Dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI3-2164-979/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04910-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 29.7.; 55.1.3.;

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 3 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą pareiškėjai (duomenys neskelbtini) dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Atsakovė Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba, atsakovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama:

1.1. panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. 21R-791 administracinėje byloje Nr. AG-751/04-2021 (toliau – ir Sprendimas)

1.2. pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą dėl Užimtumo tarnybos prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 m. spalio 1 d. įsakymo Nr.V1(19.1)-4722 „Dėl remiamo įdarbinimo priemonės dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo“ panaikinimo dalyje atmesti.

2. Atsakovė nesutikimą su priimtu AGK Sprendimu girdžia tuo, kad:

2.1. pareiškėja 2021 m. rugsėjo 26 d. pateikė Užimtumo tarnybai prašymą išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui už 2021 m. rugpjūčio mėnesį prastovoje buvusius darbuotojus, kuriems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova ir kitus nurodytus dokumentus.

2.2. Paaiškina, jog išnagrinėjus pareiškėjos pateiktus dokumentus buvo priimtas sprendimas neskirti (duomenys neskelbtini) Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui už 2021 m. rugpjūčio mėnesį prastovoje buvusį darbuotoją (R. D.), kuriam pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju buvo paskelbta prastova. Prastovų subsidija nebuvo skirta dėl to, kad pareiškėja neatitiko Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatyto reikalavimo, t. y. DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka neinformavo Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) apie (R. D.) prastovos paskelbimą. Taigi, prastova (R. D.) buvo paskelbta 2021 m. liepos 1 d., o pareiškėja informavo VDI apie prastovos paskelbimą šiam darbuotojui 2021 m. rugpjūčio 13 d., nors turėjo informuoti 2021 m. liepos 2 d.

2.3. Atsakovė pažymi, kad palaiko savo 2021 m. lapkričio 15 d. atsiliepime į (duomenys neskelbtini) skundą, skundo nepagrįstumo ir neteisėtumo nurodytus argumentus ir motyvus, todėl pakartotinai dėl jų nepasisako, o tik papildomai akcentuoja Komisijos Sprendime išdėstytų teiginių nepagrįstumą.

2.4. Sutinka su Komisijos nuomone, jog nebuvo vertinamas Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 m. lapkričio 11 d. įsakymas Nr. VI(19.1)- 5030 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonės dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui įgyvendinimo“, kuriuo neskirta subsidija už 2021 m. rugpjūčio mėnesį prastovoje buvusius užimtus asmenis: A. C. ir D. V., kadangi pareiškėja reikalavimo, jog atsakovė buvo priėmusi įsakymą ne dėl visų prašyme nurodytų darbuotojų, skunde nekėlė.

2.5. Atsakovė rėmėsi pranešimų apie paskelbtas prastovas teikimo Valstybinei darbo inspekcijai tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. EV- 92 „ Dėl pranešimų apie paskelbtas prastovas teikimo Valstybinei darbo inspekcijai tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir VDI aprašas)

2.6. Atsakovė nesutinka su Komisijos vertinimu, jog nors pareiškėja ir pažeidė DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą reikalavimą ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo informuoti VDI, tačiau sutiko su pareiškėjo skunde išdėstyta pozicija ir vertino, jog šis terminas savo esme yra procedūrinio pobūdžio ir negali sukelti tokių teisinių pasekmių kaip naikinamasis, nes šį terminą praleidęs darbdavys nėra atleidžiamas nuo pareigos apie paskelbtą prastovą informuoti VDI. Nurodo, jog DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostata, priimta 2020 m. kovo 31 d. DK 47 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIII-2832, galioja jau nuo 2020 m. balandžio 8 d., o VDI aprašas nustato konkrečius reikalavimus, susijusius su pranešimuose dėl darbuotojui ar darbuotojų grupei paskelbtos prastovos teikiamais duomenimis (be kita ko, keliamas reikalavimas nurodyti ir paskelbtos prastovos laikotarpį), kurie yra būtini prastovų kontrolei užtikrinti bei siekiant išvengti galimo piktnaudžiavimo paskelbtomis prastovomis DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju ir valstybės mokamomis subsidijomis darbo užmokesčiui.

2.7. Teigia, jog Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas (toliau – ir įstatymų leidėjas), įtvirtindamas minėto straipsnio pakeitimus, siekė aiškiai nustatyti, jog teisę į subsidiją darbo užmokesčiui prastovų, paskelbtų dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino laikotarpiu, įgyja darbdavys, išlaikantis darbo vietą, nustatyta tvarka paskelbęs prastovą ir nuo 2021 m. liepos 1 d. kartu su Prašymu dėl subsidijos už prastovą skyrimo pateikęs duomenis, įrodančius, jog teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais apie paskelbtą prastovą informavo VDI (Aprašo 208 punktas; Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalis). Įstatymų leidėjas nuo 2021 m. liepos 1 d. sugriežtino reikalavimus darbdaviams, siekiantiems gauti subsidiją, reglamentuodamas, kad darbdaviai ne tik turi išlaikyti darbo vietas, bet ir per vieną darbo dieną nuo prastovos darbuotojams paskelbimo informuoti VDI. Pabrėžia, jog Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje ne tik nėra įtvirtinta galimybė jog subsidija būtų mokama, darbdaviui pavėluotai pateikus pranešimą VDI apie prastovos paskelbimą, tačiau nenumatyta ir tai, jog subsidija mokama nuo pranešimo apie prastovos paskelbimą pateikimo VDI dienos.

2.8. Pažymi, jog teisės aktai, reglamentuojantys prastovų subsidijos skyrimą ir mokėjimą nenumato išimčių, kurioms esant subsidija darbo užmokesčiui gali būti mokama tais atvejais, kai darbdaviai vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo informuoja VDI apie užimtam asmeniui paskelbtą prastovą, bet ir tai, jog subsidija mokama nuo pranešimo VDI apie prastovos paskelbimą pateikimo dienos, o Užimtumo tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas yra saistoma teisės aktų reikalavimų todėl ir negali pasielgti kitaip nei numatyta galiojančiuose teisės aktuose.

2.9. Atkreipia dėmesį, jog civilinėje teisėje galioja principas „leidžiama viskas, kas neuždrausta“, tuo tarpu viešoje teisėje vadovaujamasi priešingu principu - „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“, todėl Užimtumo įstatyme ir Apraše nesant aiškiai įtvirtintos nuostatos dėl galimybės mokėti subsidiją darbo užmokesčiui, kai darbdavys pateikė VDI pranešimą daugiau kaip per vieną dieną nuo prastovos paskelbimo ar kad subsidija darbo užmokesčiui mokama nuo pranešimo VDI pateikimo dienos, Užimtumo tarnyba, priimdama pareiškėjo pageidaujamą sprendimą, veiktų neteisėtai, tai yra, ultra vires (viršydama įgaliojimus).

3. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) atsiliepime nesutinka su atsakovės skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, AGK Sprendimą palikti nepakeistą, nurodo nesutikimo argumentus:

3.1. Atsakovė savo skunde remiasi VDI aprašu, pagal kurį pranešimo formoje reikalaujama nurodyti paskelbtos prastovos laikotarpį (Aprašo 5.5 p.). VDI Aprašas tiesiogiai nereglamentuoja (nenustato) subsidijos išmokos mokėjimo sąlygų. Materialinės subsidijos mokėjimo sąlygos pakeistos 2021 m. liepos 1 d., VDI Aprašas šioje dalyje (5.5 punktas) pakeistas nebuvo, buvo priimtas iki tol galiojusių subsidijos mokėjimo sąlygų procedūriniam reguliavimui (įgyvendinimui). Laiko, kad tiesiogiai vadovautis ginčo atveju būtų teisiškai nepagrįsta ir neteisinga. VDI aprašas nepaneigia teisės į išmoką ginčo atveju. Pranešimas (jo pildymo forma su konkrečiais duomenimis) negali lemti išmokos skyrimo sąlygų. Aukštesnės galios teisės akte numatyta tik sąlyga dėl pranešimo apie prastovą. VDI aprašo sąlyga (5.5 p.) dėl prastovos paskelbimo laikotarpio tik rodytų, kad išmoka teisingai turėtų būti mokama nuo prastovos paskelbimo, kaip ir buvo anksčiau (iki 2021 m. liepos 1 d.).

3.2. Pasikeitus materialinėms išmokos mokėjimo sąlygoms nuo 2021 m. liepos 1 d. VDI aprašas šioje pakeitimų dalyje galimai turėjo būti pakeistas. Valstybės institucija neatliko jos kompetencijai priskirtų veiksmų, kad viešasis administravimas būtų aiškus ir suprantamas, tinkamai tarnautų jos piliečiams ir verslo subjektams. Atsakovės teiginiai, kad ji remiantis formalia procedūrine nuostata dėl prastovos paskelbimo laikotarpio elgtųsi ultra vires neturi pagrindo. Priešingai, neskiriant išmokos elgtųsi ultra vires. Pagrindinės materialinės sąlygos išmokos išmokėjimui pagal ginčo aplinkybes ir tiesiogiai taikytinus teisės aktus įgyvendintos. Nurodytas principas, institucijoms „draudžiama viskas, kas nėra leidžiama“ neatitinka ginčo situacijos, nėra tinkamai pagrindžiamas.

3.3. Komisija savo Sprendime teisiškai pagrįstai įvertino, kad pranešimo apie paskelbtą prastovą terminas savo esme yra procedūrinio pobūdžio, todėl negali sukelti tokių teisinių pasekmių kaip naikinamasis. Pasak pareiškėjos, atsakovė skunde iš esmės nepateikė jokių argumentų, paneigiančių šią Komisijos padarytą išvadą, o tik formaliai vadovavosi žemesnės galios aktu (VDI aprašu dėl formų pildymo ir pan.).

3.4. Atsakovės internetiniame puslapyje (https://uzt.lt/subsidijos-darbo-uzmokesciui-prastovu-laikotarpiu-mokejimo-tvarka-nuo-liepos-1-d/) nebuvo nurodyta, kad pranešimo VDI nepateikimas per 1 (vieną) darbo dieną reiškia subsidijos nemokėjimo pagrindą. Valstybė administraciniame ginče yra stipresnė šalis nei jos pilietis ar kitas asmuo. Atsakovės argumentai neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų turinio.

3.5. Valstybės institucijos atsisakymas mokėti subsidiją paneigia asmens teisę į subsidiją (ar ją iš esmės suvaržantis), o valstybės įsipareigojimas ją mokėti yra visiškai deklaratyvus, kas negali būti teisinga ir pagrįsta, kadangi aiškinama priešingai konkrečios teisės turiniui, jos paskirčiai ir tikslams.

3.6. Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje įtvirtintas reguliavimas aiškinant lingvistiškai pažodžiui reiškia, kad pagrindas (materialinė sąlyga) subsidijos skyrimui yra prastova (jos paskelbimo faktas), bet ne pranešimo VDI apie šį faktą pateikimo momentas (praleidus trumpą pranešimo terminą, ar jo nepraleidus). Be kita ko, sprendžiant klausimą dėl subsidijos mokėjimo/nemokėjimo būtina atsižvelgti į bendruosius teisės principus ir viešojo administravimo turininguosius, o ne formaliuosius elementus.

konstatuoja :

4. Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimo Nr. 21R-791, kuriuo (duomenys neskelbtini) skundas buvo tenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo.

5. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatytos šios esminės bylos aplinkybės:

5.1. Pareiškėja, vadovaudamasi Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226, 2020 m. lapkričio 2 d. įsakymu „Dėl prastovos paskelbimo“ paskelbė prastovą 5 darbuotojams, ginčui aktualūs: R. D. ir A. C. nuo 2020 m. lapkričio 3 d. iki 2020 m. gruodžio 17 d., D. V. nuo 2020 m. lapkričio 9 d. iki 2020 m. gruodžio 17 d.

5.2. Pagal VDI teiktus pranešimus dėl paskelbtų prastovų (dalinių): pareiškėja pateikė 2021 m. sausio 8 d. pranešimą, iš kurio matyti, kad 4 darbuotojams tęsė prastovą nuo 2020 m. gruodžio 18 d. iki 2021 m. sausio 31 d., 2021 m. vasario 4 d., 2021 m. kovo 1 d., 2021 m. balandžio 7 d., 2021 m. gegužės 7 d. ir 2021 m. birželio 21 d. pranešimus, kad prastovos 4 darbuotojams buvo tęsiamos iki 2021 m. birželio 30 d.

5.3. Pareiškėjos 2021 m. birželio 30 d. įsakymu „Dėl prastovos pratęsimo“ nurodytiems darbuotojams: R. D., A. C., D. V., prastova pratęsta, remiantis DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punktu, iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.

5.4. Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 15 d. Užimtumo tarnybai pateikė Pasiūlymą subsidijai gauti ir prašymą subsidijai gauti už pareiškėjos darbuotojus 2021 m. rugpjūčio mėnesį buvusius prastovoje: R. D. (prastovos pradžia 2020 m. lapkričio 3 d.), A. C. (prastovos pradžia 2020 m. lapkričio 3 d.) ir D. V. (prastovos pradžia 2020 m. lapkričio 9 d.); nurodė prastovos laiką (valandomis) per mėnesį bei priskaičiuotą darbo užmokestį už prastovos laiką; prie Prašymo pridėjo iš VDI 2021 m. rugpjūčio 13 d. gautą pranešimą dėl paskelbtos prastovos, patvirtinantį, jog pareiškėja darbuotojams paskelbė prastovą nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. rugpjūčio 31 d.

5.5. Užimtumo tarnybos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktorius priėmė įsakymą, kurio 1.3 papunkčiu patvirtino darbdavių, kuriems neskiriama subsidija darbo užmokesčiui prastovų laikotarpiu, sąrašą. Įsakymo 3 priedo 2 punkte nurodė pareiškėjos darbuotoją - R. D., už kurį neskirta subsidija darbo užmokesčiui pastovų laikotarpiu, nes pareiškėja neatitinka Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalies. Darbdavys apie prastovas pranešė pavėluotai t. y. 2021 m. rugpjūčio 13 d.

5.6. Pareiškėja nesutiko su atsakovės išvada, kad subsidija darbo užmokesčiui už 2021 m. rugpjūčio mėnesį prastovoje buvusius darbuotojus pareiškėjui neskiriama dėl to, jog ji neatitiko Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalies reikalavimo informuoti VDI per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo apie prastovos paskelbimą užimtiems asmenims ir kreipėsi į Komisiją.

5.7. Komisija panaikino Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 m. spalio 15 d. įsakymo Nr. VI (19.1)-4722 „Dėl remiamojo įdarbinimo priemonės dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo“ 3 priedo 2 eilutę, kuria pareiškėjai neskirta subsidija už prastovoje buvusį užimtą asmenį – R. D..

5.8. Atsakovė nesutiko su Komisijos Sprendimu, todėl kreipėsi į teismą dėl panaikinimo.

6. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Užimtumo įstatymo 25 straipsnis, kuriame išvardinti darbo rinkoje papildomai remiami užimti asmenys, tarp jų – ir asmenys, kuriems DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju paskelbta prastova (14 punktas).

7. DK 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte reglamentuojama, jog darbdavys darbuotojui ar darbuotojų grupei gali skelbti prastovą, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo. DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, jog paskelbus prastovą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo darbdavys Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka informuoja Valstybinę darbo inspekciją apie prastovos paskelbimą darbuotojui.

8. Nagrinėjamu atveju yra aktualus subsidijos už prastovose esančius darbuotojus gavimą sąlygojančio DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkto taikymas, pažymint, jog Įstatymo 41 straipsnio 21 dalies redakcijoje, galiojusioje iki 2021 m. birželio 30 d., buvo nustatyta, kad darbdaviams, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas, šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo kiekvienam prastovoje esančiam užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio. Nuo 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojo Įstatymo 41 straipsnio 21 dalies pakeitimas (2021 m. gegužės 27 d. įstatymas Nr. XIV-351), nustatantis, jog darbdaviams, dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino paskelbtos prastovos metu išlaikantiems darbo vietas šio įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims ir apie prastovos paskelbimą informavusiems DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka, mokama subsidija darbo užmokesčiui nuo kiekvienam prastovoje esančiam užimtam asmeniui priskaičiuoto darbo užmokesčio. Vadinasi, darbdaviai, siekiantys gauti subsidiją darbo užmokesčiui nuo 2021 m. liepos 1 d., privalo atitikti abi sąlygas, t. y. prastovos metu ne tik išlaikyti darbo vietas, bet ir apie prastovos paskelbimą informuoti Valstybinę darbo inspekciją DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka (ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo). Ši teisės norma nenumato pasirinkimo laisvės taikyti tik vieną iš sąlygų. Tai reiškia, jog darbdavys, siekiantis gauti minėtą subsidiją, privalo išpildyti abi sąlygas, o institucija, teikianti minėtą subsidiją – užtikrinti imperatyvų abiejų sąlygų išpildymą.

9. Pranešimų apie paskelbtas prastovas teikimo Valstybinei darbo inspekcijai tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2020 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. EV-92, reglamentuoja tvarką, kuria vadovaudamiesi darbdaviai turi pranešti VDI dėl darbuotojui ar darbuotojų grupei paskelbtos prastovos arba dalinės prastovos, Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu atveju, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskelbia ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną, ir darbdavys dėl to negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo (toliau – ir paskelbta prastova).

10. VDI aprašo 3 punkte nustatyta, kad darbdaviai šio aprašo 1 punkte nurodytu atveju skelbiantys darbuotojui ar jų grupei prastovą, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo paskelbimo turi pranešti Valstybinei darbo inspekcijai apie šios prastovos paskelbimą, užpildant vieną iš VDI interneto svetainėje patalpintų formų. VDI interneto svetainėje patalpinta pranešimo dėl darbuotojui paskelbtos prastovos forma, kuri pildoma pranešant apie paskelbtą prastovą konkrečiam darbuotojui ir pranešimo dėl darbuotojų grupei paskelbtos prastovos forma. aprašo nustatyta tvarka darbdaviai pateikia duomenis VDI ir atsako už duomenų teikimą laiku bei teikiamų duomenų teisingumą (VDI Aprašo 10 punktas). Darbdaviai, nevykdantys pareigos pranešti apie darbuotojui ar jų grupei paskelbtą prastovą arba pateikiantys klaidingą informaciją atsako įstatymų nustatyta tvarka.

11. Ginčą reglamentuojantys teisės aktai nustato imperatyvų reikalavimą darbdaviui informuoti VDI apie prastovą ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo. Darbdaviai, pažeidžiantys šią tvarką, nebeatitinka nustatytų reikalavimų subsidijos darbo užmokesčiui gauti ir subsidija negali būti jiems mokama.

12. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja pagal nustatytus imperatyvius reikalavimus neinformavo VDI laiku apie R. D. prastovos paskelbimą t. y. prastova paskelbta 2021 m. liepos 1 d., informavo VDI - 2021 m. rugpjūčio 13 d., nors turėjo informuoti - 2021 m. liepos 2 d.

13. Teismo vertinimu, teisės aktų pakeitimai dėl prastovos išviešinimo VDI turi aiškų tikslą: siekiama išvengti darbdavių piktnaudžiavimo, siekiant gauti subsidijas, pvz., formaliai surašant įsakymą dėl prastovos, tačiau faktiškai jos neskelbiant, darbuotojams dirbant, o darbdaviui papildomai gaunant ir subsidijas. Pareiškėjai nepranešus apie prastovą laiku, nebuvo pasiektas Užimtumo įstatymo pakeitimų tikslas. Pavėlavimas pranešti VDI yra esminis procedūrinis pažeidimas, nepasiekiami įstatymų leidėjo tikslai (užtikrinti, kad asmenys nepiktnaudžiautų). Tokiu būdu, laikytina, kad atsakovė pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos prašymas skirti subsidiją darbo užmokesčiui neatitiko Įstatymo 41 straipsnio 21 dalies reikalavimų ir atsisakė juos tenkinti.

14. Pasiūlymą dėl subsidijos darbo užmokesčiui ir prašymą išmokėti subsidiją darbdaviai gali pateikti elektroniniu paštu, siunčiant elektroniniu parašu pasirašytą pasiūlymą dėl subsidijos darbo užmokesčiui ir prašymą išmokėti subsidiją į Klientų aptarnavimo departamentą, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra registruota darbdavio buveinė, taip pat paštu, siunčiant pasiūlymą dėl subsidijos darbo užmokesčiui ir prašymą išmokėti subsidiją į Klientų aptarnavimo skyrių, kurio aptarnaujamoje teritorijoje yra registruota darbdavio buveinė (Aprašo 203 punktas).

15. Darbdavių pasiūlymų įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę dėl Įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui teikimo ir nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Aprašo V1 skyrius. Aprašo 201 bei 202 punktuose nurodoma, kokius dokumentus turi pateikti darbdaviai, pageidaujantys gauti subsidiją darbo užmokesčiui už prastovas, kurie dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino paskelbė prastovas ir taip išlaikė darbo vietas Įstatymo 25 straipsnio 14 punkte nurodytiems užimtiems asmenims. Užimtumo tarnybos Klientų aptarnavimo skyriams nustatyta pareiga įvertinti darbdavių teiktus dokumentus ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo dokumentų gavimo dienos patikrinti, ar darbdavys atitinka Įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 1, 4 ir 5 punktuose, 35 straipsnio 6 dalyje ir 41 straipsnio 21 dalyje nustatytas sąlygas (Aprašo 205.2. papunktis); sudaryti darbdavių, pageidaujančių gauti subsidiją darbo užmokesčiui sąrašą ir teikti Užimtumo tarnybos Klientų aptarnavimo skyriaus vedėjui, siūlant: skirti subsidiją darbo užmokesčiui; neskirti subsidijos darbo užmokesčiui (Aprašo 205 3 papunktis). Aprašo 208 punkte nurodoma, kokius dokumentus turi pateikti darbdaviai, kuriems priimtas sprendimas skirti subsidiją darbo užmokesčiui bei terminas, kada minėti dokumentai turi būti pateikti, t. y. mėnesiui pasibaigus ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos (Aprašo 205.3 papunktis).

16. Aprašo 205 punkte nurodyta, kad Klientų aptarnavimo skyrius, gavęs pasiūlymą dėl subsidijos darbo užmokesčiui ir Prašymą išmokėti subsidiją, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pasiūlymo dėl subsidijos darbo užmokesčiui ir prašymo išmokėti subsidiją gavimo dienos: 1) nustačius, jog netinkamai užpildytas pasiūlymas dėl subsidijos darbo užmokesčiui ir/ar prašymas išmokėti subsidiją, arba pateikti ne visi Aprašo 208 punkte nurodyti dokumentai, siūlo darbdaviui patikslinti pasiūlymą dėl subsidijos darbo užmokesčiui ir/ar prašymą išmokėti subsidiją per 3 darbo dienas; 2) patikrina, ar darbdavys atitinka Įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 1, 4 ir 5 punktuose, 35 straipsnio 6 dalyje ir 41 straipsnio 21 dalyje nustatytas sąlygas; 3) sudaro darbdavių, pageidaujančių gauti subsidiją darbo užmokesčiui sąrašą ir teikia Klientų aptarnavimo skyriaus vedėjui, siūlydamas: 3.1) skirti subsidiją darbo užmokesčiui; 3.2) neskirti subsidijos darbo užmokesčiui.

17. Aprašo 206 punkte nustatyta, kad Klientų aptarnavimo skyriaus vedėjas parengia darbdavių, pageidaujančių gauti subsidiją darbo užmokesčiui, įsakymo projektą ir teikia jį Klientų aptarnavimo departamento direktoriui. Klientų aptarnavimo skyrius per 3 darbo dienas nuo Klientų aptarnavimo departamento direktoriaus sprendimo priėmimo dienos Aprašo 205 punkto 3.1. papunktyje nustatytu atveju apie priimtą sprendimą informuoja darbdavį nuotolinėmis priemonėmis, o Aprašo 205punkto 3.2. papunktyje nustatytu atveju apie priimtą sprendimą informuoja darbdavį raštu (paštu ar elektroniniu paštu), nurodant subsidijos darbo užmokesčiui neskyrimo priežastis, teisinius pagrindus ir sprendimo apskundimo tvarką bei terminus (Aprašo 207 punktas).

18. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą, darbdavys, siekiantis gauti Įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nurodytą subsidiją darbo užmokesčiui, privalo Tarnybai pateikti užpildytą pasiūlymą įgyvendinti remiamojo įdarbinimo priemonę ir prašymą išmokėti subsidiją darbo užmokesčiui. Tarnyba, gavusi minėtus dokumentus, privalo patikrinti ar darbdavys, siekiantis gauti subsidiją darbo užmokesčiui, atitinka Įstatymo 35 straipsnio 4 dalies 1, 4 ir 5 punktuose, 35 straipsnio 6 dalyje ir 41 straipsnio 21 dalyje nustatytas sąlygas. Jeigu nustatoma, kad darbdavys neatitinka minėtų teisės nuostatų reikalavimų, Tarnyba turi prievolę apie priimtą nepalankų sprendimą informuoti darbdavį raštu, nurodant subsidijos neskyrimo teisinius bei faktinius pagrindus ir sprendimo apskundimo tvarką.

19. Teismas, atsižvelgdamas į anksčiau nurodytas faktines aplinkybes bei Aprašo teisinį reglamentavimą konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju priimant Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 m. spalio 1 d. įsakymą Nr.VI(19.1)-4722 „Dėl remiamo įdarbinimo priemonės dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo“ laikytasi teisinio reglamentavimo. Įsakyme nurodyta, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytų sąlygų, todėl buvo nuspręsta jai neskirti subsidijos darbo užmokesčiui už 2021 m. rugpjūčio mėnesį prastovoje buvusį darbuotoją R. D.

20. Kaip jau buvo minėta, nuo 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojusioje Įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje darbdaviams, siekiantiems gauti subsidiją darbo užmokesčiui, yra nustatyta imperatyvi sąlyga apie prastovos paskelbimą informuoti DK 47 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta tvarka (ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo). Taigi, pažeidę šią nuostatą darbdaviai nebeatitinka Įstatymo 41 straipsnio 21 dalies reikalavimų ir praranda teisę į darbo užmokesčio subsidiją.

21. Pažymėtina ir tai, kad už duomenų Inspekcijai teikimą laiku atsako prastovas skelbiantis subjektas, šiuo atveju pareiškėja. Pareiškėja, siekdama gauti subsidiją darbo užmokesčiui, turėjo būti pakankamai aktyvi, atidi ir rūpestinga, domėtis reikalingų dokumentų dėl subsidijų darbo užmokesčiui pateikimo tvarka ir terminais. Pareiškėja neįvykdė teisės aktuose nustatytos pareigos, Tarnyba pagrįstai nusprendė, kad pareiškėja neturi teisės gauti subsidiją darbo užmokesčiui.

22. Teismo vertinimu, atsakovė tinkamai taikė ir aiškino ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą neskirti pareiškėjai subsidijos darbo užmokesčiui, todėl remiantis išdėstytais argumentais, pripažintina, kad Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl Tarnybos administracinio sprendimo, netinkamai įvertino ginčo situaciją ir taikė teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus.

23. Apibendrinant, teismas daro išvadą, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimas Nr. 21R-791 yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas, pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundas dėl administracinio sprendimo panaikinimo atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis).

24. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Patenkinti atsakovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos skundą.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2021 m. gruodžio 2 d. sprendimą Nr. 21R-791 (AG-751/04-2021).

Atmesti pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą dėl Užimtumo tarnybos prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento direktoriaus 2021 m. spalio 1 d. įsakymo Nr.V1(19.1)-4722 „Dėl remiamo įdarbinimo priemonės dėl Užimtumo įstatymo 41 straipsnio 21 dalyje nustatytos subsidijos darbo užmokesčiui gauti įgyvendinimo“ panaikinimo dalyje.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė