K. K. pagal BK 178 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-89-697/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35407-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.14; 2.1.15.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo mišri Baudžiamųjų bylų ir Civilinių bylų skyrių teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės ieškovės UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ atstovo advokato Edvardo Raciaus kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo K. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; per vienerius metus tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti civilinei ieškovei padarytą turtinę žalą arba sudaryti susitarimą dėl žalos atlyginimo. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies – iš K. K. civilinei ieškovei UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ priteista 8617,96 Eur padarytai turtinei žalai atlyginti. UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ atstovo advokato Edvardo Raciaus prašymas dėl procesinių išlaidų atlyginimo priteisimo tenkintas iš dalies – iš K. K. civilinei ieškovei UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ priteista 3000 Eur atstovavimo išlaidoms atlyginti.

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 25 d. nutartis, kuria civilinės ieškovės UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ atstovo advokato Edvardo Raciaus apeliacinis skundas atmestas. Iš UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ UAB „Atea“ priteistas 1000 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimas. Pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 12 d. nuosprendžio dalis dėl turtinės žalos dydžio nustatant, kad iš K. K. civilinei ieškovei UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ priteisiama 7305,11 Eur turtinei žalai atlyginti. Taip pat patikslintas į bausmės laiką įskaitytinas laikotarpis ir ištaisyti rašymo bei aritmetiniai apsirikimai. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. K. K. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 18 d. iki 2021 m. spalio 7 d. iš UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ patalpų, esančių Vilniuje, V. A Graičiūno g. 8, pagrobė 15 įmonei priklausančių kompiuterių, kurių bendra vertė – 9956,79 Eur. Taip K. K. pagrobė iš UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ 9956,79 Eur vertės turtą.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu civilinės ieškovės UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ atstovas advokatas E. Racius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo atmestas civilinės ieškovės apeliacinis skundas, ir baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį pripažįstant civilinę atsakovę UAB „Atea“ atsakinga už kilusią žalą ir priteisiant iš jos civilinei ieškovei UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ padarytos 7306,11 Eur dydžio žalos atlyginimą; taip pat panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria iš civilinės ieškovės UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ civilinei atsakovei UAB „Atea“ priteista 1000 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo. Kasatorius taip pat pateikė prašymą iš civilinės atsakovės UAB „Atea“ arba nuteistojo K. K. priteisti kasacinės instancijos teisme patirtų 2099,93 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Nors apeliacinės instancijos teismas tinkamai konstatavo, kad tarp UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“, UAB „Atea“ ir K. K. susiklostė laikinojo įdarbinimo santykiai, o žala (nusikalstami K. K. veiksmai) buvo padaryta darbo metu ir darbo vietoje, tačiau netinkamai pritaikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias laikinojo įdarbinimo įmonės atsakomybę už laikinojo darbuotojo laikinajam naudotojui padarytą žalą, ir dėl to, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 ir 111 straipsnius, netinkamai nustatė civilinį atsakovą.

2.2. Klausimas dėl laikinojo įdarbinimo įmonės buvimo tinkama civiline atsakove yra neatsiejamas nuo teisingo bylos išnagrinėjimo ir privalėjo būti nagrinėjamas. Į teisinį klausimą, kas materialiai atsakingas už nuteistojo nusikalstama veika UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ padarytą žalą, įmanoma atsakyti tik tinkamai pritaikius Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) nuostatas, reglamentuojančias laikinojo įdarbinimo įmonės atsakomybę už laikinojo darbuotojo laikinajam naudotojui padarytą žalą. Nagrinėjamu atveju teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai konstatavo, kad K. K. darbdavė UAB „Atea“ nėra atsakinga už K. K. veiksmais UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ padarytą žalą, ignoruodamas teisinį reguliavimą, kuris aiškiai nustato, jog laikinojo įdarbinimo įmonė (UAB „Atea“) atsako laikinajam darbo naudotojui (UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“) dėl laikinojo darbuotojo (K. K.) padarytos žalos, ir taip padarė nepagrįstas ir teisei prieštaraujančias išvadas.

2.3. Byloje buvo nustatyta, kad nuteistasis yra sudaręs darbo sutartį su UAB „Atea“, kuri yra laikinojo įdarbinimo įmonė ir iš kurios K. K. gaudavo darbo užmokestį; kad nuteistasis UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ laikinai dirbo darbdavės UAB „Atea“ nurodymu, kadangi 2020 m. lapkričio 26 d. tarp šių bendrovių buvo sudaryta IT paslaugų sutartis, šios sutarties pagrindu K. K. buvo „išnuomotas“ UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“, kad teiktų šiai bendrovei eksploatuojamos kompiuterinės ir programinės įrangos priežiūros paslaugas, t. y. nuteistojo darbas UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ buvo jo darbdavės UAB „Atea“ teikiamų paslaugų UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ sudedamoji dalis, už kurią ši bendrovė atsiskaitydavo tiesiogiai su UAB „Atea“, o žala buvo padaryta jo darbo metu ir darbo vietoje. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad UAB „Atea“ nėra materialiai atsakinga už jos darbuotojo K. K. padarytą žalą, ir taip nepaisė taikytinų teisės normų, teismų praktikos ir doktrinos, kurioje labai aiškiai nustatyta, kad laikinojo darbo naudotojui už laikinojo darbuotojo padarytą žalą atsako laikinojo įdarbinimo įmonė. Teismo vertinimas, kad 15 kompiuterių K. K. pagrobė veikdamas išskirtinai savo asmeniniais interesais, norėdamas gauti sau turtinės naudos, yra nepagrįstas.

2.4. Pirma, vertinant civilinio atsakovo kaip laikinojo įdarbinimo įmonės atsakomybės klausimus, atsižvelgtina į DK 72 straipsnio 1 dalyje aprašytą laikinojo darbo sutarties sampratą ir DK komentare pateiktą išaiškinimą, kuo laikinojo darbo sutartis skiriasi nuo paprastos darbo sutarties ir kaip spręstini klausimai dėl laikino darbuotojo netinkamo darbo funkcijų atlikimo ar neatlikimo, taip pat dėl atsiradusios žalos atlyginimo. Paminėtina, kad sutarties tarp UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ ir UAB „Atea“ 6.5 punkte nustatyta pareiga šalims susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kuriais galėtų padaryti nuostolių (žalos) viena kitai, o 6.6 punkte įtvirtinta, kad tuo atveju, kai bet kuri šalis pažeidžia bet kokią šios sutarties nuostatą, kita šalis turi teisę reikalauti atlyginti tiesioginius nuostolius, atsiradusius dėl kitos šalies įsipareigojimų nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Be to, aiškinant laikinojo įdarbinimo teisinius santykius, būtina atsižvelgti ir į komercinę logiką, kuri suponuoja tai, kad UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ sudarius darbo sutartį su nauju inžinieriumi būtų reikėję mokėti žymiai mažiau, t. y. maždaug tiek, kiek UAB „Atea“ mokėjo nuteistajam darbo užmokestį (1400 Eur per mėnesį), tačiau bendrovė pasirinko laikinojo darbo santykius ir mokėjo žymiai didesnę (3299,20 Eur per mėnesį) sumą UAB „Atea“ už nuteistojo paslaugas. Taip UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ elgiasi todėl, kad neturėtų administracinės naštos, turėtų laisvę samdyti specialistą, kada reikia, ir atsisakyti samdyti, taip pat reikalauti jo pakeitimo, neprisiimti atsakomybės už tokį darbuotoją ir turėti teisėtą lūkestį, kad laikinojo įdarbinimo įmonė kompensuos laikinojo darbuotojo kaltais veiksmais padarytą žalą.

2.5. Antra, remiantis DK 77 straipsniu ir šio straipsnio komentaru, UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ net neturėjo teisės tiesiogiai taikyti atsakomybę K. K., nes už jo veiksmais padarytą žalą yra atsakinga jo darbdavė UAB „Atea“. Be to, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.264 straipsnio 1 dalyje nustatyta samdančio darbuotojus asmens netiesioginė civilinė atsakomybė. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs, kad samdantis darbuotojus asmuo atsakingas už tai, kad jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir taip nepadarytų kitiems žalos. Netiesioginės atsakomybės taikymo atveju dėl asmeniui padarytos žalos kaltas yra darbuotojas. Samdančio darbuotojus asmens kaltė sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jei už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai konstatavo, kad žala buvo padaryta K. K. einant darbo pareigas ir darbo vietoje. Taigi, priešingai nei pasisakė apeliacinės instancijos teismas, UAB „Atea“ yra atsakinga už nuteistojo padarytą žalą UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“, nepaisant to, kad UAB „Atea“ negalėjo tiesiogiai kontroliuoti nuteistojo veiksmų ir kad į K. K. pareigas neįėjo ir jam nebuvo duotas darbdavės nurodymas atlikti nusikalstamą veiką. Konstatavęs, kad tarp UAB „Atea“, UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ ir K. K. susiklostė laikinojo įdarbinimo santykiai ir kad K. K. padarė nusikalstamą veiką darbo metu ir darbo vietoje, teismas privalėjo pasisakyti ir dėl UAB „Atea“ kaip laikinojo įdarbinimo įmonės atsakomybės. Tai, kad nuteistasis savo darbo funkcijas atliko UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ naudai, buvo jai pavaldus, pakluso jos nustatytai darbo tvarkai, nekeičia laikinojo įdarbinimo teisinių santykių esmės ir nepašalina įstatymuose nustatytos laikinojo įdarbinimo įmonės pareigos atlyginti dėl laikinojo darbuotojo kaltų veiksmų padarytą žalą laikinojo darbo naudotojai. Teismas negalėjo daryti įstatymuose neįtvirtintos išimties iš teisinio reguliavimo, kad turtinės žalos atlyginimas neva turi būti priteistas iš K. K., o ne iš UAB „Atea“. Akivaizdu, kad taip teismas iš esmės paneigė DK įtvirtintą laikinojo įdarbinimo įmonės atsakomybę už darbuotojo padarytą žalą ir pažeidė BPK 109 ir 111 straipsnių reikalavimus.

2.6. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio reikalavimus, nes išsamiai neišnagrinėjo apeliacinio skundo ir nepasisakė dėl esminių jo argumentų. Apeliaciniame skunde detaliai pristatytas teisinis reguliavimas, kuris įtvirtina UAB „Atea“ atsakomybę už K. K. veiksmus, t. y. kad už laikinojo darbo naudotojui laikinojo darbuotojo padarytą žalą laikinasis darbuotojas atsako laikinojo įdarbinimo įmonei regreso tvarka (DK 77 straipsnis). Šis argumentas buvo esminis, nes būtent juo civilinė ieškovė grindė vieną iš pagrindinių savo apeliacinio skundo reikalavimų – panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl UAB „Atea“ atleidimo nuo turtinės žalos atlyginimo ir pripažinti šią bendrovę atsakinga už kilusią žalą bei priteisti iš jos K. K. padarytos turtinės žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje šiuo klausimu nepateikė jokių motyvuotų išvadų ir apskritai nepasisakė dėl DK 77 straipsnio taikymo. Tai pripažintina esminiu BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimu.

2.7. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos darbdavio civilinės atsakomybės kontekste. Pavyzdžiui, baudžiamosios bylos Nr. 2K-45-654/2023 faktinės aplinkybės yra iš esmės panašios, skirtumas tik toks, kad šiuo atveju tarp darbdavio (UAB „Atea“) ir trečiojo asmens (UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“) yra susiklostę ne paslaugų teikimo, bet laikinojo įdarbinimo santykiai, kurie yra reguliuojami DK normomis, tačiau svarbiausia tai, kad teismas UAB „Atea“ civilinės atsakomybės nebuvimą grindė iš esmės tais pačiais argumentais – neva nuteistojo darbdavė negali būti atsakinga už jo padarytą žalą vien dėl to, kad jis, atlikdamas nusikalstamą veiką, veikė ne darbdavio (UAB „Atea“) interesais. Būtent tokį aplinkybių vertinimą kasacinės instancijos teismas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-654/2023 vertino kaip BPK taikymo klaidas, o apeliacinės instancijos teismo motyvą, kad A. U. be darbdavio žinios atliko nusikalstamus veiksmus, kurių atlikimas neįėjo į jos, kaip įmonės darbuotojos, pareigas, laikė visiškai nepagrįstu ir pabrėžė, kad nusikaltimų darymas niekada neįeis į teisėtai veikiančios bendrovės darbuotojų pareigas. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį dėl civilinio ieškinio kasacinės instancijos teismas vertino kaip formalų, nepakankamai pagrįstą, priimtą neišsiaiškinus ir neišnagrinėjus visų reikšmingų aplinkybių, neatskleidus konkrečių normų, turinčių įtakos priimamam sprendimui, turinio ir jų reikšmės, taip pažeidžiant BPK 109 straipsnio, 111 straipsnio 1 dalies ir 115 straipsnio 1 dalies nuostatas; byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo. Nagrinėjamoje byloje, aiškinant darbdavio civilinės atsakomybės klausimą, privaloma vadovautis šiuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo precedentu.

3. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorė M. Ridikienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo civilinės ieškovės UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ kasacinį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

3.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą, esminių BPK pažeidimų nepadarė ir tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai patikrino bylą tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde, t. y. dar kartą įvertino nuteistojo kaip civilinio atsakovo tinkamumą.

3.2. Kasaciniame skunde nuteistojo darbdavio civilinė atsakomybė nepagrįstai grindžiama DK 77 straipsniu ir CK 6.264 straipsnio nuostatomis. Kasacinio skundo motyvai dėl DK 77 straipsnio nuostatų taikymo visiškai nepagrįsti, kadangi byloje nagrinėjama situacija neatitinka DK antrajame skirsnyje įtvirtinto laikinojo darbo sutarčių reglamentavimo. Byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis K. K. galėtų būti laikomas laikinuoju darbuotoju. Byloje yra pateikta 2020 m. lapkričio 26 d. IT aptarnavimo sutartis, kuri savo esme atitinka paslaugų sutartį ir kuriai taikomos ne DK, o CK nuostatos (CK 6.716 straipsnis).

3.3. Iš BPK 109 straipsnio normos išplaukia, kad pirmiausia bendrąja tvarka už nusikalstama veika padarytą žalą atsako pats kaltinamasis. Nors teismų praktika šiuo klausimu nėra gausi (ypač juridinio asmens kaip kaltinamojo darbdavio), tačiau paprastai juridiniai asmenys materialiai atsako už kaltinamojo veika padarytą žalą tik dėl neatsargių nusikaltimų. Kasatorės argumentai, kad nuteistojo K. K. darbdavė UAB „Atea“ atsako už nuteistojo tyčiniu nusikaltimu civilinei ieškovei UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ padarytą žalą, visiškai nepagrįsti. Byloje yra nustatyta, kad nuteistasis K. K., dirbdamas UAB „Atea“ ir pagal 2020 m. lapkričio 26 d. IT aptarnavimo sutartį atlikdamas priežiūros darbus UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“, pagrobė 15 pastarajai įmonei priklausančių kompiuterių, tačiau UAB „Atea“ šiuo atveju negali būti laikoma materialiai atsakinga už nuteistojo nusikaltimu padarytą žalą.

3.4. Pirmiausia pažymėtina, kad, perkeliant materialinę atsakomybę už tyčinius savanaudiškus nusikaltimus juridiniams asmenims (kai juridinis asmuo netraukiamas baudžiamojon atsakomybėn), kyla prieštaravimas taikant BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir BK 72 ir 723 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias turto konfiskavimą. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, patenkinus nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl pagrobto turto, BK 72 straipsnio nuostatos neturėtų būti taikomos, išskyrus atvejus, jei pagrobtas turtas parduodamas ar kokiu kitu būdu jį panaudojus gaunama materiali nauda. Pripažinus, kad neteisėtai praturtėjus iš nusikaltimo (kaip nustatyta šioje byloje) žalą turi atlyginti ne pats kaltininkas, o juridinis asmuo, kaltininkui būtų sudaromos prielaidos disponuoti neteisėtai įgytu turtu (kad ir laikinai, jei vėliau atsakingas juridinis asmuo kreiptųsi regreso tvarka dėl žalos atlyginimo) ir tai nėra suderinama su imperatyvių BK ir BPK normų taikymu. Kita vertus, teismui pritaikius turto konfiskavimą, o vėliau juridiniam asmeniui pasinaudojus regreso teise, paties kaltininko padėtis būtų papildomai apsunkinta ir neatitiktų susiformavusios praktikos. Dėl to laikytina, kad civilinio proceso normų taikymas tokiais atvejais prieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis).

3.5. Antra, kasaciniame skunde nurodomos CK 6.264 straipsnio nuostatos nagrinėjamu atveju nesuderinamos su bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis ir prieštarauja teismų praktikai civilinėse bylose. Netiesioginei darbdavio atsakomybei pagal CK 6.264 straipsnį atsirasti yra būtinos sąlygos – neteisėti veiksmai, kaltė, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat papildomos sąlygos – turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas. Darbuotojas tretiesiems asmenims tiesiogiai atsako tada, kai nustatytos jo civilinės atsakomybės sąlygos, bet nėra bent vienos iš dviejų papildomų darbdavio atsakomybės sąlygų (nėra darbo santykių ar žala padaryta nevykdant darbo funkcijų) (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-385/2013, 3K-7-328-248/2015, e3K-3-568-611/2016). Samdančio darbuotojus asmens atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės, atveju priežastinis ryšys yra dvejopo pobūdžio – jis turi būti nustatytas ne tik tarp darbuotojo veiksmų ir žalos, tačiau taip pat tarp samdančio darbuotojus asmens ir žalos padariusio asmens veiksmų; pareiga įrodyti aplinkybę, kad žalos padarymo metu darbuotojas neatliko darbo funkcijų, tenka darbdaviui (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-114/2011, e3K-3-568-611/2016).

3.6. Šioje byloje nustatyta, kad yra tiesioginis priežastinis ryšys tarp UAB „Atea“ darbuotojo nuteistojo K. K. tyčinių nusikalstamų veiksmų ir atsiradusios žalos, tai ir lemia jo baudžiamąją atsakomybę. Tačiau priežastinio ryšio tarp darbuotoją pasamdžiusios UAB „Atea“ ir žalos padariusio nuteistojo veiksmų nėra arba jis pernelyg nutolęs, kad būtų laikomas teisiškai reikšmingu. Žala padaryta tyčiniais nusikalstamais K. K. veiksmais. Darydamas tyčinį nusikaltimą, nuteistasis pats pasirenka savo elgesio būdą ir negali būti laikomas veikiančiu atitinkamo juridinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojamas CK 6.264 straipsnio 2 dalies prasme. Darbuotojo įvykdyta vagystė kaip veiksmas yra pernelyg nutolusi nuo darbo funkcijų vykdymo. Tokiu atveju civiliniai santykiai perauga į BK reguliuojamus santykius. Kasaciniame skunde nurodoma, kad darbdavys už nuteistojo veiksmus materialiai atsakingas nepaisant to, ar šis, darydamas tyčinį nusikaltimą, veikė jo nurodymu ir interesais, ar savo, nes „nusikaltimų darymas niekada neįeis į teisėtai veikiančios bendrovės darbuotojų pareigas“. Tai ne tik prieštarauja BPK, CK ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatoms, tačiau, vadovaujantis šia logika, bet kokio tyčinio nusikaltimo padarymas darbo vietoje ar darbo metu užtrauktų darbdavio atsakomybę už tokio darbuotojo nusikaltimu kitiems asmenims padarytą žalą. Galiausiai tai prieštarauja baudžiamojoje teisėje vyraujančiam asmeninės atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas principui.

3.7. Kasaciniame skunde atvirai nurodoma, kad civilinė ieškovė pati nesudarė su nuteistuoju darbo sutarties, be kita ko, tam, kad neprisiimtų atsakomybės už tokį darbuotoją ir turėtų teisėtą lūkestį, kad laikinojo įdarbinimo įmonė kompensuos laikinojo darbuotojo kaltais veiksmais padarytą žalą, t. y. faktiškai tapatina darbdavę UAB „Atea“ su draudimo bendrove. Skunde nurodo, kad už laikinojo darbo naudotojui laikinojo darbuotojo padarytą žalą laikinasis darbuotojas atsako laikinojo įdarbinimo įmonei regreso tvarka. Bylos nagrinėjimo metu taip pat buvo keliamas pačios civilinės ieškovės netinkamai organizuotos darbuotojų kontrolės bei pačių kompiuterių apskaitos ir apsaugos klausimas, tai galėtų suponuoti abiejų įmonių mišrią kaltę dėl nuostolių atsiradimo. Tačiau pažymėtina, kad mišrios materialinės atsakomybės, regreso ir kitokie civilinės teisės institutai (pvz., netiesioginė atsakomybė) dėl aptartų motyvų neturėtų būti taikomi tiriant ir nagrinėjant baudžiamąsias bylas dėl tyčinių nusikalstamų veikų.

3.8. Sprendžiant atsakomybės pagal CK 6.264 straipsnio 1, 2 dalis klausimą, svarbu paminėti, kad darbinių (tarnybinių) pareigų atlikimu laikoma bet kokia veikla, susijusi su veikimu darbdavio nurodymu ir jo interesais. Esminę reikšmę šioms taisyklėms taikyti turi aplinkybė, kad darbuotojas, darydamas žalą, tikrai veikė kaip darbuotojas, t. y. atliko veiksmus, susijusius su darbo procesu, atitinkamo juridinio ar fizinio asmens nurodymu ir jo kontroliuojami, o ne savo asmeniniais interesais kaip privatus asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-224-942/2018). Remiantis šia nuostata, manytina, kad negali būti numatyta darbdavio atsakomybė už tyčinius nusikalstamus darbuotojo veiksmus, išskyrus atvejus, kai pats darbdavys (juridinis asmuo) traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

4. Civilinės atsakovės UAB „Atea“ atstovai advokatai L. Kuprusevičius ir J. Valatkaitė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo civilinės ieškovės UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ kasacinį skundą atmesti, priteisti iš UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ civilinei atsakovei UAB „Atea“ patirtų atstovavimo išlaidų (2032,80 Eur) atlyginimą, o tuo atveju, jeigu būtų sprendžiama pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pripažinti civilinę atsakovę UAB „Atea“ atsakinga už kilusią žalą, civilinę atsakovę UAB „Atea“ atleisti nuo civilinės atsakomybės. Civilinės atsakovės atstovai atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1. Kasatorė klaidingai interpretuoja apeliacinės instancijos teismo nutartį teigdama, kad nutartyje teismas nustatė, jog tarp nuteistojo ir civilinės atsakovės bei tarp civilinės atsakovės ir civilinės ieškovės susiklostė laikinojo įdarbinimo santykiai. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nenustatė ir nekonstatavo, kad tarp nurodytų šalių susiklostė laikinojo įdarbinimo teisiniai santykiai. Pavienės nutartyje (22 punkte) nurodytos aplinkybės, kad nuteistasis buvo „išnuomotas“ ar civilinė atsakovė buvo registruota kaip laikinojo įdarbinimo įmonė, nereiškia nei laikinojo įdarbinimo santykių susiklostymo, nei to, kad su nuteistuoju buvo sudaryta laikinojo įdarbinimo sutartis.

4.2. Pirma, tam, kad būtų pagrindas konstatuoti laikinojo įdarbinimo santykius, turi būti nustatyta, kad su nuteistuoju buvo sudaryta laikinojo įdarbinimo sutartis, kuri privalo atitikti visus DK 72–73 straipsniuose ir teismų praktikoje (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-136- 889/2023, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2721-852/2022) įvardytus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nevertino, ar nuteistojo darbo sutartyje buvo nustatytos jo siuntimo dirbti laikinojo darbo naudotojui ir atšaukimo iš laikinojo darbo naudotojo formos ir tvarkos; ar nuteistajam buvo įteiktas siuntimas dirbti pas laikinojo darbo naudotoją; ar nuteistojo darbo sutartyje buvo įtvirtintos laikinojo darbuotojo sutikimo dirbti pagal siuntimą laikinojo darbo naudotojui formos ir tvarkos; ar nuteistojo darbo sutartyje buvo numatytos darbo užmokesčio už darbą laikinojo darbo naudotojui ir darbo užmokesčio, jeigu jis mokamas už laikotarpius tarp siuntimų dirbti laikinojo darbo naudotojams, dydžių ir mokėjimo tvarkos; kam ir kokia konkrečia apimtimi nuteistasis buvo pavaldus. Kadangi nebuvo vertinta, ar tarp nuteistojo ir UAB „Atea“ susiklostę santykiai atitiko pirmiau nurodytus reikalavimus, negalima konstatuoti, jog buvo sudaryta laikinojo darbo sutartis, o juolab susiklostė laikinojo darbo santykiai. Be to, byloje yra pateikta nuteistojo darbo sutartis, sudaryta 2021 m. sausio 5 d., joje aiškiai nurodyta, kad tai darbo sutartis (ne laikinojo darbo sutartis), ir akivaizdu, jog sutartyje nėra laikinojo darbo sutarčiai būtinų sąlygų: nėra numatyta darbuotojo siuntimo dirbti laikinojo darbo naudotojui ir atšaukimo iš laikinojo darbo naudotojo forma ir tvarka, nebuvo įtvirtinta laikinojo darbuotojo sutikimo dirbti pagal siuntimą laikinojo darbo naudotojui forma ir tvarka. Todėl nesant nustatyto fakto, kad nuteistasis buvo sudaręs laikinojo darbo sutartį, nėra pagrindo konstatuoti, kad tarp šalių susiklostė laikinojo įdarbinimo teisiniai santykiai.

4.3. Antra, kasatorė nuo pat proceso pradžios klaidino teismą dėl UAB „Atea“ buvimo laikinąja įdarbinimo įmone. Remiantis DK 72 straipsnio 2 dalies nuostata, jei konkreti bendrovė nėra įrašyta į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, tokia bendrovė, kaip darbdavė, nėra ir negali būti laikinojo darbo sutarties šalis. Pažymėtina, kad tuo metu, kai nuteistasis padarė nusikalstamas veikas, civilinė atsakovė nebuvo įsiregistravusi kaip laikinojo įdarbinimo įmonė ir įsiregistravo daug vėliau. Be to, civilinė atsakovė vėliau iš šio sąrašo išsiregistravo. Tai patvirtinantys duomenys yra byloje. Nutartyje nėra nurodyta, kad laikinojo įdarbinimo įmone UAB „Atea“ buvo konkrečiai tuo metu, kai buvo padaryta nusikalstama veika. Kaip laikinojo įdarbinimo įmonė civilinė atsakovė buvo įvardyta tik todėl, kad ji tokia buvo, tačiau po nusikalstamos veikos padarymo. Tai niekaip nereiškia, kad nutartyje konstatuoti laikinojo įdarbinimo santykiai. Todėl skundžiamos nutarties interpretavimas tokiu būdu, kad buvo nustatyti laikinojo įdarbinimo teisiniai santykiai, yra klaidingas ir visiškai neatitinkantis realybės. Tai reiškia, kad kasaciniame skunde nurodomos referencijos į BPK 109 ir 111 straipsnių pažeidimus yra nepagrįstos.

4.4. Kita vertus, civilinės atsakovės atsakomybė negalima net tuo atveju, jeigu būtų susiklostę laikinojo įdarbinimo santykiai. Kasaciniame skunde civilinė ieškovė sau patogiai ignoruoja ne tik civilinės atsakomybės sąlygas, bet ir kitas DK nuostatas, turinčias esminę reikšmę, nustatant atsakomybės ribas. DK 78 straipsnio 1 dalies, 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/104/EB dėl darbo per laikinojo įdarbinimo įmones 1, 5 straipsnių sisteminė analizė leidžia spręsti, kad būtent laikinojo darbo naudotojui kyla pareiga rūpintis, kad laikinasis darbuotojas būtų supažindintas su įvairiomis darbo tvarkomis ir kitais teisės aktais. Kartu tai reiškia, kad būtent laikinojo darbo naudotojas turi pareigą rūpintis ir užtikrinti maksimalią savo turto apsaugą. Darbdavio atsakomybė, įskaitant kaip laikinojo įdarbinimo įmonės, gali kilti tik tuo atveju, jeigu egzistuoja ne tik bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis ryšys), bet ir papildomos sąlygos priklausomai nuo darbo sutarties specifikos. Nagrinėjamu atveju priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų yra išimtinai susijęs su civilinės ieškovės aplaidžiais, neatsakingais veiksmais (neveikimu), o ne su civilinės atsakovės veiksmais ar neveikimu. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis atliko nusikalstamą veiką ir žala civilinei ieškovei kilo dėl pačios jos veiksmų ir neveikimo (UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ niekas nevedė kompiuterių apskaitos; kompiuteriai buvo išmėtyti per nerakinamus kabinetus dideliais kiekiais; kompiuterio perdavimas darbuotojui raštiškai nebuvo fiksuojamas; net patikrinimo metu liudytojui D. Maliui nustačius 8 kompiuterių trūkumą, jokių veiksmų bendrovė nesiėmė). Tuo tarpu DK 77 straipsnio aiškinimas tokiu būdu, kad laikinojo įdarbinimo įmonė visais atvejais, neatsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes, kurios liudija laikinojo darbo naudotojo neveikimą ar neteisėtus, nepagrįstus ir aplaidžius veiksmus užtikrinant turto apsaugą ir minimizuojant žalos grėsmę, atsako už laikinojo darbuotojo padarytą žalą, vestų ad absurdum (prie absurdo). Toks aiškinimas sudarytų sąlygas ne tik laikinojo darbo naudotojams ignoruoti įstatymu jiems tenkančias pareigas, bet ir DK 78 straipsnio nuostata prarastų prasmę. Todėl teismų priimtais sprendimais šioje byloje pagrįstai ir teisėtai atsisakyta priteisti žalos atlyginimą iš civilinės atsakovės.

4.5. Netiesioginė civilinės atsakovės atsakomybė negalima. Siekiant pritaikyti CK 6.264 straipsnį netiesioginei darbdavio atsakomybei kilti, būtinos ne tik bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, kaltė, žala, priežastinis ryšys), bet ir papildomos sąlygos: darbo sutartis tarp darbuotojo ir darbdavio ir tai, kad žala būtu padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas, kitaip tariant, vykdant darbo funkcijas. Šioje byloje nebuvo nustatytos visos UAB „Atea“ atsakomybei kilti būtinos sąlygos.

4.6. Pirma, priežastinis ryšys, kaip būtina civilinės atsakomybės sąlyga, sietinas su civilinės ieškovės aplaidžiais veiksmais ir neveikimu vedant kompiuterių apskaitą, netinkama, ne laiku atlikta inventorizacija, suteikiant neribotą ir neapsaugotą prieigą prie kompiuterių. Pažymėtina, kad ir nuosprendyje aiškiai konstatuota, jog K. K. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo kontroliuojamas civilinės ieškovės, dirbo jai priklausančiose patalpose, atlikdavo jos nurodytas funkcijas. Šioje situacijoje UAB „Atea“ niekaip negalėjo kontroliuoti K. K. veiksmų bei jo elgesio, todėl negali būti laikoma atsakinga už kilusią žalą. Nusikalstamas veikas nuteistasis padarė būtent civilinės ieškovės patalpose, todėl konstatuotina, kad civilinė atsakovė negalėjo kontroliuoti nuteistojo veiksmų jam dirbant civilinės ieškovės patalpose. Be to, tokia kontrolė nebuvo aptarta 2020 m. lapkričio 26 d. IT aptarnavimo sutartyje, kurią sudarė civilinė ieškovė ir civilinė atsakovė. Tai reiškia, kad nuteistasis darbo santykių metu buvo kontroliuojamas civilinės ieškovės, o civilinė atsakovė negalėjo užtikrinti, kad nebūtų pasisavintas civilinės ieškovės turtas. Nesant visų civilinės atsakomybės sąlygų, teismai visiškai pagrįstai žalos atlyginimą priteisė iš nuteistojo, o ne iš UAB „Atea“.

4.7. Antra, nėra pagrindo sutikti su kasacinio skundo teiginiais, esą teismai nustatė, kad kompiuterius nuteistasis pavogė darbo laiku ir vykdydamas darbo funkcijas. Skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nuteistasis K. K. nors ir padarė nusikalstamą veiką darbo metu ir darbo vietoje, tačiau veikė ne darbdavio, o asmeniniais interesais, todėl pareiga atlyginti nusikaltimu padarytą žalą tenka pačiam nuteistajam. Taigi, viena vertus, apeliacinės instancijos teismas nevertino ir neanalizavo, kada tiksliai padaryta nusikalstama veika. Byloje surinkti duomenys (J. V. 2021 m. spalio 21 d. policijai pateikti vaizdo įrašai) patvirtina, kad K. K. į darbą ateidavo beveik valanda anksčiau, nei prasidėdavo darbo laikas, o tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistasis nusikalstamą veiką padarė ne darbo metu ir laiku. Kita vertus, skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad veika padaryta asmeniniais interesais. DK prasme tam, kad kiltų darbdavio atsakomybė, būtina nustatyti, kad darbuotojas žalos padarymo metu atliko veiksmus, susijusius su darbo procesu, o ne veikė savo asmeniniais interesais kaip privatus asmuo. Taigi, pastarasis apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytas teiginys tik patvirtina, kad nėra visų būtinų atsakomybės sąlygų pagal CK 6.264 straipsnį UAB „Atea“ atsakomybei kilti. Be to, iš nurodyto teiginio konstrukcijos matyti, kad tai nėra nustatyta faktinė aplinkybė, o frazė „nusikalstamą veiką darbo metu ir darbo vietoje“ pavartota bendrine prasme, motyvuojant, kieno interesais padaryta nusikalstama veika. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, UAB „Atea“ netiesioginė atsakomybė taip pat negali kilti.

4.8. Vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 1 dalimi, 6.248 straipsnio 4 dalimi, 6.282 straipsnio 1 dalimi, tuo atveju, jeigu būtų sprendžiama, kad egzistuoja pagrindas civilinės atsakovės atsakomybei už nuteistojo padarytą žalą kilti, egzistuoja konkretūs pagrindai UAB „Atea“ atleisti nuo civilinės atsakomybės. Pažymėtina, kad civilinė ieškovė ne tik elgėsi itin neatsargiai, bet būtent jos veiksmai ir neveikimas lėmė žalos atsiradimą. Taikytinas mišrios kaltės institutas.

4.9. Apeliacinės instancijos teismas nepažeidė BPK 320 straipsnio reikalavimų. Vien tai, kad civilinė ieškovė apeliaciniame skunde nurodė motyvus, kurie, jos nuomone, neva patvirtina UAB „Atea“ atsakomybę, o žemesnės instancijos teismai su tais motyvais nesutiko ir argumentuotai atmetė civilinės ieškovės poziciją, nereiškia, kad apeliacinis skundas buvo netinkamai išnagrinėtas. Tai, kad kasatorei nepatinka teismų motyvai ir argumentai, nedaro skundžiamos nutarties nepagrįstos ar neteisėtos.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Civilinės ieškovės UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ atstovo advokato E. Raciaus kasacinis skundas atmestinas.

Dėl DK 77 straipsnio ir BPK 320 straipsnio taikymo

6. Civilinės ieškovės UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ atstovo kasaciniame skunde nurodoma, kad byloje, sprendžiant civilinio ieškinio klausimą ir nustatant tinkamą civilinį atsakovą, turėjo būti vadovaujamasi laikinojo įdarbinimo santykius reglamentuojančiomis DK nuostatomis, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl esminių kasacinio skundo argumentų, susijusių su DK 77 straipsnio taikymu, ir taip pažeidė BPK 320 straipsnio reikalavimus. Su šiais argumentais sutikti nėra pagrindo.

7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2020 m. lapkričio 26 d. tarp UAB „Atea“ ir UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ buvo sudaryta IT aptarnavimo sutartis, pagal kurią UAB „Atea“ įsipareigoja atlikti UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ eksploatuojamos kompiuterinės ir programinės įrangos priežiūros paslaugas. Ši sutartis savo esme atitinka paslaugų sutartį, kuriai turi būti taikomos ne DK (kaip nurodo kasatorius), o CK nuostatos (CK 6.716 straipsnis). Kartu pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog tarp K. K. ir UAB „Atea“ buvo sudaryta laikinojo darbo sutartis ir kad, sudarydama atitinkamas sutartis su UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ ir K. K., UAB „Atea“ turėjo laikinojo įdarbinimo įmonės statusą, t. y. buvo įrašyta į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, kaip tai nustatyta DK 721 straipsnyje. Taigi šioje byloje, nagrinėjant civilinį ieškinį ir sprendžiant dėl tinkamo civilinio atsakovo nustatymo, pagrįstai nebuvo vadovaujamasi DK nuostatomis, nes, UAB „Atea“ sudarant atitinkamas sutartis su UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ dėl K. K. funkcijų, nebuvo suderintos darbo teisinių santykių sąlygos.

8. Priešingai nei teigia kasatorius, skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje atsakyta į visus esminius apeliacinio skundo argumentus, tarp jų ir dėl nuteistojo kaip civilinio atsakovo tinkamumo, nutartyje išdėstyti aiškūs motyvai, kodėl UAB „Atea“ nėra tinkamas civilinis atsakovas šioje byloje (skundžiamos nutarties 20–22 punktai). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo patikrinta tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų.

Dėl BPK 109, 111 straipsnių ir CK 6.264 straipsnio taikymo

9. Civilinės ieškovės UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ atstovo kasaciniame skunde nurodoma, kad byloje, sprendžiant civilinio ieškinio klausimą ir nustatant tinkamą civilinį atsakovą, turėjo būti taikomas CK 6.264 straipsnis ir žalos atlyginimas civilinei ieškovei turėjo būti priteistas ne iš nuteistojo K. K., o iš jo darbdavės – UAB „Atea“.

10. BPK X skyriuje (BPK 109–118 straipsniai) reglamentuojama civilinio ieškinio baudžiamajame procese pareiškimo ir nagrinėjimo tvarka. Pagal BPK X skyriaus nustatytas taisykles reiškiamas žalos atlyginimo ieškinys. Pagal BPK 109 straipsnį, BPK 111 straipsnio 1 dalį, civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas ne tik įtariamajam, kaltinamajam, tačiau ir už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims, kurie gali būti įtraukti į bylą kaip civiliniai atsakovai. Teismai, baudžiamojoje byloje nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, vadovaujasi ne tik BPK normomis, bet ir atitinkamomis CK nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (CK 6.245–6.254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (CK 6.263–6.291 straipsniai) ir kt.

11. Samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės (CK 6.264 straipsnio 1 dalis). Darbdavys tokiu atveju atsako kaip netiesioginės civilinės atsakomybės subjektas. Netiesioginė darbdavio atsakomybė pasireiškia tam tikra specifika. Samdantis darbuotojus asmuo yra atsakingas už tai, kad jo darbuotojai, atlikdami darbo pareigas, laikytųsi teisės aktų reikalavimų, nepažeistų bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai ir taip nepadarytų kitiems žalos. Netiesioginės atsakomybės taikymo atveju dėl asmeniui padarytos žalos kaltas yra darbuotojas. Samdančio darbuotojus asmens kaltė yra sutapatinama su darbuotojo kalte ir darbdavys atsako už darbuotojo darbo metu padarytą žalą, jei už tą žalą ne darbo metu atsakytų pats darbuotojas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011). Toks teisinis reguliavimas užtikrina nukentėjusiojo ir žalos padariusio darbuotojo interesų pusiausvyrą bei atlieka prevencinę funkciją, nes darbdavys, žinodamas apie ieškinių dėl darbuotojų veiksmais padarytos žalos atlyginimo atsiradimo riziką, skatinamas organizuoti įmonės veiklą tokiu būdu, kad žalos būtų išvengta arba jos atsiradimo rizika būtų minimali. Netiesioginei darbdavio atsakomybei pagal CK 6.264 straipsnį atsirasti būtinos ne tik bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, kaltė, žala bei priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos), bet ir papildomos sąlygos: turi egzistuoti darbdavio ir darbuotojo darbo ar civilinė sutartis, kurios pagrindu veikiama atitinkamo asmens nurodymu ir jam kontroliuojant, taip pat žala turi būti padaryta einant darbo (tarnybines) pareigas (CK 6.264 straipsnio 1 ir 2 dalys) (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-385/2013, 3K-7-328-248/2015; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-654/2023, 2K-49-976/2024).

12. Teismų praktikoje yra aptarti ir CK 6.264 straipsnio tikslai – jame nustatyta atsakomybės už kitą asmenį taisykle siekiama užtikrinti, pirma, nukentėjusiojo interesus (toks mechanizmas jam garantuoja operatyvų ir realų kompensacijos gavimą, nes įmonė paprastai yra finansiškai pajėgesnė už fizinį asmenį, nereikia aiškintis konkretaus kaltininko), antra, ginti ir žalą padariusį darbuotoją, iš dalies apsaugant jį nuo finansinės naštos (darbuotojui nereikia skubiai atlyginti žalos, darbdavys gali nesinaudoti regreso teise ar naudotis ja ribotai). Šie du siekiai gali būti suderinti tik tada, kai netiesioginės atsakomybės subjektas yra pajėgus patenkinti nukentėjusio asmens reikalavimus. Kai šių interesų suderinti neįmanoma ir jie konkuruoja tarpusavyje (pvz., neišliko netiesioginės civilinės atsakomybės subjekto, privalančio atlyginti žalą), prioritetas teiktinas nukentėjusio asmens interesų gynybai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-328-248/2015, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-654/2023).

13. Byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės: 2020 m. lapkričio 26 d. tarp UAB „Atea“ ir UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ buvo sudaryta IT aptarnavimo sutartis, pagal kurią UAB „Atea“ įsipareigoja atlikti UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ eksploatuojamos kompiuterinės ir programinės įrangos priežiūros paslaugas; šiai sutarčiai vykdyti UAB „Atea“ pasamdė I. M. ir K. K.; K. K. savo darbines funkcijas atliko UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ patalpose; liudytojas I. M. patvirtino, kad prieš pradėdamas dirbti buvo supažindintas su UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ taisyklėmis, tvarkomis, kuriose buvo nurodyta, kad kilus problemai reikia kreiptis į savo tiesioginį vadovą V. J. (UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ darbuotoją); V. J. teikė atsiliepimus apie priimtus darbuotojus, sprendė, ar reikia su jais pratęsti darbo sutartis; UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ darbuotojas D. M. vedė bendrovės kompiuterių sąrašą (apskaitą); į UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ patalpas, kuriose buvo laikomi kompiuteriai, negalėjo patekti pašaliniai asmenys (tarp jų ir kitų padalinių darbuotojai). Šios aplinkybės parodo, kad K. K. veikė ne UAB „Atea“, su kuria buvo sudaryta darbo sutartis, o UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ nurodymu, būtent UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ skyrė užduotis K. K., jį integravo į savo IT skyriaus veiklą ir kontroliavo jo atliekamus veiksmus bei galėjo daryti jiems įtaką, taip pat teikė atsiliepimus apie K. K. darbą, sprendė dėl darbo sutarties pratęsimo. K. K. darbo funkcijas atliko UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ naudai, buvo jai pavaldus, pakluso jos nustatytai darbo tvarkai. Be to, šios bendrovės turto (kompiuterių) apsaugos ir priežiūros mechanizmas priklausė tik nuo jos pačios (bendrovėje buvo asmuo, atsakingas už kompiuterių apskaitą, laiku nepastebėjęs dingstančių kompiuterių, taip pat veikė išorinė kontrolė, sauganti, kad į patalpas su kompiuteriais nepatektų pašalinių asmenų). Taigi, UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ nustatytai turto apskaitos kontrolės tvarkai ir bendrovės turto išorinės apsaugos sistemų organizavimui UAB „Atea“ neturėjo galimybės daryti jokios įtakos.

14. Abiejų instancijų teismai, ištyrę ir įvertinę pirmiau nurodytas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, kad šioje situacijoje UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ visiškai kontroliavo jos patalpose dirbančius asmenis ir nustatė reikalavimus dėl darbo vidaus tvarkos, UAB „Atea“ niekaip negalėjo kontroliuoti K. K. veiksmų bei jo elgesio, todėl negali būti laikoma atsakinga už kilusią žalą. Tokiai išvadai pritartina, pirmiau nurodytos byloje nustatytos aplinkybės, tai, kad žala šiuo atveju padaryta tyčiniais nusikalstamais veiksmai, už kuriuos K. K. yra nuteistas, ir žala padaryta subjektui, kuris kontroliavo kaltininką ir pats turėjo tinkamai organizuoti savo turto saugumo užtikrinimą, iš tiesų pašalina UAB „Atea“ kaip K. K. darbdavės atsakomybę.

15. Nagrinėjamoje byloje aktualu ir tai, ar žala padaryta K. K. vykdant darbo pareigas. Tai yra viena iš specialiųjų sąlygų, kurios egzistavimas yra būtinas norint taikyti netiesioginę darbdavio atsakomybę. Teismų praktikoje įtvirtinta, kad darbinių (tarnybinių) pareigų atlikimu laikoma bet kokia veikla, susijusi su veikimu vykdant darbdavio nurodymus ir jo interesais. Esminę reikšmę šios normos taikymui turi aplinkybė, kad darbuotojas žalos padarymo metu atliko veiksmus, susijusius su darbo procesu, o ne veikė savo asmeniniais interesais kaip privatus asmuo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-434/2009). Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas tinkamai nustatė, kad K. K. kompiuterius grobė (atliko tyčinius nusikalstamus veiksmus) veikdamas išskirtinai savo asmeniniais interesais, norėdamas gauti sau turtinės naudos ir turėdamas iš to asmeninės turtinės naudos. Šis kriterijus taip pat riboja netiesioginę UAB „Atea“ kaip darbdavio atsakomybę.

16. Kasaciniame skunde civilinės ieškovės pozicija dėl darbdavio atsakomybės grindžiama kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-654/2023, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nurodytoje byloje faktinė situacija nėra analogiška, esminis skirtumas tai, kad UAB „R“, kuriai buvo padaryta žalos, su nuteistąja A. U. nesiejo jokie santykiai, nuteistoji A. U. dirbo UAB „F“, kuri sutarties pagrindu teikė paslaugas UAB „R“, t. y. vykdė UAB „F“ nurodymus ir veikė jos kontroliuojama, teisėjų kolegija ir atkreipė dėmesį į tai, kad šią bylą nagrinėjęs teismas turėjo pasisakyti, kokią reikšmę turi tai, kad UAB „R“ su A. U. nesiejo jokie santykiai, A. U. dirbo UAB „F“, kuri sutarties pagrindu teikė paslaugas UAB „R“, kokią reikšmę turi nusikalstamų veikų padarymo laikas, vieta, naudotos priemonės ir kitos aplinkybės (nutarties 31 punktas). Taigi baudžiamoji byla Nr. 2K-45-654/2023 nelaikytina precedentu nagrinėjamoje byloje.

17. Atsižvelgiant į visas pirmiau nurodytas netiesioginę UAB „Atea“ atsakomybę ribojančias ir pašalinančias aplinkybes, pritartina teismų išvadai nepripažinti UAB „Atea“ civiline atsakove šioje byloje ir nepriteisti iš jos žalos atlyginimo. Įvertinus pirmiau išdėstytą teismų praktiką ir susiklosčiusią nagrinėjamoje byloje faktinę situaciją, darytina išvada, kad, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą byloje, nepadaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai. Nenustačius, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių BPK pažeidimų ar netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, remiantis kasacinio skundo argumentais, naikinti ar keisti skundžiamą nutartį nėra BPK 369 straipsnyje nustatytų pagrindų.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti

18. Civilinės ieškovės UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ atstovas pateikė prašymą iš civilinės atsakovės UAB „Atea“ arba nuteistojo K. K. priteisti kasacinės instancijos teisme patirtų 2099,93 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Prie prašymo pridėti šias išlaidas patvirtinantys dokumentai (PVM sąskaitos faktūros ir banko sąskaitos išrašai apie įeinančius mokėjimus).

19. Atsiliepime ir atskirai paduotame prašyme civilinės atsakovės UAB „Atea“ atstovai prašo iš civilinės ieškovės UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ priteisti 3032,80 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimą. Prie prašymo pridėta PVM sąskaita faktūra, atliktų darbų išklotinė ir atlikto mokėjimo kopija.

20. Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. BPK 106 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja ir apeliacinės, ir kasacinės instancijos teisme, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-188-628/2021, 2K-19-697/2022, 2K-26-1073/2024 ir kt.).

21. Ši baudžiamoji byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka pagal civilinės ieškovės UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ atstovo advokato E. Raciaus kasacinį skundą, kuris šia nutartimi yra atmetamas. Atsižvelgiant į tai, išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimas šiai bendrovei nepriteisiamas.

22. Atmetus civilinės ieškovės atstovo kasacinį skundą, t. y. priėmus civilinei atsakovei UAB „Atea“ palankų procesinį sprendimą, ši bendrovė įgyja teisę į proceso išlaidų, susijusių su advokato darbo apmokėjimu, atlyginimą. Pažymėtina, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant pagrįstą proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018, 2K-192-489/2019, 2K-78-942/2022 ir kt.).

23. Proceso išlaidų atlyginimo išieškojimas iš civilinio ieškovo BPK normų nenustatytas. Kita vertus, pagal BPK 113 straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidų atlyginimą už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidų atlyginimą už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme. Išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo klausimas nagrinėjamoje kasacinėje byloje spręstinas atsižvelgiant į šias CPK normas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428-788/2016, 2K-11-648/2017, 2K-113-628/2020).

24. Atsižvelgdama į kasacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, bylos sudėtingumą ir apimtį, į tai, kad atsiliepimo surašymas ir pateikimas kasacinės instancijos teismui yra viena iš proceso dalyvių dalyvavimo ir savo teisių gynimo kasaciniame rašytiniame procese formų, įvertinusi civilinės atsakovės atstovų pateikto atsiliepimo turinį, jame dėstomų argumentų reikšmingumą ir naujumą, dalinį sutapimą su anksčiau procese teiktų procesinių dokumentų turiniu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju prašoma priteisti 3032,80 Eur suma yra neproporcingai didelė, todėl mažina ją iki 1000 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Civilinės ieškovės UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ atstovo advokato Edvardo Raciaus kasacinį skundą atmesti.

Iš UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ priteisti UAB „Atea“ 1000 Eur (vieną tūkstantį Eur) turėtų išlaidų atlyginimo advokato paslaugoms kasacinės instancijos teisme apmokėti.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Virgilijus Grabinskas

Alvydas Pikelis