Dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo

(S) Civilinė byla Nr. 3K-3-61/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

42.1; 42.9; 54; 84

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės (kolegijos pirmininkė), Egidijaus Baranausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Grabinsko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. P. ieškinį atsakovui UAB „Satnetas“ dėl skolos pagal rangos sutartį priteisimo bei pagal atsakovo priešieškinį dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė : I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl autorinės programinės įrangos sukūrimo sutarties vykdymo ir apmokėjimo už atliktą darbą.

Ieškovas (autorius) sutartimi įsipareigojo sukurti atsakovui (užsakovui) interneto klientų apskaitos ir valdymo sistemos modulių programinę įrangą, o atsakovas – atliktus darbus priimti ir sumokėti 38 200 Lt. Ieškovas teigia, kad jis įsipareigojimus įvykdė: sukūrė programą, perdavė ją atsakovui ir įdiegė. Tai patvirtina atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktai. Atsakovas už atliktus darbus atsiskaitė tik iš dalies – sumokėjo 20 000 Lt. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 18 200 Lt skolos ir 848,12 Lt delspinigių.

Priešieškiniu atsakovas prašo nutraukti sutartį ir priteisti jam iš ieškovo 20 000 Lt nuostolių atlyginimą. Jis teigia, kad ieškovas netinkamai įvykdė sutartį. Sutartimi ieškovas įsipareigojo sukurti programą ir perduoti ją su visais tekstiniais ir pagalbiniais failais atsakovui, įdiegti ją atsakovo darbo vietose, apmokyti darbuotojus dirbti su ja, aptarnauti ir vykdyti programos palaikymo darbus. Ieškovas neperdavė atsakovui programos (atsakovui buvo parodytas tik programos pavyzdys, o ne galutinė programa), jos neįdiegė ir neatliko priežiūros darbų. Atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus atsakovas pasirašė, nes programos pavyzdys veikė, o jis pasitikėjo ieškovu, juolab kad buvo sulygtas ilgas darbų atlikimo laikotarpis. Kadangi tinkamo sutarties objekto atsakovas negavo, ieškovas įsipareigojimų įvykdyti negali, nes pareiškė, kad neturi sukurtos programos kopijos, tai sutartis nutrauktina ir iš ieškovo priteistini sumokėti pagal sutartį 20 000 Lt.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino: nutraukė šalių sudarytą sutartį ir priteisė iš ieškovo atsakovui 20 000 Lt nuostoliams atlyginti.

Teismas nustatė, kad 2006 m. liepos 3 d. šalys sudarė autorinės programinės įrangos sukūrimo sutartį Nr. 03-07-06, pagal kurią ieškovas (autorius) įsipareigojo pagal atsakovo specifikaciją (sutarties priedas Nr. 1) sukurti atsakovui (užsakovui) interneto klientų apskaitos ir valdymo sistemos modulių programinę įrangą (toliau – programa), ją instaliuoti, aptarnauti ir vykdyti programos palaikymo darbus, o atsakovas – programą priimti ir po paskutinio programos perdavimo-priėmimo akto pasirašymo sumokėti 38 200 Lt. Šalys 2006 m. rugsėjo 29 d. ir 2006 m. gruodžio 29 d. pasirašė darbų atlikimo aktus. 2007 m. sausio 7 d. atsakovas sumokėjo ieškovui dalį sutarties kainos – 20 000 Lt.

Teismas sprendė, kad šalių sudaryta sutartis yra rangos sutartis, todėl ginčui spręsti taikytinos CK normos, reglamentuojančios rangos teisinius santykius (CK 6.644 straipsnis). Teismas padarė išvadą, kad ieškovas, kaip rangovas, neįvykdė sutarties, nes nebuvo atlikti visi sutartyje numatyti darbai: nepateikti įrodymai apie programos įdiegimą ne mažiau kaip 20 darbo vietų (sutarties 2.1.3 punktas); per pusę metų neatlikti programos aptarnavimo, jos palaikymo ir plėtojimo darbai (sutarties 2.1.5 punktas); neperduoti visi programos tekstiniai bei pagalbiniai failai (duomenų laikmenos) (sutarties 2.1.8 punktas). Ieškovas nedėjo reikiamų pastangų programai įdiegti, nes jo paaiškinimai apie programos įdiegimo trukmę – du kartus po pusę dienos – yra aiškiai nepakankami tam, kad įdiegtų naują programą, patikrintų jos funkcionavimą bei atliktų patikrą. Tokia ieškovo pozicija neatitinka CK 6.200 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nustatančių šalims prievolę atlikti pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdant sutartį bendradarbiauti bei kooperuotis. Pagal CK 6.662 straipsnio 2 dalį užsakovas, pastebėjęs darbų trūkumus priimant darbą, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte šie buvo aptarti. Iš šalių pasirašytų darbų priėmimo aktų matyti, kad juose pažodžiui perkeltas tekstas iš specifikacijos (sutarties priedas Nr. 1). Teismas sprendė, kad darbų priėmimo aktų pasirašymas buvo formalus, o atsižvelgiant į sutarties objekto specifiką, trūkumai galėjo išryškėti programos eksploatavimo metu. Nė viename iš aktų nenurodyta, kad programa perduota atsakovui, todėl ieškovo paaiškinimai, jog programai įdiegti užteko dviejų kartų po pusę dienos atvykti pas atsakovą, neįrodo nei programos perdavimo fakto, nei sutartimi apibrėžtos darbų apimties atlikimo. Net ir tuo atveju, jei programos įdiegimas būtų atliktas, ieškovas neįrodė, kad per pusės metų laikotarpį vykdė jos funkcionavimo ir priežiūros darbus. Pagal CK 6.679 straipsnio 2 dalį darbų rezultato, iki užsakovas jį priima, atsitiktinio žuvimo rizika tenka rangovui. Praėjus nedaug laiko nuo paskutinio darbų priėmimo akto pasirašymo, atsakovas siuntė ieškovui raštą dėl netinkamo sutarties vykdymo, kurio ieškovas teigia negavęs. Ieškovas teisme patvirtino, kad nevykdė sutarties įsipareigojimo dėl programos priežiūros pusės metų laikotarpiu, todėl pripažintina, kad atsakovas siekė trūkumus pašalinti, bet nustatęs, kad ieškovas to padaryti negali, nes neturi programos, laikė juos esminiais ir nepašalinamais, todėl remiantis CK 6.665 straipsnio 3 dalimi atsakovas įgijo teisę nutraukti sutartį ir reikalauti nuostolių atlyginimo. Teismas, įvertinęs ieškovo paaiškinimus dėl programos neišsaugojimo, jos priežiūros nevykdymo bei atsižvelgęs į atsakovo argumentus dėl negalėjimo naudotis ieškovo darbo rezultatu pagal paskirtį, konstatavo, kad sutarties pažeidimas yra esminis, nes atsakovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties (CK 6.217 straipsnio l dalis, 2 dalies 1 punktas), todėl šalių sutartis nutrauktina ir atsakovui iš ieškovo priteistinas 20 000 Lt nuostolių atlyginimas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2009 m. lapkričio 4 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija atmetė ieškovo argumentus, kad tinkamą sutarties įvykdymą patvirtina 2006 m. rugsėjo 29 d. ir 2006 m. gruodžio 29 d. atliktų darbų aktai. Teisėjų kolegija nurodė, kad nėra pagrindo šiuos aktus vertinti kaip atliktų darbų aktus, nes juose nenurodyti visi darbai, kuriuos ieškovas turėjo atlikti pagal sutartį, juose nurodyti ne atlikti darbai, o tai, ką planuojama atlikti (pvz. susumuoti Lietuvos telekomo bei kitų interneto tiekėjų kanalus, automatiškai pakeisti interneto tiekėją, nutrūkus bet kurio tiekėjo interneto paslaugai ir kt.). Šie aktai vertintini kaip sutarties specifikacijos perrašymas, pakeitus tik jos pavadinimą. Ieškovas, teigdamas, kad jis perdavė atsakovui programą kompiuteriniame diske ir ją įdiegė, turėjo pateikti papildomų įrodymų šiems teiginiams pagrįsti. Atsakovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad jam buvo parodytas programos pavyzdys, o ne galutinė programa. Taigi atsakovas neteigė, kad negavo jokios programos, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovo paaiškinimai apie esmines ginčo aplinkybes yra nenuoseklūs ir prieštaringi. Tai, kad ieškovas turėjo galimybę pateikti teismui sukurtos programos kopiją, tačiau tokio įrodymo neturi, leidžia daryti išvadą, kad jis nebuvo pakankamai rūpestingas, vykdydamas autorinę sutartį, dėl to negali įrodyti savo teiginių. Ieškovas nuolat dirbo analogiškus darbus pagal autorines sutartis, todėl turėjo būti pakankamai apdairus ir išsaugoti autorinio kūrinio kopiją iki apmokėjimo už darbą.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti teismų sprendimą ir nutartį, priimti naują sprendimą – priešieškinį atmesti, ieškinį tenkinti. Kasatoriaus nuomone, teismai netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius, dėl to netinkamai taikė materialiosios teisės normas, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, dėl šių teisės normų taikymo nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismai netinkamai kvalifikavo šalių teisinius santykius. Teismai neatsižvelgė į sudarytos sutarties bei jos pagrindu sukurto kūrinio specifiką. Autorinės programinės įrangos sukūrimo sutarties pagrindu sukurtam kūriniui (kompiuterio programai) negali būti taikomi tokie patys kokybiniai bei kiekybiniai kriterijai, kaip materialiems daiktams, sukurtiems rangos būdu. Kasatoriaus nuomone, šalių sudaryta sutartis visų pirma turi būti vertintina pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo normas, reglamentuojančias autorių teises į kompiuterines programas (10 straipsnis), autorinio kūrinio užsakymo sutarties sampratą (41 straipsnis), autorinio atlyginimo mokėjimo tvarką (48 straipsnis), nuosavybės teisės į kūrinį perleidimą (50 straipsnis) ir kt.

2. Teismai pažeidė CPK 185 straipsnį. Teismai nesugebėjo kruopščiai ir visapusiškai įvertinti kompiuterinės programos kaip civilinių teisinių santykių objekto specifikos. Kompiuterinės programos specifika yra ta, kad programa nėra materialus daiktas, apie jos kokybę ir atitiktį sutarčiai galima spręsti tik kruopščiai patikrinus jos veikimą. Detalūs kriterijai ir reikalavimai, iškelti sukurtai programai, buvo nustatyti sutarties priede Nr. 1 – programos specifikacijoje. Atliktų darbų aktais atsakovas patvirtino programos atitiktį visiems kokybės ir kiekybės reikalavimams, ko jis nebūtų galėjęs padaryti, jei programa nebūtų įdiegta ir veikianti. Nepagrįsta teismų išvada, kad ieškovas neįrodė sutartimi apibrėžtos darbų apimties atlikimo ir kad atliktų darbų aktuose nurodyti ne atlikti darbai, o tai, ką planuojama atlikti. Priešingai, aktuose jokiu būdu nenurodyta, ką planuojama atlikti, juose aprašytos sukurto kūrinio galimybės bei funkcijos – kaip programa veikia ir kokie yra jos veikimo principai.

3. Teismai pažeidė CPK 179, 183, 268, 270 straipsnius. Kasatoriui neaišku, kokiais bylos duomenimis ir specialiosiomis žiniomis paremta teismų išvada, kad jis neįrodė programos perdavimo atsakovui ir jos neįdiegė, nes to negalėjo padaryti dirbdamas du kartus po pusę dienos. Tai, kad kasatorius perdavė atsakovui programą ir ją įdiegė, patvirtina atliktų darbų aktai, kuriuose detaliai nurodytos programos funkcijos. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovas atsiliepime į ieškinį pripažino, jog programą, kaip produktą, gavo ir laukė kasatoriaus atvykstant ją įdiegti. Tokios pozicijos atsakovas laikėsi ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme iki tol, kol teismas pasiūlė kasatoriui nuvykti pas atsakovą ir įdiegti programą. Kasatoriui nuvykus, atsakovas pareiškė, kad programos neturi. Apie šį faktą surašytas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, tačiau teismai nepagrįstai šio įrodymo visiškai netyrė ir neįvertino. Teismai taip pat netyrė ir kitų kasatoriaus pateiktų įrodymų, nemotyvavo, kodėl atmeta vienus ar kitus įrodymus (pvz., kad kasatorius negavo iš atsakovo jokių pretenzijų dėl sutarties netinkamo vykdymo). Jeigu teismams kilo abejonių dėl tam tikrų įrodymų ar aplinkybių, tai jie turėjo šalims patikslinti įrodinėjimo pareigą, bet ne vadovautis tik vienos šalies pateiktais įrodymais, o kitos šalies įrodymų netirti.

4. Teismai pažeidė CPK 178 straipsnį. Teismai netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šalims. Byloje nustačius, kad sukurtą programą atsakovas gavo, būtent jam teko pareiga įrodyti savo argumentus, jog jis negali naudotis programa pagal paskirtį. Atsakovas nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Priešingai, atsižvelgiant į šalių prieštaringus paaiškinimus (kasatoriui teigiant, kad programą jis sukūrė, perdavė atsakovui ir fiziškai ją įdiegė pas atsakovą; atsakovui – kad programą jis gavo per nuotolinį serverį), apeliacinės instancijos teismas atidėjo teismo posėdį, įpareigodamas atsakovą pateikti įrodymus, kad jis gavo programą būtent per serverį, o ne fiziškai ją įdiegus. Tokių įrodymų atsakovas nepateikė. Atsakovo paaiškinimai yra prieštaringi: vienu atveju jis teigė, kad programą gavo per serverį, kitų – kad parodžius programos veikimą kompiuteryje, paskutiniame teismo posėdyje jis pareiškė, kad gavo programą elektroniniu paštu (prieštaringi atsakovo paaiškinimai matyti iš bylos 25, 26, 60, 93, 96, 153, 155 lapų). Teismai turėjo kritiškai vertinti vis besikeičiančią atsakovo poziciją apie tai, kokiu būdu jam buvo perduota programa. Byloje nustačius, kad programą, atitinkančią keliamus reikalavimus, atsakovas gavo ir už ją sumokėjo didžiąją dalį kainos, darytina išvada, jog kasatorius tinkamai įvykdė sutartį ir turi teisę į nesumokėtą kainos dalį. Atsakovui neįrodžius, kad jis negali naudotis programa pagal paskirtį, teismai neturėjo teisinio pagrindo tenkinti atsakovo priešieškinio ir nutraukti sutartį.

5. Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas sutartį, konstatavo, kad dėl atsitiktinio programos žuvimo rizika tenka kasatoriui. Apeliacinės instancijos teismas papildomai nurodė, kad kasatoriui kaltė tenka dėl neturėjimo galimybės pateikti programos kopijos ir taip įrodyti savo teiginių. Šios teismų išvados yra teisiškai nepagrįstos. Autorine programinės įrangos sukūrimo sutartimi autorius neįsipareigojo užsakovui išsaugoti programą ateityje kokį nors laiko tarpą ar ją vėliau atgaminti. Priešingai, perdavus programą nuosavybės teisėmis atsakovui (CK 4.48 straipsnis), būtent jam tenka programos praradimo rizika. Tai, kad atsakovas atsisakė pateikti programą pakartotiniam įdiegimui, motyvuodamas, kad jos neturi, neatleidžia jo nuo sutartinės prievolės atsiskaityti už autorinės programos sukūrimą (CK 6.720 straipsnio 4 dalis).

Atsakovo pateiktas atsiliepimas į kasacinį skundą nepriimtas kaip neatitinkantis įstatymo reikalavimų.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl sutarties dėl kompiuterio programos sukūrimo teisinio kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (ATGTĮ) 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad autorių teisių objektas yra ir kompiuterių programos. Šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad kompiuterių programa saugoma pagal ATGTĮ, jeigu ji yra originali.

Ieškovas M. P. ir atsakovas UAB „Satnetas“ 2006 m. liepos 3 d. sudarė Autorinę programinės įrangos sukūrimo sutartį Nr. 03-07-06, kuria ieškovas įsipareigojo savo rizika, savo programinėmis ir atsakovo techninėmis priemonėmis pagal atsakovo specifikaciją sukurti Interneto klientų apskaitos ir valdymo sistemos modulių programinę įrangą (Programą), ją instaliuoti pas atsakovą, aptarnauti ir vykdyti tolimesnius programos palaikymo darbus, o atsakovas – programą priimti, už ją sumokėti bei už teikiamas paslaugas sumokėti sutartyje nustatytomis sąlygomis (sutarties 1.1 punktas). Autoriui paliekamos visos neturtinės autoriaus teisės į sukurtą programinę įrangą, remiantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymu (sutarties 2.1.7. punktas). Šalių įsipareigojimai detalizuoti sutartyje.

Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių sudarytos sutarties turinį, taip pat į tai, kad nėra ginčo dėl sutarties objekto, konstatuoja, kad 2006 m. liepos 3 d. sutartimi šalys susitarė dėl kompiuterio programos, kaip autorių teisių objekto, sukūrimo. Dėl to teisėjų kolegija laiko pagrįstu kasatoriaus argumentą, kad tokia kompiuterio programa yra saugoma ATGTĮ, sutarčiai dėl jos perleidimo taikytinos ATGTĮ nuostatos, įskaitant ir ATGTĮ 41 straipsnio 1 dalį, nustatančią, kad pagal autorinę kūrinio užsakymo sutartį autorius įsipareigoja sukurti sutarties sąlygas atitinkantį kūrinį ir perduoti užsakovui sutartyje nurodytas autorių turines teises į kūrinį arba suteikti užsakovui teises naudoti kūrinį nurodant kūrinio naudojimo būdą, o užsakovas – sumokėti autoriui sutartyje nustatytą autorinį atlyginimą, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje. Tačiau teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad sutartimi ieškovas įsipareigojo ne tik sukurti kompiuterio programą, perduoti tekstinius ir pagalbinius failus – duomenų laikmenas (2.1.8 punktas), bet ir dalyvauti ją įdiegiant bei atsakyti už sėkmingą jos įdiegimą ne mažiau kaip 20 darbo vietų (2.1.3 punktas), laiku ir operatyviai aptarnauti programą, t. y. reaguoti į atsiradusius gedimus po atsakingo darbuotojo kreipimosi į autorių ne vėliau kaip po 10 darbo valandų ir šalinti gedimus ne vėliau kaip per 48 valandas darbo dienomis, jeigu yra galimybė prieiti prie interneto, kitu atveju – per 96 valandas darbo dienomis (2.1.4 punktas); pusės metų laikotarpiu po programos įdiegimo vykdyti jos palaikymo ir tolimesnius plėtojimo darbus (2.1.5 punktas). Taigi, ieškovas sutartimi įsipareigojo teikti ir su sukurta programa susijusias paslaugas. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija taip pat sutinka su kasatoriumi, kad šalių sudaryta sutartis yra mišri, jai taikytinos ATGTĮ ir CK atlygintinių paslaugų teikimą reglamentuojančios teisės normos bei bendrosios sutartims taikytinos teisės normos. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad netinkamas šalių santykių teisinis kvalifikavimas ir teisės normų taikymas yra pagrindas naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį tik tuo atveju, jeigu toks pažeidimas turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas; 359 straipsnio 3 dalis). Teigdamas, kad teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas, kasatorius nurodo tik vieną atlygintinių paslaugų teikimą reglamentuojantį straipsnį – CK 6.720 straipsnio 4 dalį. Tačiau šią normą kasatorius sieja su kompiuterių programos kaip autorių teisių objekto sukūrimu. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu kasatoriaus argumentu ir pažymi, kad atlyginimas už kompiuterių programą reglamentuojamas ATGTĮ ir CK 6.720 straipsnio 4 dalis šiuo atveju netaikytina.

Dėl sutarties vykdymo

Šalys privalo sutartį vykdyti tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Pagal sutartį prisiimtos prievolės pasibaigia, kai tinkamai įvykdomos (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). 2006 m. liepos 3 d. sutartimi šalys susitarė dėl kompiuterių programos sukūrimo, jos tekstinių bei pagalbinių failų – duomenų laikmenų perdavimo, bei su programa susijusių paslaugų suteikimo nustatydamos 38 200 Lt atlygį (3.3 punktas). Pareikšdamas reikalavimą priteisti likusius pagal sutartį nesumokėtus 18 200 Lt ieškovas privalėjo įrodyti, kad jis sutartį įvykdė tinkamai (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje sutartimi prisiimtų ieškovo įsipareigojimų pobūdis lemia šios sutarties objekto nedalomumą, todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad reikalaudamas likusios sumos ieškovas turėjo įrodyti, kad atliko visus darbus, kuriuos jis turėjo įvykdyti pagal sutartį. 2006 m. rugsėjo 29 d. ir 2006 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo aktai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą, patvirtina tik dalinį sutarties įvykdymą, todėl, teismams konstatavus, kad ieškovas neįrodė, jog programa buvo įdiegta ne mažiau kaip 20 darbo vietų, perduoti programos tekstiniai bei pagalbiniai failai (duomenų laikmenos) bei atlikti kiti pagal sutartį numatyti darbai, ieškinys priteisti likusią 18 200 Lt sumą pagrįstai buvo atmestas. Įvertinę pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų pobūdį bei konstatavę dalinį jų neįvykdymą, teismai pagrįstai sprendė, kad sutarties pažeidimas yra esminis, nes atsakovas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties, ir sutartį nutraukė (CK 6.217 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Kiti kasaciniame skunde pateikiami argumentai nėra išdėstyti ir argumentuoti taip, kaip tai nustatyta CPK 346 straipsnyje bei 347 straipsnio 1 dalies 3 punkte, jie yra teisiškai nereikšmingi, todėl nenagrinėtini.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo M. P. į valstybės biudžetą 28,80 Lt (dvidešimt aštuonis litus 80 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Egidijus Baranauskas

Virgilijus Grabinskas