D. P. pagal BK 281 str. 7 d., 27 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-273-489/2018

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40554-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

1.1.8.1; 1.1.10.1

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Audronės Kartanienės ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. kasacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 15 d. nutarties.

Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu D. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimo bausme šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. P. paskirta laisvės atėmimo bausmė keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams aštuoniems mėnesiams, bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas taikyto laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. rugpjūčio 9 d. iki 2017 m. rugpjūčio 10 d. (viena para).

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, D. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas vairuoti transporto priemones trejiems metams.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 72 straipsniu, D. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 940 Eur vertės turto konfiskavimas (automobilio „Fiat Punto“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė).

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. vasario 15 d. nutartimi nuteistojo D. P. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Nagrinėjamoje byloje D. P. pagal BK 281 straipsnio 7 dalį nuteistas už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 9 d. apie 19.36 val. Šiauliuose, Gumbinės g., prie pastato Nr. 145A esančioje automobilių aikštelėje, vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Fiat Punto“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio (alkotesteriu nustatytas vidutinis 2,02 promilės girtumas).

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistasis D. P. prašo pakeisti abiejų žemesnės instancijos teismų sprendimus, pritaikius BK 75 straipsnio nuostatas atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į tai, kad buvo prisipažinta padarius nusikalstamą veiką, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailėtasi, nors buvo galimybė atsisakyti girtumo patikrinimo ir kasatorius būtų buvęs baustas tik administracine tvarka, tačiau jis nevengė atsakomybės. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis parodo mažesnį jo pavojingumą ir suteikia teismui galimybę švelninti tokio asmens baudžiamąją atsakomybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 49/2014).

2.2. 2016 m. vasario 17 d. įvykdė teismo skirtą įpareigojimą per aštuonis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti elgesio pataisos programoje, stengėsi ir vykdė bendras probuojamojo pareigas pagal individualų planą, gydėsi nuo priklausomybės ligų, ieškojo darbo, yra registruotas darbo biržoje. Teismas, skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė ir į tai, kad ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikas baigiasi 2017 m. gruodžio 10 d. Paskirta bausmė yra per griežta, prieštaraujanti teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę neteks galimybės rūpintis savo 2006 m. gimusiu vaiku ir padėti jį išlaikyti, taip pat neturės galimybės padėti sužadėtinei juo rūpintis. Be to, turi atlyginti valstybei konfiskuoto turto vertę pinigais, o priklausančio turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, neturi.

2.3. Abiejų instancijų teismai sprendimuose tik formaliais pagrindais konstatavo, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik atliekant realią laisvės atėmimo bausmę. Su tokia teismų pozicija nesutinka, nes nuosprendyje ir nutartyje neatsispindi faktiniai duomenys apie sveikatos būklę, taip pat neįvertinta tai, jog įkalinimas ir galimybė uždirbti ir tokiu būdu atlyginti valstybei konfiskuoto turto vertę pinigais bus praktiškai neįmanomi, susilpnės ar net nutrūks socialiniai ryšiai su šeima. Teismo sprendimu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko asmenybę, ypatingas dėmesys turi būti kreipiamas į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjEtODk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-61-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-61-895/2015">2K-61-895/2015</a>, 2K-729-942/2016, 2K-449-942/2016, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk0LTk0Mi8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-194-942/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-194-942/2017">2K-194-942/2017</a>).

2.4. Bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo ir sunkų nusikalstamą elgesį. Šiuo atveju asmuo ne tik įpareigojamas tam tikrą laikotarpį laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, yra prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, bet net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas – būtent tokios trukmės, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio. Atkreiptinas dėmesys ir į paskirtąsias baudžiamojo poveikio priemones, jų suderinamumą ir realias galimybes taisomai veikti nuteistąjį, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu pažymint, jog galutinis probacijos taikymo tikslas – probuojamo asmens gyvenimas nenusikalstant, užtikrinant jo veiksmingą resocializaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk0LTk0Mi8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-194-942/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-194-942/2017">2K-194-942/2017</a>).

2.5. Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad nedraudžiama BK 75 straipsnio nuostatas taikyti pakartotinai.

3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arūnas Verenius atsiliepimu į nuteistojo D. P. kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokuroras nurodo:

3.1. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. paduotą apeliacinį skundą ir priimtoje nutartyje aptarė visus esminius skunde keltus klausimus tiek dėl aplinkybių, susijusių su nuteistojo asmenybe, vertinimo, tiek dėl baudžiamojo įstatymo taikymo aspektų.

3.2. Kaltinimas pritaria apeliacinės instancijos teismo nutarties išvadoms, kuriose konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visetą bausmei skirti reikšmingų aplinkybių, tarp jų ir tas, kurias nuteistasis nurodė apeliaciniame skunde, padarė pagrįstą išvadą, jog D. P. už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui (vidurkis yra 7 mėnesiai 15 dienų), be to, ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir nuteistajam paskirta bausmė – laisvės atėmimas keturiems mėnesiams.

3.3. Nagrinėjamu atveju nuteistajam nuosprendžiu paskirta bausmė visiškai atitinka tiek jo padarytą nusikalstamą veiką, tiek jo asmenybę, tiek bausme siekiamus tikslus ir teisingumo principus. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, jog D. P. prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tai pripažino jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Teismas atsižvelgė į tai, kad D. P. nusikalto anksčiau būdamas teistas, esant neišnykusiam ir nepanaikintam įstatymų nustatyta tvarka teistumui, todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas laikomas recidyvistu, ir pripažino tai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Be to, jis naują nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, per kurį du kartus teisme buvo sprendžiama dėl bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam panaikinimo dėl to, kad jis nesilaikė teismo paskirtų įpareigojimų. Ankstesniais teismų sprendimais D. P. paskirti apribojimai poveikio nepadarė – jis toliau pažeidinėjo baudžiamuosius įstatymus, o tai rodo susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų ir visuomenei priimtinų elgesio taisyklių. Šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistajam paskirta bausmė aiškiai per griežta ir, kaip jis teigia skunde, prieštaraujanti BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam teisingumo principui.

3.4. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą akivaizdu, kad naujos nusikalstamos veikos padarymas probacijos laikotarpiu sukelia probuojamajam (nuteistajam) teisinių pasekmių, toks asmuo nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį teismo nuosprendį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, pagal BK 64 straipsnio nuostatas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk5LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-199/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-199/2014">2K-199/2014</a>). D. P. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, buvo subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme visiškai pagrįstai.

3.5. Taigi, pagal nurodytas bausmei parinkti ir jos dydžiui nustatyti reikšmingas aplinkybes nuteistajam paskirtą bausmę vertinti kaip aiškiai per griežtą ar dar labiau ją švelninti nėra teisinių pagrindų. Taip pat pritartina žemesnės instancijos teismų sprendimuose nurodytiems argumentams dėl BK 75 straipsnio nuostatų netaikymo. D. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, kaip to prašo kasatorius, prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo D. P. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bausmės skyrimo ir BK 75 straipsnio taikymo

5. Pagrindiniai kasatoriaus prašymai yra švelninti bausmę, dar kartą jam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Nuteistasis nurodo įvairias aplinkybes, kurios, jo manymu, mažina anksčiau padarytų veikų ir jo asmens pavojingumą, tarp jų akcentuoja savo šeimos padėtį ir tai, kad vykdė anksčiau teismo skirtus įpareigojimus, tik pakartotinė probacija užtikrintų kasatoriaus veiksmingą resocializaciją.

6. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, kuriai esant teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistam asmeniui bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šio klausimo išsprendimas priklauso nuo konkrečių aplinkybių, reikalaujančių individualaus teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus bylos medžiagą, susijusią tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe.

7. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013).

8. Šiuo atveju, nepriimdami pakartotinio sprendimo atidėti D. P. paskirtos už kelis nusikaltimus subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismai pagrįstai jokio išimtinio atvejo neįžvelgė ir vadovavosi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje. Teismų sprendimuose išsamiai įvertinta nuteistojo asmenybė, ankstesni teistumai, jo padaryta paskutinė nusikalstama veika, elgesys ankstesnio bausmės vykdymo atidėjimo metu, pagrįstai atsižvelgta į besitęsiantį D. P. polinkį nusikalsti ir daryti kitus teisės pažeidimus.

9. Skiriant bausmę nuteistajam D. P., taip pat buvo atsižvelgta į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes ir nėra pagrindo kasacinio skundo teiginiams, kad bausmė prieštarauja teisingumo principui. Paskirtoji bausmė atitinka BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį bei dydį ir yra tinkamai individualizuota. Subendrinta bausmė nustatyta vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, tinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą.

10. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Nuteistajam D. P. BK bendrosios dalies normos, reglamentuojančios bausmės skyrimą, pritaikytos tinkamai, todėl keisti bausmės rūšį ar jos dydį nėra jokio teisinio pagrindo.

11. Apkaltinamajame nuosprendyje yra išdėstyti bausmės skyrimo motyvai, o apeliacinės instancijos teismo nutartyje tinkamai patikrintas bausmės skyrimo teisingumas ir atsakyta į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, kurių didesnė dalis pakartota kasaciniame skunde. Šio teismo nutarties motyvuotose išvadose dėl apeliacinio skundo aiškiai nurodyta, kodėl D. P. paskirta bausmė teisinga ir remiantis apelianto argumentais negali būti švelninama.

12. Darytina bendra išvada, kad, atsižvelgiant į paduoto kasacinio skundo nagrinėjimo ribas, kasacine tvarka skundžiamų pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys neduoda pagrindo įžvelgti esminių BPK nuostatų pažeidimų ar netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl kurių šiuos teismų sprendimus reikėtų naikinti ar keisti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo D. P. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Dalia Bajerčiūtė

Audronė Kartanienė

Tomas Šeškauskas