Administracinė byla Nr. eI2-4456-816/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01866-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 7.2.2; 41; 55.1.3
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugpjūčio 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jovita Einikienė,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Madeiva“ skundą atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl nutarimo panaikinimo (pakeitimo),
n u s t a t ė :
Pareiškėja UAB „Madeiva“ kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo iš esmės prašo panaikinti 2022 m. balandžio 8 d. Valstybinės darbo inspekcijos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) nutarimą Nr. NUĮPBJ 20366 ir priimti naują sprendimą – už Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 str. 1 dalies 1 punkte (pirmą kartą) numatytą pažeidimą pareiškėjai skirti minimalią įstatymo numatytą - 2604 (dviejų tūkstančių šešių šimtų keturių, 3 x 868 = 2604) eurų baudą.
Nurodo, kad VDI Vilniaus skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai atliko tyrimą dėl galimai nelegalaus darbo UAB „Madeiva“ (toliau – Įmonė), atlikę tyrimą ir įvertinę surinktus duomenis, VDI 2022 m. kovo 21 d., įmonei, atstovaujamai direktoriaus R. K., surašė Užimtumo įstatymo pažeidimo protokolą Nr. UPPJ 1015-0075. 2022 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. NUĮPBJ 20366 (toliau – Nutarimas), vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – UĮ) 56 straipsnio 4 dalies 3 punktu, už UĮ 56 str. 1 dalies 1 punkte (pirmą kartą) numatytą pažeidimą pareiškėjai buvo skirta 5646 eurų bauda.
Pareiškėja mano, jog Nutarimas nėra pagrįstas, neatitinka keliamų reikalavimų UĮ tikslams pasiekti. Pareiškėja nubausta už tai, kad Įmonės maitinimo paslaugų teikimo vietoje – Vilniaus privačioje gimnazijoje, adresu Grybo g. 7, Vilnius, VDI patikrinimo metu rastos virtuvės patalpose darbines funkcijas atliekančios: N. U., gim. (duomenys neskelbtini), draudėjas UAB „Madeiva", K. V., gim. (duomenys neskelbtini), nedrausta valstybiniu socialiniu draudimu, B. S., gim. (duomenys neskelbtini), nedrausta valstybiniu socialiniu draudimu, A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), nedrausta valstybiniu socialiniu draudimu, A. N., gim. (duomenys neskelbtini), drausta valstybiniu socialiniu draudimu, draudėjas UAB „Madeiva". Visos trys VDI patikrinimo metu rastos virtuvės patalpose darbines funkcijas atliekančios be darbo sutarties įforminimo moterys VDI darbuotojams paaiškino, kad atėjo pora valandų prieš patikrinimą į virtuvės patalpas pasibandyti, apsižiūrėti, ar darbo sąlygos joms tinka, pasimokyti pasiruošti darbui. Ketino galutinai susitarti dėl darbo atlygio ir kitų būtinų darbo sutarties sudarymui sąlygų. VDI inspektoriai nustatė, kad A. Š. ir B. S. iki patikrinimo dirbo po dvi valandas, K. V. dirbo nepilnas dvi dienas. Visos trys moterys jų teigimu patikrinimo dieną ketino sudaryti darbo sutartis. Pareiškėja nurodo, jog šiuo atveju nėra ginčo dėl to, kad trys moterys buvo darbo vietoje nesant sudarytos darbo sutarties, tačiau kaip matyti iš jų paaiškinimų, administracijos darbuotojų paaiškinimų – formaliai buvo atliekamos darbo funkcijos, bet jos buvo atliekamos neatlygintinai. Buvimas darbo vietoje, atlikimas darbo funkcijų neabejotinai atitinka darbo sutarties požymius, bet šioje situacijoje ypač svarbus yra atlygintinumo faktas, kuris nėra patvirtintas, o VDI inspektoriai jo neįrodinėjo.
Pažymi, jog skiriant nuobaudą pareiškėjai nebuvo įvertintos reikšmingos aplinkybės. Iš patikrinimo metu surinktos medžiagos matyti, jog A. Š. darbo funkcijas vykdė apie 2 valandas, B. S. darbo funkcijas vykdė apie 1 valandą laiko, K. V. atitinkamai dviejų dienų laike vykdė darbo funkcijas 8 valandas. Taigi visų trijų moterų darbo indėlis darbdavio naudai yra minimalus. Kuomet UĮ nuostatos imperatyviai siejamos su darbdavio naudai atliekamomis darbo funkcijomis, darbdavio neatlygintinos naudos gavimu, šiuo atveju minimalios naudos teikimas turi būti atitinkamai vertinamas. Taip pat Nutarime nepagrįstai apibendrintai, klaidingai nurodyta, kad pažeidimas truko pakankamai trumpą laiką - 2 dienas. Pažeidimų trukmė iš esmės įtakoja pažeidimo sunkumo vertinimą. Šiuo atveju kuo trumpesnį laiką buvo pažeidžiamos asmenų darbo ir socialinės teisės, tuo palankiau privaloma vertinti pažeidėjo veiksmus. Atitinkamai pažeidimo sunkumas įtakoja ir baudos dydžio klausimo sprendimą. Jau minėta aukščiau, kad nelegalaus darbo trukmė patikrinimo metu nustatyta visiškai kitokia nei nurodoma nutarime. Pareiškėja taip pat nurodo, jog skiriamos nuobaudos dydžiui įtakos turi ir tai, kad K. V., B. S. ir A. Š. šiuo metu dirba Įmonėje darbo sutarčių pagrindu, laikantis keliamų įstatymo reikalavimų. Pareiškėja teigia, jog šios išvardintos aplinkybės priimant Nutarimą nebuvo įvertintos, o jos įtakoja priimto sprendimo teisingumą.
Atsakovė VDI atsiliepimu į pareiškėjos skundą su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad VDI tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo pažeidimo bylą bei, įvertinus visas aplinkybes, tinkamai skyrė 5 646 Eur dydžio baudą, UAB „Madeiva“ pažeidus UĮ 56 str. 1 dalies 1 punktą.
Teigia, jog susiformavusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą lengvinančia aplinkybe laikytinas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuoširdus gailėjimasis nėra savitikslis dalykas - jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą nusižengimą, kaltės visišką pripažinimą, be to, gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki nusižengimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais ar tik teisme (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTIyMi0xMTIxLzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-222-1121/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-222-1121/2021">AN2-222-1121/2021</a>). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos kaltės pripažinimą sąlygojo ne nuoširdus gailėjimasis ir savo poelgio smerkimas, o VDI surinktų įrodymų, patvirtinančių jos kaltę, visuma. Pažymėtina, kad ir po VDI atlikto tyrimo, Įmonės atstovai tik iš dalies pripažino savo kaltę, didžiąją dalį nelegalaus darbo atvejų neigia, nepaisant to, kad jie yra patvirtinti dokumentine medžiaga ir akivaizdūs. Pareiškėjos laisvas, palankia kryptimi naudingas imperatyvių Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) normų traktavimas taip pat patvirtina selektyvų požiūrį į padarytų pažeidimų pripažinimą.
Pažymi, jog tai, kad piniginė sankcija yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens finansine gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Todėl prieš pažeisdama teisės normų reikalavimus atsakomybėn patraukta Įmonė privalėjo įvertinti tai, kad administracinio nusižengimo padarymas sukels neigiamas finansines pasekmes, o to nepadarius, ji prisiėmė pasekmių, kilusių jai dėl padaryto pažeidimo, riziką. Atsižvelgus į UAB “Madeiva” atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, skirtina bauda, kurios dydis atitinka UĮ 56 str. 1 d. 1 p. sankcijose numatytos baudos vidurkį.
Skundas netenkintinas.
Byloje kilo ginčas dėl dalies Nutarimo, kuriuo pareiškėjai už DK 42 straipsnio 1 ir 2 dalies ir UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimą paskirta bauda, teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad VDI Vilniaus skyriaus vyriausieji darbo inspektoriai atliko tyrimą dėl galimai nelegalaus darbo Įmonėje. Atlikę tyrimą ir įvertinę surinktus duomenis, VDI 2022 m. kovo 21 d. įmonei surašė UĮ pažeidimo protokolą Nr. UPPJ 1015-0075.
2022 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. NUĮPBJ 20366, vadovaujantis UĮ 56 straipsnio 4 dalies 3 punktu, už UĮ 56 str. 1 dalies 1 punkte numatytą pažeidimą pareiškėjai buvo skirta 5 646 eurų bauda. Nutarime nurodyta, kad pareiškėja pažeidė imperatyvias DK ir UĮ nuostatas, o būtent, esant darbo sutarties požymiams, 2022 m. vasario 11 d. nuo 06.00 val. leido Įmonėje, adresu: Grybo g. 7, Vilnius, dirbti: K. V., B. S., A. Š.. Teisės aktų nustatyta tvarka nesudarė darbo sutarčių ir nustatyta tvarka nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie K. V., B. S., A. Š. įdarbinimą mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios.
Pagal UĮ 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbinės funkcijos, kai darbdavys nustatyta tvarka nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. UĮ 56 straipsnio 4 dalies 3 punkte numatyta, kad šio įstatymo 55 straipsnyje nurodyta institucija, nustačiusi, kad darbdavys padarė šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pažeidimą, neatsižvelgdama į formalią nelegaliai dirbančio ir (ar) nelegalų darbą leidusio dirbti asmens veiklos išraišką šio įstatymo nustatyta tvarka skiria baudą darbdaviui nuo 868 (minimali bauda) iki 2 896 (maksimali bauda) eurų už kiekvieną nelegaliai dirbusį asmenį (baudos sankcijos vidurkis sudaro 1882 Eur). Šio įstatymo 57 ir 58 straipsniuose numatytų pažeidimų bylas nagrinėja ir baudas skiria VDI.
DK 42 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). DK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.
Nustatyta, kad 2022 m. vasario 11 d. nuo 6.00 val. Įmonės patalpose, adresu Grybo g. 7, Vilniuje, esant darbo sutarties požymiams, K. V., B. S., A. Š. dirbo darbus, teisės aktų nustatyta tvarka nesudarius darbo sutarčių ir nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai apie šių asmenų priėmimą į darbą. Iš bylos medžiagos matyti, kad nei darbdavys (pareiškėja), nei minėti darbuotojai negalėjo VDI inspektoriams pateikti nei rašytinių darbo sutarčių, nei kitų dokumentų, kurių pagrindu jie teisėtai dirbtų. UĮ 56 straipsnio bei DK nuostatų analizė duoda pagrindą išvadai, kad šiuo atveju pareiškėja buvo darbdavys, kuriam UĮ numatyta atsakomybė už nelegalų darbą. Ankščiau aptartų įrodymų visetas teismui duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad 2022 m. vasario 11 d. UAB „Madeiva“ įmonėje nelegaliai dirbo 3 (trys) asmenys (ABTĮ 56 straipsnis), nes tikrinimo metu darbo sutartys nebuvo pateiktos, pranešimai apie jų įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui nebuvo pateikti.
Byloje nustatyta, kad patikrinimo metu rastos virtuvės patalpose darbines funkcijas atliekančios be darbo sutarties įforminimo moterys paaiškino, kad atėjo pora valandų prieš patikrinimą į virtuvės patalpas pasibandyti, apsižiūrėti, ar darbo sąlygos joms tinka, pasimokyti pasiruošti darbui. Ketino galutinai susitarti dėl darbo atlygio ir kitų būtinų darbo sutarties sudarymui darbo sąlygų. VDI inspektoriai nustatė, kad A. Š. ir B. S. iki patikrinimo dirbo po dvi valandas, K. V. dirbo nepilnas dvi dienas. Visos trys moterys jų teigimu patikrinimo dieną ketino sudaryti darbo sutartis. Taigi iš esmės visi trys fiziniai asmenys VDI pareigūnų patikrinimo dieną pareiškėjos naudai atliko pareiškėjos joms pavestas užduotis. Taip pat pažymėtina, kad DK 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat, ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo. Taigi, ir apmokant darbuotoją arba bandant dirbti atitinkamą darbą, galioja tos pačios jau aptartose DK 42 straipsnio 2 dalies nuostatose numatytos darbo sutarties sudarymo sąlygos, kurių šiuo atveju pagal minėtų fizinių asmenų paaiškinimus, kad jie atliko pareiškėjos jiems pavestas užduotis, VDI pareigūnų patikrinimo metu užfiksuotas aplinkybes, kad asmenys realiai dirbo pareiškėjos patalpoje, užfiksavo atliktų darbų rezultatus, nesilaikė.
Pareiškėja nurodo, jog buvimas darbo vietoje, atlikimas darbo funkcijų neabejotinai atitinka darbo sutarties požymius, bet šioje situacijoje ypač svarbus yra atlygintinumo faktas, kuris nėra patvirtintas, o VDI inspektoriai jo neįrodinėjo.
Teismas atmeta šiuos pareiškėjos argumentus bei pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jeigu asmuo bendrovėje atlieka darbo funkcijas, net ir nesant jo susitarimo su darbdaviu dėl atlyginimo, tai nepaneigia darbdavio pareigos prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią, ir pabrėžiama, kad faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTg3LTg5NS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-87-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-87-895/2015">2AT-87-895/2015</a>, taip pat administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTI1LTk0Mi8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-25-942/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-25-942/2018">2AT-25-942/2018</a>).
Pareiškėja iš esmės skunde nurodo, jog priimant Nutarimą nebuvo įvertintos visos reikšmingos baudos individualizavimui aplinkybės. Pareiškėja teigia, jog visų trijų moterų darbo indėlis darbdavio naudai yra minimalus. Taip pat Nutarime nepagrįstai nurodyta, kad pažeidimas truko pakankamai trumpą laiką - 2 dienas. Pažeidimų trukmė iš esmės įtakoja pažeidimo sunkumo vertinimą. Šiuo atveju kuo trumpesnį laiką buvo pažeidžiamos asmenų darbo ir socialinės teisės, tuo palankiau privaloma vertinti pažeidėjo veiksmus. Atitinkamai pažeidimo sunkumas įtakoja ir baudos dydžio klausimo sprendimą. Pareiškėja taip pat nurodo, jog skiriamos nuobaudos dydžiui įtakos turi ir tai, kad K. V., B. S. ir A. Š. šiuo metu dirba Įmonėje, dirba darbo sutarčių pagrindu, laikantis keliamų įstatymo reikalavimų. Pareiškėja teigia, jog šios išvardintos aplinkybės priimant Nutarimą nebuvo įvertintos, o jos įtakoja priimto sprendimo teisingumą.
Teismas, įvertinęs ginčijamo Nutarimo turinį, byloje pateiktus fizinių asmenų rašytinius paaiškinimus, patikrinimo metu užfiksuotus rezultatus, surašytus administracinio pažeidimo protokolus, daro išvadą, kad ginčijamas Nutarimas atitinka galiojančios redakcijos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 10 straipsnio reikalavimus, taip pat VAĮ 3 straipsnio 5 punkte įtvirtintą viešojo administravimo principą – išsamumo, nes yra pagrįstas objektyviais duomenimis ir galiojančios teisės aktų normomis, taikomos priemonės yra pakankamai motyvuotos, nutarime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis. Kaip minėta, skundžiamas nutarimas remiasi patikrinimo vietoje užfiksuotais rezultatais, taip pat fizinių asmenų pateiktais paaiškinimais, pareiškėjos vadovo pateiktais paaiškinimais, todėl nesutiktina su pareiškėjos skunde dėstomais argumentais, kad skundžiamas nutarimas yra neišsamus ir jame neįvertintos visos reikšmingos aplinkybės. Pareiškėja savo teiginių nekonkretizavo ir nepagrindė leistinais įrodymais bei byloje nustatytų reikšmingų faktinių aplinkybių analize.
Dėl sankcijos dydžio ir proporcingumo LVAT yra išaiškinęs, kad paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, galima tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr., pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-3426/2009). UĮ 60 straipsnio 2 dalis numato, kad 55 straipsnyje nurodyta institucija, skirdama UĮ 56, 57 ir 58 straipsniuose numatytą baudą, jos dydį nustato pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdama į tai, ar yra darbdavio – juridinio ar fizinio asmens – atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimalaus dydžio. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Baudos dydžio mažinimas ar didinimas turi būti motyvuotas. UĮ 60 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad asmuo, padaręs pažeidimą, užkirto kelią žalingoms pažeidimo pasekmėms, iki pažeidimo tyrimo pradžios pažeidimą nutraukė, pripažino padaręs pažeidimą, padėjo įgaliotiems pareigūnams atlikti pažeidimo tyrimą, geranoriškai atlygino žalą, taip pat labai sunki juridinio asmens finansinė padėtis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėja pripažįsta pažeidimą, tačiau nesutinka su jai paskirta sankcija, atsižvelgus į tai, kad VDI nenustatė atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, pareiškėjas tokių irgi neįrodė, VDI pagrįstai pareiškėjai skyrė baudos sankcijos vidurkio dydžio už kiekvieną asmenį bendrą baudą, t. y. viso 5646 Eur ekonominę sankciją (1882*3 asmenys). Pažymėtina, kad sankcija turi turėti atgrasantį poveikį. LVAT savo praktikoje taip pat laikosi pozicijos, kad, nesant sunkinančių ar lengvinančių subjekto atsakomybę aplinkybių, sankcijos vidurkio skyrimas yra teisingas (LVAT 2022 m. vasario 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTk4LTUyNS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-198-525/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-198-525/2022">eA-198-525/2022</a>).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei teisinį reglamentavimą, teismas daro išvadą, kad Nutarimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikoma poveikio priemonė (ekonominė sankcija) yra motyvuota, visiškai atitinka VAĮ nuostatas. Nutarimas atitinka jo turiniui ir formai keliamus reikalavimus. Nenustatyta, kad priimant skundžiamą Nutarimą, buvo pažeistos materialinės bei procesinės teisės normos, šis Nutarimas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Atmesti pareiškėjos UAB „Madeiva“ skundą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja
Jovita Einikienė
