išvadą už 2008 m. rugsėjo 30 d. pasibaigusius finansinius metus, ieškovai savo teiginių nepagrindė jokiais įrodymais. Nevertinta, kokią realią įtaką atsakovo (operatoriaus) kontrolei turėjo UAB „Miesto energija“ akcininkų pasikeitimas, nes atsakovas buvo kontroliuojamas tų pačių asmenų, todėl turėjo būti vertinta atsakovo struktūros pasikeitimų įtaka sutarties tikslų įgyvendinimui, jos vykdymui, žalai. Netirta, kada faktiškai apie operatoriaus akcijų perleidimą tapo žinoma Savivaldybei, ar iš tiesų ši aplinkybė paaiškėjo staiga ir netikėtai. Kadangi apie licencijos gavimą buvo skelbiama „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“, tai ieškovams dar nuo 2003 m. lapkričio 18 d. buvo žinoma, kad atsakovui išduota licencija vykdyti šilumos energijos tiekimo veiklą ir Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje. Teismai, nenurodę, koks konkretus Ukmergės rajono savivaldybei priklausantis turtas yra įkeistas, padarė išvadą, kad Modernizavimo sutartis draudė įkeitimus ir šis sutartinis įsipareigojimas buvo pažeistas. Teigtina, kad tik Hipotekos registro duomenys gali patvirtinti tokio įkeitimo buvimą, tačiau ieškovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šį įkeitimą. Modernizavimo sutarties 5.2 punkto a papunktyje šalys susitarė, kad operatorius turi teisę pasirinkti investicijų formą, priemones, būdus ir tvarką bei sutartyje neįtvirtino draudimų įkeisti turtą. Dėl to atsakovas, naudodamasis įstatymo ir sutarties suteikiamomis teisėmis įkeisti jam privačios nuosavybės teise priklausantį turtą, jokios žalos Ukmergės rajono savivaldybei nepadarė, Savivaldybei ar jos kontroliuojamoms įmonėms priklausantis turtas nebuvo ir nėra įkeistas. Teismai netinkamai vertino oficialiuosius rašytinius įrodymus, nes Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010 m. liepos 29 d. pažymoje nurodyta, kad nustatant Trakų rajono padalinio šilumos ir karšto vandens kainas nebuvo padaryta jokių pažeidimų Dėl padarytų šilumos ir karšto vandens kainų nuolaidų negautos pajamos buvo dengiamos iš bendrovės UAB „Prienų energija“ Trakų padalinio pelno, o ne iš Ukmergės rajono vartotojų. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nenustatė kryžminio subsidijavimo, kai įmonės veiklos sąnaudos ar pelnas paskirstomas tarp skirtingų šilumos tiekimo įmonių, nes tokie veiksmai yra draudžiami. Kaip patvirtina pirmiau nurodyti argumentai, teismai, netinkamai taikę ir aiškinę įrodymų vertinimą reglamentuojas teisės normas, pažeidė CPK 263 straipsnio 1 dalyje ir 270 straipsnyje įtvirtintus reikalavimus.

Atsiliepime į atsakovo kasacinį skundą ieškovai Ukmergės rajono savivaldybė ir UAB „Ukmergės šiluma“ prašo šį kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:

Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių. Teismai tinkamai taikė CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles ir jomis remdamiesi nustatė tikruosius sutarties šalių ketinimus, pagrįstai atsižvelgė į konkurso nuostatas, kitus rašytinius įrodymus dėl sutarties sudarymo aplinkybių, taip pat šalių veiksmus vykdant sutartį; pagrįstai akcentavo, kad ginčo sutarties pobūdis neleidžia jos vertinti taip, kaip savivaldybių veikloje įprastų sutarčių, nes ginčo sutartyje itin ryškus viešasis interesas; Ukmergės rajono savivaldybė siekė sudaryti sutartį su atsakovais taip, kad pirmiausia būtų užtikrinti vartotojų poreikiai šilumą ir karštą vandenį gauti mažiausiomis kainomis, todėl pagrįstai nustatė ir apibrėžė Savivaldybės teisėtą lūkestį.

Dėl CK 6.217 straipsnyje įtvirtintų esminių sutarties pažeidimo pagrindų aiškinimo. Tinkamai buvo nustatyta, kad pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį faktiškai buvo. Sutarties nutraukimo pagrindus teismai nustatė atsižvelgdami į individualias ginčo sutarties ypatybes, šalių elgesį. Tai, kad nebuvo įvardytas kiekvienas CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijų, dar nereiškia, jog jie nebuvo vertinami.

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Bylą nagrinėję teismai CPK nustatyta tvarka įvertino visus byloje pateiktus įrodymus ir iš jų visumos padarė pagrįstas išvadas. Ta aplinkybė, kad teismai nepasisakė dėl kiekvieno rašytinio įrodymo, nereiškia, jog jie nebuvo tiriami ir vertinami, nes yra aišku, kokiais įrodymais ir teisiniais argumentais remdamiesi teismai priėmė sprendimus.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų, o yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Teisėjų kolegija šią bylą nagrinėja neišeidama už CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų.

Dėl sutarčių aiškinimo taisyklių

Kasaciniame skunde atsakovas UAB „Miesto energija“ nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino šalių 2000 m. gruodžio 20 d. sudarytos SP UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Šventupė“ ir UAB „Dainavos energetika“ šilumos ūkių modernizavimo ir renovacijos“ sutarties sąlygas dėl veiklos vykdymo teritorijos, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos sutarčių aiškinimo praktikos, t. y. neatsižvelgė į tikruosius šalių ketinimus ir sutarties vykdymo praktiką.

Kilus tokio pobūdžio ginčui, pažymėtina, kad konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygos aiškinimas, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimai, tačiau klausimas, ar apeliacinės instancijos teismas teisingai taikė sutarties aiškinimo principus ir taisykles, laikytinas teisės klausimu, dėl kurio kasacinis teismas turi pasisakyti.

Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Išsamiai sutarčių aiškinimo taisyklės yra apibendrintos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartyje civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ „Aldaujana“, bylos Nr. 3K-7-409/2010. Pasisakyta, kad, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Auksinis varnas” v. AB,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Libra Vitalis“ v. UAB „Homo Faber“, bylos Nr. 3K-3-274/2004; 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Creditum Vilnius“ v. AB „Utenos melioracija“, bylos Nr. 3K-3-318/2011; kt.). Kartu pažymėtina tai, kad, nepaisant pirmiausia įtvirtinto subjektyviojo sutarties aiškinimo metodo, neabejotinai yra svarbūs visi CK 6.193 straipsnyje nustatyti sutarčių aiškinimo principai, ir kiekvienu atveju, aiškinant konkrečią sutartį, būtina atsižvelgti į visų nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių visetą.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Ukmergės rajono savivaldybė, vykdydama Ukmergės rajono tarybos 2000 m. gruodžio 18 d. sprendimą Nr. 85, su laimėjusia konkursą UAB „Energijos taupymo centras“, kaip investuotoju, bei UAB „Miesto energija“ (tuo metu - UAB „Ukmergės energija“), kaip operatore, 2000 m. gruodžio 20 d. sudarė SP UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Šventupė“ ir UAB „Dainavos energetika“ šilumos ūkių modernizavimo ir renovacijos“ sutartį. Ši Modernizavimo sutartis buvo sudaryta konkurso rezultatų pagrindu, vadovaujantis šio konkurso dokumentų nuostatomis bei konkurso laimėtojo paraiškoje išdėstytų įsipareigojimų ir sąlygų pagrindu bei siekiu sutartyje nustatyta tvarka ir sąlygomis įgyvendinti konkurso nuostatas (Modernizavimo sutarties 2.1, 2.2 straipsniai). Konkurso nuostatų 1.1.1 punkte nustatyta, kad šilumos ūkio sutvarkymo laikotarpiu investuotojas privalės modernizuoti, renovuoti ir eksploatuoti SP UAB „Ukmergės šiluma“, UAB „Šventupė“, UAB „Dainavos energetika“ šilumos ūkį, užtikrindamas optimalų šilumos ūkio modernizavimą, bei garantuoti techniškai tvarkingą jo būklę, investicijų sutarties galiojimui pasibaigus. Šių nuostatų 2 skyriuje „Šilumos ūkio modernizavimo ir atnaujinimo darbų konkursinė užduotis“ įtvirtinta, kad investuotojai parengia ir pateikia šilumos ūkio plėtros strategiją dėl šilumos ūkio eksploatacijos ir investicijų į ją apimčių: įsipareigoja visiškai autorizuoti ir valdyti iš vieno valdymo centro šilumos ūkio katilines, rekonstruoti šilumos ūkio katilines, pritaikyti jas dirbti kintamo srauto šilumos ir kt. Konkursui pateikta UAB „Energijos taupymo centras“ šilumos ūkio modernizavimo ir renovacijos strategija. Visų šių dokumentų kontekste ir turi būti aiškinami tikrieji šalių ketinimai. Kasatorius UAB „Miesto energija“ argumentuoja, kad nebuvo nustatyti tikrieji sutarties šalių ketinimai dėl vykdomos veiklos teritorijos apimties. Teisėjų kolegija nurodo, kad sutarčių konsensualizmo principas reikalauja, kad teismas, aiškindamas sutartį, prioritetą teiktų šalių tikrajai valiai, tikriesiems jų ketinimams sudarant sutartį. Tačiau tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai negalima jų nustatyti taikant subjektyvųjį sutarties aiškinimo būdą, taikytinas objektyvusis sutarčių aiškinimo būdas, t. y. sutartis aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis.). Konkurso laimėtojas UAB „Energijos taupymo centras“ pagal Modernizavimo sutartį ne pats tiesiogiai įsipareigojo vykdyti investicijas, išnuomoto turto eksploatavimą, bet privalėjo specialiai šios sutarties įsipareigojimų įgyvendinimui įkurti atskirą juridinį asmenį – dukterinę įmonę UAB,,Miesto energija“. Būtent ji turėjo tiekti šilumą ir karštą vandenį. Modernizavimo sutarties 2.1, 6.1 straipsniuose ir 4.2.2 straipsnio b punkte taip pat nurodyta, kad įkurta dukterinė įmonė yra šilumos energijos tiekėjas tiems vartotojams, kuriems ją tiekė nuomotojas, t. y. SP UAB,,Ukmergės šiluma“, UAB,,Šventupė“, UAB,,Dainavos energetika“ (sutarties 1.1 punkto d). Šios sutarties 3.2 straipsnio a punkto nuostata dar kartą patvirtinami dukterinės įmonės įkūrimo tikslai ir veiklos vykdymo teritorija: operatorius garantuoja, kad yra tinkamai įkurta ir teisėtai veikianti įmonė, turinti teisę vykdyti tą veiklą, kurią ji šiuo metu vykdo ar numato vykdyti pagal šią sutartį. Nepagrįstu vertinamas kasatoriaus argumentas, kad Savivaldybė, kaip stipresnioji šalis, galėjo bet kada pakeisti Modernizavimo sutarties sąlygas. Apeliacinės instancijos teismo nustatyta, kad Savivaldybė kėlė klausimą dėl sutarties keitimo, tikslinimo ir papildymo atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos šilumos ūkio, pelno mokesčio įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius energetikos įmonių veiklą. Teikiamuose projektuose kasatoriams buvo siūloma tobulinti išnuomoto bei investicijų, remontų, pertvarkymų, atsinaujinimų, įgijimo ir kitais pagrindais sukurto turto grąžinimo tvarką, tačiau šiems projektams buvo nepritarta. Atsižvelgdami taip pat į tai, kad Savivaldybė Modernizavimo sutartimi įsipareigojo, jog UAB „Miesto energija“ bus ir išliks vieninteliu šilumos energijos tiekėju vartotojams sutartimi apibrėžtoje teritorijoje, pagrįstai teismai nurodė, kad ir Savivaldybė turėjo pagrįstą lūkestį, jog UAB „Miesto energija“, įkurta specialiai šiai sutarčiai vykdyti, veiks tik Ukmergės rajono teritorijoje. Kasatoriaus argumentas, kad Ukmergės rajono šilumos ūkio konkurso dalyvis už veiklos vykdymą negavo papildomai balų, nesuteikia pagrindo teigti, kad tokio tikslo konkurso sąlygose ir Modernizavimo sutartyje nebuvo. Teisėjų kolegija nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, sistemiškai aiškindamas sutarties sąlygas, atsižvelgdamas į ikisutartinius dokumentus, sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes padarė pagrįstą išvadą, kad Ukmergės rajono savivaldybė pagrįstai turėjo lūkestį, jog specialiai šiai Modernizavimo sutarčiai vykdyti sukurta įmonė veiks tik Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje. Dėl to teisėjų kolegija atmeta atsakovo kasacinio skundo argumentus, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.193 straipsnio nuostatas, apsiribojo tik sutarties lingvistiniu teksto aiškinimu ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos šių normų aiškinimo ir taikymo praktikos, kaip nepagrįstus.

Dėl esminio sutarties pažeidimo, kaip vienašališko sutarties nutraukimo pagrindo

CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Sudarytos sutartys turi būti vykdomos taip, kaip nustatyta sutartyje, tačiau gali būti nutraukiamos arba pakeičiamos. Bendrosiose sutarčių pabaigą reglamentuojančiose civilinės teisės normose leidžiama tik įstatymuose ar sutartyje nustatytais atvejais sutartį nutraukti vienašališkai, t. y. nesikreipiant į teismą (CK 6.217–6.220 straipsniai). Taigi dispozityvumo principas privatiniuose santykiuose leidžia sutarties šaliai pasirinkti galimybę savo iniciatyva, nesikreipiant į teismą, vienašališkai nutraukti sutartį arba inicijuoti sutarties nutraukimą teismine tvarka, jeigu realiai atsiranda tokį sutarties nutraukimą leidžiančių įstatyme ar sutartyje nurodytų aplinkybių. Sutarties šalys gali susitarti dėl bet kokių sutarties keitimo ar nutraukimo pagrindų ir sąlygų, neprieštaraujančių imperatyviosioms įstatymų nuostatoms. Esant tokiems susitarimams ginčo atveju taikomos sutarčių nuostatos. Nagrinėjamu atveju šalių sudarytos Modernizavimo sutarties 10.5.2–10.5.4 straipsniuose nustatyti vienašališko sutarties nutraukimo atvejai. Modernizavimo sutarties 10.5.2 straipsniu šalys susitarė, kad Savivaldybė vienašališkai gali nutraukti sutartį, jei operatorius dėl savo kaltės daugiau kaip tris paras iš eilės, pažeisdamas šią sutartį, netiekia didesnei kaip 100 vartotojų gyventojų grupei šilumos. Sutarties 10.5.4 straipsnyje aptarta galimybė Savivaldybei nutraukti vienašališkai sutartį, nesant kitos šalies (operatoriaus) pažeidimo ar sutarties nevykdymo. Kituose sutarties punktuose nurodomi esminiai sutarties pažeidimai, dėl kurių operatorius vienašališkai ją gali nutraukti. Nei šiame, nei kituose Modernizavimo sutarties punktuose neaptartos sutarties nutraukimo galimybės tais atvejais, kai operatorius netinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus ir taip iš esmės ją pažeidžia. Šalims šiuo klausimu nesusitarus, taikomos įstatymo nuostatos.

Sudarytos sutarties nutraukimo galimybė nustatyta įstatyme – CK 6.217 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Taigi sutartis gali būti pažeista iš esmės tiek tada, kai ji apskritai nevykdoma, tiek tada, kai vykdoma netinkamai. Įstatymo nustatyta teisė vienašališkai nutraukti sutartį tik tada, kai kita šalis ją iš esmės pažeidžia, aiškinama sutarties privalomumu ir kitais principais. CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Dėl to sutarties nutraukimas pagal tarptautinės sutarčių teisės favor contractus (sutarties naudai) principą ir jį atspindintį nacionalinį teisinį reguliavimą, CK šeštosios knygos II dalies normas yra išimtinis teisių gynimo būdas (ultima ratio), todėl jo taikymui turi būti konstatuotas pakankamas teisinis ir faktinis pagrindas. Vienašalis sutarties nutraukimas, kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė, įstatymų leidėjo yra įtvirtinta ir laikoma adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu.

Vertinant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus. Kasacinio teismo praktikoje esminio sutarties pažeidimo klausimu nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, vertinant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus, darytina išvada, jog kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė tikimybė, kad sutarties neįvykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu; kiekvienu atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiąja dalimi to, ko pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų ar dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje J. Z. v. UAB „Baldras“, bylos Nr. 3K-P-346/2004; 2009 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. S. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-287/2009; 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-31/2009; kt.).

Esminio sutarties pažeidimo faktą turi įrodyti šalis, norinti pasinaudoti vienašališko sutarties nutraukimo teise. Esminio sutarties pažeidimo įrodinėjimas reiškia, kad turi būti konstatuota, jog sutarties nevykdymas atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus; kiekvienu sutarties pažeidimo atveju tai yra vertinamojo pobūdžio aplinkybės, todėl kita šalis gali gintis įrodinėdama, kad sutarties pažeidimas buvo neesminis. Nagrinėjamoje byloje vertinant esminio sutarties pažeidimo buvimą būtina atsižvelgti į šios sutarties specifiką, viešojo intereso elemento – Ukmergės rajono vartotojų interesų – buvimą, todėl pažymėtina, kad sutarties sąlygų griežtas laikymasis yra pagrindas užtikrinti tinkamą šios tęstinio pobūdžio sutarties vykdymą. Pažymėtina, kad šilumos tiekimo organizavimas – viena savarankiškų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų) savivaldybės funkcijų (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punktas, Šilumos ūkio įstatymo 9 straipsnis). Taigi Ukmergės rajono savivaldybė, sudarydama Modernizavimo sutartį, veikė vykdydama jai pavestą įstatymo pareigą – užtikrinti tinkamą šilumos energijos tiekimą vartotojams, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu ši pareiga įgyvendinama, t. y. ar šilumos ūkį tvarko pati Savivaldybė per savo įmones, ar suteikia šią teisę nuomos, panaudos pagrindais ir pan. kitiems asmenims.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 2005 m. spalio 26 d. UAB „Energijos taupymo centras“ kontroliuojanti bendrovė UAB „E-energija“ informavo Savivaldybę apie numatomą UAB „Miesto energija“ reorganizaciją, prijungiant prie jo UAB „Prienų energija“ ir UAB „Akmenės energija“ ir prašė pritarti šiai reorganizacijai. Savivaldybė 2005 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 7-198 nesutiko su tokia reorganizacija, tačiau UAB „E-energija“ be Savivaldybės leidimo patvirtino reorganizavimo sąlygas ir išspausdino dienraštyje skelbimą apie numatomą reorganizaciją. Remiantis Modernizavimo sutarties 3.1 straipsnio c punktu investuotojas (UAB „Energijos taupymo centras“) be Savivaldybės raštiško sutikimo įsipareigojo nereorganizuoti ir nelikviduoti UAB „Miesto energija“. Dėl šio punkto pažeidimo Savivaldybė kreipėsi į teismą prašydama uždrausti reorganizaciją be Ukmergės rajono savivaldybės tarybos leidimo. Teismai ieškinį patenkino, nurodę, kad jeigu sutartyje aptariama, jog vieno juridinio asmens reorganizavimas negalimas be kito asmens sutikimo, tai sąlyga dėl reorganizavimo galimumo aiškinama kaip sutartines, o ne įstatymo nuostata. Šalių tikrieji ketinimai sudarant ir vykdant sutartį buvo ilgalaikės investicijos į tam tikrą objektą ir rajono šilumos vartotojų aprūpinimo užtikrinimą. Siekiant šių tikslų buvo norima apsaugoti prievoles prisiimantį subjektą nuo pertvarkymų, kurie galėtų kelti grėsmę jo ilgalaikių įsipareigojimų vykdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Ukmergės rajono savivaldybė v. UAB „Ukmergės energija“, bylos Nr. 3K-3-596/2007). Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame sprendime konstatavo, kad kasatorius „UAB „Miesto energija“ per sutarties galiojimo laikotarpį pradėjo veiklą Klaipėdoje, tapo ne savarankiška įmone Ukmergės rajone, bet viena plačiai įvairiuose Lietuvos vietovėse bei užsienyje glaudžiai susijusių šilumos tiekimo veiklą vykdančių grupės įmonių, o investuotojas UAB „Energijos taupymo centras“ savo 100 proc. valdomai Modernizavimo sutarties šalimi nesančiai įmonei UAB „E-energija“ pardavė 80 proc. UAB „Miesto energija“ akcijų, taip faktiškai nebetekdamas sprendimo priėmimo teisės, o visus sprendimus, susijusius su Modernizavimo sutarties vykdymu, santykiais su Savivaldybe, atsirado galimybė priimti UAB „E-energija“. CK 6.200 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutarties šalių pareiga vykdyti susitarimą tinkamai ir sąžiningai. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad sutarties vykdymas vertinamas atsižvelgiant ir į tai, kaip kiekviena šalių, būdama sutartinių santykių dalyvė, vykdė bendradarbiavimo (kooperacijos) pareigą (CK 6.200 straipsnio 2 dalis), pagal kurią šalys privalo padėti viena kitai įgyvendinti sutarties teises ir vykdyti pareigas, t. y. dėti visas pastangas, kad būtų pasiektas sutarties tikslas. Į šalių kooperacijos pareigos turinį įeina ir pareiga keistis informacija, pranešti viena kitai apie sutarties vykdymo ypatumus, nenumatytas kliūtis ir pan. Remiantis apeliacinės instancijos teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis darytina išvada, kad atsakovai nepakankamai bendradarbiavo su Savivaldybe, jos neinformavo apie įmonės veiklos plėtrą, akcininkų pasikeitimą, pažeisdami Modernizavimo sutarties sąlygas, nepaisant Savivaldybės nepritarimo, rengėsi vykdyti įmonės reorganizaciją, t. y. nederino veiksmų, kurie galėjo daryti įtaką sutarties tinkamam vykdymui.

Nepagrįstais laikytini kasatoriaus argumentai, kad teismai nenustatė ir nevertino, ar dėl tokių veiksmų Savivaldybė patyrė neigiamų padarinių. Apeliacinės instancijos teismo motyvuojamojoje nutarties dalyje nustatyti ir nurodyti visi neigiami padariniai. Pažymėta, kad Modernizavimo sutarties pažeidimas turėjo neigiamų padarinių vartotojams, t. y. kitų savivaldybių teritorijose šilumos tiekimo ir karšto vandens kainų mažėjimą Ukmergės rajono gyventojų sąskaita. Trakų rajono gyventojams sumažinus šilumos energijos kainas UAB „Miesto energija“, būdama vienintelė UAB „Prienų energija“ akcininkė, įsipareigojo negautas pajamas dengti iš bendrovės lėšų. Šią aplinkybę patvirtina byloje pateikti įrodymai: Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos Šilumos skyriaus 2009 m. spalio 28 d. pažyma Nr. 05-253, kurios 2 lentelės eilutėje Nr. 1.2,,Normatyvinis planas” nurodoma, kad atsakovo atliekamų investicijų Ukmergės rajone išlaidų padengimui yra skiriamas visas normatyvinis pelnas, t. y. atsakovo UAB „Miesto energija“ pajamų dalies perleidimas kitam šilumos tiekėjui. Trakų rajono gyventojams sumažinus šilumos kainas Ukmergės rajono gyventojams jos kilo, tai patvirtina byloje esantis kasatoriaus 2009 m. gegužės 28 d. raštas Nr. 321, kuriame buvo teikiamos aprobuoti naujos šilumos kainos, kurias įvertinusi VKEKK nustatė daugiau kaip 25 proc. mažesnę kainą negu kasatorius siūlė. Teismų nustatyta, kad pagal atsakovo 2009 m. m. gegužės 28 d. raštu Nr. 321 pateikto UAB,,Ukmergės šiluma” išnuomoto turto sąrašo duomenis,,pradinė vertė“ nurodyta 14 546,95 tūkst. Lt, o,,likutinė vertė“, nepaisant visų atliktų investicijų, – 4 818,50 tūkst. Lt. Tokie duomenys, nesuderinami su Šilumos ūkio įstatymo 37 straipsnio 3 dalies reikalavimais, Savivaldybės pagrįstai buvo vertinami, kaip keliantys pagrįstų abejonių, ar kasatorius yra pajėgus toliau vykdyti sutartį, siekti jos keliamų tikslų ir ar tolesnis sutarties vykdymas nekels dar didesnių turtinio pobūdžio praradimų.

Pagal UAB „Energijos taupymo centras“ pateiktas konkurso pasiūlymo nuostatas buvo nurodyta 8,015 mln. Lt bendra investuojamų lėšų suma, nors kasatorius 2010 m. sausio 25 d. pateiktame rašte informavo, kad iki 2009 m. gruodžio 31 d. jis investavo jau 14,72 mln. Lt, tokio dydžio investicijų suma nurodoma ir kasaciniame skunde. Pažymėtina, kad investicijų kiekis ir jų atsipirkimo terminas buvo nurodytas konkurso nuostatose, todėl šie duomenys buvo vieni pagrindų UAB „Energijos taupymo centras“ pripažinti laimėtoju ir sudaryti Modernizavimo sutartį. Remiantis Modernizavimo sutarties 5.2 straipsnio a punktu kasatorius įsipareigoja investicijas sutarties pagrindu vykdyti pagal šalių patvirtintą „Investicijų projektą“, investicijų formą, priemones, būdus ir tvarką, suderinęs su Savivaldybės sudaryta komisija. Įsipareigojimą derinti numatomas investicijas su Savivaldybės sudaryta komisija numato Turto nuomos sutarties 4.7. straipsnis, Šilumos ūkio įstatymo 35 straipsnis ir 2008 m. sausio 30 d. Ukmergės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. 7-12 patvirtintos Įmonių, besiverčiančių šilumos tiekimo veikla, kurios kainos yra reguliuojamos, investicinių planų derinimo su savivaldybės taryba tvarkos nuostatos. Tačiau iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad Savivaldybė nepritarė tokiam investicijų padidėjimui, todėl nesuderintos papildomai atliktos investicijos gali būti vertinamos kaip investuotojo rizika. Kasatoriui pateikus 2009 m. gegužės 13 d. raštą Nr. 309, kuriame prašoma sutikti dėl papildomų 4,522 mln. Lt investicijų 2009 metais, Savivaldybei Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisija pateikė vertinimą, kad papildomai investuojama pinigų suma, jos vertinimu, nesumažins šilumos kainos, priešingai – ją padidins, todėl jam nebuvo pritarta.

Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad UAB „Energijos taupymo centras“ pateikė Savivaldybei skaičiavimus ir įsipareigojimus kasmet sutaupyti sąnaudų ne mažiau kaip 1 243 tūkst. Lt. Tačiau faktiniai duomenys rodė, kad šio įsipareigojimo nebuvo laikomasi: 2004 m., palyginus su 2003 m., sąnaudų mažėjimas sudarė tik 39,7 tūkst. Lt, o 2010/2012 metams tokias sąnaudas planuota papildomai padidinti 1570,70 tūkst. Lt. Ši aplinkybė paaiškėjo po to, kai UAB,,Energijos taupymo centras” pateikti dokumentai 2009 m. rudenį buvo išnagrinėti Valstybinėje kainų energetikos kontrolės komisijoje. Byloje pateikti duomenys, kad 2008 m. kovo 2 d. buvo pasirašyta paskolos sutartis su UAB „E-energija“ 2800 tūkst. Lt esant ankstesnės paskolos 1969 tūkst. Lt likučiui, o 2008 m. birželio 30 d. paskolos sutartis su UAB „E-energija“ dėl 2500 tūkst. eurų, kurios grąžinimo terminas nustatytas 2015 m. kovo 31 d. 2007 m. gruodžio 17 d. UAB „E-energija“ pasirašė sutartį su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku (EBRD). Pagal šią sutartį 2008 m. buvo gautas 7,5 mln. eurų finansavimas UAB „E-energija“ įmonių grupei, pagal kurią UAB „Miesto energija“ įkeitė savo ir dukterinių įmonių akcijas EBRD naudai. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui buvo įkeistas ir turtas: kondensacinis ekonomaizeris, katilinė RK-3, Dainavos katilinės įrengimai ir ratinis traktorius. Šiais veiksmais buvo prisiimti papildomi finansiniai įsipareigojimai, kai Modernizavimo sutarties 5.2 straipsnio a punkte įtvirtintas operatoriaus įsipareigojimas investicijų formą, būdus ir tvarką pasirinkti ir nustatyti, tik suderinus su Savivaldybės sudaryta komisija. Be to, konkurso projekte modernizavimo ir renovacijos projektą bendrovė numatė finansuoti iš konkrečių šaltinių: 3 mln. Lt ilgalaikių banko paskolų, 2,5 mln. Lt operatoriaus lėšų ir 3,6 mln. Lt įmonės vidinių resursų, o konkurso nuostatų 1.1.1 straipsnyje nustatyta, kad investuotojas jokiomis aplinkybėmis neturės teisės įkeisti, parduoti ar kitaip perleisti perimto ir naujai sukurto turto. Remdamiesi sutarčių aiškinimo taisyklėmis ir byloje pateiktais įrodymais, teismai padarė pagrįstą išvadą apie turto įkeitimo draudimo egzistavimą ir jo pažeidimą. Teisėjų kolegijos požiūriu, nagrinėjamu atveju kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino, jog operatorius (kasatorius) neturi teisės pasirinkti investicijų formas ir būdus, bei Modernizavimo sutartyje įtvirtintas draudimas įkeisti turtą, nepagrįstas. Pirmiau nurodyti duomenys patvirtina apeliacinės instancijos teismo padarytas išvadas, kad Savivaldybė iš Modernizavimo sutarties iš esmės negauna to, ko tikėjosi, o nurodytas pažeidimų sistemiškumas suteikia pagrindą jai nesitikėti, jog Modernizavimo sutartis, kurios sutartinė prievolė pasireiškia tęstiniu vykdymu, bus tinkamai vykdoma ateityje. Dėl to nepagrįstu laikytinas kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą dėl esminio sutarties pažeidimo buvimąo neatsižvelgė į CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus.

Teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad nukentėjusi šalis negali remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalies ir sutartyje numatytais vienašalio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienašališkai nutraukti sutartį. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytų turtinio ar asmeninio pobūdžio didelių praradimų. Pažymėtina, kad pagal Modernizavimo sutarties esmę ir prigimtį, jos daromą įtaką vartotojų interesams griežtas sutartinių įsipareigojimų laikymasis turi esminę reikšmę. Remiantis byloje esančiais įrodymais, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino apeliacinės instancijos teismas, pagrindu padaryta pagrįsta išvada, kad nutraukimo pagrindas yra laikytinas esminiu sutarties pažeidimu CK 6.217 straipsnio prasme. Esminiu sutarties pažeidimu šioje byloje laikytini tęstiniai sutarties pažeidimai, t. y. būtent pažeidimų sistemiškumas nulėmė, kad sutartis buvo pažeista iš esmės. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nepateikta duomenų, kurie leistų teigti, kad nurodytus Modernizavimo sutarties pažeidimus kasatorius siekė pašalinti ir tinkamai toliau vykdyti sutartinius įsipareigojimus.

Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl Savivaldybės pranešimo apie sutarties nutraukimą tvarkos pažeidimo buvimą. CK 6.218 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama pranešimo apie numatomą sutarties nutraukimą bendra tvarka, nurodant, kad CK 6.217 straipsnio išvardytais pagrindais apie sutarties nutraukimą vienašališkai (nesikreipiant į teismą) privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. Tokios nuostatos leidžia sutartį pažeidusiai šaliai iš anksto sužinoti nukentėjusios šalies poziciją ir išvengti papildomų nuostolių, kurių gali atsirasti dėl to, kad nėra aišku, ar bus reikalaujama įvykdyti sutartį ir ar pavėluotas įvykdymas bus priimtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. balandžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje J. Z. v. UAB,,Baldras” ir kt., bylos Nr. 3K-P-346/2004). Ginčo Modernizavimo sutartyje sutarties nutraukimo dėl teismų konstatuoto esminio sutarties pažeidimo klausimas nebuvo aptartas, todėl reikėtų vadovautis įstatymo nuostatomis. Įspėjimo apie sutarties nutraukimą termino tikslas – informuoti šalį apie ketinimą nutraukti sutartį ir taip išvengti papildomų nuostolių, kurių gali atsirasti sutarties šaliai esant netinkamai informuotai apie sutartį ketinančios nutraukti šalies poziciją. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Savivaldybė vadovaudamasi Modernizavimo sutarties 9.2 straipsniu kilusius šalių nesutarimus pirmiausia bandė spręsti derybomis. Iš 2009 m. gruodžio 15 d. derybinės grupės dėl šilumos ūkių modernizavimo ir renovacijos sutarties nutraukimo šalių susitarimu posėdžio protokolo matyti, kad šiose derybose dalyvavo ne tik kasatoriaus atstovai, bet ir UAB „E–energija“ atstovai, nors Savivaldybės su ja nesieja jokie sutartiniai santykiai. Šios aplinkybės buvimas patvirtina pirmiau padarytą išvadą, kad UAB „E–energija“ įsigijus UAB „Energijos taupymo centras“ ir UAB „Miesto energija“ akcijų jos faktiškai nebeteko savarankiškos sprendimo priėmimo teisės. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad derybų metu Savivaldybės atstovai nurodė Modernizavimo sutarties pažeidimus ir siūlė nutraukti šią sutartį 10.5.1 straipsnio pagrindu, t. y. šalių tarpusavio susitarimu. Šalių derybos vyko iki 2010 m. balandžio mėnesio, kada, kasatoriui nesutikus su nutraukimo pagrindu ir nepateikus Savivaldybės prašomų dokumentų, kuriais remiantis būtų galima apskaičiuoti kompensacijos sumą, ir faktiškai nutraukus derybas, Savivaldybė padarė pagrįstą išvadą, kad taikiai kilę nesutarimai nebus išspręsti. Kadangi pranešimo apie sutarties nutraukimą tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei pranešimo turiniui, nei formai (būdui) (CK 6.218 straipsnis). Laikytina, kad jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie nutraukimą gali būti pranešama įvairia forma. Svarbu, kad šalis, su kuria yra nutraukiama sutartis, žinotų apie ketinimą ją nutraukti. Iš byloje pateiktų derybų posėdžių protokolų galima daryti išvadą, kad kasatoriaus atstovams dalyvaujant derybose, buvo pranešta apie sutarties pažeidimus, numatomą sutarties nutraukimą ir nesamą galimybę toliau vykdyti sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad derybos vyko beveik penkis mėnesius, laikytina, jog kasatorius prieš protingą terminą iki sutarties nutraukimo sužinojo nukentėjusios šalies poziciją ir galėjo išvengti papildomų nuostolių, todėl nėra pagrindo konstatuoti CK 6.218 straipsnyje įtvirtintos pranešimo apie sutarties nutraukimą tvarkos pažeidimo.

Atsižvelgdama į teismų byloje nustatytas aplinkybes ir taikytinas materialiosios teisės aktų nuostatas bei jų pateiktą išaiškinimą kasacinio teismo praktikoje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju netinkamas sutarties vykdymas pagrįstai pripažintas esminiu sutarties pažeidimu, sudariusiu pagrindą Savivaldybei vienašališkai ją nutraukti.

Dėl Modernizavimo sutarties nutraukimo teisinių padarinių

Kasaciniame skunde teigiama, kad ieškovas netinkamai kvalifikavo teisinius santykius sprendžiant dėl išnuomoto ir naujai sukurto turto grąžinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra nurodęs, jog teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškinyje ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir šio nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje LAB Tauro bankas v. UAB Kaišiadorių agrofirma, bylos Nr. 3K-3-101/2001; 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, byla Nr. 3K-3-166/2008; 2008 m. birželio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Dujų ūkio prekės“ v. Kauno miesto savivaldybės administracija; byla Nr. 3K-3-338/2008; kt.). Vadinasi, kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, klaidingai nurodo materialiosios teisės normą, teismas turi pritaikyti normą, atitinkančią išdėstytą ieškinio faktinį pagrindą. Šis teismo veiksmas negali būti vertinamas kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Ūkio bankas v. B. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-124/2005; 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Telegausa“ v. UAB,,TELE2“, bylos Nr. 3K-3-176/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju aptarta teismo pareiga kvalifikuoti ginčo teisinius santykius yra aktuali dėl to, kad, konstatavus esminį Modernizavimo sutarties pažeidimą, svarbu nustatyti, kokiomis priemonėmis ir būdais turi būti ginama savininko nuosavybės teisė į ginčo objektus. Pagal Turto nuomos Nr. 2 ir 3 sutarčių 9.3.1 punktus šios sutartys pasibaigia prieš terminą pasibaigus Modernizavimo sutarčiai, nepriklausomai nuo pasibaigimo ar nutraukimo pagrindo. Ieškovai ieškinyje prašė išreikalauti iš kasatoriaus neteisėto valdymo pagal Turto nuomos Nr. 2 ir 3 sutartis išnuomotą turtą, taip pat pripažinti nuosavybės teisę į pagal Modernizavimo sutartį padarytas investicijas ir jomis atliktus šilumos ūkio pagerinimus, pertvarkymus bei investicijų pagrindu sukurtus naujus objektus ir išreikalauti juos iš neteisėto valdymo, remiantis CK 4.95 straipsnio pagrindu, t. y. vindikacijos taisyklėmis, įtvirtintomis CK 4.95–4.97 straipsniuose. Vindikacija –daiktinių asmens teisių gynimo būdas, kurį savininkas gali panaudoti prieš bet kurį asmenį, kuris neteisėtai valdo savininkui priklausantį daiktą. Pažymėtina, kad vindikacinis ieškinys gali būti pareiškiamas tada, kai šalių nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. J. Š. v. antstolė L. U. Dzikienė ir kt., bylos Nr. 3K-3-356/2010; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G., V. G. v. antstolė R. Stašenienė, M. K. ir kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009). Nagrinėjamu atveju nurodytas faktinis ieškinio pagrindas patvirtina, kad Savivaldybės turtas kasatoriui buvo perleistas sutarties pagrindu, taigi ieškovų reikalavimai kyla iš sutartinių santykių, t. y. šalis siejo prievoliniai teisiniai santykiai. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai savininką ir asmenį, kuris pažeidžia savininko nuosavybės teisę, sieja prievoliniai teisiniai santykiai, pažeista nuosavybės teisė turi būti ginama ne daiktinių, o prievolinių teisinių santykių gynimo būdais. Dėl to šiuo atveju negali būti taikomos vindikacijos taisyklės. Vienas prievolių teisėje nustatytų civilinių teisių gynimo būdų – restitucija. Kasacinio teismo praktikoje, atribojant daiktinių ir prievolinių teisių gynimo būdus, išaiškinta, kad vindikacija ir restitucija yra savarankiški, tarpusavyje nekonkuruojantys asmens teisių gynimo būdai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiojo prokuroro v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, K. V. ir kiti, bylos Nr. 3K-7-165/2012; 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. J. Š. v. antstolė L. U. Dzikienė ir kt., bylos Nr. 3K-3-356/2010). Toks pat aiškinimas, atskiriant prievolinių ir daiktinių teisių gynimo būdus, turėtų būti taikomas ir nagrinėjamoje byloje. Kadangi ginčo sutartis buvo nutraukta, tai tokiu sutarties pabaigos atveju restitucijos taikymo ypatumai yra nustatyti CK 6.222 straipsnyje. Restitucijos taikymo ypatumas sutarties nutraukimo atveju pasireiškia ir tuo, kad ji nėra taikoma teismų ex officio (savo iniciatyva), t. y. būtinas šalies prašymas ją taikyti. Tuo šis restitucijos taikymas skiriasi nuo restitucijos, pripažinus sandorį negaliojančiu. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad, pripažinus sandorį negaliojančiu, teismas privalo išspręsti restitucijos klausimą ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. T. v. J. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-322/2011; 2003 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos dailininkų sąjunga v. D. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-531/2003; kt.). Restitucijos taikymą nustatanti CK 6.222 norma laikytina dispozityviąja, todėl nutraukus sutartį šalys gali nustatyti ir kitokius sutarties nutraukimo padarinius. Dėl to nepagrįstais laikytini kasatoriaus argumentai, kad teismai, vadovaudamiesi, jo manymu, imperatyvia restitucijos taikymą reglamentuojančia norma, privalėjo restitucijos taikymą investicijoms spręsti ex officio. Šioje byloje yra aktualus restitucijos taikymas esant nuomos teisiniams santykiams.

Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) – mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Tai yra dvišalis, atlygintinis konsensualinis sandoris, kurio pagrindu savininkas perduoda ne jam priklausančią nuosavybės teisę nuomininkui, o tik teisę valdyti ir naudoti išsinuomotą turtą. CK 6.499 straipsnio 1 dalyje nustatyti nuomos sutarties pasibaigimo padariniai: nuomininkas privalo grąžinti nuomotojui daiktą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, arba sutartyje sulygtos būklės. Pažymėtina, kad, tiek, kiek specialiosiomis nuomos normomis nesureguliuoti teisiniai santykiai, gali būti taikomos bendrosios sutarčių pabaigą reglamentuojančios nuostatos. CK 6.222 straipsnyje nustatyti restitucijos ypatumai, kai nutraukiama sutartis. Teisėjų kolegija pažymi, kad restitucijos taikymas ar netaikymas neapriboja nukentėjusios šalies teisės naudotis ir kitomis suderinamomis civilinių teisių gynimo priemonėmis, pavyzdžiui, nuostolių atlyginimu. Įstatymo nedraudžiama sutarties šalims įtraukti į sudaromas ar jau galiojančias sutartis įstatymo imperatyvams neprieštaraujančių sąlygų dėl sutarties pabaigos, jos teisinių ir faktinių padarinių. Bylą nagrinėję teismai atkreipė dėmesį į Modernizavimo sutarties 5.2 straipsnio b punktą. Jame nustatyta, kad, pasibaigus turto nuomos terminui pagal Turto nuomos sutartis, visos operatoriaus investicijos ir jomis padaryti šilumos ūkio pagerinimai, modernizavimas ir pertvarkymai, taip pat operatoriaus investicijų pagrindu sukurti nauji objektai (ir žemė) pagal atskirą operatoriaus ir nuomotojo susitarimą tampa nuomotojų nuosavybe – yra parduodami nuomotojams už vieną litą. Analogiškos nuostatos įtvirtintos Turto nuomos sutarčių Nr. 2 ir 3 4.8 straipsniuose. Šios sutarties nuostatos galėtų būti taikomos tiktai tuo atveju, kai Modernizavimo, kartu ir Turto nuomos, sutartys būtų pasibaigusios suėjus turto nuomos terminui, t. y. po sutarties sudarymo praėjus 15 metų. Dėl to pagrįstai apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nei iš sutarties, nei iš įstatymo nuostatų neišplaukia ieškovų teisė išreikalauti iš atsakovų turto pagerinimus už vieną litą turto nuomos sutarties terminui nepasibaigus. Modernizavimo sutarties 10.6 straipsnyje įtvirtinti šalių tarpusavio atsiskaitymai, nutraukus sutartį prieš terminą. Tačiau nė viename punktų nenustatyta atsiskaitymo tvarka tuo atveju, kai sutartis prieš terminą yra nutraukiama vienašališkai dėl šioje byloje konstatuoto kasatoriaus esminio sutarties pažeidimo. Nesant šalių abipusio susitarimo dėl šioje byloje konstatuoto esminio sutarties pažeidimo pagrindu sutarties nutraukimo padarinių, būtina vertinti galimybę taikyti įstatymo nuostatas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant ginčo šalių sutarties nutraukimo padarinius būtina atsižvelgti į sutarties bei ja sulygtų investicijų pagrindu atliktų turto pagerinimo, pertvarkymo ir naujai sukurtų objektų specifiką. Modernizavimo ir Turto nuomos sutarčių objektas šalių susitarimu buvo Ukmergės rajono šilumos ūkio turtas, kuris laikytinas turtiniu kompleksu, būtinu tinkamai tiekti šilumos energiją Ukmergės rajono gyventojams. Investicijų pagrindu atlikti pagerinimai į šį turtą bei naujai sukurti objektai taip pat laikytini turtiniu kompleksu CK 1.110 straipsnio 2 dalies prasme. Laikytina, kad kai turtinį kompleksą sudarantys daiktai funkciniu ryšiu susiję taip, kad, nesant ar atskyrus kurį nors iš susidedančių daiktų, normaliai nefunkcionuotų visas kompleksas ar neproporcingai sumažėtų tokio komplekso vertė, tai tokiu atveju nuosavybės perleidimo objektas tiek pagal sutartį, tiek kitais įstatyme nustatytais pagrindais gali būti tik turtinis kompleksas kaip savarankiškas civilinių teisių objektas, bet ne tokio komplekso sudėtinės dalys. Pagrįstai teismai Šventupės katilinę ir kitus įrenginius esančius Šventupėje įvertino kaip investicijų pagrindu sukurtą turtą, kuris nutraukus sutartį prieš terminą turėjo būti perduotas Savivaldybei. CK 6.222 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas restitucijos taikymo ypatumas, esant tęstinei sutarčiai, pavyzdžiui, nuomos. Tęstinio vykdymo sutartis yra apibūdinama kaip sutartis, kuri vykdoma atliekant tam tikrus veiksmus, dažnai – tam tikrais periodais, arba tiesiog, kuri vykdoma keliais veiksmais per sutartyje nustatytą laikotarpį. Esant tęstinio vykdymo sutarčiai jos prievolei vykdyti reikia tam tikro laiko, t. y. prievolė padarinių sukelia tik po tam tikro laiko. Atsižvelgdama į Turto nuomos sutarties specifiką, jos objekto ypatumus, t. y. numatytos per turto nuomos laikotarpį atliekamos investicijos, jų pagrindu modernizuojamas perduotas turtas bei sukuriami nauji objektai, teisėjų kolegija nurodo, kad ši sutartis yra tęstinė, kurios vykdymas susideda iš atitinkamų veiksmų. Nesant galimybės investicijų pagrindu atliktų pagerinimų ar naujai sukurtų objektų atskirti nuo Ukmergės šilumos ūkio turto, jis laikytinas turtiniu kompleksu kaip savarankišku civilinių teisių objektu ir pagrįstai apeliacinės instancijos teismo perduotas ieškovams. Pažymėtina, kad nuomininkui lėšos galėtų būti grąžinamos restitucijos pagrindu tuo atveju, jei jis jų būtų investavęs, pavyzdžiui, į išankstinį nuomos mokestį ar kitas nesuteiktas paslaugas, tačiau šiuo atveju lėšos buvo investuotos į Ukmergės rajono šilumos ūkio turtą, t. y. į konkrečius daiktus. Dėl to, atsižvelgiant į nuomos santykių ir objekto specifiką, investicijoms negali būti taikomos restitucijos taisyklės. Siekiant kasatoriui investicijų pagrindu atliktų turto pagerinimo išlaidų atlyginimo turi būti taikomos specialiosios nuomos teisinius santykius reguliuojančios teisės normos – CK 6.501 straipsnis bei ikisutartinių dokumentų nuostatos (Investicijų projektas – Modernizavimo sutarties Priedas Nr. 2 ir kt.). UAB „Energijos taupymo centras“ ir UAB „Miesto energija“ priešieškinyje pasirinko savo pažeistų teisių gynimo būdą: prašė sutarties nutraukimą pripažinti neteisėtu, įpareigoti Savivaldybę vykdyti ją natūra (CK 1.138 straipsnis). Pažymėtina, kad šalis, kreipdamasi į teismą, savo teisių gynimo būdą pasirenka atsižvelgdama į ginčo santykių teisinį reguliavimą bei įrodytinas ginčo sprendimui ir teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes. Siekdamas patenkinti pirmiau nurodytus savo reikalavimus kasatorius teikė atitinkamus įrodymus, būtent apie tinkamą Modernizavimo sutarties vykdymą ir nepagrįstą jos nutraukimą. Šalis nereiškė reikalavimų pagerinti nuomotą daiktą, neteikė tai patvirtinančių įrodymų, todėl nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju turėjo spręsti kasatoriaus atliktų turto pagerinimo išlaidų klausimą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai atsakovų atlikto nuomoto turto pagerinimo kompensavimo klausimą paliko šalių susitarimui, o nesusitarus inicijuoti atskirą teisminį procesą šiam ginčui išspręsti.

Dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių

Kasatoriaus įsitikinimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176–178, 185 straipsniai), nes nevertino jo pateiktų įrodymų, pagrindžiančių esminio sutarties pažeidimo nebuvimą. Šie argumentai teisėjų kolegijos laikomi nepagrįstais. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. M. v. DUAB „Baltijos garantas“, bylos Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „ Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. I. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. M. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti. Tik ta aplinkybė, kad šalies nurodytos aplinkybės nepripažįstamos įrodytomis, nesudaro pagrindo išvadai, kad padarytas CPK 176 ar 185 straipsnių pažeidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).

Nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad teismai rėmėsi tiktai ieškovų pateiktais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl visų reikšmingų nagrinėjamam ginčui išspręsti aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, tarp jų ir dėl atsakovo priešieškinio reikalavimų. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje teismai ištyrę ir įvertinę byloje surinktus įrodymus padarė pagrįstą išvadą, kad UAB „Energijos taupymo centras“ pardavė ne tik savo akcijas UAB „E-energija“, bet ir 80 proc. UAB „Miesto energija“ akcijų, taip faktiškai nebetekdamas sprendimo priėmimo teisės, o visus sprendimus, susijusius su Modernizavimo sutarties vykdymu, santykiais su Savivaldybe, atsirado galimybė priimti UAB „E-energija“. Šią išvadą patvirtina byloje pateikti 2009 m. gruodžio 15 d. derybinės grupės dėl šilumos ūkių modernizavimo ir renovacijos sutarties nutraukimo šalių susitarimu posėdžio protokolai, iš kurių matyti, kad šiose derybose dalyvavo ne tik kasatoriaus atstovai, bet ir UAB „E–energija“ atstovai, nors Savivaldybės su ja nesieja jokie sutartiniai santykiai. Atsakovams nepateikus jokių įrodymų, patvirtinančių jų Savivaldybei pateiktą informaciją apie įmonės plėtrą ar akcininkų pasikeitimą, nėra pagrindo vertinti, kad Savivaldybė žinojo ar turėjo žinoti apie šių pasikeitimų įmonėje buvimą.

Tai, kad kasatoriaus turimoje licencijoje buvo numatyta galimybė jam vykdyti energijos tiekimo veiklą ir Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje, nesudaro pagrindo teismams daryti išvadą, kad Savivaldybė turėjo žinoti, jog ši veikla ir faktiškai, pažeidžiant Savivaldybės lūkestį veiklą vykdyti tik Ukmergės rajono teritorijoje, buvo kasatoriaus vykdoma.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas padarė įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą, nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl visų reikšmingų nagrinėjamam ginčui išspręsti aplinkybių, tarp jų ir dėl atsakovo priešieškinio reikalavimų, ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kaip to reikalaujama CPK 183 ir 185 straipsniuose.

Bylos perdavimas nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai galimas konstatavus CPK 357 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą – kasacinėje byloje yra iškilęs sudėtingas teisės aiškinimo ar taikymo klausimas. Kiekvienos bylos kontekste tai yra vertinamojo pobūdžio pagrindas. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje keliami teisės aiškinimo ir taikymo klausimai nesudaro pagrindo bylą perduoti nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai.

Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos priimtų teismų sprendimų teisėtumui, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako, nes tai nesudaro teisinio pagrindo peržiūrėti apskųstus teismų sprendimus kasacine tvarka.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal kasacinį skundą teisės taikymo aspektu, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo kasacine tvarka pakeisti ar panaikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis), todėl ji paliktina nepakeista.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2012 m. d. pažyma patvirtina, kad kasacinis teismas turėjo 43,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Jos priteistinos iš atsakovo UAB „Miesto energija“ (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš kasatoriaus UAB „Miesto energija“ (duomenys neskelbtini) 43,95 Lt (keturiasdešimt tris Lt 95 ct.) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Janina Januškienė

Egidijus Laužikas