Dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 17 d. nutarties

Baudžiamoji byla Nr. 2K-249-222/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-65346-2015-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.3; 1.2.14.1.2.6; 1.2.14.10.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Prano Kuconio (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Dalios Bajerčiūtės (pranešėja),

sekretoriaujant Gražinai Pavlenko,

dalyvaujant prokurorei Vidai Ramanauskienei,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Eglės Kirpienės kasacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 17 d. nutarties.

Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendžiu E. T. ir L. V. išteisinti dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (penkios vagystės) – dėl automobilių „Ford Galaxy“, „GAZ SAZ 3507“, „Nissan Micra“, „MAN 18.222“, „VW Passat“ pagrobimo, ir 178 straipsnio 3 dalyje – dėl automobilio „MAN TGZ 18.440“ pagrobimo, kaip nepadarę veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių.

E. T. nuteistas pagal: BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl V. T. lėšų pagrobimo) dviem mėnesiams viešųjų darbų, BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „Ford Galaxy“ apgadinimo) dviem mėnesiams viešųjų darbų, BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „MAN 18.222“ apgadinimo) – dviem mėnesiams viešųjų darbų, BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „MAN TGZ 18.440“ apgadinimo) – trims mėnesiams viešųjų darbų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė bausmė – šeši mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant nuteistąjį neatlygintinai dirbti po penkiolika – iš viso devyniasdešimt – valandų visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – keturi mėnesiai viešųjų darbų, per mėnesį neatlygintinai dirbant po penkiolika – iš viso šešiasdešimt – valandų visuomenės labui.

L. V. nuteistas pagal: BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl V. T. lėšų pagrobimo) dviem mėnesiams viešųjų darbų, BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „Ford Galaxy“ apgadinimo) – dviem mėnesiams viešųjų darbų, BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „MAN 18.222“ apgadinimo) – dviem mėnesiams viešųjų darbų, BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „MAN TGZ 18.440“ apgadinimo) – trims mėnesiams viešųjų darbų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta galutinė bausmė – šeši mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant nuteistąjį per mėnesį neatlygintinai dirbti po penkiolika – iš viso devyniasdešimt – valandų visuomenės labui. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė bausmė – keturi mėnesiai viešųjų darbų, per mėnesį neatlygintinai dirbant po penkiolika – iš viso šešiasdešimt – valandų visuomenės labui.

Iš E. T. ir L. V. solidariai priteista: nukentėjusiajam V. T. 400 Eur žalai atlyginti, o nepilnamečiui E. T. neturint turto ar uždarbio, pakankamų žalai atlyginti, priteista subsidiariai 200 Eur iš civilinės atsakovės J. T.; civilinei ieškovei UAB „N“ – 210 Eur žalos atlyginimo, o nepilnamečiui E. T. neturint turto ar uždarbio, pakankamų žalai atlyginti, subsidiariai priteista 105 Eur iš civilinės atsakovės J. T.; civilinei ieškovei UAB „E“ – 1433,73 Eur žalos atlyginimo, o nepilnamečiui E. T. neturint turto ar uždarbio, pakankamų žalai atlyginti, subsidiariai priteista 716,87 Eur iš civilinės atsakovės J. T.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 17 d. nutartimi Šakių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 15 d. nuosprendis pakeistas, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodant: „E. T. ir L. V. 2015 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, (duomenys neskelbtini), garažų masyve, esančiame už (duomenys neskelbtini) namų Nr. 23 ir 25, veikdami bendrininkų grupe, surastu raktu atrakinę V. T. priklausančio garažo duris, įsibrovė į garažą, iš ten paėmė V. T. priklausantį automobilį „Ford Galaxy“ (duomenys neskelbtini), kurio vertė 2500 Eur, o iš garaže esančioje spintelėje buvusių dviejų piniginių pagrobė V. T. priklausančius 400 Eur grynųjų pinigų; paėmus automobilį „Ford Galaxy“, jis buvo subraižytas bei išdegintas jame buvęs kuras, dėl to nukentėjusiajam padaryta 400 Eur žala (iš viso 800 Eur turtinė žala). Šiais veiksmais E. T. ir L. V. padarė nusikaltimus, numatytus 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje. E. T. ir L. V. 2015 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir valandą, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, iš nesaugomos UAB „D“ teritorijos paėmė UAB „N“ priklausantį automobilį „MAN 18.222“ (duomenys neskelbtini), kurio likutinė vertė 5231,43 Eur. Paėmus automobilį „MAN 18.222“ (duomenys neskelbtini), jam buvo nulaužtas dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, apgadinta kairiųjų ir dešiniųjų durų užrakinimo spynelės, apgadinta užvedimo spynelė, sunaudota apie 30 l dyzelinio kuro, dėl to padaryta 210 Eur turtinė žala. Šiais veiksmais E. T. ir L. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje. E. T. ir L. V. 2015 m. gruodžio 12 d. naktį, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, iš nesaugomos UAB „D“ teritorijos kiemo, paėmė UAB „E“ priklausantį automobilį „MAN TGZ 18.440“ (duomenys neskelbtini), kurio vertė 16 000 Eur. Naudojantis automobiliu „MAN TGZ 18.440“ (duomenys neskelbtini), jis buvo apgadintas, dėl to padaryta 1433 Eur turtinė žala. Šiais veiksmais E. T. ir L. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.“ Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. T. ir L. V. išteisinti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (penkios automobilių vagystės) ir 178 straipsnio 3 dalį (didelės vertės automobilio vagystė) dėl kaltinimų tuo, kad:

1.1. 2015 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, tyrimo tiksliai nenustatytu metu, (duomenys neskelbtini), garažų masyve, esančiame už (duomenys neskelbtini) namų Nr. 23 ir Nr. 25, veikdami bendrininkų grupe, įsibrovė į garažą, priklausantį V. T., ir pagrobė jo 2500 Eur vertės automobilį „Ford Galaxy“ (duomenys neskelbtini);

1.2. 2015 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, tyrimo metu tiksliai nenustatytu metu, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, įsibrovė į UAB „D“ priklausantį pastatą, kuriame dirbtuves nuomojasi (duomenys neskelbtini) seniūnija, iš ten pagrobė (duomenys neskelbtini) seniūnijai priklausantį 507,99 Eur likutinės vertės automobilį „GAZ SAZ 3507“ (duomenys neskelbtini);

1.3. 2015 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, tyrimo tiksliai nenustatytu metu, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, įsibrovė į A. F. S. priklausantį garažą, esantį garažų masyve už (duomenys neskelbtini) namų Nr. 23 ir Nr. 25, ir pagrobė 500 Eur vertės jam priklausantį automobilį „Nissan Micra“ (duomenys neskelbtini);

1.4. 2015 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, tyrimo tiksliai nenustatytu metu, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, iš nesaugomos UAB „D“ teritorijos pagrobė 5231,43 Eur vertės UAB „N“ priklausantį automobilį „MAN 18.222“ (duomenys neskelbtini);

1.5. 2015 m. gruodžio 12 d. naktį, tyrimo tiksliai nenustatytu metu, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, įsibrovė į UAB „D“ priklausantį pastatą, kuriame dirbtuvių patalpas nuomojasi UAB „G“, iš ten pagrobė 800 Eur vertės UAB „G“ priklausantį automobilį „VW Passat“ (duomenys neskelbtini);

1.6. 2015 m. gruodžio 12 d. naktį, tyrimo tiksliai nenustatytu metu, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, iš nesaugomos UAB „D“ teritorijos kiemo pagrobė didelės vertės svetimą turtą – 16 000 Eur vertės UAB „E“ priklausantį automobilį „MAN TGZ 18.440“ (duomenys neskelbtini).

2. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. T. ir L. V. pripažinti kaltais (ir nuteisti) pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (dėl V. T. lėšų pagrobimo), 187 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „Ford Galaxy“ apgadinimo), 187 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „MAN 18.222“ apgadinimo), 187 straipsnio 1 dalį (dėl automobilio „MAN TGZ 18.440“ apgadinimo).

3. Apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį, nurodydamas E. T. ir L. V. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes:

3.1. 2015 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, tyrimo tiksliai nenustatytu metu, (duomenys neskelbtini), garažų masyve, esančiame už (duomenys neskelbtini) namų Nr. 23 ir Nr. 25, veikdami bendrininkų grupe, įsibrovė į garažą, priklausantį V. T., ir paėmė jo 2500 Eur vertės automobilį „Ford Galaxy“ (duomenys neskelbtini), o iš dviejų piniginių garaže esančioje spintelėje pagrobė V. T. priklausančius 400 Eur. Paimtas automobilis „Ford Galaxy“ buvo subraižytas ir išdegintas jame buvęs kuras, dėl to nukentėjusiajam padaryta 400 Eur žala – iš viso 800 Eur turtinė žala (BK 178 straipsnio 2 dalis, 187 straipsnio 1 dalis).

3.2. 2015 m. lapkričio mėnesio pabaigoje, tyrimo tiksliai nenustatytu metu, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, iš nesaugomos UAB „D“ teritorijos paėmė 5231,43 Eur likutinės vertės UAB „N“ priklausantį automobilį „MAN 18.222“ (duomenys neskelbtini). Paėmus automobilį, buvo nulaužtas dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, apgadintos kairiųjų ir dešiniųjų durų užrakinimo spynelės, užvedimo spynelė, sunaudota apie 30 l dyzelinio kuro, dėl to padaryta 210 Eur turtinės žalos (BK 187 straipsnio 1 dalis).

3.3. 2015 m. gruodžio 12 d. naktį, tyrimo tiksliai nenustatytu metu, (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, iš nesaugomos UAB „D“ teritorijos kiemo paėmė didelės vertės svetimą turtą – 16 000 Eur vertės UAB „E“ priklausantį automobilį „MAN TGZ 18.440“ (duomenys neskelbtini). Paimtas automobilis buvo apgadintas, dėl to padaryta 1433 Eur turtinės žalos (BK 187 straipsnio 1 dalis).

II. Kasacinio skundo argumentai

4. Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoja E. Kirpienė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 17 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorė skunde nurodo:

4.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes L. V. ir E. T. nusikalstamas veikas kvalifikavo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (perkvalifikavo iš BK 178 straipsnio 2 dalies, 178 straipsnio 3 dalies). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDA2LTUwNy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-406-507/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-406-507/2016">2K-406-507/2016</a> kaip precedentu, nes situacijos skirtingos (minėta nutartis priimta byloje, kur keturi kaltinamieji du kartus grobė tą patį automobilį iš daugiabučio namo kiemo ir jį grąžindavo į grobimo vietą, o šioje byloje du kaltinamieji grobė skirtingus automobilius, iš jų keturis automobilius pagrobė įsibraudami į patalpas, o du – iš įmonės teritorijos, penkis automobilius grąžino, vieną sugadintą paliko kelyje). Kasatorė pabrėžia, kad Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato trumpalaikės nuosavybės teisių apsaugos, o BK 178 straipsniu įgyvendinamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje numatytas nuosavybės neliečiamumo principas. Teismas, išteisindamas kaltinamuosius dėl automobilių pagrobimo, netiesiogiai pritarė tam, kad nuosavybė gali būti neginama, nors ir taikė baudžiamąją atsakomybę pagal BK 187 straipsnio 1, 3 dalis, o žalai nesiekiant 3 MGL dydžio (dėl automobilių „Nissan Micra“ ir „GAZ SAZ 3507“ apgadinimo) pranešė institucijai, turinčiai teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolą. Nuosprendyje padaryta išvada dėl neteisėto pasinaudojimo automobiliais ir tai (svetimo automobilio naudojimas pasivažinėti) nevertinta kaip nusikaltimas BK 178 straipsnio 2 dalies prasme, taigi ir neužtraukia teisinės atsakomybės. Teismo sprendimas suponuoja, kad teisines pasekmes sukelia tik automobilio apgadinimas, degalų išeikvojimas. Nuspręsdamas dėl pirmojo įsibrovimo į V. T. garažą ir pinigų – 400 Eur – bei automobilio „Ford Galaxy“ vagystės, teismas pasisakė, kad 400 Eur vagystė yra nusikaltimas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, o 2500 Eur vertės automobilio (šešis kartus didesnės vertės turto) pagrobimas iš to paties garažo neužtraukia jokios teisinės atsakomybės. Automobilio apibraižymas, degalų išnaudojimas, spynelės sugadinimas ir pan. yra veiksmai, už kuriuos taikytina baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 ar 3 dalis, o sunkvežimio, kurio vertė – 16 000 Eur, pagrobimas neužtraukia jokios teisinės atsakomybės. Teismas, nepripažindamas automobilių grobimo nusikaltimu, numatytu BK 178 straipsnio 2 dalyje, tokį sprendimą motyvavo tuo, kad kaltinamieji tai darė norėdami laikinai pasinaudoti – pasivažinėti ir po to grąžinti savininkams, t. y. ne pasisavinimo tikslais. Teismas nenurodė, koks svetimo daikto panaudojimas yra trumpalaikis ir neužtraukiantis jokios teisinės atsakomybės, o koks ilgalaikis ir užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Svarbu tai, kad automobilių savininkai kreipėsi į policiją, reiškė civilinius ieškinius, todėl akivaizdu, kad jie tokio elgesio netoleravo, nelaikė trumpalaikiu jų teisės pažeidimu ar nereikšmingu. Šiuo atveju prioritetu laikyti ne nukentėjusiųjų, o kaltinamųjų interesai, nors kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad humaniškumo principas turi būti derinamas su teisingumo principu, kad negali būti paneigta baudžiamosios teisės esmė ir paskirtis, formuojamos nebaudžiamumo nuotaikos, nepagarba įstatymui ar ignoruojami teisėti nukentėjusiųjų interesai. Nuteistųjų padarytų veikų skaičius rodo, kad jie turėjo interesą pasisavinti bet kurį automobilį, kuris jiems yra patogus, ir tokie veiksmai buvo tapę nuolatine jų veikla, o automobilių grąžinimas į vietą nepaneigia tikslo jų pasisavinti ir tėra būdas nuslėpti nusikalstamas veikas. Priimtas skundžiamas sprendimas prieštarauja baudžiamojo įstatymo normų sistemai.

4.2. BK 178 straipsnyje numatytas nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai asmuo daiktą paima ir pasisavina, t. y. turi realią galimybę juo naudotis pagal savo valią; pasisavinimu laikomas neteisėtas paimto daikto fizinis užvaldymas, turint tikslą jį valdyti kaip nuosavą. Taip savininkui apribojama galimybė savo turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti. Nagrinėjamu atveju kaltininkai svetimus automobilius paėmė iš jų saugojimo vietos ir turėjo savo žinioje, naudojosi jais kaip savais, pagal savo poreikius, tuo metu automobilių savininkai buvo praradę galimybę jais disponuoti. Kaltinamųjų veiksmuose yra ir BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo subjektyvieji požymiai – jie suvokė, kad neteisėtai, neatlygintinai paima svetimą automobilį ir nori jį užvaldyti.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos E. Kirpienės kasacinis skundas atmestinas.

Dėl baudžiamojo įstatymo taikymo

6. Baudžiamojo įstatymo paskirtis – baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis). Kaip teisingai nurodoma kasaciniame skunde, BK 178 straipsniu uždrausta veika – vagystė, kuria kėsinamasi į nuosavybę. Kartu pažymėtina, kad viena iš pagrindinių baudžiamosios atsakomybės nuostatų yra tai, jog asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jei jo padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis). Tai reiškia, kad tik nustačius aplinkybes, atitinkančias konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje nurodytus objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos sudėtį sudarančius požymius, asmeniui kyla baudžiamoji atsakomybė.

7. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Pagal to paties straipsnio 3 dalį atsako tas, kas pagrobė didelės vertės svetimą turtą arba didelę mokslinę, istorinę ar kultūrinę reikšmę turinčias vertybes arba pagrobė svetimą turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Vagystė (arba svetimo turto pagrobimas) baudžiamojoje teisėje ir teismų praktikoje paprastai apibrėžiama kaip tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas arba fizinis užvaldymas, atimantis galimybę teisėtam jo savininkui tuo turtu naudotis, juo disponuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNi8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-6/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-6/2012">2K-6/2012</a>, 2K-517-203/2015). Aptariamos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis yra tyčia, todėl sprendžiant apie tyčios buvimą būtina vadovautis jos apibūdinimu, pateiktu BK 15 straipsnyje. Taigi, teisiškai vertinant, ar buvo padaryta vagystė (svetimo turto pagrobimas), reikia nustatyti ne vien tik objektyviąsias aplinkybes, bet ir subjektyviąsias, t. y. tyčinę kaltės formą. Teismų praktikoje aiškinant vagystei būdingą tyčios turinį pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokia, jog paima svetimą daiktą, numato, kad šio daikto savininkas neteks, o kaltininkas jį turės kaip nuosavą, ir to nori (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzUxLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-351/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-351/2012">2K-351/2012</a>, 2K-282/2012) arba suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, ir to nori (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNi8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-6/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-6/2012">2K-6/2012</a>). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad svetimo turto užvaldymas padaromas tikslu jį pasisavinti, t. y. paversti savu turtu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI4LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-228/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-228/2013">2K-228/2013</a>, 2K-517/2015). Taigi, nenustačius tyčios svetimą turtą užvaldyti negrįžtamai, ir priešingai – nustačius, kad paimdamas svetimą turtą (daiktą) asmuo neturėjo tikslo jį pasisavinti, paversti savu, o akivaizdu, kad tik laikinai norėjo juo pasinaudoti ir vėliau grąžinti jį savininkui, tokia veika nesudaro visų būtinųjų vagystės (svetimo turto pagrobimo) sudėtį sudarančių požymių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTIyLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-122/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-122/2012">2K-122/2012</a>, 2K-63-648/2016, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDA2LTUwNy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-406-507/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-406-507/2016">2K-406-507/2016</a>). Atsižvelgiant į pateiktus argumentus, kuriais grindžiamas aptariamos nusikalstamos veikos apibūdinimas, šios veikos sudėties būtinieji požymiai, ir konkrečiai – subjektyvusis požymis, kasacinio skundo argumentai dėl skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateiktų išvadų neatitikties teismų praktikoje pateiktiems išaiškinimams vertinti kaip nepagrįsti.

8. Nagrinėjamoje byloje E. T. ir L. V. buvo kaltinami pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir to paties straipsnio 3 dalį dėl automobilių vagysčių, tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl šių kaltinimų išteisinti. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, taip pat nusprendė, kad šiuo atveju nebuvo padarytos nusikalstamos veikos, atitinkančios šių nusikaltimų požymius, nes kaltininkai neturėjo tikslo pasisavinti svetimas transporto priemones, o jomis tik neteisėtai naudojosi: paėmę iš garažo ar kitų vietų automobilius, jais pasivažinėję grąžindavo atgal, išskyrus vieną, kuris bevažiuojant sustojo, todėl jį paliko kelyje. Teismų nustatytos ir nuosprendyje bei nutartyje nurodytos faktinės aplinkybės paneigia kasacinio skundo teiginius, kad E. T. ir L. V. turėjo tikslą automobilius pasisavinti. Būtent dėl to, kad jų tikslas buvo ne užvaldyti, pasisavinti svetimus, ne jiems priklausančius automobilius, o tik jais pasinaudoti (pasivažinėti), ką šie ir padarė, vėliau savanoriškai grąžino automobilius į vietas, iš kur juos paėmė, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad padarytos veikos neatitinka BK 178 straipsnio 2, 3 dalyse nurodytų sudėčių. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, remdamasis kasaciniame skunde minima kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDA2LTUwNy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-406-507/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-406-507/2016">2K-406-507/2016</a>, pažymėjo, jog bylų aplinkybės nėra visiškai tapačios, tačiau nusikalstamų veikų požymių aiškinimas, pateiktas minėtoje kasacinėje nutartyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje, yra adekvatus. Kasatorės argumentai, t. y. teiginiai dėl skirtingo veikų skaičiaus ar įsibrovimo į garažą fakto, nepaneigia apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateiktų išvadų, kuriomis grindžiamas baudžiamosios atsakomybės pagal BK 178 straipsnio 2, 3 dalis netaikymas. Be to, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, tai, kad E. T. ir L. V. nebuvo pripažinti kaltais ir nuteisti pagal minėtą BK straipsnį, savaime nereiškia nei teisingumo, nei Konstitucijoje įtvirtinto nuosavybės neliečiamumo principų ignoravimo. Pirmiau šioje nutartyje minėta, kad baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrindu gali būti tik veika, atitinkanti baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį, o asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jei jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad E. T. ir L. V., padarę nukentėjusiesiems žalos, apgadinant jų automobilius, nuteisti pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, iš jų priteisti atitinkami civiliniai ieškiniai, todėl kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama apie bet kokios atsakomybės eliminavimą, kai nustatyti neteisėti veiksmai ir dėl jų atsiradusi žala.

9. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 376 straipsnio 1 dalis), konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas ir teismų nurodytas faktines aplinkybes, kurias atskleidžia tiek kaltininkų parodymai, tiek kiti objektyvūs bylos duomenys, baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai, t. y. padarytos teisingos išvados, jog E. T. ir L. V. veikose nėra BK 178 straipsnio 2, 3 dalyse numatyto nusikaltimo požymių, konkrečiai – tyčios pasisavinti svetimą turtą. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas bylą pagal prokuroro apeliacinį skundą (jame buvo nurodyti iš esmės tie patys argumentai, kaip ir kasaciniame skunde), priimtoje nutartyje nurodė motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas ir kodėl nuteistųjų veikos negali būti kvalifikuotos kaip svetimo turto – automobilių – vagystės pagal BK 178 straipsnį. Taigi teisinio pagrindo naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kaip to prašoma kasaciniame skunde, nėra.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos Eglės Kirpienės kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Pranas Kuconis

Sigita Jokimaitė

Dalia Bajerčiūtė