Dėl žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K–3–330/2006

Procesinio sprendimo kategorija 44.2.4.2

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Algio Norkūno ir Broniaus Pupkovo,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. D. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 8 d. nutarties ir Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 12 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. D. ieškinį atsakovui M. B. dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 15 000 Lt turtinei ir neturtinei žalai atlyginti: 11 259,61 Lt –turtinei žalai ir 3740,39 Lt – neturtinai žalai atlyginti. Papildomu ieškiniu ieškovė dar 5000 Lt padidino reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Ieškovė nurodė, kad 2003 m. kovo 26 d. eismo įvykio metu žuvo jos vaikaitis K. B.. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu dėl šio eismo įvykio kaltu buvo pripažintas atsakovas. Ieškovė nurodė, kad visas išlaidas, susijusias su vaikaičio laidotuvėmis, ji sumokėjo pati, nes, šiam atvykus gyventi į Lietuvą, ieškovė jį globojo viena. Vaikaičio motina gyvena Kazachstane, tėvas turi kitą šeimą. Po vaikaičio mirties ieškovė prarado dvasinę ramybę, sutriko jos sveikata. Vaikaičio netektis yra sunki emocinė trauma. Be to, ieškovė turi rūpintis ir nepilnamete vaikaite, kuri taip pat sunkiai išgyveno šią tragediją.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2005 m. liepos 12 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo 7936,13 Lt turtinei žalai ir 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti, iš viso – 10 936,13 Lt. Teismas priteisė iš atsakovo 328,08 Lt žyminio mokesčio valstybės naudai.

Teismas padarė išvadą, kad atsakovas turi visiškai atlyginti ieškovei padarytą žalą. Teismas, remdamasis ieškovės pateikta laidojimo ir kapo sutvarkymo suma, juridines paslaugas patvirtinančiais dokumentais, taip pat atsižvelgdamas, kad šių išlaidų neginčijo atsakovas, pagrįstomis išlaidomis pripažino 7936,13 Lt sumą. Teismas padarė išvadą, kad šių išlaidų didinti 25 procentais pagal ieškovės reikalavimą nėra teisinio pagrindo. Nustatydamas kompensacijos dėl neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovės vaikaitis žuvo dėl atsakovo neatsargumo, o ne dėl tyčinių veiksmų, taip pat į sunkią atsakovo turtinę padėtį.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2005 m. lapkričio 8 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą, papildžiusi teismo sprendimo rezoliucinę dalį:,,Ieškinį kitoje dalyje atmesti“. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Ieškovė taip pat prašė jai priteisti išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino žalos atlyginimą reglamentuojančias teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į tai, jog vaikaitis žuvo dėl atsakovo neatsargumo, o ne dėl tyčinių veiksmų. Remiantis nustatytomis baudžiamojoje byloje aplinkybėmis ir Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 17 d. nuosprendžiu, turinčiu prejudicinę galią, atsakovo veiksmai yra sietini su dideliu neatsargumu. Didelio neatsargumo sampratos CK neapibrėžia, todėl jos suvokimas labai reikšmingas teismų praktikai ir teisės doktrinai. Pripažįstama, kad dideliu neatsargumu,,culpa lata“ laikomas asmens elgesys, pasireiškiantis veiksmais, kurių asmuo, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir dėmesingumo reikalavimų, nebūtų padaręs. Teismai neatsižvelgė į šias nuostatas. Teismų priteista 3000 Lt žalos atlyginimo suma yra per maža ir neatitinka Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje nustatytų kriterijų.

2. Teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes neatsižvelgė į tai, kad byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių kasatorės sunkią sveikatos būklę po vaikaičio netekties. Iš jų matyti, jog ieškovė patyrė emocinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir kančias, nepatogumus ir emocinę depresiją. Nepaisant to, kad teisme buvo išnagrinėtos visos aplinkybės ir esantys įrodymai, teismai šias vertino nevisapusiškai ir neobjektyviai.

3. Teismai neteisingai taikė ir aiškino teisės normas, nustatytas CK 1.5 straipsnio 3 dalyje, pažeidė Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą.

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, šalių rungimosi (CPK 12 straipsnis), procesinio lygiateisiškumo bei valstybės garantuojamos teisės į valstybės apmokamą teisinę pagalbą principus. Tokie duomenys yra ieškovės apeliaciniame skunde, apeliaciniam teismui pateiktuose įrodymuose, tačiau teismas į juos neatsižvelgė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2005 yra konstatuota, kad ieškovės asmenybė, amžius, sveiktos būsena turi įtakos ieškovei surinkti ir pateikti teismui įrodymus, ir kad teismas atsižvelgia į šias aplinkybes.

4. Teismai, atmesdami ieškovės reikalavimą padidinti priteistinas iš atsakovo išlaidas 25 procentais, šių savo sprendimų nemotyvavo. Teismai taip pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punkto reikalavimą.

Atsiliepimo į kasacinį skundą negauta.

k o n s t a t u o j a :

CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vadovaudamasi šia įstatymo norma, teisėjų kolegija pasisako tik dėl tų kasacinio skundo argumentų, kurie susiję su teisės aiškinimu ir taikymu, o ne faktų nustatymu ar vertinimu.

CK 250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal šią įstatymo normą ieškovei turi būti atlyginta neturtinė žala. Be to, ginčo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą byloje nėra ir atsakovas ją pripažįsta. Yra ginčas tik dėl šios žalos dydžio. Atlygintinos žalos dydžio nustatymas reglamentuotas minėto straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atsakovo nusikaltimas nebuvo tiesiogiai nukreiptas atimti ieškovės vaikaičio gyvybę. Šis žuvo dėl to, kad atsakovas pažeidė Kelių eismo taisykles. Asmens žūtis buvo kaip šių veiksmų pasekmė. Taigi teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ieškovės vaikaitis žuvo ne dėl atsakovo tyčios, bet dėl jo neatsargumo. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad atsakovo automobiliu važinėjosi ir kiti panašaus amžiaus jaunuoliai. Ieškovės vaikaitis taip pat buvo tame pačiame automobilyje ir važiavo kartu su kitais. Esant tokioms aplinkybėms, teismų konstatuota atsakovo kaltė buvo pagrindas nustatyti atlygintinos neturtinės žalos dydį. Teismai taip pat atsižvelgė ir į kitas išdėstytas aplinkybes, turinčias reikšmės nustatant jos dydį. Pažymėtina ir tai, kad ieškinyje ieškovė prašė 3740 Lt neturtinės žalos. Tik vėliau ji padidino reikalavimą, papildomai prašydama priteisti dar 5000 Lt. Ieškovei priteista suma savo dydžiu beveik atitinka pradiniame ieškinyje prašomą sumą. Neturtinės žalos padidinimas kasacinėje instancijoje reikštų faktinių aplinkybių vertinimą kitaip, negu tai padarė žemesnės instancijos teismai. Minėta, kad fakto klausimų kasacinis teismas nesprendžia.

Teisės normos pritaikytos ir išaiškintos tinkamai. Ieškovės reikalavimas priteisti dalį neturtinės žalos patenkintas remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktini galioti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 8 d. nutarties ir Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2005 m. liepos 12 d. sprendimą palikti nepakeistus.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Algis Norkūnas

Bronius Pupkovas