D. A. pagal BK 281 str. 7 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-289-895/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07331-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Armano Abramavičiaus (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. A. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 2 d. nuosprendžio.

Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu D. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį buvo išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariatui perduota spręsti klausimą dėl D. A. administracinės atsakomybės.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 2 d. nuosprendžiu iš dalies patenkinus Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroro Egidijaus Žyliaus apeliacinį skundą, Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nuosprendis panaikintas. D. A. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį areštu keturiasdešimt penkioms paroms. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – areštas trisdešimčiai parų. Į bausmės laiką įskaitytas taikyto laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. vasario 14 d. iki 2017 m. vasario 15 d. (1 diena). Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas dvejus metus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuota nusikaltimo padarymo priemonės – automobilio „Mercedes-Benz E-230“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkanti pinigų suma – 800 Eur. Iš D. A. priteista Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 638 Eur proceso išlaidų.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. D. A. buvo kaltinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas dėl to, kad 2017 m. vasario 14 d. apie 19.57 val. (duomenys neskelbtini), Šilalėje, vairavo J. S. priklausantį automobilį „Mercedes-Benz E-230“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas 2,10 promilės neblaivumas.

2. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu D. A. nuteistas už tai, kad 2017 m. vasario 14 d. apie 19.57 val. (duomenys neskelbtini), Šilalėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Mercedes-Benz E-230“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas didesnis negu 1,5 promilės neblaivumas.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, išteisinamąjį nuosprendį grįsdamas vienos rūšies įrodymo – ekspertizės akto ar specialisto išvados dėl alkoholio kiekio kraujyje nustatymo – nebuvimu ir nevertindamas kitų byloje surinktų įrodymų (alkotesterio rodmenų, medicininės apžiūros akto ir kt.), pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį. Atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kyla, kai etilo alkoholio kiekis kraujyje viršija 1,5 promilės, t. y. baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti tiksli alkoholio koncentracija kraujyje reikšmės neturi, svarbu nustatyti, kad ši koncentracija viršija 1,5 promilės. Byloje ištirti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad etilo alkoholio koncentracija D. A. kraujyje nusikalstamos veikos padarymo metu buvo daugiau negu 1,5 promilės.

III. Kasacinio skundo argumentai

4. Kasaciniu skundu nuteistasis D. A. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 2 d. nuosprendį ir palikti galioti Šilalės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nuosprendį su pakeitimais, panaikinant dalį, kuria perduota spręsti klausimą dėl jo administracinės atsakomybės. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, dėl to priėmė nepagrįstą ir keliantį abejonių sprendimą. Apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas alkotesterio „Drager Alcotest 7510“ rodmenimis, kad kasatoriaus iškvėptame ore buvo 2,10 promilės alkoholio koncentracija; medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktu, kurio išvadoje nėra nurodytas neblaivumo laipsnis; medicininę apžiūrą atlikusio liudytojo G. M. parodymais, kad, jo manymu, kasatoriaus girtumas galėjo būti vidutinio laipsnio. Kasatorius viso bylos proceso metu neginčijo, kad transporto priemonę vairavo išgėręs, bet nežino, kokia alkoholio koncentracija buvo jo kraujyje, ir tai objektyviais tyrimais nebuvo nustatyta. Pristatytas į gydymo įstaigą, kasatorius atsisakė duoti kraujo mėginį ne dėl to, kad vengė girtumo nustatymo, o dėl to, kad bijo adatos dūrio.

4.2. BK 281 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad baudžiamąja tvarka atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Taigi, įstatymo leidėjas vienareikšmiškai nurodo, kad patraukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn turi būti neginčijamai nustatyta alkoholio koncentracija kraujyje, o ne iškvėptame ore. Be to, įstatymo leidėjas, nustatant alkoholio koncentraciją kraujyje, nenumato galimybės daryti prielaidas iš alkotesterio rodmenų ar liudytojo parodymų.

4.3. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pakanka įrodymų kasatoriui patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nes alkotesteriu iškvėptame ore nustatytas 2,10 promilės girtumas. Tokia teismo išvada yra grindžiama prielaida, nes įrodymų, kad kraujyje alkoholio koncentracija viršijo 1,5 promilės, nėra, o nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Pirmosios instancijos teismas ėmėsi priemonių prieštaravimams pašalinti ir objektyviems įrodymams surinkti, todėl byloje paskyrė teismo medicininę ekspertizę. Ekspertas G. P. atsisakė atlikti ekspertizę, nes pagal alkotesteriu nustatytą alkoholio koncentraciją iškvėptame ore negalima apskaičiuoti alkoholio koncentracijos, buvusios kraujyje, nes tam nėra atitinkamos metodikos. Nenustačius alkoholio kiekio kraujyje, nėra galimybės kasatoriui inkriminuoti nusikalstamą veiką, nurodytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

4.4. Kasatorius apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę – areštą, jau atliko, dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn naikintina, nes kasatorius būtų baudžiamas antrą kartą.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo D. A. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 281 straipsnio 7 dalies taikymo

6. Kasatorius, ginčydamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, kuriuo jis buvo nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, tai grindžia tuo, kad, pasak jo, įstatymo leidėjas šioje BK straipsnio dalyje vienareikšmiškai nurodo, jog patraukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn turi būti neginčijamai nustatyta alkoholio koncentracija kraujyje, o ne iškvėptame ore.

7. Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (2015 m. birželio 25 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d.).

8. Kasacinės instancijos teismas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTIxLTY5Ny8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-121-697/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-121-697/2018">2K-121-697/2018</a>) yra išaiškinęs, kad teismai neteisingai aiškina baudžiamojo įstatymo požymį – apsvaigimą nuo alkoholio, kai kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, – imperatyvu baudžiamajam procesui šią aplinkybę įrodinėti tik laboratoriniu kraujo tyrimu.

9. Vairavimas transporto priemonės apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje yra atitinkamas kiekis alkoholio, nėra naujas veikos požymis. Jau 2003 m. liepos 4 d. redakcijos BK 281 straipsnio 8 dalyje apsvaigimo nuo alkoholio požymis buvo suformuluotas tokia pačia konstrukcija kaip ir BK 281 straipsnio 7 ir 9 dalyse, išdėstytose nauja 2015 m. birželio 25 d. redakcija. Tiek BK 281 straipsnio 2003 m. liepos 4 d. redakcijoje, tiek BK 281 straipsnio 2015 m. birželio 25 d. redakcijoje nurodoma, kad asmuo laikomas apsvaigusiu nuo alkoholio, kai jo kraujyje yra 0,4 (0,41) promilės ir daugiau alkoholio. Skiriasi tik alkoholio kiekis, tačiau terpė, kurioje nustatomas alkoholis, ta pati – kraujas. Tačiau tokia įstatymo formuluotė, kaip jau buvo minėta, nenustato imperatyvo įrodinėti alkoholio kiekį kraujyje išimtinai laboratoriniu tyrimu.

10. Šiame kontekste pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas negali nustatyti ar suteikti prioritetinę reikšmę atskiroms įrodymų rūšims, nes įrodymų atitiktį įstatymo reikalavimams, jų leistinumą bei reikalavimus įrodinėjimo procesui reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas ir specialūs teisės aktai, kurie nustato tam tikrų duomenų gavimo ir įforminimo būdus bei metodus.

11. Per BK 281 straipsnio galiojimo laikotarpį susiformavo nuosekli teismų praktika, kuri pripažįsta įvairius įrodinėjimo būdus nustatant apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį ir alkoholio kiekį kraujyje. Pagal šią praktiką teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje asmuo kaltinamas pažeidęs kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, turi įvertinti, ar nustatant kaltininko apsvaigimą buvo tinkamai taikomos tų teisės aktų, reglamentuojančių neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisykles ir patvirtintas metodikas, nuostatos.

12. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką medicininės apžiūros neatlikimas arba jos atlikimo tvarkos nesilaikymas nėra kliūtis asmens apsvaigimo faktui eismo įvykio metu nustatyti. Viena iš priemonių šiai aplinkybei nustatyti yra specialių techninių priemonių (alkoholio matuoklių) naudojimas. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas ar teisėjas, kurio žinioje yra byla, įvertinęs gautų tyrimo rezultatų patikimumą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDMxLzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-431/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-431/2007">2K-431/2007</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTIxLTY5Ny8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-121-697/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-121-697/2018">2K-121-697/2018</a>). Taigi, alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis.

13. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, konstatavo, kad apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, kuris grindžiamas vienos rūšies įrodymo – ekspertizės akto ar specialisto išvados dėl alkoholio kiekio kraujyje nustatymo – nebuvimu, bei neatsižvelgdamas į kitus byloje surinktus įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį. Nesutikti su tokia šio teismo išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje nurodė teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas D. A. pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalis, 331 straipsnio 2 dalis).

14. Šioje byloje dėl to, kad D. A. transporto priemonę vairavo neblaivus, ginčo nėra. Tai kasatorius patvirtina ir kasaciniame skunde. Pagal teismų nustatytas bylos aplinkybes, alkotesteriu D. A. buvo nustatytas didesnis negu 1,5 promilės neblaivumo laipsnis, bet pristatytas į gydymo įstaigą jis atsisakė duoti kraujo mėginį.

15. Konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, jog vien aplinkybė, kad nebuvo paimtas tiriamojo kraujo mėginys, negali lemti išvados dėl galimybės nustatyti, jog D. A. girtumo laipsnis buvo didesnis negu 1,5 promilės, nebuvimo. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą dėl to, kad D. A. girtumo laipsnis buvo didesnis negu 1,5 promilės, atsižvelgė į tai, kad: 1) vairuotojui D. A. alkoholio matuokliu buvo nustatytas 2,10 promilės neblaivumas; 2) medicininės apžiūros metu nustatyti D. A. klinikinės būklės požymiai (nerimastingas, dirglus, nekritiškas savo būklės atžvilgiu, negalėjo tiksliai nurodyti savo sulaikymo aplinkybių, nesugebėjo atlikti Šultės mėginio, stebėtas abipusis horizontalus nistagmas, negalėjo pataikyti pirštu į nosies galą, eidamas svyravo, atlikdamas posūkius griuvo, iš burnos buvo jaučiamas alkoholio kvapas, taip pat buvo sutrikusi artikuliacija) būdingi vidutiniam arba sunkiam girtumui; 3) pagal liudytojų parodymus D. A. buvo akivaizdžiai neblaivus, atrodė girtesnis negu vidutinio girtumo laipsnio.

16. Apeliacinės instancijos teismas įvertino ir kasatoriaus nurodomą Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2017 m. liepos 13 d. raštą Nr. (5.17) SD-03-628, kuriame teismo medicinos ekspertas G. P. nurodo, jog pagal alkotesteriu nustatytą alkoholio koncentraciją iškvėptame ore negalima apskaičiuoti alkoholio koncentracijos kraujyje, nes tam nėra patikimų metodikų. Teismas teisingai pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra būtina nustatyti tikslią alkoholio koncentraciją kaltinamojo kraujyje, nes atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį kyla, kai etilo alkoholio kiekis kraujyje viršija 1,5 promilės, t. y. baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti svarbu nustatyti, kad ši koncentracija viršija 1,5 promilės.

17. Taigi kasacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes ir išanalizuotus duomenis teisingai konstatavo, jog byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama išvadai, kad vairavimo metu D. A. kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio.

18. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, naikinti, kaip kad prašo kasatorius, apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį su pakeitimais nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo D. A. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Tomas Šeškauskas

Armanas Abramavičius