Kasacinio skundo Nr. DOK-5116/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-60602-2018-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. lapkričio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Arvydo Daugėlos, susipažinusi su nuteistojo E. R. kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nuosprendžio bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 20 d. nutarties, prašymu sustabdyti nuosprendžio vykdymą ir baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Nuteistasis E. R. kasaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamų teismų sprendimų dalį dėl jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį: už šią nusikalstamą veiką skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę; vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme ir paskirti galutinę ne didesnę nei 9 mėn. laisvės atėmimo bausmę.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai, spręsdami bausmės skyrimo klausimą, netinkamai taikė Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas, nustatančias bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir bausmių subendrinimo taisykles, dėl to nuteistajam paskyrė bausmę, kuri savo dydžiu neatitinka BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų ir paskirties, o savo griežtumu prieštarauja teisingumo principui.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Kasacinio skundo Nr. DOK-5116/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-60602-2018-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. lapkričio 9 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Arvydo Daugėlos, susipažinusi su nuteistojo E. R. kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nuosprendžio bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. spalio 20 d. nutarties, prašymu sustabdyti nuosprendžio vykdymą ir baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Nuteistasis E. R. kasaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamų teismų sprendimų dalį dėl jo nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį: už šią nusikalstamą veiką skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę; vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu ir 9 dalimi, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. nutartimi paskirta subendrinta bausme ir paskirti galutinę ne didesnę nei 9 mėn. laisvės atėmimo bausmę.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai, spręsdami bausmės skyrimo klausimą, netinkamai taikė Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normas, nustatančias bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir bausmių subendrinimo taisykles, dėl to nuteistajam paskyrė bausmę, kuri savo dydžiu neatitinka BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų ir paskirties, o savo griežtumu prieštarauja teisingumo principui.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Pagal BPK 368 straipsnio 2 dalį kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę tik tada, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis).
Kasaciniame skunde keliamas netinkamo BK bendrosios dalies normų taikymo klausimas argumentuojamas subjektyviais kasatoriaus samprotavimais dėl tam tikrų aplinkybių, kaip reikšmingų skiriant bausmę, vertinimo. Antai kasatorius teigia, kad teismai tinkamai neįvertino, jog nusikaltimas, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, buvo padarytas iki BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytų nusikaltimų, už kurių padarymą jis buvo nuteistas Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gegužės 24 d. ir 2019 m. rugpjūčio 2 d. nuosprendžiais, t. y. per laikotarpį nuo 2018 m. gruodžio 22 d. iki 2020 m. liepos 23 d. jis nebuvo padaręs naujų smurtinio pobūdžio ar kitų tyčinių nusikaltimų; kad netinkamai įvertino, kas buvo konflikto, kilusio tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios, iniciatorius, ir nepagrįstai nenustatė atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nurodytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Be to, kasatorius dėsto savo poziciją dėl pagal kelis nuosprendžius paskirtų bausmių bendrinimo, teigdamas, kad skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė turėjo būti subendrinta su Alytaus apylinkės teismo 2020 m. vasario 3 d. nutartimi subendrinta bausme vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, o ne 63 straipsnio 4 dalimi, kaip bendrino teismai, kartu pareikšdamas subjektyvią nuomonę dėl nusikalstamų veikų, už kurias paskirtos bausmės subendrintos 2020 m. vasario 3 d. nutartimi, pavojingumo laipsnio ir priskyrimo konkrečiai nusikaltimų kategorijai. Tokių teiginių nėra pagrindo laikyti teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalyje nustatyto apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindo buvimą, t. y. kad teismas netinkamai aiškino ir taikė BK bendrosios dalies normas.
Minėti klausimai (nepagrįstai nepritaikyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, pagal kelis nuosprendžius netinkamai subendrinta bausmė) buvo nurodyti nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio, dėl šių klausimų nutartyje išsamiai pasisakyta. Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių apeliacinės instancijos teismo padarytas įstatymo taikymo klaidas ar esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, prašymas sustabdyti skundžiamo nuosprendžio vykdymą paliekamas nenagrinėtas (BPK 374 straipsnis).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo E. R. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Artūras Ridikas
Arvydas Daugėla
