Administracinė byla Nr. eI2-2816-979/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00325-2022-9
Procesinio sprendimo kategorijos:. 25.8.; 55.1.3.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. rugpjūčio 3 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Pareiškėjas A. A. (toliau – ir Pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas:
1.1. panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir LAGK) 2022 m. sausio 10 d. sprendimą Nr.21R-9(AG-818/06-2021) (toliau – ir Sprendimas);
1.2. panaikinti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2021 m. lapkričio 3 d. rašto Nr.S-333 (toliau – ir Raštas) dalį, kurioje nesuteikta informacija, kokių kalbų tekstams yra skirta programa „PlagScan“, o pareiškėjui kaip tyrėjui atsisakyta sudaryti sąlygas naudotis instrumentu „PlagScan“, suteikti (išduoti) prieigos informaciją;
1.3. įpareigoti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolierių (toliau – ir Kontrolierius) iš naujo išnagrinėti 2021 m. spalio 4 d. prašymą suteikti informaciją, kokių kalbų tekstams yra skirta programa „PlagScan“, o pareiškėjui kaip tyrėjui sudaryti sąlygas naudotis instrumentu „PlagScan“, suteikti (išduoti) prieigos informaciją įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka per teismo nustatytą terminą.
2. Pareiškėjas reikalavimus grindžia tuo, kad:
2.1. Kontrolierė L. T. (toliau – ir Kontrolierė) Raštu iš esmės atsisakė suteikti informaciją, kokių kalbų tekstams yra skirta programa „PlagScan“, ir pareiškėjui, kaip tyrėjui, atsisakė sudaryti sąlygas naudotis instrumentu „PlagScan“ bei suteikti (išduoti) prieigos informaciją.
2.2. Kontrolierė tarnybos 2021 m. rugsėjo 29 d. raštu Nr.S-294 (toliau – ir 2021 m. rugsėjo 29 d. Raštas) nesuteikė informacijos ir neatsakė į klausimą, kokių kalbų tekstams yra skirta programa „PlagScan“, kai tuo tarpu prašyme suteikti informaciją pareiškėjas nurodė, kad pats Kontrolierius susirado ir remiasi publikacija „Testing of Support Tools for Plagiarism Detection“, kurioje skelbiama, kad programa „PlagScan“ veikia anglų ir italų kalbomis. Kontrolieriaus nenoras atsakyti į klausimą yra nesąžiningas, neskaidrus bei kelia abejones dėl programa „PlagScan“.
2.3. Kontrolierius, pripažindamas savo veiklos neteisėtumą, pagal pareiškėjo prašymą tik pastaruoju metu atliko dar 2019 metais sudarytos sutarties dėl programos „PlagScan“ įgijimo vertimus į lietuvių kalbą. Sutarties ir jos priedų vertimai neatskleidžia, programos „PlagScan“ naudojimo galimybes.
2.4. Kontrolierius pareiškėjo atžvilgiu naudojo programą „PlagScan“. Pareiškėjas nori įsitikinti, kaip programa „PlagScan“ veikia ir ką gali. Iš LAGK pateiktų sutarčių vertimų neįmanoma įvertinti programos funkcionalumo ir kitų parametrų, jei tekstui kalba yra nebesvarbi ir nebereikšminga.
2.5. Kontrolierius nenurodė, kur ir koks veiklos pobūdis ar aptarta informacija yra įtvirtinta kaip naudojimosi instrumentu „PlagScan“ pagrindas. Laiko, kad turėjo plačiau pakomentuoti savo propaguojamos programos „PlagScan“ galimybes, parametrus ir funkcionalumą, kadangi priešingu atveju, galima manyti, kad programa „PlagScan“ yra simbolių sutapčių nustatymo programa, taikytina ne tik arabų, kinų ar japonų kalbomis parengtiems tekstams, bet ir emotikonams.
2.6. Kontrolierė Rašte suteikinėjamą teisę naudotis instrumentu „PlagScan“ (prieigos informacijos išdavimą) sieja su veiklos pobūdžiu, taip pat mokslo ir studijų institucijų pateikta informacija. Teigia, kad nesuprantama, kokiuose registruose pareiškėjo buvimas tokias sąlygas sudarytų ir ar iš tiesų sudarytų.
2.7. Kontrolierė Rašte teigia, kad pareiškėjas nenurodė pagrindo, kuriuo prašo suteikti prieigą naudotis programa „PlagScan“ kaip tyrėjas, nepateikė savo tyrėjo statusą patvirtinančių duomenų. Kontrolierius nenurodė pagrindų, koks teisės norminis aktas pareiškėjui kaip mokslininkui draudžia suteikti prieigą naudotis programa „PlagScan“. Nepagrįstai teigiam, kad naudojimosi programa „PlagScan“ įgyvendinimas siejamas su mokslo ir studijų institucijų žurnalų redaktoriais, tačiau tokie ketinimai neatitinka realybės ir prasilenkia su tikrove.
2.8. LAGK Sprendime nurodoma, kad prieiga prie programos „PlagScan“ gali būti suteikiama tik akademinės bendruomenės nariams – šiai bendruomenei priklausantiems tyrėjams, tačiau, pareiškėjo nuomone, tai yra išvestinė interpretacija, o tokia nuostata jokiame teisės norminiame akte įtvirtinta nėra.
2.9. Programa „PlagScan“ yra Kontrolieriaus instrumentas tyrimuose prieš asmenis, įskaitant ir pareiškėją, tačiau kur ir kaip galima būtų tokią valstybės lėšomis diegiamą sistemą naudoti informacija yra įslaptinta, o galimybės visuomenei taip pat nesudaromos, nors tokius procesus inicijuoja Kontrolierius, teisė naudotis „PlagScan“ įgyta už valstybės biudžeto lėšas, o pareiškėjo atžvilgiu Kontrolierė programą „PlagScan“ taikė tuo metu, kai pareiškėjas nebuvo akademinės bendruomenės narys. Paaiškina, jog būtent tai yra nesąžininga, nes pareiškėjo atžvilgiu programą „PlagScan“ taiko ir pareiškėjo prašo jos rezultatus komentuoti, tačiau pareiškėjui teisės naudotis programa „PlagScan“ nesuteikia.
2.10. Kontrolierius sąmoningai jokios tvarkos, kriterijų ir aiškių sąlygų, kaip reikėtų tenkinti dėl teisės naudotis tokia programa „PlagScan“ įgijimo, tam būtinų ir aiškių reikalavimų, nenustato, nes tokiu atveju sudaromos galimybės manipuliuoti reikalavimais.
2.11. Kontrolierius neteikia informacijos ir nenurodo, kad programa „PlagScan“ naudojasi, į ką galima būtų kreiptis ir pasinaudoti tokia programa, kaip naudoti programą. Nėra jokių duomenų, nenurodytas joks teisinis pagrindas, dėl ko prašomos galimybės sudarymas pareiškėjui ir/ar visuomenei (mokslininkams) yra negalimas.
2.12. Kontrolierė Raštu pareiškėjo 2021 m. spalio 4 d. prašymo aptariamoje dalyje išsamiai ir visapusiškai neišnagrinėjo, tikslios prašytos informacijos nesuteikė, teisės naudotis instrumentu „PlagScan“ nepaneigė. Prašymo dalyje dėl teisės naudotis instrumentu PlagScan tinkamai neišnagrinėjo.
2.13. Administracinių ginčų komisija, priimdama sprendimą dėl Pareiškėjo skundo, neatskleidė ginčo esmės, netinkamai nustatė bei taikė teisės normas, todėl sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.
3. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo skundas dėl Tarnybos sprendimo panaikinimo nepagrįstas. Nesutikimą grindžia tuo, kad:
3.1. Tarnyba nepažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 7 straipsnio 1 dalies 1 papunktyje nustatytos pareigos teikti turimą informaciją, informacijos neteikė dėl objektyvių priežasčių, t. y. prašomos informacijos netur4jo, kadangi nebuvo rengėja ir valdytoja. Tekstų sutapčių nustatymo sistemos (programos) „PlagScan“ 2020 m. spalio 20 d. sudarytoje su tiekėjais (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir techninėje specifikacijoje nebuvo nurodoma, kokių kalbų tekstams programa yra skiriama.
3.2. Tarnyba 2021 m. rugsėjo 29 d. Rašte ir skundžiamame Rašte į prašymą suteikti informaciją, „Kokių kalbų tekstams yra skirta programa PlagScan“, pareiškėjui pateikė žinomą informaciją, t. y. kokius reikalavimus Tarnyba kėlė (šiuo atveju nekėlė) siekdama įgyti tekstų sutapčių nustatymo sistemą (programą).
3.3. Tarnyba, atsakydama į pareiškėjo prašymą, kuriuo prašė suteikti prieigą prie tekstų sutapčių nustatymo sistemos (programos) „PlagScan“, nesiekė paneigti (ir to nedarė) pareiškėjo teisės įgyti teisę naudotis tekstų sutapčių nustatymo sistema (programa) „PlagScan“, neatsisakė suteikti prieigos (galimybės naudotis) prie tekstų sutapčių nustatymo sistemos (programos) „PlagScan“. Atsakyme išsamiai ir aiškiai nurodyta, kokiu būdu buvo kreiptasi į mokslo ir studijų institucijas vertinant poreikį gauti prieigą prie tekstų sutapčių nustatymo sistemos (programos) (tiekėjas poreikio vertinimo metu nebuvo žinomas), taip pat pateikė informaciją, į ką buvo atsižvelgiama suteikiant prieigą prie minėtos sutapčių nustatymo sistemos (programos) „PlagScan“.
3.4. Tarnybos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas (toliau – ir MSĮ) ir Tarnybos nuostatai, todėl Tarnyba nurodė, kad „tyrėjai yra atitinkamos mokslo ir studijų institucijos akademinės bendruomenės nariai“, be kita ko, pasinaudojusi turima prieiga prie Studentų ir Pedagogų registrų, nustatė, kad pareiškėjas „2021 m. lapkričio 3 d. duomenimis“ nebuvo „nei vienos Lietuvos mokslo ir studijų institucijos akademinės bendruomenės narys.“ Pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos pateikti jo kaip tyrėjo statusą pagrindžiančią informaciją, tačiau jos neteikė.
3.5. VAĮ 3 straipsnio 6 ir 9 dalyje įtvirtinti principai ir teigia, kad kontrolieriaus žinojimas ar numanymas, kad fizinis asmuo turi mokslo laipsnį savaime nesuteikia galimybės suteikti tokiam asmeniui teises, kurioms įgyti yra keliami teisės aktais nustatyti reikalavimai.
3.6. Pareiškėjas, įrodydamas savo kaip tyrėjo statusą, ne tik turėjo pagrįsti akademinės bendruomenės nario faktą, bet ir pateikti išsamią informaciją apie planuojamą tyrimą ir jį patvirtinančius dokumentus.
3.7. Pareiškėjo prašymas „dėl teisės naudotis instrumentu PlagScan iš esmės tinkamai neišnagrinėtas“, kadangi pareiškėjui buvo išsamiai paaiškinta, kokioms aplinkybėms esant jo prašymas suteikti jam prieigą prie tekstų sutapčių nustatymo sistemos (programos) „PlagScan“ būtų svarstomas, tačiau pats pareiškėjas nesuteikė reikiamos informacijos.
3.8. LAGK, nagrinėdama 2021 m. lapkričio 29 d. pareiškėjo skundą, vertino, ar Raštas atitiko VAĮ ir Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo (toliau – ir TGIĮ) nuostatas, taip pat vertino pateiktus faktus, kurie pagrindė pareiškėjui raštu pateiktos informacijos apimtį.
3.9. LAGK vertino ir Tarnybos veiklos apimtis, kurios lėmė atsakymo dėl pareiškėjo galimybės įgyti prieigą prie tekstų sutapčių nustatymo programos „PlagScan“.
3.10. LAGK Tarnybos Raštu teiktą atsakymą į 2021 m. spalio 4 d. pareiškėjo prašymo 1.3 papunktyje ir 2 punkte pateiktus prašymus vertino kaip motyvuotą, atitinkantį VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktų nuostatas, todėl pagrindo naikinti Raštą nenustatė.
k o n s t a t u o j a :
4. Ginčas kilo dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022 m. sausio 10 d. sprendimo Nr. 21R-9(AG-818/06-2021) ir Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos 2021 m. lapkričio 3 d. rašto Nr. S-333, dalyje, kuria nesuteikta informacija, kokių kalbų tekstams yra skirta programa PlagScan ir pareiškėjui, kaip tyrėjui, atsisakyta sudaryti sąlygas naudotis instrumentu PlagScan teisėtumo ir pagrįstumo.
5. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatytos šios esminės bylos aplinkybės:
5.1. pareiškėjas 2021 m. spalio 4 d. kreipėsi į atsakovę prašydamas: 1) suteikti informaciją, kokių kalbų tekstams yra skirta programa PlagScan; 2) jam kaip jaunam tyrėjui sudaryti sąlygas naudotis instrumentu (programa) PlagScan, suteikti (išduoti) prieigos informaciją; 3) pateikti Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje skelbiamų sutarčių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir pasiūlymo (duomenys neskelbtini) įstatymų nustatyta tvarka įformintus vertimus į lietuvių kalbą.
5.2. Atsakovė 2021 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. S-333 pateikė atsakymą į pareiškėjo 2021 m. spalio 4 d. Prašymą.
5.3. Pareiškėjas, nesutikdamas 2021 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. S-333, 2021 m. lapkričio 29 d. kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, prašydamas: 1) panaikinti Kontrolieriaus tarnybos 2021 m. lapkričio 3 d. raštą Nr. S-333 dalyje, kuria nesuteikta informacija, kokių kalbų tekstams yra skirta programa PlagScan, o jam kaip tyrėjui atsisakyta sudaryti sąlygas naudotis instrumentu PlagScan, suteikti (išduoti) prieigos informaciją, bei įpareigoti Kontrolierių išnagrinėti pareiškėjo 2021 m. spalio 4 d. prašymą suteikti informaciją, kokių kalbų tekstams yra skirta programa PlagScan, o jam kaip tyrėjui sudaryti sąlygas naudotis instrumentu PlagScan, suteikti (išduoti) prieigos informaciją įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka per Lietuvos administracinių ginčų komisijos nustatytą terminą; 2) iš atsakovo išreikalauti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus sudarytas sutartis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir pasiūlymą (duomenys neskelbtini) dėl PlagScan su vertimais į lietuvių kalbą.
5.4. Lietuvos administracinių ginčų komisija 2022 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. 21R-9(AG-818/06-2021) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
6. Pareiškėjas, nesutikdamas su Tarnybos 2021 m. lapkričio 3 d. Raštu dalyje dėl atsisakymo suteikti informaciją apie instrumento PlagScan naudojimą ir sudaryti sąlygas naudotis, Lietuvos administracinių ginčų komisijos, 2021 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. 21R-9(AG-818/06-2021), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
7. Pareiškėjo teigimu, Tarnyba nepagrįstai atsisakė suteikti informaciją apie instrumento PlagScan naudojimą ir be pagrindo nesudarė sąlygų naudotis instrumentu PlagScan.
8. Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatomos veiklos, kurias privalo vykdyti visi viešojo administravimo subjektai. Šio straipsnio 1 dalies 1 papunktis nurodo, kad viešojo administravimo subjektas „teikia asmenims įstatymų nustatytą viešojo administravimo subjekto turimą informaciją;”.
9. Teisės gauti informaciją įstatymo 1 straipsnis nurodo, kad šio įstatymo tikslas „nustatyti asmenų teisės gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių, viešųjų įstaigų ar šių subjektų asociacijų, regionų plėtros tarybų informaciją apie jų veiklą bei šių institucijų ir kitų juridinių asmenų, nurodytų šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte duomenis, kuriais jie disponuoja ir (ar) kuriuos jie tvarko vykdydami viešojo administravimo įgaliojimus, suteiktus Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka, kituose įstatymuose nustatytas funkcijas, įskaitant viešųjų paslaugų teikimo funkcijas (toliau – ir viešoji funkcija), ir kuriuos būtų galima pakartotinai naudoti komerciniams arba nekomerciniams tikslams, įgyvendinimo priemones ir tvarką.“ Teisės gauti informaciją įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje pateikiami viešojo administravimo subjekto valdomų duomenų teikimo principai. Vadovaujantis minėtu Teisės gauti informaciją įstatymo straipsniu viešojo administravimo subjektas, teikdamas duomenis privalo vadovautis šiais principais: „1) duomenų išsamumo – pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys duomenys; 2) duomenų tikslumo – pareiškėjui teikiami duomenys turi atitikti institucijos ar valstybės valdomo subjekto disponuojamus duomenis; 3) teisėtumo – institucijos ir valstybės valdomo subjekto veiksmai teikiant duomenis grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais norminiais teisės aktais; 4) objektyvumo – institucijos ir valstybės valdomo subjekto darbuotojai, teikdami duomenis, turi būti nešališki ir objektyvūs; 5) pagalbos – pareiškėjams teikiama pagalba įgyvendinant teisę gauti duomenis; 6) duomenų prieinamumo – sudaromos palankios sąlygos pareiškėjams naudoti duomenis neatsižvelgiant į jų veiklos tikslus ir teisinę formą, o prireikus nustatomos tik būtiniausios teisinės, techninės ir (arba) finansinės duomenų teikimo pareiškėjams sąlygos; 7) abipusio naudojimo – institucija ir valstybės valdomas subjektas pareiškėjui pateiktus duomenis prireikus vėliau naudoja patys; 8) nediskriminavimo – duomenų pakartotinio naudojimo sąlygos turi būti tokios, kad būtų nediskriminuojami pareiškėjai, naudojantys duomenis tam pačiam (komerciniam arba nekomerciniam) tikslui.“
10. Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmenų prašymus ir skundus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas taisykles. Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875, 35 punkte nustatyta, kad atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį: į prašymą suteikti administracinę paslaugą - išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, - atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.1 papunktis); į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (Nuo 2021 m. liepos 17 d. įsigaliojo nauja redakcijos Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymas) nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.2 papunktis); į prašymą priimti administracinį sprendimą - atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.3 papunktis); į kitus prašymus - atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.4 papunktis).
11. Teisės gauti informaciją įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog institucijos ir valstybės valdomi subjektai privalo teikti pareiškėjams ar jų atstovams duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, išskyrus šio įstatymo ir kitų įstatymų nustatytus atvejus. Institucija ir valstybės valdomas subjektas, teikdami duomenis, įskaitant pakartotiniam naudojimui skirtus duomenis, vadovaujasi, be kitų, duomenų išsamumo principu, reiškiančiu, jog pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys duomenys (Teisės gauti informaciją įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
12. Nurodytas reglamentavimas reiškia, kad įstaigos turi pareigą teikti asmenims informaciją, kuri gauta ir tvarkoma bei kuria jos disponuoja vykdydamos viešojo administravimo įgaliojimus, tame tarpe viešąsias funkcijas. Teikti duomenis atsisakoma tik tuo atveju, jei jie patenka į Teisės gauti informaciją įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje išvardintų neteiktinų duomenų kategoriją. Toks atsisakymas turi būti tinkamai motyvuotas, t. y. sprendimas neteikti prašomų duomenų turi būti pagrįstas ir atitikti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5, 6 punktų nuostatas (jame turi būti nurodytas tinkamas teisinis ir faktinis pagrindas, sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės ir motyvai).
13. Vadovaujantis Teisės gauti informaciją įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu duomenų tikslumo principu, kuris nustato, jog teiktini duomenys turi atitikti institucijos ar valstybės valdomo subjekto disponuojamus duomenis, darytina išvada, jog Tarnyba galėjo remtis tik tokia informacija, kuri yra oficialiai pateikta Tarnybai. Atsakovė, atsakydama į pareiškėjo Prašymo 1.3 papunktyje pateiktą klausimą kokių kalbų tekstams yra skirta programa „PlagScan", Rašte nurodė, jog jau 2021 m. rugsėjo 29 d. raštu pareiškėjui atsakė, kad Tarnyba nenustatė tekstų sutapčių patikros nustatymo paslaugų teikėjams kalbų įvairovės kaip vieno iš vertinamųjų kriterijų; įsigyjant tokias paslaugas, svarbus sistemos (programos) funkcionalumas, šaltinių, su kuriais lyginamas įkeltas tekstas, mastas ir kiti parametrai.
14. Tarnybos, kaip perkančiosios organizacijos, atliktos paslaugos „Tekstų sutapčių nustatymo (vertinimo sistema)“ pirkimo dokumentuose: pasiūlyme (duomenys neskelbtini), 2020 m. spalio 9 d. Techninių specifikacijų, skirtų teksto atitikimo programinei įrangai įsigyti, formoje Nr. S-263, sutartyje (duomenys neskelbtini) ir jos priede „Funkcinės plagiato tikrinimo charakteristikos“ bei sutartyje (duomenys neskelbtini) nėra duomenų apie tai kokių kalbų tekstai naudojami Programoje. Tarnyba nedisponavo pareiškėjo prašoma pateikti informacija ir negalėjo už paslaugos tiekėją (duomenys neskelbtini) atsakyti kokių kalbų tekstams skirta Programa.
15. Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 14 straipsnio 2 dalį valstybės mokslo ir studijų politiką pagal šiame ir kituose įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytą kompetenciją, be kita ko, įgyvendina Kontrolierius, Vyriausybės ir švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos, mokslo ir studijų institucijos Tarnybos nuostatuose nustatyta, kad Tarnybos veiklos sritis - užtikrinti kontrolieriui pavestų uždavinių įgyvendinimą, tame tarpe: skatinti mokslo ir studijų institucijas laikytis akademinės etikos ir procedūrų (12.1 papunktis); bendradarbiauti su mokslo ir studijų institucijomis sprendžiant su akademinės etikos ir procedūrų pažeidimais susijusias problemas (12.3 papunktis); prisidėti prie mokslo ir studijų kokybės, puoselėjant akademinės atsakomybės principus ir etiškas mokslines praktikas, taikant plagijavimo, neteisėto kopijavimo ar kitokio kitų asmenų sukurtų intelektinės nuosavybės rezultatų neteisėto naudojimo, taip pat mokslinių tyrimų duomenų padirbinėjimo, klastojimo arba manipuliavimo jais prevencijos priemones (12.6 papunktis).
16. Kontrolieriaus tarnybos veiklos rūšys - užtikrinti nuostatuose numatytą kontrolieriaus veiklą. Kontrolierius, vykdydamas jam pavestus uždavinius, be kita ko, bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių institucijomis, tarnybomis ir organizacijomis, taip pat su tarptautinėmis organizacijomis, kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis, nagrinėjant akademinės etikos ir procedūrų pažeidimų atvejus, pasitelkia akademinius tinklus keistis informacija apie akademinės etikos pažeidimus, pirmiausia plagijavimo ir kitus intelektinės nuosavybės teisių pažeidimus, susijusius su neteisėtu mokslo ar meno rezultatų panaudojimu, taip pat mokslinių tyrimų duomenų padirbinėjimo, klastojimo arba manipuliavimo jais atvejus (Tarnybos nuostatų 13.5 papunktis).
17. Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, jog mokslininkas yra tyrėjas, turintis mokslo daktaro laipsnį (16 dalis); mokslo ir studijų institucijų personalas - mokslo ir studijų institucijų dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai, administracija ir kiti darbuotojai (17 dalis); tyrėjas - aukštąjį išsilavinimą turintis asmuo, plėtojantis pažinimą, konceptualizuojantis ar kuriantis naujus produktus, procesus, metodus ir sistemas arba vadovaujantis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros projektams (28 dalis). Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 60 straipsnio 1 dalį akademinę bendruomenę sudaro mokslo ir studijų institucijų studentai, dėstytojai, mokslo darbuotojai, kiti tyrėjai ir profesoriai emeritai, mokslininkai emeritai, kiti darbuotojai, tiesiogiai dalyvaujantys mokslo ir (ar) studijų veikloje.
18. Bylos duomenimis Tarnyba 2019 m. gegužės 22 d. raštais Nr. S-112, Nr. S-113 ir Nr. S-114 kreipėsi į mokslo ir studijų institucijas (toliau - ir MSI) informavo, kad Tarnyba, atsižvelgusi į MSI pateiktą informaciją ir įvertinusi savo galimybes, svarsto teikti prieigą prie teksto sutapčių nustatymo sistemų MSI žurnalų redaktoriams. Tarnyba prašė informuoti apie MSI paskirtą atsakingą asmenį, koordinuojantį prieigą prie teksto sutapčių nustatymo sistemų MSI vartotojams. MSI, kurios informavo apie ketinimus naudotis tekstų sutapčių nustatymo sistema (programa), buvo suteikta individuali MSI prieiga prie „PlagScan“. Galimybė naudotis tekstų sutapčių nustatymo sistema suteikta atsižvelgiant į MSI veiklos pobūdį (mokslo ir (ar) studijų veikla, kurios metu yra teikiamas išsilavinimas baigiamųjų ir kitų darbų (dažniausiai rašto) įvertinimo pagrindu, rengiamos mokslo publikacijos ir pan.), taip pat atsižvelgiant į MSI pateiktą informaciją apie poreikį gauti prieigą prie tekstų sutapčių nustatymo sistemų, akademinės bendruomenės narių pareigą laikytis akademinės etikos ir įgyvendinant kontrolieriui nustatytus uždavinius.
19. Nagrinėjant Pareiškėjo 2021 m. lapkričio 3 d. raštą Nr. S-333, Tarnyba kėlė klausimą, kokiu pagrindu pareiškėjas, kaip tyrėjas, prašo suteikti prieigą prie Programos, kadangi nebuvo pateikti tyrėjo statusą patvirtinantys duomenys. Pareiškėjas nenurodė, kokiu pagrindu prašo suteikti prieigą (galimybę naudotis) prie Programos kaip tyrėjui, nepateikė tyrėjo statusą patvirtinančių duomenų. Studentų ir Pedagogų registrų (toliau - ir SP registras) 2021 m. spalio 3 d. duomenimis pareiškėjas nėra Lietuvos MSI akademinės bendruomenės narys, atitinkamai, Tarnyba negali fiziniams asmenims suteikti galimybės naudotis Tarnybos ištekliais be teisinio pagrindo. Tyrėjai yra atitinkamos MSI akademinės bendruomenės nariai. Nacionalinės švietimo agentūros valdomi SP registrai laikytini vienu iš oficialių būdų įsitikinti, ar pareiškėjas yra tyrėjas, kurio sąvoką apibrėžia Mokslo ir studijų įstatymas. Pareiškėjas, įrodydamas savo kaip tyrėjo statusą, ne tik turėjo pagrįsti akademinės bendruomenės nario faktą, bet ir pateikti išsamią informaciją apie planuojamą tyrimą ir tai patvirtinančius dokumentus.
20. Tarnyba nesiekė paneigti pareiškėjo teisės įgyti galimybę naudotis Programa. Tarnyba Programą įsigijo siekdama įgyvendinti Tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutarimu Nr. XI-1583, 12 punkto 1, 3 ir 6 papunkčiuose ir 13 punkto 5 papunktyje nustatytus veiklos uždavinius: 1) skatinti mokslo ir studijų institucijas laikytis akademinės etikos ir procedūrų; 3) bendradarbiauti su mokslo ir studijų institucijomis sprendžiant su akademinės etikos ir procedūrų pažeidimais susijusias problemas; 6) prisidėti prie mokslo ir studijų kokybės, puoselėjant akademinės atsakomybės principus ir etiškas mokslines praktikas, taikant plagijavimo, neteisėto kopijavimo ar kitokio kitų asmenų sukurtų intelektinės nuosavybės rezultatų neteisėto naudojimo, taip pat mokslinių tyrimų duomenų padirbinėjimo, klastojimo arba manipuliavimo jais prevencijos priemones. Tarnyba, vadovaudamasi Mokslo ir studijų įstatymu ir Tarnybos nuostatais, nurodė, jog tyrėjai yra atitinkamos MSI akademinės bendruomenės nariai, bei, kad pagal SP registrus pareiškėjas nėra Lietuvos MSI akademinės bendruomenės narys. Tarnyba, kaip priemonę, savo veiklos vykdymui bei Kontrolieriaus uždavinių įgyvendinimo užtikrinimui, įsigijo paslaugą - suteikiamą paskyrą prisijungti prie Programos ir, būtent, Tarnyba yra šios Programos, kaip paslaugos, pirkėja (perkančioji organizacija). Tarnyba, vadovaudamasi tiek Mokslo ir studijų įstatymu, tiek Tarnybos nuostatais, turi teisę nuspręsti kam suteikti individualią prieigą naudotis Programa
21. Tarnybos veikla, apimanti Kontrolieriui pavestų uždavinių įgyvendinimą, yra neatsiejama nuo MSI skatinimo laikytis akademinės etikos ir procedūrų veiklos bei tarpusavio glaudaus bendradarbiavimo. Tyrėjai priskiriami MSI personalui, kuris yra sudėtinė akademinės bendruomenės dalis.
22. Pareiškėjas Tarnybai ir Komisijai nepateikė duomenų, pagrindžiančių jo priklausymą akademinei bendruomenei bei, kad jis yra tyrėjas. Atsakovė Rašte pareiškėjui išaiškino, kokiu būdu bei pagrindu ir kam nusprendė suteikti prieigą prie Programos, nurodė atsisakymo suteikti pareiškėjui prieigą prie Programos priežastis. Tarnyba iš esmės tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo Prašymo 2 punkte pateiktą prašymą suteikti prieigą naudotis Programa.
23. Komisija, nagrinėdama 2021 m. lapkričio 29 d. Pareiškėjo skundą, vertino, ar Tarnybos Raštas atitiko Viešojo administravimo įstatymo ir Teisės gauti informaciją įstatymo nuostatas, taip pat vertino pateiktus faktus, kurie pagrindė pareiškėjui raštu pateiktos informacijos apimtį. Komisija vertino ir Tarnybos veiklos apimtis, kurios lėmė atsakymo dėl pareiškėjo galimybės įgyti prieigą prie tekstų sutapčių nustatymo programos PlagScan. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, jog Komisija Tarnybos 2021 m. lapkričio 3 d. raštu Nr. S-333 teiktą atsakymą į 2021 m. spalio 4 d. Pareiškėjo prašymo 1.3 papunktyje ir 2 punkte pateiktus prašymus tinkamai vertino kaip motyvuotą, atitinkantį teisės aktų nuostatas, todėl pagrįstai nenustatė pagrindo naikinti 2021 m. lapkričio 3 d. raštą Nr. S-333.
24. Pažymėtina, kad vien tai, jog pareiškėjas nesutinka su ginčijamą Raštą priėmusios atsakovės išdėstytu nuostatų aiškinimu ir taikymu, nėra pagrindo tokio Rašto laikyti neatitinkančiu teisės aktų reikalavimų bei Administracinių ginčų komisijos sprendimą naikinti.
25. Tokiu atveju, išvestinis pareiškėjo reikalavimas - įpareigoti Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolierių iš naujo išnagrinėti 2021 m. spalio 4 d. prašymą suteikti informaciją, kokių kalbų tekstams yra skirta programa PlagScan, o pareiškėjui, kaip tyrėjui, sudaryti sąlygas naudotis instrumentu PlagScan, suteikti (išduoti) prieigos informaciją įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka per teismo nustatytą terminą, negali būti tenkinamas.
26. Teismas konstatuoja, kad atsižvelgiant į nurodytų ir nustatytų faktinių aplinkybių visumą bei teisės aktų nuostatas, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
27. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose dėstė daugiau argumentų dėl ginčijamų viešo administravimo subjekto priimtų sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A-261-3555/2011).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 22 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo A. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr.21R-382 (AG-309/05-2021) palikti nepakeistą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė