Civilinė byla Nr. 3K-3-338/2006
Procesinio sprendimo kategorija 21.4.1.4
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Teodoros Staugaitienės (kolegijos pirmininkė), Janinos Stripeikienės ir Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. L. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 27 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. L. ieškinį atsakovams D. B. L., V. L., I. B., dalyvaujant tretiesiems asmenims Klaipėdos m. 7-ojo notarų biuro notarei J. V. M., Klaipėdos m. 2-ojo notarų biurų notarei A. R., A. M., dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais, buto dalies pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe, piniginių lėšų dėl nepagrįsto praturtėjimo priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė L. L. prašė teismo pripažinti atsakovo D. B. L. 1997 m. vasario 28 d. išduotą įgaliojimą V. L.; V. L. 1997 m. kovo 8 d. 40 000 Lt ir 1997 m. balandžio 5 d. 30 000 Lt dovanojimo atsakovui D. B. L. sutartis bei 1997 m. kovo 25 d. buto (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį apsimestiniais sandoriais; pripažinti ½ dalį nekilnojamojo turto (patalpų) (duomenys neskelbtini), jos asmenine nuosavybe ir priteisti jai iš atsakovų D. B. L., V. L., I. B. 6366,56 Lt atlyginimą už nepagrįstą praturtėjimą (buto remonto išlaidos). Ieškinyje nurodyta, kad ieškovės sutuoktinis V. L. 1997 m. kovo 8 d. ir 1997 m. balandžio 5 d. dovanojimo sutartimis padovanojo atsakovui D. B. L. 70 000 Lt, už kuriuos, veikdamas pagal įgaliojimą savo sūnaus atsakovo D. B. L. vardu, iš trečiojo asmens A. M. nupirko butą (duomenys neskelbtini). Prašomais pripažinti apsimestiniais sandoriais V. Liutkevičius norėjo pridengti buto dovanojimo sutartį, todėl jie niekiniai ir negaliojantys nuo jų sudarymo momento. V. L. be ieškovės sutikimo perleido dalį bendrosios jungtinės nuosavybės (butą) savo sūnui D. B. L. Ieškovės nuomone, minėtas butas (duomenys neskelbtini) yra jos ir V. L. bendroji jungtinė nuosavybė. Buto dovanojimo sandoris negali būti pripažintas galiojančiu, nes nebuvo ir nėra įstatymų nustatyta tvarka įtvirtintos ieškovės valios padovanoti minėtą butą D. B. L.. Turtas įgytas santuokos metu, todėl ½ dalis buto pripažintina asmenine ieškovės nuosavybe. Be to, ieškovė V. L. 1995 m. rugpjūčio 11 d. padovanojo butą(duomenys neskelbtini). Šiame bute ieškovės ir V. L. santuokos metu buvo atliekamas remontas ir įrengtas notaro biuras. Į šį butą buvo investuota ieškovei ir V. L. bendrosios jungtinės nuosavybe teise priklausanti 12 733,12 Lt suma, todėl pusė šios sumos priteistina ieškovei. Ieškovė atsisakė reikalavimo dėl paveldėto turto padalijimo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005 m. gegužės 27 d. sprendimu priėmė ieškovės atsisakymą nuo reikalavimo dėl paveldėto turto padalijimo ir šią bylos dalį nutraukė. Likusią dalį ieškinio teismas atmetė ir priteisė D. B. L. iš ieškovės 1500 Lt advokato pagalbai apmokėti.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. lapkričio 30 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 27 d. sprendimą ir priteisė iš ieškovės D. B. L. 1000 Lt advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti ir 1000 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą valstybei.
Teismai nustatė, kad ieškovė 1995 m. birželio 24 d. susituokė su V. L.1997 m. vasario 28 d. atsakovas D. B. L. įgaliojo savo tėvą, notarą V. L., tvarkyti ir valdyti visą D. B. L. turtą, sudaryti sandorius ir kt. V. L. 1997 m. kovo 8 d. rašytine dovanojimo sutartimi savo sūnui D. B. L. padovanojo 40 000 Lt. Pagal 1997 m. kovo 25 d. sutartį atsakovo D. B. L. vardu ir interesais veikiantis įgaliotinis V. L. nupirko, o A. M. pardavė butą (duomenys neskelbtini); sutarties kaina - 70 000 Lt. Pagal Sutarties 2 punktą 40 000 Lt pardavėja gavo iš pirkėjo įgalioto asmens prieš sutarties sudarymą, t. y. 1997 m. kovo 25 d., o likusią kainos dalį pirkėjas įsipareigojo sumokėti iki 1997 m. birželio 25 d. V. L. 1997 m. balandžio 5 d. rašytine dovanojimo sutartimi savo sūnui D. B. L. padovanojo 30 000 Lt. Buto pardavėja A. M. likusius 30 000 Lt už butą gavo 1997 m. gegužės 30 d. V. L. mirė 1997 m. liepos 3 d. 11/15 buto (duomenys neskelbtini) po V. Liutkevičiaus mirties paveldėjo lygiomis dalimis jo sūnūs D. B. L. ir V. L.
Teismų teigimu, įgaliojimas - vienašalis sandoris, kuriam sudaryti pakanka vieno asmens - atstovaujamojo - išreikštos valios. 2001 m. CK 1.63 straipsnio 5 dalies pagrindu vienašaliams sandoriams prievolių teisės normos taikomos tik ta apimtimi, kiek tai neprieštarauja vienašalio sandorio esmei. Vadinasi, įgaliojimas negali būti revizuojamas; ieškovė negali ginčyti šio sandorio. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad sudarant pinigų dovanojimo sandorius buvo siekiama pridengti buto dovanojimo sandorį. Be to, šių sandorių skirtingi objektai. Ieškovės vadinami apsimestiniais sandoriai negalėjo dengti buto dovanojimo sandorio, nes nebuvo dovanojimo objekto. Neįrodyta, kad šalių valia nebuvo nukreipta pinigų dovanojimo sandoriams bei buto pirkimo sandoriui sudaryti. Ieškovės reikalavimas priteisti 6366,56 Lt nepagrįsto praturtėjimo atmestinas, nes butas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priklausė V. L., jį atsakovai paveldėjo pagal testamentą. Atsakovai, kaip V. L. turto paveldėtojai, gali atsakyti tik pagal tas prievoles, kurias V. L. būtų turėjęs ieškovės atžvilgiu. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad jos prašomos priteisti lėšos būtų panaudotos ne šeimos poreikiams tenkinti; bute buvo įrengtas notaro biuras (2001 m. CK 3.98 straipsnio 3 dalis). Be to, neįrodyta prašomo priteisti turto vertė, nes buto remontui pirktos medžiagos per dešimt metų nuvertėjo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai
Kasaciniu skundu ieškovė L. L. prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir ieškinį patenkinti, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie kasacinio skundo argumentai:
1. Teismai nustatė, kad remontuojant butą (duomenys neskelbtini) buvo panaudotos bendros sutuoktinių lėšos ir kad šis butas buvo naudojamas V. L., kuriam ir priklausė asmeninės nuosavybės teise, profesinei veiklai. Dėl to teismai turėjo spręsti kompensacijos dėl bendrosios sutuoktinių nuosavybės dalies sumažėjimo priteisimo klausimą (2001 m. CK 3.89 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis). Atsakovai neįrodė, kad buto remontui panaudotos lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 7 punktas). Kasatorės nuomone, ši aplinkybė nebuvo įrodinėjama. Teismai nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus.
2. Nagrinėjant bylą nebuvo įrodinėjama, kad dovanotos atsakovui lėšos V. L. priklausė asmeninės nuosavybės teise (2001 m. CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Kasatorės teigimu, atsakovui padovanoti pinigai pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje“ 6.4 punktas). Nagrinėdami bylą teismai turėjo išsiaiškinti šalių vidinę valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Š. K. v. V. R., bylos Nr. 3K-3-478/2003). Teismai šalių valią vertino tik formaliai, t. y. buvo akcentuojama išorinė sandorio forma ir jos atitiktis įstatymo reikalavimams, pažeidžiant 2001 m. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reikalavimą aiškinant sutartis įvertinti tikruosius šalių ketinimus. Kasatorės teigimu, ginčijami sandoriai buvo sudaryti siekiant pridengti buto dovanojimo sandorį, kurį sudarant būtų reikalingas sutuoktinio sutikimas. Kasatorės nuomone, prieš sudarant sandorį, kuris gali būti pripažintas apsimestiniu, gali ir nebūti sandorio objekto (CK 1.87 straipsnis). Kasatorės teigimu, teismai netinkamai vertino liudytojų parodymus (CPK 189 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr.51 „Dėl Civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą taikymo teismų praktikoje“).
3. Kasatorės nuomone, sudarydamas dovanojimo sandorius V. L. veikė kaip sūnaus atstovas ir kaip asmuo, turintis preziumuojamą kito sutuoktinio sutikimą. Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad V. L., veikdamas ne šeimos, bet asmeniniais interesais, sukėlė interesų konfliktą - veikdamas sutuoktinių vardu ir atsakovo vardu vienu metu, perleido atsakovui dalį bendrosios jungtinės nuosavybės. Atsakovas šiuo atveju negali būti laikomas sąžininga šalimi, nes sandorių sudarymo metu jo interesams atstovavo V. Liutkevičius. CK 2.135 straipsnis turėtų būti aiškinamas plečiamai ir taikomas šioje byloje.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas D. B. L. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma, kad teismai pagrįstai pripažino, jog ieškovė neturi teisės ginčyti V. L. išduoto įgaliojimo ir kad ginčijamais sandoriais šalys negalėjo pridengti buto dovanojimo sandorio, nes tuo metu dar nebuvo dovanojimo objekto. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde keliami nauji argumentai – dėl šeimos teisės normų (neturėjo sutuoktinės sutikimo dovanojimo sutarčiai sudaryti ir kt.) pažeidimo ir interesų konflikto atstovavimo atveju, tai prieštarauja CPK 347 straipsnio 2 daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ „Infostruktūra“ v. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, bylos Nr. 3K-3-5/2005). Nagrinėjamos bylos atveju atstovavimą reglamentuojančios 2001 m. CK normos netaikytinos (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad atsakovas, kaip atstovaujamasis, niekad nereiškė pretenzijų V. Liutkevičiui dėl atstovavimo (2001 m. CK 2.135 straipsnis). Teismai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir CPK 189 straipsnio 2 dalies nepažeidė, nes byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę duoti paaiškinimus. Pažymėtina, kad kilus ginčui dėl apsimestinio sandorio pripažinimo negaliojančiu, įrodinėjimo pareiga tenka sandorio šaliai, teigiančiai, kad sandoris yra apsimestinis, šiuo atveju – kasatorei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. J. v. E. G., bylos Nr. 3K-3-977/20036). Būtent kasatorė turėjo įrodyti, kad pinigai buvo padovanoti prieš jos valią (2001 m. CK 3.92 straipsnio 3 dalis). Pripažinus sandorius apsimestiniais jis įgytų pareigą grąžinti kasatoriai ne dalį buto, o 35 000 Lt. Atsakovo D. B. L. teigimu, yra draudžiama išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo (2001 m. CK 1.80 straipsnio 4 dalis, 4.96 straipsnio 3 dalis). Pagal atsakovą šiuo atveju netaikytinos 2001 m. CK normos dėl sutuoktinių turto teisinio režimo, nes V. L. ir kasatorės santuoka baigėsi 1997 m. liepos 2 d.
k o n s t a t u o j a :
IV. Teismų byloje nustatytos aplinkybės
Dėl buto (duomenys neskelbtini). Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 1997 m. vasario 28 d. atsakovas D. B. L. įgaliojo savo tėvą, notarą V. L. tvarkyti ir valdyti visą D. B. L. turtą, sudaryti sandorius ir kt. V. L. 1997 m. kovo 8 d. rašytine dovanojimo sutartimi savo sūnui atsakovui D. B. L. padovanojo 40 000 Lt. Pagal 1997 m. kovo 25 d. sutartį atsakovo D. B. L. vardu ir interesais veikiantis įgaliotinis V. L. nupirko, o A. M. pardavė butą (duomenys neskelbtini) už 70 000 Lt. 40 000 Lt pardavėja gavo iš pirkėjo įgalioto asmens prieš sutarties sudarymą, t. y. 1997 m. kovo 25 d., o likusią kainos dalį pirkėjas įsipareigojo sumokėti iki 1997 m. birželio 25 d. V. L. 1997 m. balandžio 5 d. rašytine dovanojimo sutartimi savo sūnui atsakovui D. B. L. padovanojo 30 000 Lt. Buto pardavėja A. M. likusius 30 000 Lt už butą gavo 1997 m. gegužės 30 d. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad pinigų dovanojimo sutartimis buvo siekiama pridengti buto dovanojimo sutartį. Ieškovės laikomos apsimestinėmis ginčijamos sutartys negalėjo dengti buto dovanojimo sutarties, nes nebuvo dovanojimo objekto.
Dėl buto (duomenys neskelbtini) remonto išlaidų atlyginimo. 11/15 buto (duomenys neskelbtini) po V. L. mirties paveldėjo lygiomis dalimis jo sūnūs atsakovai D. B. L. ir V. L. Atsakovai neturi pareigos atlyginti ieškovei šio buto remontui panaudotų lėšų, nes byloje neįrodyta, kad prašomos priteisti lėšos būtų panaudotos ne šeimos poreikiams tenkinti - bute buvo įrengtas notaro biuras.
IV. Kasacinio teismo argumentai
Kasaciniame skunde akcentuojamas teismų netinkamas apsimestinio sandorio instituto ir sandorio aiškinimo taisyklių taikymas. Kolegija nesutinka su kasacinio skundo argumentais. Dėl kasaciniame skunde dėstomų argumentų atstovo ir atstovaujamojo interesų konflikto instituto taikymo klausimu kolegija nepasisako, nes bylą nagrinėjant žemesniųjų instancijų teismuose kasatorė (ieškovė) savo reikalavimų šiuo aspektu negrindė, o pagal CPK 347 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde negalima remtis naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėjamos pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme.
1. Dėl buto(duomenys neskelbtini). Kasatorė nurodo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ginčijamas sutartis, neišsiaiškino tikrosios šių sutarčių šalių valios, nepagrįstai nepripažino ginčijamų sutarčių apsimestinėmis. Tačiau kolegija sutinka su šioje byloje teismų padarytomis išvadomis, aiškinant ir taikant 1964 m. CK 52 straipsnio nuostatas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Š. von K. v. V. R., bylos Nr. 3K-3-478/2003) sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti. Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastis yra jo ūkiniai, ekonominiai, buitiniai, kultūriniai ir kiti poreikiai. Jie nulemia norą sudaryti sandorį. Valiai susidaryti (susiformuoti) svarbią reikšmę turi tikslas ir motyvai. Dvišaliam sandoriui sudaryti būtina, kad jo dalyviai išreikštų savo valią, kad jų valią žinotų kita sandorio šalis. Dėl to sandorio šalių valia turi būti išreiškiama, ir ne bet kaip, o įstatyme nustatyta forma. Šiuo atveju išorinės valios išreiškimas turi atitikti vidinį – tikrąjį valios turinį. Netiksliai arba iškreiptai išreiškus vidinės valios turinį, gali atsirasti kliūčių sandoriui sudaryti arba kilti ginčų tarp sandorio dalyvių dėl jo galiojimo. Dėl šių priežasčių valios išreiškimas yra vienas iš svarbiausių kiekvieno sandorio elementų. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad buvo sudaryti du V. L. pinigų dovanojimo sūnui-atsakovui D. B. L. sandoriai: 40 000 Lt - 1997 m. kovo 8 d. ir 30 000 Lt – 1997 m. balandžio 5 d. Šie pinigai buvo panaudoti atsakovui D. B. L. per įgaliotinį V. L. 1997 m. kovo 25 d. įsigyjant iš A. M. butą (duomenys neskelbtini). Kasatorės nuomone, V. L. valia buvo nukreipta ne padovanoti savo sūnui-atsakovui D. B. L. pinigus, o padovanoti ginčo butą; sudarant ginčijamus sandorius buvo išvengta SŠK 21 straipsnio 4 dalyje nustatyto reikalavimo turto, kuriam reikalingas privalomas notariškas tvirtinimas ar registracija atitinkamuose organuose, perleidimui gauti sutuoktinio sutikimą raštu (1964 m. CK 52 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. I. v. E. I., bylos Nr. 3K-3-1090/2001), yra nurodęs, kad sudarytas sandoris gali būti pripažįstamas neturinčiu valios trūkumų ir šiuo aspektu teisėtas, kai sandorio šalių valia atitinka tikruosius sandorio šalių ketinimus, kuriuos šalys turėjo sudarydamos sandorį. Šiuo atveju esminė aplinkybė yra buvusi šalių valia sandorio sudarymo momentu. Byloje yra pateiktos rašytinės pinigų dovanojimo sutartys, notariškai patvirtinta buto (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis. Kasatorė, įrodinėdama, kad šie sandoriai buvo apsimestiniai, o šalių valia sandorių sudarymo metu buvo nukreipta buto dovanojimo sutarčiai sudaryti, savo argumentus įrodinėjo liudytojų parodymais, rėmėsi atsakovo D. B. L. paaiškinimais civilinėje byloje Nr. 2-257/2000. Tačiau vadovaujantis CPK 197 straipsnio 2 dalimi aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, nagrinėjamos bylos atveju – notaro patvirtintoje buto 1997 m. kovo 25 d. pirkimo-pardavimo sutartyje – laikomos viešai įrodytomis iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais; draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Šioje byloje kasatorės pateikti įrodymai – liudytojų parodymai - nepatvirtina, kad V. L. ginčijamų sandorių sudarymo metu būtų siekęs, t. y. jo valia būtų buvusi nukreipta būtent buto, o ne pinigų, dovanojimo atsakovui D. B. L. sutartims sudaryti. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, tai patvirtinta ir rašytiniais įrodymais, atsakovės I. B., trečiojo asmens A. M. parodymais, kad jam įmonės veiklai buvo reikalingos administracinės patalpos, kurioms įsigyti tėvas V. L. jam padovanojo 70 000 Lt (T. 2, b. l. 67, 68, 120, 121). Taigi kasatorė nepateikė įrodymų, paneigiančių rašytinėse pinigų dovanojimo sutartyse bei valstybės įgalioto asmens – notaro patvirtintoje buto pirkimo-pardavimo sutartyje esančių duomenų, t. y. pinigų dovanojimo ir buto pirkimo-pardavimo faktų, todėl kolegija neturi pagrindo daryti priešingos išvados nei bylą nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, ir konstatuoja, kad nagrinėjamos bylos atveju apsimestinio sandorio sudarymo faktas nenustatytas. Tai konstatavus tampa neaktualus kasatorės argumentas dėl bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos taikymo, nes pagal ginčijamų sandorių sudarymo metu galiojusio SŠK 21 straipsnio 4 dalį rašytinis sutuoktinio-kasatorės sutikimas, V. L. dovanojant pinigus atsakovui D. B. L., nebuvo reikalingas; byloje nepateikta įrodymų, tą konstatavo ir apeliacinės instancijos teismas, paneigiančių, kad kasatorei buvo žinomas pinigų dovanojimo atsakovui D. B. L. faktas. Taip pat kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasatorei jos sutuoktinis V. L. 1997 m. kovo 25 d. testamentu paliko butą (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. 2-257/2000, T. 1, b. l. 15). Taigi kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė 1964 m. CK 52 straipsnio nuostatas, ir 2001 m. CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai nagrinėjamos bylos atveju nepažeisti.
2. Dėl buto (duomenys neskelbtini) remonto išlaidų atlyginimo. Kasatorės nuomone, atsakovai, kaip jos sutuoktinio V. L. buto (duomenys neskelbtini) paveldėtojai, turėtų atlyginti šio buto remonto ½ dalį išlaidų, nes butas buvo remontuojamas už lėšas, priklausančias kasatorei ir V. L. bendrąja jungtine nuosavybe. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti šį kasatorės (ieškovės) reikalavimą, ir kolegija su šia teismų išvada sutinka. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad butas (duomenys neskelbtini) buvo remontuojamas, jame buvo įrengtas kasatorės sutuoktinio notaro V. L. biuras. Dėl to teismai pagrįstai nusprendė, kad šios lėšos buvo panaudotos šeimos poreikiams tenkinti, o pagal 2001 m. CK 3.98 straipsnio 3 dalį tais atvejais, kai įrodoma, kad turtas buvo panaudotas šeimos poreikiams tenkinti, sutuoktinis, nagrinėjamos bylos atveju – jo paveldėtojai, neprivalo kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimo. Byloje nėra įrodymų, paneigiančių šią teismų išvadą. Atsižvelgdama į tai, kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė 2001 m. CK 3.98 straipsnio 3 dalies nuostatas.
Nurodytais motyvais kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo keisti ar naikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus (CPK 346 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 27 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistus.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Teodora Staugaitienė
Janina Stripeikienė
Virgilijus Grabinskas
