Dėl baudos panaikinimo (pakeitimo)

Administracinė byla Nr. eI2-3136-816/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00606-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 26; 55.1.3

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 8 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Jovitos Einikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Agnės Stankevičienės,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Almai Buinovskienei,

dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Karinai Račkauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Pronuoma“ skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl sprendimo dėl baudos panaikinimo (pakeitimo),

n u s t a t ė :

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Pronuoma“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, jį patikslinusi, prašydama panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija, VDAI) 2022 m. sausio 6 d. sprendimą Nr. 3R-17(2.13-1.E) „Dėl administracinės baudos UAB „Pronuoma“ skyrimo“ (toliau – ir Sprendimas) arba, netenkinus pareiškėjos reikalavimo panaikinti Inspekcijos Sprendimą, sumažinti Inspekcijos Sprendimu paskirtą 3 000,00 EUR baudą. Taip pat prašo priteisti pareiškėjos naudai bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjos teigimu, Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi netinkamai kvalifikuoti duomenų tvarkymo teisiniai pagrindai, apskaičiuojant baudą nepagrįstai neatsižvelgta į pareiškėjos metinę apyvartą, netinkamai vertintos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, Sprendimu paskirta bauda yra nepagrįsta ir neproporcinga.

Mano, kad nepagrįstai nustatytas pažeidimas gretimo žemės sklypo, kurio savininkas yra P. S., atžvilgiu, kadangi vaizdo stebėjimas buvo vykdomas savininko iniciatyva. Nurodo, kad servitutinio kelio stebėjimas buvo vykdomas sutarus su gretimų sklypų savininkais, išskyrus Ž.

Nesutinka su baudos dydžio apskaičiavimu. Nurodo, kad nustatant baudą būtina atsižvelgti ir į pareiškėjos metinę apyvartą, kuri sudarė 34726 Eur, taigi 4 procentai nuo apyvartos tesudarytų 1389,04 Eur. Pareiškėja pripažįsta, kad ji nepateikė Inspekcijai savo finansinės atskaitomybės, tačiau tai buvo nepadaryta tik dėl to, kad pareiškėja buvo klaidingai įsitikinusi, kad Inspekcija negali skirti baudos, kai buvo skundžiamas jos priimtas 2021 m. spalio 22 d. sprendimas Nr. 3R-953 (2.13-1.).

Mano, jog nustatant baudos dydį nepagrįstai selektyviai atsižvelgta tik į pareiškėjos atsakomybę sunkinančias aplinkybes, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes neatsižvelgta. Taigi Sprendimu paskirta bauda yra nepagrįsta ir neproporcinga.

Teigia, jog Inspekcija nepagrįstai vertino, jog Bendrovės vykdomas vaizdo stebėjimas yra tęstinio pobūdžio, vykdomas apytiksliai nuo 2019 m. birželio mėnesio, bei jog tretiesiems asmenims J. Ž. ir A. A. Ž. priklausanti teritorija buvo filmuojama nuo kamerų pajungimo momento iki juodo skydo uždėjimo, t. y. apytiksliai nuo birželio mėnesio pradžios iki liepos mėnesio pradžios – vidurio.

Teigia, jog pareiškėja ėmė nedelsiant taikyti techninę priemonę – pareiškėjai nepriklausančių teritorijų, kurių stebėjimui nėra gautas sutikimas, uždengimą juodu skydu, tai patvirtina aplinkybės, jog pažeidimo tyrimas pradėtas 2019 m. birželio 9 d., o Inspekcijai teiktų įrašomų vaizdo įrašų su uždėtu juodu skydu nuotraukose užfiksuota data yra 2019 m. liepos 23 d.

Nurodo, kad atsakovė neatsižvelgė į tai, jog ginčytiną pažeidimo padarymą galėjo lemti aplaidūs, bet ne tyčiniai pareiškėjos veiksmai. Nurodo,kad Sprendimo turinyje Inspekcija buvo užsiminusi, jog Pareiškėjos veiksmai turėtų būti vertintini kaip aplaidūs, tačiau galiausiai, paskiriant baudą, į tai visiškai neatsižvelgė. Paaiškina, jog pareiškėja buvo įsitikinusi, kad turi teisę filmuoti jai priklausantį žemės sklypą. Pareiškėja nedelsdama ėmė taikyti techninę priemonę – Bendrovei nepriklausančių teritorijų, kurių stebėjimui nėra gautas sutikimas, uždengimą juodu skydu. Pareiškėja turėjo visų asmenų, išskyrus Ž. sutikimus. Dėl pareiškėjos neatsargių veiksmų (dėl klaidingo manymo, kad ji turi teisę filmuoti jai priklausantį žemės sklypą visa apimtimi), buvo filmuojamas tik servitutinis kelias, dėl ko pareiškėja pripažįsta ir padarys išvadas, tačiau filmavimo tikslas buvo vaizdo stebėjimas pareiškėjos ir kaimynų grupės, davusios sutikimą duomenų valdymui, turto apsaugos tikslu. Prašo atsižvelgti į tai, kad Inspekcija, gavusi Ž. skundą, 2019 m. spalio 8 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-883(2.13-1.) „Dėl J. Ž. ir A. Ž. 2019-07-15 skundo“, kuriuo atmetė pareiškėjų skundą ir tik po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021m. kovo 24 d. nutarties administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTgyNi02MjkvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1826-629/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1826-629/2021">eA-1826-629/2021</a>, kuriuo Inspekcijos 2020 m. spalio 8 d. sprendimas Nr. 3R-883(2.13.1) buvo panaikintas, ji priėmė Sprendimą pripažinti pareiškėją padarius BDAR pažeidimus. Taigi, pati Inspekcija laikė, kad pareiškėja nebuvo padariusi pažeidimų.

Nurodo, kad anksčiau pareiškėja nebuvo bausta už analogiškus pažeidimus. Teigia, jog nebuvo sudarytos galimybės pareiškėjai atitaisyti pažeidimą ir sumažinti galimą neigiamą jo poveikio laipsnį. Pažymi, kad pareiškėja dėl padaryto pažeidimo negavo naudos, kitiems asmenims nepadaryta jokia turtinė žala. Nurodo, jog Inspekcija nevertino aplinkybės, kad vaizdo stebėjimo kameros neturi galimybės keisti stebėjimo lauko (priartinti ar patolinti vaizdo, sukiotis), galimybės įrašyti garso, vaizdo įrašai yra daromi tik atsiradus judesiui, naujesni vaizdo įrašai užrašomi ant senesnių, todėl duomenys nėra saugomi neapibrėžtą laiką.

Mano, jog Sprendime nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėja nepakankamai bendradarbiavo su Inspekcija, nesutinka su Sprendimo teiginiu „nors Bendrovė visą laiką ir laiku teikė atsakymus Inspekcijai, tačiau teikiama informacija ne visada buvo teisinga ir išsami“. Pažymi, jog aplinkybė, kad Pareiškėjos teikti atsakymai netenkino atsakovės susiformuotos pozicijos, negali reikšti, jog pareiškėjos teikta informacija buvo neteisinga ar neišsami. Be to, pati atsakovė nurodė, kad pareiškėja visuomet laiku bei gana operatyviai reaguodavo į paklausimus. Tai pagrindžia, kad pareiškėja visada siekė tinkamai bendradarbiauti su priežiūros institucija. Inspekcija pareiškėjos nurodomos informacijos neteisingumą iš esmės siejo tik su tuo, kad pareiškėja visą laiką neigė pažeidimą nors pati Inspekcija Sprendime nurodė, jog J. Ž. ir A. A. Ž. teritorija buvo stebima tik galimai.

Atsakovė atsiliepimuose į skundą ir jo patikslinimą nurodo, kad su pareiškėjos skundo reikalavimais nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus. Mano, kad priimtas Sprendimas ir juo paskirta bauda yra pagrįsti ir teisėti.

Teigia, jog Sprendimas buvo priimtas nepažeidžiant įstatymu nustatyto senaties termino.

Nurodo, jog Inspekcijos 2021-10-22 sprendimu Nr. 3R-953(2.13-1.) jau yra nustatytas pažeidimas, įvertinti duomenų tvarkymo pagrindai, todėl šis klausimas iš naujo nenagrinėtinas.

Nesutinka su pareiškėjos argumentais dėl baudos dydžio nustatymui reikšmingų aplinkybių, mano, jog Sprendime įvertino visas baudos skyrimui reikšmingas aplinkybes. Pažymi, jog pareiškėja Inspekcijos paprašyta pateikti informaciją, reikšmingą skiriant administracinę baudą bei nustatant baudos dydį, duomenų apie savo finansinę padėtį nepateikė. Taip pat teigia, kad paskirtos baudos mažinimas neatitiktų BDAR 83 straipsnio 1 dalyje numatytų baudos skyrimo tikslų, t. y. baudos dydis būtų neproporcingas, neveiksmingas ir neatgrasantis.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė patikslintą skundą palaikė, prašė jį tenkinti iš esmės skunde nurodytais argumentais. Papildomai paaiškino, jog Inspekcijai pažeidimas jau buvo žinomas 2019 m. liepos 23 d. Teigė, jog 2022 m. sausio 22 d. skirdama baudą, Inspekcija neturėjo pagrindo atsižvelgti į šį pažeidimą. Prašė atsižvelgti į pareiškėjos metinę apyvartą nustatant maksimalų baudos dydį, kadangi bauda neturėtų viršyti 1832 Eur, skaičiuojant ją pagal 2021 m. finansinės atskaitomybės dokumentus.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Inspekcijos 2022 m. sausio 6 d. Sprendimo, kuriuo buvo nuspręsta pareiškėjai paskirti 3 000 Eur baudą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis pareiškėjos ir atsakovės atstovės paaiškinimais, į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog Inspekcija, pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, 2021 m. spalio 22 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-953(2.13-1.) „Dėl J. Ž. ir A. A. Ž. 2019-07-15 skundo“, kuriuo, įvertinusi skundo nagrinėjimo metu pateiktą informaciją ir teisinį reglamentavimą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (toliau – ADTAĮ) 31 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu, 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR) 5 straipsnio 1 dalies a ir c punktu, 13 straipsniu, 58 straipsnio 1 dalies d ir i punktais, pripažino J. Ž. ir A. A. Ž. skundą (Inspekcijoje gautas 2019-07-16, reg. Nr. 1R-4437(2.13)) pagrįstu. Minėtame sprendime buvo nustatyti pareiškėjos padaryti BDAR 5 straipsnio 1 dalies a ir c punktų, 2 dalies, 13 straipsnio 1-2 dalių pažeidimai. Sprendimu pareiškėjai pateikti nurodymai: pakeisti vykdomo vaizdo stebėjimo apimtį užtikrinant, kad vaizdo stebėjimas būtų vykdomas išimtinai pareiškėjai priklausančioje teritorijoje; užtikrinti, kad asmenims prieš patenkant į filmuojamą teritoriją būtų pateikta informacija pagal BDAR 13 straipsnio 1–2 dalių reikalavimus apie vykdomą vaizdo stebėjimą, t. y. parengtos ir pakabintos informacinės lentelės ir imtis tinkamų organizacinių priemonių, kad būtų įgyvendintas atskaitomybės principas. Šiuo sprendimu Inspekcija taip pat nusprendė pradėti administracinės baudos skyrimo procedūrą pareiškėjos atžvilgiu. Būtent pastarojo patvarkymo pagrindu pradėta administracinio sprendimo dėl baudos priėmimo procedūra.

Pareiškėja pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUkyLTE2NjQtODE2LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eI2-1664-816/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eI2-1664-816/2022">eI2-1664-816/2022</a>), kuriuo prašė panaikinti Inspekcijos 2021 m. spalio 22 d. sprendimą, tačiau vėliau skundo atsisakė, 2022 m. kovo 24 d. teismo nutartimi pareiškėjos atsisakymas nuo skundo priimtas ir administracinė byla nutraukta (nutartis įsiteisėjo 2022 m. balandžio 2 d.). Tad Inspekcijos 2021 m. spalio 22 d. sprendimas dėl pažeidimo yra įsiteisėjęs.

2021 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. 2R-5538(2.13.) „Dėl siūlymo skirti baudą“ Inspekcija pareiškėjos paprašė pateikti informaciją, reikšmingą skiriant administracinę baudą bei nustatant baudos dydį. Raštas pareiškėjai įteiktas.

2022 m. sausio 6 d. sprendimu Nr. 3R-17(2.13-1.E) (toliau – Sprendimas) Inspekcija pareiškėjai paskyrė 3 000 Eur baudą už Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (toliau – BDAR) 5 straipsnio 1 dalies a ir c punktų, 2 dalies, 13 straipsnio 1-2 dalių pažeidimą, nustatytą Inspekcijos 2021 m. spalio 22 d. sprendimu.

Pažeidimo padarymo aplinkybės nesudarė skundžiamo Sprendimo dalyko, todėl nėra ir šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kaip minėta, skundžiamas sprendimas priimtas po sprendimo dėl pažeidimo konstatavimo priėmimo, remiantis jame išdėstytu patvarkymu dėl baudos skyrimo procedūros pradėjimo. Tad pažeidimo aplinkybės yra konstatuotos įsiteisėjusiu Inspekcijos 2021 m. spalio 22 d. sprendimu, todėl teismas, nagrinėdamas šią administracinę bylą (dėl baudos skyrimo) ir neišeidamas iš skundo nagrinėjimo ribų, Sprendime dėl pažeidimo konstatuotų aplinkybių papildomai nevertins.

Dėl paskirtos baudos tinkamo individualizavimo

Ginčo teisinius santykius reguliuoja BDAR ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau – ADTAĮ).

Pažymėtina, jog pagal BDAR 83 straipsnio 1 dalį, kiekviena priežiūros institucija užtikrina, kad pagal šį straipsnį skiriamos administracinės baudos už 4, 5 ir 6 dalyse nurodytus šio reglamento pažeidimus kiekvienu konkrečiu atveju būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos.

Pagal BDAR 83 straipsnio 5 dalies a punktą, pažeidus pagrindinius duomenų tvarkymo principus, įskaitant sutikimo sąlygas, pagal 5, 6, 7 ir 9 straipsnius, pagal 2 dalį skiriamos administracinės baudos iki 20 000 000 EUR arba, įmonės atveju – iki 4 % jos ankstesnių finansinių metų bendros metinės pasaulinės apyvartos, atsižvelgiant į tai, kuri suma yra didesnė.

BDAR 83 straipsnis diferencijuoja priežiūros institucijų taikomų sankcijų sistemą pagal pažeidimų pobūdį, pavojingumą ir jų sukeliamas pasekmes. Nedideliais pažeidimais gali būti laikomi vienas arba keli BDAR nuostatų, išvardytų 83 straipsnio 4 arba 5 dalyje, pažeidimai. Priežiūros institucija, vertindama konkretaus atvejo faktus pagal 83 straipsnio 2 dalyje numatytus bendruosius kriterijus, vertina konkrečios taisomosios priemonės poreikį. Atlikdama vertinimą priežiūros institucija gali laikytis nuomonės, kad konkrečiomis atvejo aplinkybėmis pažeidimas nekelia didelės grėsmės duomenų subjektų teisėms ir neturi įtakos prievolės esmei, todėl vietoje baudos gali būti (bet ne visada) pareikštas, pvz., papeikimas. Nustačius, kad taisomosios priemonės tikslus gali pasiekti tik bauda, jos konkretus dydis turi būti parenkamas atsižvelgiant į konkretaus pažeidimo pobūdį, pavojingumą ir sukeliamas pasekmes. BDAR 83 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad administracinė bauda skiriama, jei nesilaikoma BDAR 58 straipsnio 2 dalyje nurodyto priežiūros institucijos nurodymo.

BDAR preambulės 148 punkte numatyta, kad „siekiant užtikrinti, kad šio reglamento taisyklės būtų geriau įgyvendinamos, už šio reglamento pažeidimus kartu su atitinkamomis priemonėmis, kurias priežiūros institucija nustatė pagal šį reglamentą, arba vietoj jų turėtų būti skiriamos sankcijos, įskaitant administracines baudas. Nedidelio pažeidimo atveju arba jeigu bauda, kuri gali būti skirta, sudarytų neproporcingą naštą fiziniam asmeniui, vietoj baudos gali būti pareikštas papeikimas. Vis dėlto reikėtų tinkamai atsižvelgti į pažeidimo pobūdį, sunkumą ir trukmę, tai, ar pažeidimas buvo tyčinis, veiksmus, kurių imtasi patirtai žalai sumažinti, atsakomybės mastą arba į bet kokius svarbius ankstesnius pažeidimus, tai, kaip apie pažeidimą sužinojo priežiūros institucija, ar buvo laikomasi tam duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui taikytų priemonių, ar buvo laikomasi elgesio kodekso, ir visus kitus sunkinančius ar švelninančius veiksnius. Sankcijos, įskaitant administracines baudas, turėtų būti skiriamos atsižvelgiant į atitinkamas procedūrines apsaugos priemones ir laikantis Sąjungos teisės ir Chartijos bendrųjų principų, įskaitant veiksmingą teisminę apsaugą ir tinkamą procesą“. Asmeniui netinkamai įvykdžius priežiūros institucijos nurodymą, atsižvelgus į situacijos visumą bei priežastis (faktines situacijos aplinkybes, paveiktų duomenų subjektų skaičių, jiems padarytą žalą, tyčinius veiksmus, bendradarbiavimą su priežiūros institucija ir pan.), visais atvejais turėtų būti itin atidžiai įvertinamas taisomosios priemonės adekvatumas ir proporcingumas, o bauda skiriama tik tuo atveju, jeigu pritaikius 83 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus, taisomosios priemonės tikslų negalėtų pasiekti kitos priemonės (pvz., papeikimas).

Pagal BDAR 83 straipsnio 6 dalį sprendžiant, ar yra pagrindas skirti jame nustatyto dydžio administracinę baudą ir parenkant jos dydį, privalo būti vadovaujamasi šio straipsnio 2 dalies nuostatomis. BDAR 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Administracinės baudos, atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, skiriamos kartu su 58 straipsnio 2 dalies a–h punktuose ir j punkte nurodytomis priemonėmis arba vietoj jų. Sprendžiant dėl to, ar skirti administracinę baudą, ir sprendžiant dėl administracinės baudos dydžio kiekvienu konkrečiu atveju deramai atsižvelgiama į šiuos dalykus: a) pažeidimo pobūdį, sunkumą ir trukmę, atsižvelgiant į atitinkamo duomenų tvarkymo pobūdį, aprėptį ar tikslą, taip pat į nukentėjusių duomenų subjektų skaičių ir jų patirtos žalos dydį; b) tai, ar pažeidimas padarytas tyčia, ar dėl aplaidumo; c) bet kuriuos veiksmus, kurių duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas ėmėsi, kad sumažintų duomenų subjektų patirtą žalą; d) duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo atsakomybės dydį, atsižvelgiant į jų pagal 25 ir 32 straipsnius įgyvendintas technines ir organizacines priemones; e) bet kuriuos to duomenų valdytojo arba duomenų tvarkytojo svarbius ankstesnius pažeidimus; f) bendradarbiavimo su priežiūros institucija siekiant atitaisyti pažeidimą ir sumažinti galimą neigiamą jo poveikį laipsnį; g) asmens duomenų, kuriems pažeidimas turi poveikį, kategorijas; h) tai, kokiu būdu priežiūros institucija sužinojo apie pažeidimą, visų pirma tai, ar duomenų valdytojas arba duomenų tvarkytojas pranešė apie pažeidimą (jei taip – kokiu mastu); i) jei atitinkamam duomenų valdytojui arba duomenų tvarkytojui dėl to paties dalyko anksčiau buvo taikytos 58 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės – ar laikytasi tų priemonių; j) ar laikomasi patvirtintų elgesio kodeksų pagal 40 straipsnį arba patvirtintų sertifikavimo mechanizmų pagal 42 straipsnį; ir k) kitus sunkinančius ar švelninančius veiksnius, susijusius su konkretaus atvejo aplinkybėmis, pavyzdžiui, finansinę naudą, kuri buvo gauta, arba nuostolius, kurių buvo išvengta, tiesiogiai ar netiesiogiai dėl pažeidimo“. Sistemiškai aiškinant BDAR 83 straipsnio 2, 6 dalis, nagrinėjamos administracinės bylos ir 58 straipsnio 2 dalies d punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo kontekste, darytina išvada, kad pagal jose įtvirtintą teisinį reguliavimą, teismas, vertindamas pareiškėjui skirtos administracinės baudos pagrįstumą ir proporcingumą, be kita ko, turi nustatyta tvarka surinkęs ir ištyręs įrodymus motyvuotai atsakyti, ar Inspekcijos sprendimas už tai skirti administracinę baudą ir jos dydžio parinkimas yra pagrįstas BDAR 83 straipsnio 2 dalies prasme.

Skunde pareiškėja nurodo, kad skaičiuodama baudą atsakovė neatsižvelgė į pareiškėjos metinę apyvartą. Teigia, jog metinė apyvarta sudarė 34 726 Eur, 4 procentai nuo apyvartos tesudarytų 1389,04 Eur (teismo posėdžio metu nurodė 1832 Eur sumą), taigi atsakovė nepagrįstai skyrė minėtą sumą viršijančią 3000 Eur baudą.

Kaip nurodyta Sprendime, Inspekcija 2021 d. lapkričio 11 d. raštu Nr. 2R-5538(2.13) kreipėsi į Bendrovę, prašydama iki 2021 m. lapkričio 30 d. raštu pateikti Inspekcijai informaciją, reikšmingą skiriant administracinę baudą, nustatant baudos dydį, pareikšti nuomonę dėl bylos nagrinėjimo žodinės procedūros tvarka, einamųjų metų biudžeto ir kitų praėjusiais metais gautų bendrųjų metinių pajamų dydį bei tai patvirtinančius įrodymus. Pareiškėja 2021 m. lapkričio 15 d. elektroniniu paštu atsakė į minėtą raštą (Inspekcijoje gauta 2021 m. lapkričio 15 d., reg. Nr. 1R-7354(2.13.Mr)), tačiau einamųjų metų biudžeto ir kitų praėjusiais metais gautų bendrųjų metinių pajamų dydį bei tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Šią aplinkybę pareiškėja skunde pripažįsta. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, pareiškėjai nepagrįstai ir be svarbios priežastis nepasinaudojus galimybe pateikti aktualius baudos skyrimui ir jo dydžio nustatymui duomenis ir atsakovei neturint šių duomenų Sprendimo priėmimo metu, atsakovė pagrįstai baudą skaičiavo remdamasi BDAR 83 straipsnio 5 dalies nuostata, kad skiriama bauda neturi viršyti 20 000 000 EUR. Visgi pareiškėja teismui papildomai pateikė finansinės atskaitomybės duomenis, kurie patvirtina jog 2021 metais pardavimo pajamos sudarė 45 808 Eur, 2020 m. - 34 726 Eur, o 2019 m. 37 400 Eur. Atsižvelgdamas į minėtų aplinkybių visumą, į protingumo ir proporcingumo principus, teismas sprendžia, jog yra pagrindas taikyti maksimalią pareiškėjos baudos dydžio ribą, skaičiuojant 4 proc. nuo pareiškėjos ankstesnių finansinių metų (2021 m.) bendros metinės pasaulinės apyvartos dydžio (45 808 Eur), kas sudaro 1832,32 Eur.

Pareiškėja taip pat nurodo, kad atsakovė neatsižvelgė į aplinkybes, reikšmingas baudos dydžio nustatymui, Sprendimu paskirta bauda yra nepagrįstai didelė ir neatitinka proporcingumo kriterijaus.

Iš Sprendimo turinio matyti, jog nustatydama baudos dydį atsakovė rėmėsi iš esmės ankstesniu Sprendimu dėl pažeidimo konstatuotomis aplinkybėmis, o būtent tuo, kad: 1) Bendrovės vykdomas vaizdo stebėjimas yra tęstinio pobūdžio, vykdomas apytiksliai nuo 2019 m. birželio mėnesio: tretiesiems asmenims J. Ž. ir A. A. Ž. priklausanti teritorija buvo filmuojama nuo kamerų pajungimo momento iki juodo skydo uždėjimo, t. y. apytiksliai nuo birželio mėnesio pradžios iki liepos mėnesio pradžios – vidurio; be to, buvo nustatyta, kad visą filmavimo laiką buvo stebimas ir servitutinis kelias, neinformuojant asmenų apie vykdomą vaizdo stebėjimą, o visa filmuota medžiaga saugoma apie 3 mėnesius; nustatyti duomenų subjektų informavimo trūkumai lėmė tai, kad dėl tokio duomenų tvarkymo duomenų subjektai neteko galimybės naudotis savo teisėmis ir laisvėmis ir jiems buvo užkirstas kelias kontroliuoti savo duomenis ir tokia žala, Inspekcijos vertinimu, negali būti vertinama kaip nedidelė; 2) pagal skundo tyrimo metu surinktus duomenis Inspekcija padarė išvadą, kad pareiškėja nuo pat vaizdo kamerų įrengimo momento nesidomėjo / nesirūpino / neteikė dėmesio vaizdo kamerų įrengimui, priežiūrai ar reikalavimams, taikomiems tvarkant asmens duomenis vaizdo kameromis ir tokį pareiškėjos elgesį Inspekcija vertino kaip aplaidumą; 3) pareiškėja neįgyvendino tinkamų techninių ir organizacinių priemonių, kad užtikrintų ir galėtų įrodyti, kad duomenys tvarkomi laikantis BDAR reikalavimų; 4) Inspekcija pažymėjo, kad pareiškėja pagal teisės aktus privalėjo teikti Inspekcijai teisingą informaciją, taip pat vykdyti duotus nurodymus, atkreipė dėmesį, kad pareiškėja, teikdama atsakymus Inspekcijai, visą laiką neigė, kad įrengtomis vaizdo kameromis buvo stebima ir tretiesiems asmenims J. Ž. ir A. A. Ž. priklausanti teritorija; nors pareiškėja teikė atsakymus Inspekcijai, tačiau teikiama informacija buvo ne visada teisinga ir išsami, dėl to, Inspekcija vertino, kad pareiškėja trukdė jai atlikti teisės aktuose numatytas funkcijas. Inspekcija, spręsdama dėl administracinės baudos, atsižvelgė tiek į tai, kokiu mastu bei kokia apimtimi buvo vykdomas vaizdo stebėjimas, į vykdomo vaizdo stebėjimo trukmę, taip pat kitas nurodytas aplinkybes, o pareiškėjos veiksmus tvarkant asmens duomenis vertino kaip aplaidžius.

Pareiškėja skunde nurodo, kad pažeidimas nepagrįstai vertintas kaip tęstinis, tačiau iš esmės nepagrindė savo teiginio. Inspekcijos sprendime buvo nustatyta jog Bendrovės vykdomas vaizdo stebėjimas tęsėsi nuo 2019 m. birželio mėnesio pradžios iki liepos mėnesio vidurio. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo nesutikti su atsakovės vertinimu, jog pažeidimas buvo tęstinis, nors ir truko palyginti neilgą laiką. Pareiškėja skunde teigė, jog nedelsiant ėmė taikyti techninę priemonę – pareiškėjai nepriklausančių teritorijų, kurių stebėjimui nėra gautas sutikimas, uždengimą juodu skydu, grįsdama tuo, jog pažeidimo tyrimas pradėtas 2019 m. birželio 9 d., o Inspekcijai teiktų įrašomų vaizdo įrašų su uždėtu juodu skydu nuotraukose užfiksuota data yra 2019 m. liepos 23 d. Pažymėtina, jog pareiškėja iš esmės kalba apie pažeidimo trukmę, pažeidimas truko apie pusantro mėnesio. Teismo vertinimu, minėta aplinkybė nedemonstruoja skubių pareiškėjos veiksmų pažeidimui pašalinti.

Nesutiktina, su pareiškėjos teiginiu, jog atsakovė, skirdama baudą, neatsižvelgė į kaltės formą. Sprendime atsakovė išdėstė kaltės formos vertinimo aspektus ir apibendrindama nurodė, jog „atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Bendrovė nuo pat vaizdo kamerų įrengimo momento nesidomėjo / nesirūpino / neteikė dėmesio vaizdo kamerų įrengimui / priežiūrai ar reikalavimams taikomiems tvarkant asmens duomenis vaizdo kameromis. Toks Bendrovės elgesys vertintinas kaip aplaidumas.“ Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog į kaltės formą, nustatant baudos dydį, buvo atsižvelgta. Atitinkamai atmestinas ir pareiškėjos teiginys, dėl to, jog skiriant baudą nebuvo atsižvelgta į pareiškėjos vykdyto vaizdo stebėjimo tikslus (kelias buvo filmuojamas ne tikslu pažeisti trečiųjų asmenų privatumą, o saugumo tikslais). Taigi nėra pagrindo papildomai mažinti baudos dydį atsižvelgiant į pažeidimo padarymo kaltės formą.

Pareiškėja skunde nurodo, kad atsakovė nepagrįstai vertino jos bendradarbiavimą su priežiūros institucija kaip nepakankamą ir laikė atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Nesutinka, jog „teikiama informacija ne visada buvo teisinga ir išsami“, tačiau iš esmės savo teiginio nepagrindžia. Iš ginčijamo Sprendimo matyti, jog atsakovė, nustatytama baudos dydį, aptarė ir įvertino pareiškėjos bendradarbiavimą su priežiūros institucija siekiant atitaisyti pažeidimą ir sumažinti galimą neigiamą jo poveikio laipsnį. Sprendime pateiktas atsakovės vertinimas, iš kurio matyti, jog pareiškėjos veiksmai nepadėjo Inspekcijai atlikti teisės aktuose numatytas jos funkcijas. Pažymėtina, kad bendradarbiavimo ir informacijos Inspekcijai teikimas buvo tik viena iš aplinkybių, kurios įvertintos skiriant baudą. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė galėtų būti konstatuota, jei pareiškėja būtų reikšmingai prisidėjusi prie tyrimo metu nustatytų pažeidimo aplinkybių atskleidimo, operatyviai reagavusi į Inspekcijos reikalavimus ir teikusi tą informaciją, kurios buvo prašyta. Tokių duomenų byloje nenustatyta.

Sutiktina su pareiškėjos teiginiu, jog atsakovė, skirdama baudą, neatsižvelgė į tai, jog pareiškėja nebuvo bausta už analogiškus pažeidimus, negavo iš pažeidimo naudos, pažeidimu nepadarė turtinės žalos, kad duomenys nebuvo saugomi neapibrėžtą laiką (naujesni vaizdo įrašai užrašomi ant senesnių).

Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą, vadovaudamasis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, taip pat įvertinęs nurodytas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą jog atsakovė pakankamai neįvertino visų reikšmingų aplinkybių baudos skyrimui, pareiškėjos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, ir sprendžia, kad yra pagrindas Inspekcijos paskirtą 3 000 Eur baudą sumažinti ir paskirti pareiškėjai 1 500 Eur baudą. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks baudos dydis nagrinėjamu atveju atitinka BDAR nustatytus reikalavimus, kad bauda būtų veiksminga, proporcinga ir atgrasanti.

Dėl sprendimo dėl baudos priėmimo (baudos skyrimo) senaties termino

Pareiškėjos teigimu, Inspekcijos sprendime nurodyti veiksmai, kurie buvo vienas iš pagrindų skirti pareiškėjai baudą buvo atlikti daugiau kaip prieš dvejus metus, taigi bauda negali būti paskirta.

Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 32 straipsnis numato, kad Sprendimas dėl administracinės baudos skyrimo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 2 metai nuo pažeidimo padarymo dienos, o kai pažeidimas trunkamasis, – nuo jo paaiškėjimo dienos.

ADTAĮ taikomas kartu su Reglamentu (ES) 2016/679 ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais (Įstatymo 1 str. 3 d.). Priežiūros institucija už Reglamento (ES) 2016/679 ir šio įstatymo pažeidimus administracines baudas skiria vadovaudamasi Reglamentu (ES) 2016/679 ir šiuo įstatymu (ADTAĮ 32 str. 1 d.). Kiekviena priežiūros institucija užtikrina, kad pagal šį straipsnį skiriamos administracinės baudos už <...> šio reglamento pažeidimus kiekvienu konkrečiu atveju būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos (BDAR 83 str. 1, 9 d., 84 str. 1 d.). Pagal administracinių teismų praktiką pagal specialius įstatymus juridiniams asmenims taikoma atsakomybė gali būti prilyginama teisinei atsakomybei, taikomai už administracinius nusižengimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant analogišką Administracinių nusižengimų kodekso 39 str. nuostatą dėl administracinių nuobaudų skyrimo terminų, pažymėta, kad trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju senaties terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris vis dar daromas jo paaiškėjimo metu, tai senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos, tačiau jei gaunama informacija apie jau baigtą daryti trunkamąjį teisės pažeidimą – senaties termino eiga prasideda nuo paskutinės trunkamojo teisės pažeidimo darymo dienos (kasacinė nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTE1LTUwNy8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-15-507/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-15-507/2015">2AT-15-507/2015</a>, 2022 m. kovo 29 d. nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTE5LTY0OC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-19-648/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-19-648/2022">2AT-19-648/2022</a>).

Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs atsakomybės už administracinius teisės pažeidimus (administracinius nusižengimus) taikymo konktekste, kad administracinės nuobaudos paskyrimo termino skaičiavimui svarbi yra ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo data, nes paaiškėjimo diena, jog daromas trunkamasis administracinis teisės pažeidimas, atskirais atvejais gali būti laikoma administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo diena, kai, įvertinus visus surinktus duomenis, konstatuojama, kad nustatyti veiksmai ar neveikimas atitinka konkretaus ATPK numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius (žr. LAT 2016 m. kovo 15 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTM3LTY3Ny8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-37-677/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-37-677/2016">2AT-37-677/2016</a>).

Bylos duomenimis, pažeidimo tyrimas pradėtas 2019 m. birželio 9 d. Inspekcijai teiktų įrašomų vaizdo įrašų su uždėtu juodu skydu nuotraukose užfiksuota data yra 2019 m. liepos 23 d. Pirmasis Inspekcijos sprendimas dėl pažeidimo priimtas 2019 m. spalio 8 d. Nr. 3R-883(2.13-1) „Dėl J. Ž. ir A. A. Ž. 2019-07-15 skundo“ atmetant kreipimąsi į Inspekciją kaip nepagrįstą. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. birželio 26 d. sprendimu panaikino pirminį Inspekcijos sprendimą, kuris įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2021 m. kovo 24 d. nutartimi sprendimą palikus nepakeistu. Kadangi Inspekcijai atliekant tyrimą nėra numatytas administracinio nusižengimo protokolo ar analogiško procesinio dokumento, kuriame būtų padarytos išvados dėl pažeidimo „paaiškėjimo“, surašymas, nėra teisinio pagrindo teigti, kad trunkamasis pažeidimas ir jo pabaiga paaiškėjo anksčiau kaip pirmosios instancijos teismui 2020 m. birželio 26 d. sprendimu konstatavus 2019 m. Inspekcijos sprendimą atmesti J. Ž. ir A. A. Ž. 2019-07-15 skundą nepagrįstu. Be to, pastarasis Sprendimas dėl pareiškėjos padaryto pažeidimo nustatymo priimtas 2021 m. spalio 22 d., galutinai paaiškėjus, jog atliktas trunkamasis pažeidimas. Taigi nuo to momento, kuomet buvo preliminariai įvertinta pareiškėjos veika ir kvalifikuota kaip galimas asmens duomenų apsaugos reikalavimų pažeidimas (2020 m. birželio 26 d., galutinis įvertinimas - 2021 m. spalio 22 d.) iki skundžiamo Inspekcijos sprendimo priėmimo (2022 m. sausio 6 d.) nebuvo suėjęs 2 metų senaties terminas, nustatytas ADTAĮ 32 straipsnyje.

Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reguliavimą, teismų praktiką ir bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ginčijamas Sprendimas priimtas nepažeidžiant ADTAĮ 32 straipsnio 3 dalies nustatyto senaties termino, todėl nėra pagrindo Sprendimą dėl baudos paskyrimo naikinti.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, skundžiamas sprendimas keistinas, sumažinant pareiškėjai paskirtą baudą perpus.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Taip pat teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (ABTĮ 40 str. 4 d.). Įvertinus tai, kad bauda pareiškėjai sumažinta iš esmės dėl to, kad ji savalaikiai pagal Inspekcijos raštu jai įteiktą raštą nepateikė informacijos apie įmonės veiklos rodiklius, teismas daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Skundžiamo sprendimo keitimas iš esmės yra sąlygotas aplinkybės, jog Inspekcijos prašoma informacija buvo pateikta teisminio nagrinėjimo stadijoje, po skundžiamo sprendimo priėmimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

iš dalies patenkinti pareiškėjos skundą.

Pakeisti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2022 m. sausio 6 d. sprendimu Nr. 3R-17(2.13-1.E) „Dėl administracinės baudos UAB „Pronuoma“ skyrimo“ paskirtą baudą, sumažinant ją iki 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) dydžio baudos.

Atmesti pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė

Jovita Einikienė

Agnė Stankevičienė