Baudžiamoji byla Nr. 2K-90-1214/2024
Teisminio proceso Nr. 1-06-1-01028-2014-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.8.10.5; 1.2.14.5.2.3; 2.4.2.1; 2.4.2.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Danutės Jočienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. L. kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 5 d. nuosprendžio.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendžiu V. L. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams. Be to, nuspręsta konfiskuoti kaip V. L. nusikalstamos veikos rezultatą L. A. AB SEB banko sąskaitoje esančius 75 590,82 Eur.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi, iš dalies patenkinus nuteistosios V. L. ir asmens, kurio turtas buvo konfiskuotas, L. A. apeliacinius skundus, Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendis panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti teismui, nes bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas.
Skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu V. L. nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu dvejiems metams dviem mėnesiams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo vieneriems metams šešiems mėnesiams bausme, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendį atliktas bausmės laikas, taip pat laikinojo sulaikymo laikas – 1 para.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant V. L. per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą ar būti užsiregistravusiai darbo biržoje. Pritaikius BK 75 straipsnio 2 dalį, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 71 straipsnį, V. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką ji įpareigota sumokėti per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinis ieškinys atmestas. Be to, nuspręsta konfiskuoti valstybės naudai 75 590,82 Eur, laikomų L. A. priklausančioje AB SEB banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 16 d. nutartimi, iš dalies patenkinus nuteistosios V. L. apeliacinį skundą, Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 12 d. nuosprendis panaikintas ir byla perduota prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 22 d. nutartimi, patenkinus prokuroro kasacinį skundą ir dalį nuteistosios V. L. kasacinio skundo, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 16 d. nutartis panaikinta ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 15 d. nutartimi, iš dalies patenkinus nuteistosios V. L. apeliacinį skundą, panaikintas Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 12 d. nuosprendis ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismo byloje nustatytų veikų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytų ir tai gali lemti esminį nuteistosios teisinės padėties pabloginimą, ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi, iš dalies patenkinus nuteistosios V. L. kasacinį skundą, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 15 d. nutartis panaikinta ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Skundžiamu Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 5 d. nuosprendžiu nuteistosios V. L. apeliacinis skundas atmestas, tačiau Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendis pakeistas. V. L. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuota į BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir nuteistajai paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. V. L. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki trijų mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 punktais (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant V. L. per bausmės vykdymo atidėjimo laiką: 1) neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; 2) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) tęsti darbą ar būti užsiregistravusiai darbo biržoje. Nuteistosios V. L. paduotas apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
V. L. nuteista pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) už tai, kad:
1.1. žinodama, kad D. B. yra tik formalus AB „T“ 37,36 procento (180 058 vienetų) akcijų savininkas, o reali šių akcijų įgijėja ir savininkė yra ji pati, siekdama nuslėpti realų akcijų turėtoją, jų savininku 2009 m. gruodžio 15 d. sutartimi su UAB „Ž“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos vieta: Kaunas, (duomenys neskelbtini) įformino D. B., o vėliau, žinodama realią AB „T“ akcijų vertę ir gaunamą pelną pardavus šias akcijas, ji 2013 m. pabaigoje – 2014 m. sausio mėnesio laikotarpiu surado AB „T“ akcijų pirkėją – UAB „L“, atstovaujamą D. M. Po to ji, siekdama savo naudai įgyti lėšų ir apgaule išvengti turtinės prievolės – mokėtino gyventojų pajamų mokesčio, atsirandančio įforminus akcijų pirkimo–pardavimo sandorį, žinodama, kad A. G. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos ir nuolatinių lėšų pragyventi, jo gyvenimo būdas asocialus, turėdama jo vardu išduotus jo asmens dokumentus, tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir tiksliai nenustatytu laiku parengė 2014 m. sausio 9 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, žinodama, kad A. G. neturi lėšų akcijoms pirkti, šioje sutartyje nurodė melagingus duomenis apie tai, kad A. G. iš D. B. už tuo metu galiojusią valiutą, iš viso 250 000 Lt, t. y. 72 405 Eur, įgijo 37,36 procento (180 058 vienetus) AB „T“ akcijų, ir šią sutartį (duomenys neskelbtini), Kaune, pateikė pasirašyti D. B. ir A. G., nieko nežinantiems apie daromą nusikalstamą veiką. Taip ji kaip statytinį AB „T“ akcijų savininką įformino A. G. ir visas su šių akcijų tolesniu pardavimu kylančias mokestines prievoles bei pareigas sumokėti mokesčius perdavė A. G.. Po to ji (duomenys neskelbtini), Kaune, A. G., nieko nesuvokiančiam apie daromą nusikaltimą, pateikė pasirašyti tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir tiksliai nenustatytu laiku jos pačios parengtą 2014 m. sausio 17 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodė melagingus duomenis, kad A. G. AB „T“ 37,36 procento (180 058 vienetus) akcijų pardavė UAB „L“, atstovaujamai direktoriaus D. M., nieko nežinančio apie daromą nusikalstamą veiką, už tuo metu galiojusią valiutą, iš viso už 2 000 000 Lt, t. y. 579 240,04 Eur.
1.2. Po to ji, žinodama, kad lėšos pardavus AB „T“ akcijas priklauso jai, tačiau norėdama nuslėpti tikrą šių lėšų savininką, 2014 m. sausio 17 d. davė nurodymus A. G., ir šis AB Šiaulių banko filiale, esančiame Kaune, Savanorių pr. 135, dalyvaujant jai pačiai, savo vardu atidarė sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), ir visas mokėjimo priemones, sąskaitos valdymo ir elektroninio prisijungimo kodus A. G. atidavė jai. Po to UAB „L“ už parduotas AB „T“ akcijas 2014 m. sausio 17 d. iš UAB „L“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, pervedė į A. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, tuo metu galiojusia valiuta iš viso 120 000 Lt, t. y. 34 754,40 Eur, ir iš UAB „L“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB,,Swedbank“, pervedė tuo metu galiojusia valiuta 80 000 Lt, t. y. 23 169,60 Eur, po to ji, naudodamasi jai A. G. perduotais nurodytos sąskaitos valdymo ir elektroninio prisijungimo kodais, pirmiau nurodytas pervestas sumas, tuo metu galiojusia valiuta iš viso 200 000 (80 000 + 120 000) Lt, t. y. 57 924 Eur, 2014 m. sausio 17 d. iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, už anksčiau nupirktas AB „T“ akcijas pervedė D. B. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB,,Swedbank“, o pastarasis žinodamas, kad jis yra tik formalus šių akcijų savininkas, o tikroji šių akcijų valdytoja yra V. L. ir pajamos už parduotas akcijas priklauso jai, šias į sąskaitą pervestas lėšas – iš viso tuo metu galiojusia valiuta 200 000 Lt, t. y. 57 924 Eur, išgrynino ir atidavė V. L.
1.3. 2014 m. vasario 28 d. jos nurodymu A. G. Lietuvos centrinėje kredito unijoje, A. Mickevičiaus g. 15-2, Kaune, atidarė sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) litais ir sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) eurais bei visas mokėjimo priemones, šių sąskaitų valdymo ir elektroninio prisijungimo kodus atidavė jai.
1.4. Po to 2014 m. kovo 3 d. UAB „L“ iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios AB,,Swedbank“, į A. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Lietuvos centrinėje kredito unijoje, pervedė 289 620 Eur, tuo metu galiojusia valiuta 1 000 000 Lt, bei 2014 m. kovo 4 d. UAB „L“ iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, į A. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, pervedė tuo metu galiojusia valiuta 800 000 Lt, t. y. 231 696,01 Eur. Taip UAB „L“ pervedė A. G. visą sutartimi numatytą sumą, tuo metu galiojusia valiuta 2 000 000 Lt, t. y. 579 240,04 Eur.
1.5. Po to ji, siekdama įgyti visas UAB „L“ A. G. pervestas lėšas, žinodama, kad šios lėšos yra gautos įforminus akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, 2014 m. kovo 4 d. Lietuvos centrinės kredito unijos patalpose, A. Mickevičiaus g. 15-2, Kaune, A. G. vardu užpildė piniginių operacijų anketą, nurodydama lėšų kilmę „akcijų pardavimas“, ir A. G. vardu užpildė 2014 m. kovo 4 d. tarptautinio mokėjimo nurodymą Nr. 13, kuriame įrašė fiktyvią mokėjimo paskirtį „paskola“, šiuos dokumentus pateikė kartu su ja Lietuvos centrinės kredito unijos patalpose dalyvavusiam A. G. pasirašyti, o pastarajam pasirašius šiuos dokumentus, juos pateikė Lietuvos centrinės kredito unijos darbuotojai, kuri pateiktų dokumentų pagrindu iš A. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Lietuvos centrinėje kredito unijoje, į jos nurodymu A. G. vardu AB Šiaulių banke atidarytą sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 289 607 Eur, tuo metu galiojusia valiuta 999 955,05 Lt.
1.6. Po to ji, naudodamasi A. G. jai atiduotais sąskaitų valdymo ir elektroninio prisijungimo kodais, iš A. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB Šiaulių banke, 2014 m. kovo 5 d. pervedė tuo metu galiojusia valiuta 799 000 Lt, t. y. 231 406,39 Eur, į kitą A. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Lietuvos centrinėje kredito unijoje, ir 2014 m. kovo 5 d., melagingai nurodydama pervedimo paskirtį „paskola“, pervedė tuo metu galiojusia valiuta 1000 Lt, t. y. 289,62 Eur, į AB Šiaulių banke esančią A. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), šiuos pinigus ji 2014 m. kovo 5 d., naudodamasi jai A. G. atiduotais sąskaitų valdymo ir elektroninio prisijungimo kodais, nurodydama fiktyvią paskirtį,,paskola“, pervedė L. A., nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, į jos asmeninę mokėjimo kortelės sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB DnB banke.
1.7. Po to ji 2014 m. kovo 6 d. Lietuvos centrinės kredito unijos patalpose, A. Mickevičiaus g. 15-2, Kaune, dalyvaujant A. G., A. G. vardu užpildė tris piniginių operacijų anketas: pirmąją anketą dėl 50 000 Lt sumos, nurodydama joje lėšų kilmę „akcijų pardavimas“ bei lėšų panaudojimo paskirtį,,paskolos grąžinimas už akcijas“; antrąją dėl 100 000 Lt (28 962 Eur) sumos, nurodydama joje lėšų kilmę,,akcijų pardavimas“ bei lėšų panaudojimo paskirtį,,nekilnojamojo turto įsigijimui“, ir trečiąją anketą dėl 648 608 Lt (187 849,86 Eur) sumos, nurodydama joje lėšų kilmę,,akcijų pardavimas“ bei lėšų panaudojimo paskirtį,,paskola“, A. G. jos nurodymu pasirašius šiuos dokumentus, ji anketas pateikė Lietuvos centrinės kredito unijos darbuotojai, o ši jai pateiktų dokumentų pagrindu iš A. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Lietuvos centrinėje kredito unijoje, 2014 m. kovo 6 d. išėmė tuo metu galiojusia valiuta 100 000 Lt, t. y. 28 962 Eur, ir padavė V. L. Tuo pačiu metu banko darbuotojai atspausdinus du mokėjimo nurodymus bei V. L. paliepimu pasirašius juose A. G., mokėjimo nurodymu Nr. 0000010174 iš A. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Lietuvos centrinėje kredito unijoje, pervedė į AB SEB banke A. G. vardu esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) tuo metu galiojusia valiuta 648 608 Lt, t. y. 187 849,86 Eur, nurodydama paskirtį,,paskola“, ir mokėjimo nurodymu Nr. 0000010175 iš tos pačios sąskaitos pervedė tuo metu galiojusia valiuta 50 000 Lt, t. y. 14 481 Eur, D. B. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB,,Swedbank“, nurodydama paskirtį „paskolos grąžinimas“, šiuos pinigus pastarasis išgrynino ir, sau palikęs tuo metu galiojusia valiuta ne mažiau kaip 13 000 Lt, t. y. 3765 06 Eur, pajamų mokesčiui sumokėti, tuo metu galiojusia valiuta 37 000 Lt, t. y. 10 715,94 Eur, atidavė V. L.
1.8. Po to V. L., tęsdama nusikalstamą veiką ir žinodama, kad A. G. jokios paskolos iš A. G. negavo, kad paskolos sutartis tarp A. G. ir A. G. yra fiktyvi, siekdama valdyti A. G. pervestas lėšas ir jomis disponuoti, A. G., naudodamasi jai perduotais A. G. sąskaitos valdymo ir elektroninio prisijungimo kodais, nurodydama fiktyvų pavedimo pagrindą kaip skolos grąžinimą, pervedė L. A., nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke: 2014 m. kovo 6 d. tuo metu galiojusia valiuta 348 600 Lt, t. y. 10 0961,54 Eur, bei 2014 m. kovo 7 d. tuo metu galiojusia valiuta 300 000 Lt, t. y. 86 886 Eur. Po to L. A., vykdydama V. L. nurodymus, 2014 m. kovo 10 d. tuo metu galiojusia valiuta 300 000 Lt, t. y. 86 886 Eur, iš nurodytos sąskaitos AB SEB banke pervedė į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB Šiaulių banke, bei, iš jos atskaičius banko mokesčius, pervedė tuo metu galiojusia valiuta 299 995,80 Lt, t. y. 86 884,79 Eur, kuriuos, konvertavusi į JAV dolerius, iš viso 119 267,92 JAV dolerio, 2014 m. kovo 21 d. padėjo kaip kaupiamąjį indėlį į UAB Medicinos banke esančią savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), o 2014 m. kovo 10 d. į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, padėjo kaupiamąjį indėlį, tuo metu galiojusia valiuta 300 000 Lt, t. y. 86 886 Eur, o likusią dalį lėšų, tuo metu galiojusia valiuta 48 000 Lt, t. y. 13 901,76 Eur, L. A. išgrynino ir atidavė V. L.
1.9. Po to V. L., siekdama išgryninti likusius A. G. pervestus pinigus, V. B. vardu parengė 2014 m. vasario 25 d. įgaliojimą atstovauti A. G. ir valdyti pinigus, esančius jo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB Šiaulių banke, ši 2014 m. balandžio 7 d., dalyvaujant kartu V. L., AB Šiaulių banko patalpose, Laisvės al. 80 / Maironio g. 26, Kaune, šį įgaliojimą ir užsakymą išgryninti lėšas 289 607 Eur, tuo metu galiojusia valiuta 999 955,05 Lt (289 607 Eur), iš A. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė AB Šiaulių banko darbuotojai. Po to V. B., nežinodama apie daromą nusikalstamą veiką, banko darbuotojos paprašyta pateikti A. G. sąskaitoje esančių lėšų kilmę pateisinančius dokumentus, 2014 m. balandžio 10 d. atvykusi į AB Šiaulių banko, esančio Kaune, Laisvės al. 80 / Maironio g. 26, skyrių kartu su V. L. bei A. G. pateikė fiktyvią V. L. 2014 m. vasario 28 d. paskolos sutartį, kurioje nurodyti melagingi duomenys, kad A. G. paskolina A. G. tuo metu galiojusia valiuta 1 700 000 Lt, t. y. 492 354,03 Eur. Tačiau, AB Šiaulių banko darbuotojams kilus įtarimų, lėšų išmokėjimas buvo sustabdytas.
1.10. Be to, V. L., žinodama, kad 2014 m. sausio 17 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartyje tarp A. G. ir UAB „L“ buvo nurodyti melagingi duomenys apie realų akcijų pardavėją ir šiuo sandoriu A. G., pagal 2014 m. sausio 17 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį iš UAB „L“ gavusiam pinigus už tuo metu galiojusią valiutą, iš viso 2 000 000 Lt, t. y. 579 240,04 Eur, nesuvokiančiam, kad, įforminus šį akcijų pirkimo–pardavimo sandorį ir už parduotas akcijas gavus pajamų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio Nr. 73-3085 17 straipsnio „Neapmokestinamosios pajamos“ 1 dalies 30 punktu, įsigaliojusiu nuo 2014 m. sausio 1 d. ir nurodančiu, kad „pajamų iš finansinių priemonių pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn ar išvestinių finansinių priemonių realizavimo, išskyrus tikslinėse teritorijose įsteigtų vienetų išleistas finansines priemones, ir šių finansinių priemonių įsigijimo kainos ir kitų šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytų su jų pardavimu ar kitokiu perleidimu nuosavybėn bei išvestiniu finansinių priemonių realizavimu susijusių išlaidų skirtumas, neviršijantis 10 000 litų per mokestinį laikotarpį“, 6 straipsnio,,Pajamų mokesčio tarifai“ 1 punkto nuostatomis („pajamų mokesčio tarifas yra 15 procentų, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“), 27 straipsnio,,Pajamų mokesčio nuo mokestiniu laikotarpiu gautų pajamų apskaičiavimas, deklaravimas, sumokėjimas, permokos grąžinimas ir metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimas“ 1 punkto nuostatomis („nuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs pajamų, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, gegužės 1 dienos (jeigu šio straipsnio 3 dalyje ar šio Įstatymo 28 straipsnyje nenustatyta kitaip) privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti mokesčio administratoriui metinę pajamų mokesčio deklaraciją už praėjusį mokestinį laikotarpį ir joje deklaruoti visas praėjusio mokestinio laikotarpio pajamas ir už jas apskaičiuotą pajamų mokestį, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip“), 5 punkto nuostatomis („nuolatinis Lietuvos gyventojas, kuriam pagal šį straipsnį nustatyta prievolė teikti metinę pajamų mokesčio deklaraciją, pajamų mokesčio skirtumą tarp metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos ir mokestiniu laikotarpiu sumokėtos (išskaičiuotos) pajamų mokesčio sumos privalo sumokėti į biudžetą iki šiame straipsnyje nustatyto metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos“), tuo būdu gautos akcijų pardavimo pajamos turi būti deklaruotos pateikiant gyventojo metinę pajamų mokesčio deklaraciją iki 2015 m. gegužės 4 d. (1–3 d. d. – nedarbo dienos) ir iki šios dienos turi būti sumokėtas apskaičiuotas mokėtinas pajamų mokestis, A. G. vardu buvo suformuota prievolė sumokėti gyventojo pajamų mokestį, taip V. L. pagal 2014 m. sausio 17 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 14 d. iki 2014 m. kovo 4 d. per A. G. gavusi už parduotas AB,,T“ akcijas pajamų, tuo metu galiojusia valiuta 2 000 000 Lt, t. y. 579 240,04 Eur, ir žinodama, kad A. G. šios prievolės neįvykdys, pati išvengė gyventojų pajamų mokesčio – iš viso tuo metu galiojusia valiuta 261 000 Lt, t. y. 75 590, 82 Eur.
V. L. nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad:
1.11. siekdama svetimo asmens vardu išgryninti lėšas, gautas kaip atlygis už parduotas AB „T“ akcijas pagal 2014 m. sausio 17 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį tarp A. G. ir UAB „L“, 2014 m. kovo 4 d. Lietuvos centrinės kredito unijos patalpose, A. Mickevičiaus g. 15-2, Kaune, A. G. vardu užpildė piniginių operacijų anketą, nurodydama lėšų kilmę,,akcijų pardavimas“, bei A. G. vardu užpildė 2014 m. kovo 4 d. tarptautinio mokėjimo nurodymą Nr. 13, kuriame įrašė fiktyvią mokėjimo paskirtį,,paskola“, ir šį suklastotą dokumentą pateikė kartu su ja Lietuvos centrinės kredito unijos patalpose dalyvavusiam A. G. pasirašyti, o šiam pasirašius, jį pateikė Lietuvos centrinės kredito unijos darbuotojai, kuri, remdamasi šiuo dokumentu, iš A. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Lietuvos centrinėje kredito unijoje, į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), V. L. nurodymu atidarytą A. G. vardu AB Šiaulių banke, pervedė 289 607 Eur. Taip V. L. suklastojo ir panaudojo tikrą dokumentą, 2014 m. kovo 4 d. tarptautinio mokėjimo nurodymą Nr. 13.
1.12. Be to, ji 2014 m. kovo 6 d. Lietuvos centrinės kredito unijos patalpose, A. Mickevičiaus g. 15-2, Kaune, A. G. vardu užpildė piniginių operacijų anketas, nurodydama jose melagingus duomenis apie pinigų paskirtį ar kilmę:
1.12.1. pirmąją anketą dėl 50 000 Lt (14 481 Eur) sumos, nurodydama joje lėšų kilmę,,akcijų pardavimas“ bei lėšų panaudojimo paskirtį –,,paskolos grąžinimas už akcijas“;
1.12.2. antrąją – dėl 648 608 Lt (187 849,86 Eur) sumos, nurodydama jose lėšų kilmę,,akcijų pardavimas“ bei lėšų panaudojimo paskirtį –,,paskola“, ir šias anketas, kuriose buvo suklastoti įrašai apie lėšų kilmę, pateikė kartu su ja Lietuvos centrinės kredito unijos patalpose dalyvavusiam A. G. pasirašyti, o šiam pasirašius šiuos dokumentus, juos pateikė Lietuvos centrinės kredito unijos darbuotojai, kuri, remdamasi jai pateiktais nurodytais dokumentais, mokėjimo nurodymu Nr. 0000010174 iš A. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Lietuvos centrinėje kredito unijoje, pervedė į A. G. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atidarytą V. L. nurodymu jo vardu AB SEB banke, tuo metu galiojusia valiuta 648 608 Lt, t. y. 187 849,86 Eur, nurodydama paskirtį „paskola“, ir mokėjimo nurodymu Nr. 0000010175 iš tos pačios sąskaitos pervedė tuo metu galiojusia valiuta 50 000 Lt, t. y. 14 481 Eur, D. B. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB,,Swedbank“, nurodydama paskirtį „paskolos grąžinimas“. Taip V. L. suklastojo ir panaudojo tikrus dokumentus – nurodytas dvi piniginių operacijų anketas.
1.13. Be to, ji tiksliai nenustatytu metu ir tiksliai nenustatytoje vietoje parengė fiktyvią 2014 m. vasario 28 d. paskolos sutartį, kurioje nurodė melagingus duomenis apie tai, kad A. G. paskolina A. G. tuo metu galiojusia valiuta 1 700 000 Lt, t. y. 492 354,03 Eur, ir ją pateikė V. B., kuri dalyvaujant kartu V. L. AB Šiaulių banko patalpose, Laisvės al. 80 / Maironio g. 26, Kaune, šią sutartį pateikė AB Šiaulių banko darbuotojai. Taip V. L. pagamino ir panaudojo netikrą dokumentą – nurodytą 2014 m. vasario 28 d. paskolos sutartį.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistosios V. L. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, nustatė, kad BK 182 straipsnio 3 dalis (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) yra nuteistosios teisinę padėtį švelninantis baudžiamasis įstatymas, todėl perkvalifikavo jos veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) į BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir sušvelnino už šį nusikaltimą nuteistajai paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sutrumpindamas jos terminą. Be to, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl V. L. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) bei 300 straipsnio 1 dalį paskirtų bausmių, atsižvelgė į tai, kad baudžiamasis procesas byloje užtruko pernelyg ilgai, ir tuo motyvuodamas sušvelnino V. L. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę. Paskirtos naujos bausmės už įvykdytas nusikalstamas veikas buvo subendrintos tarpusavyje, taip pat su paskirta ir neatlikta bausme pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendį, ir paskirta galutinė bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams, šios bausmės vykdymą nuspręsta atidėti dvejiems metams.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Kasaciniu skundu nuteistoji V. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendį bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 5 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą jai nutraukti. Kasatorė skunde nurodo:
1.14. Priimdamas skundžiamą nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas nesilaikė draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę (lot. non reformatio in peius) principo, todėl iš esmės pažeidė BPK 386 straipsnio 2 dalį. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto ar bet kurias teisės klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėjote byloje būtų įvykdytas neteisingumas (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2012 m. gruodžio 6 d., 2013 m. lapkričio 15 d. ir kt. nutarimai). Manytina, kad šioje byloje aukštesnės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo klaidų ir neužkirto kelio neteisingumui. Pažymėtina, kad baudžiamoji byla pirmą kartą išnagrinėta dar 2016 m. spalio 27 d. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi šis nuosprendis buvo panaikintas dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Vėliau priėmus 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendį tik ji skundė nuosprendį apeliacine tvarka. Kasatorė pažymi, kad tik ji skundė ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 15 d. nutarties dalį, kuria baudžiamoji byla perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Taigi, šiuo požiūriu procesas byloje buvo tęsiamas tik jos iniciatyva. Vykstant procesui byla buvo nagrinėjama kasacine tvarka ir priimtose nutartyse, remiantis teismų praktika, buvo pakartota, kad draudimo bloginti apelianto teisinę padėtį bei bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų neperžengimo (lot. tantum devolutum quantum appellatum) principai reikalauja, jog skundą padavusio asmens teisinė padėtis negali būti bloginama, kai procesas tęsiasi jo paties iniciatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-733/2007, 2K-312/2008, 2K-274/2009, 2K-195/2011 ir kt., tarp jų ir priimtos šioje byloje Nr. 2K-80-303/2022, 2K-124-976/2023). Šioje byloje priėmus skundžiamus nuosprendžius kasatorės teisinė padėtis buvo pabloginta, nes nebuvo atsižvelgta į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 22 d. ir 2023 m. balandžio 25 d. nutartyse pateiktus išaiškinimus dėl taikytino baudžiamojo įstatymo, taip iš esmės pažeidžiant ir BPK 386 straipsnio 2 dalį. Kasatorė pabrėžia, kad jos apeliacinis skundas buvo išnagrinėtas ne visas. Dėl to toks apeliacinės instancijos teismo nuosprendis neatitinka teisingumo principo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).
1.15. Perkvalifikuodamas kasatorės veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) į 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), apeliacinės instancijos teismas nesilaikė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto draudimo pripažinti asmenį kaltu pagal kitokį veikos kvalifikavimą, jei kaltinimas nebuvo pakeistas BPK 256 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka, be to, iš esmės pažeidė BPK 256 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, kad asmens teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, apima ne tik galimą veikos faktinių aplinkybių keitimą, bet ir veikos teisinį kvalifikavimą (BPK 256 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, manydamas, kad veikos kvalifikavimas gali keistis, privalėjo nedelsdamas pranešti apie tai bylos nagrinėjimo teisme dalyviams, ypač atsižvelgdamas į tai, kad veikos perkvalifikavimas sunkino kasatorės teisinę padėtį, bet apeliacinės instancijos teismas to nepadarė.
1.16. Perkvalifikuodamas kasatorės veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) į BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 3 straipsnio 3 dalį, pagal kurią asmens teisinę padėtį sunkinantis baudžiamasis įstatymas neturi grįžtamosios teisinės galios. Apeliacinės instancijos teismas kasatorės veiką perkvalifikavo į sukčiavimą pagal labai didelės vertės požymį, kuris neabejotinai yra sunkinantis atsakomybę, palyginti su didelės vertės požymiu, kuris buvo nustatytas baudžiamajame įstatyme veikos padarymo metu, ypač atsižvelgiant į tai, kad labai didelės vertės požymis veikos padarymo metu galiojusioje baudžiamojo įstatymo redakcijoje net nebuvo nustatytas. Dėl to pasikeitus baudžiamajam įstatymui, apeliacinės instancijos teismas galėjo perkvalifikuoti kasatorės veiką tik į BK 182 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija).
1.17. Apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo byloje paduoto apeliacinio skundo, nes nepasisakė dėl reikšmingų apeliacinio skundo argumentų.
1.17.1. Bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į teismų praktiką dėl netinkamo veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, civilinių teisinių santykių kriminalizavimo, todėl iš esmės pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį. Pagal teismų praktiką, mokesčių nesumokėjimas nelaikomas turtiniu sukčiavimu ir kvalifikuojamas pagal BK 220 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-398/2013, 2K-515/2014, 2K-189/2014, 2K-7-304-976/2016, 2K-7-648/2019, 2K-236-648/2020, 2K-70-719/2021, 2K-49-1073/2023 ir kt.). Paduotame kasaciniame skunde buvo išdėstyti argumentai bei teismų praktika ir dėl to, kad mokesčių nesumokėjimo pripažinimas nusikalstama veika neatitinka baudžiamosios teisės kaip kraštutinės priemonės (lot. ultima ratio) principo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2011, 2K-646/2012, 2K-213/2012, 2K-99/2013, 2K-180/2014, 2K-16/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-7-648/2019), kai kada net ir tada, kai mokestinis nesąžiningumas yra susijęs su PVM atskaita (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-7-304-976/2016, 2K-42-1073/2023).
1.17.2. Nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo argumentu, kad Valstybinė mokesčių inspekcija neturi jokių pretenzijų V. L., nes ši sukčiavimą įvykdė pasinaudodama kitu asmeniu. Pažymėtina, kad kaltinamajame akte nebuvo nurodyta, kad V. L. pasinaudojo kokiu nors kitu asmeniu, kuriam būtų taikytina kokia nors teisinė atsakomybė. Esant apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad kasatorė pasinaudojo kitu asmeniu, kaltinamajame akte, priimtuose nuosprendžiuose turėjo būti pasisakyta, kokios teisiniu požiūriu reikšmingos aplinkybės (nepakaltinamumas, nepakankamas amžius ir kt.) pašalina kito asmens galbūt padarytą nusikalstamą veiką. Nors BPK 255 straipsnis apibrėžia bylos nagrinėjimo teisme ribas, kaltinimo šalies, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų pozicija, pagal kurią kiti asmenys nepadarė tos pačios nusikalstamos veikos bendrininkaudami (pvz., veikdami kaip vykdytojai ar padėjėjai, kai be tokių asmenų pati veika pagal jos faktines aplinkybes iš viso yra neįmanoma), turi teisinę reikšmę Konstitucijos 29 straipsnio 1 ir 2 dalių, BPK 6 straipsnio 2 dalies aspektu. Kasatorė pažymi, kad ji nėra 2014 m. sausio 17 d. sutarties dėl 37,37 proc. AB „T“ akcijų pirkimo–pardavimo tarp UAB „L“ ir A. G. šalis, taip pat nėra nei tokią sutartį sudaręs ar pasirašęs asmuo, nei akcijų įsigijimą kreditavęs bankas, taigi jai, kaip asmeniui, teisine prasme niekaip nesusijusiam su šia sutartimi, negali atsirasti jokia teisinė atsakomybė, juolab baudžiamoji. Dėl to šioje byloje buvo sukurta situacija, kai, vieniems asmenims nepareiškus kaltinimų, kitiems asmenims suformuluotuose nusikalstamų veikų aprašymuose teigiama, kad šie asmenys veikė nusikalstamai, ir šie prieštaringi kaltinimai buvo perkelti į teismų nuosprendžius.
1.17.3. Nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo motyvu, kad kasatorė „įgijo turtinę teisę, tokiu būdu išvengdama turtinės prievolės“, nes toks argumentas prieštarauja teismų praktikai.
1.17.4. Nepagrįstas apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad jokios teisinės reikšmės neturi aplinkybė, jog AB „T“ akcijų pirkimo–pardavimo sandoris tarp UAB „L“ ir A. G. buvo tikras. Pažymėtina, kad, pagal teismų praktiką, apgaulė sukčiaujant turi būti ne abstrakti, o nukreipta į kokį nors konkretų fizinį ar (diskutuotina) juridinį asmenį, ir tokia apgaulė turi būti esminė, ir šios apgaulės padarinių negalima ištaisyti kitų teisės šakų priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2012, 2K-134-693/2015, 2K-27-697/2019, 2K-7-152-895/2019, 2K-71-976/2022 ir kt.). Bylą nagrinėję teismai atsisakė nustatyti, prieš kokį konkrečiai asmenį buvo panaudota apgaulė, kodėl neturi teisinės reikšmės faktas, kad AB „T“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis tarp UAB „L“ ir A. G. negali būti laikoma suklastota, ir taip sukūrė prielaidas nepagrįstai nuteisti kasatorę. Kasatorė pažymi, kad UAB „L“ sudarė sandorį dėl AB „T“ akcijų įsigijimo iš A. G. panaudodama iš komercinio banko skolintas lėšas. Jeigu komercinis bankas, kuriam taikytini ypatingo rūpestingumo ir atidumo kriterijai, veikdamas per savo organus (paskolų komitetą), kontroliuojamas Lietuvos banko, kredituoja tokią sutartį (už kurios suklastojimą kasatorė yra nuteista), sutarties šalims tinkamai atsiskaitant už suteiktą kreditą, neginčijant šios sutarties, tai nėra pagrindo teigti, kad tokia sutartis buvo suklastota, juolab kad kasatorė neveikė nei už UAB „L“, nei už A. G. ir tokios sutarties nei sukūrė, nei pasirašė.
1.17.5. Ikiteisminio tyrimo metu prokuroro nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas kitam asmeniui šioje byloje dėl kaltinimų padarius nusikalstamas veikas, nurodytas BK 184 straipsnio 2 dalyje, 189 straipsnio 2 dalyje, todėl darytina išvada, kad, prokuroro požiūriu, joks turtas nebuvo pasisavintas, joks asmuo apgaule neteisėtai nedisponavo turtu, įgytu nusikalstamu būdu, ir jo neįgijo, tačiau šios procesinės aplinkybės be jokio pagrindo buvo panaudotos tam, kad būtų apkaltinta ir nuteista kasatorė.
1.17.6. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo gauta informacija, kad AB „T“ akcijos nebuvo pardavinėjamos viešai ir rinkos vertės neturi. Ši informacija yra reikšminga sprendžiant dėl nusikalstamos veikos dalyko vertės, bet pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šiai aplinkybei dėmesio neskyrė.
1.17.7. Nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo motyvu, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, nėra saistomas civilinėse bylose priimtų sprendimų, todėl šie apeliacinio skundo argumentai yra nereikšmingi. Kasatorė pažymi, kad tokie teismo teiginiai prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 18 straipsniui, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visoms valstybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 daliai, pagal kurią baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas nėra nei apeliacinės, nei kasacinės instancijos teismas civilinio proceso tvarka priimtiems ir įsiteisėjusiems sprendimams ir nutartims. Be to, tokie apeliacinės instancijos teismo argumentai prieštarauja BPK 20 straipsnio 1, 4, 5 dalims, nes negalima situacija, kai teismas atsisako pripažinti įrodymais įsiteisėjusius civilinio proceso tvarka priimtus teismų sprendimus ar nutartis. Dėl to atsisakydamas vertinti šiuos civilinėje byloje priimtus sprendimus apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo apeliacinio skundo.
1.18. Kasatorė teigia, kad jos nuteisimas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir 300 straipsnio 1 dalį yra pagrįstas netinkamu teisės aiškinimu bei taikymu. Pats faktas, kad AB „T“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis yra teisėta, tinkamai kredituota banko, galiojanti, nenuginčyta ir nepadariusi jokios žalos nei viešajam interesui, nei jokiam trečiajam asmeniui, nei sutarties šalims, leidžia daryti išvadą, kad kasatorės veika, kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir 300 straipsnį, yra nepagrįstai kriminalizuota. Pirmiau nurodyta sutartis nėra pripažinta ir apsimestiniu sandoriu, tačiau net ir tokiu atveju traukiant kasatorę baudžiamojon atsakomybėn būtų būtina įvertinti tokios veikos pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-19-942/2017, 2K-7-648/2019).
1.19. Kasatorė pažymi, kad byloje nėra nustatyta, kad ji pati klastojo AB „T“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį tarp UAB „L“ ir A. G., kad ji pasirašė šią sutartį, pati šios sutarties nepanaudojo, todėl ji negali būti traukiama baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad kasatorė nuteista pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), remiantis jos pripažinimu kalta pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, darytina išvada, kad jos nuteisimas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) taip pat yra neteisėtas.
1.20. Spręsdamas atliktos bausmės pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendį įskaitymo klausimą, apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 63 straipsnio 9 dalį, nes į galutinės paskirtos bausmės laiką neįskaitė bausmės, atliktos pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendį, nors tai tiesiogiai nurodyta BK 63 straipsnio 9 dalyje.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Vida Ramanauskienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistosios V. L. kasacinį skundą atmesti.
Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad paduotame kasaciniame skunde atsietai nuo byloje surinktų įrodymų bei nustatytų aplinkybių analizuojama Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ir tuo pagrindu teigiama, kad V. L. veikai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, padaryta esminių BPK pažeidimų. Pažymėtina, kad vien kaltės neigimas, nepaisant teismų baigiamuosiuose aktuose išdėstytos įrodymų analizės ir jų vertinimo, nesuteikia pagrindo pripažinti, kad byloje padaryta baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų, esminių BPK pažeidimų. Byloje nėra duomenų, kad teismai būtų netinkami taikę baudžiamąjį įstatymą, kad apeliacinės instancijos teismas būtų pažeidęs kasaciniame skunde nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, pabloginęs kaltinamosios teisinę padėtį. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, nuosprendžio 30–40 lapuose išdėstyta įrodymų analize pagrindė savo išvadas, kodėl kasatorės veiką laiko nusikalstama, ir kodėl buvo pripažinta, kad V. L. savo įgyvendinta veiksmų schema įvykdė nusikalstamas veikas, nurodytas BK 182 straipsnio 2 dalyje bei 300 straipsnio 1 dalyje. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas nuosprendyje dar kartą įvertino byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, išsamiai ir argumentuotai atmetė visus apeliacinio skundo motyvus, paaiškindamas, kodėl pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, pripažino V. L. kalta pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (14 punktas), kodėl V. L. veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 220 straipsnį (13 punktas), kodėl jos veika negali būti vertinama kaip civiliniai teisiniai santykiai (14.4 punktas). Be to, priimto nuosprendžio 14–77 punktuose apeliacinės instancijos teismas nuosekliai išanalizavo kiekvieno liudytojo parodymus ir byloje esančius rašytinius įrodymus, nurodydamas, kaip šie parodymai ir įrodymai paneigia kasatorės poziciją dėl jos nekaltumo ir pagrindžia teismo poziciją dėl kasatorės veiksmų baudžiamumo. Priimto nuosprendžio 78–80 punktuose apeliacinės instancijos teismas išdėstė argumentus, kodėl laiko, kad nauja BK 182 straipsnio 3 dalies redakcija švelnina kasatorės teisinę padėtį, ir kodėl būtina ją taikyti. Priimto nuosprendžio 81–92 punktuose apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina V. L. kaltę, padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendį, priimtame nuosprendyje išdėstė motyvus, paaiškinančius ir pagrindžiančius apeliacinės instancijos teismo sprendimą V. L. apeliacinį skundą atmesti, laikėsi bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka bendrųjų nuostatų, todėl apeliacinės instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o nuteistosios V. L. kasacinis skundas atmestinas.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Nuteistosios V. L. kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl kasaciniame skunde nurodomo draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę (non reformatio in peius) principo nesilaikymo ir esminio BPK 386 straipsnio 2 dalies pažeidimo
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę principo, iš esmės pažeidė BPK 386 straipsnio 2 dalį, nes, procesui tęsiantis kasatorės iniciatyva, buvo pabloginta jos teisinė padėtis, palyginti su padėtimi, kuri buvo byloje priėmus Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 15 d. nutartį, ypač atsižvelgiant į tai, kad kasacine tvarka ji skundė ne visą Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 16 d. nutartį.
Svarbi veiksmingo teisės skųsti, asmens manymu, neteisėtus ir nepagrįstus teismų sprendimus įgyvendinimo garantija yra draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę principas, kuris iš esmės reiškia, kad dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokių neigiamų pasekmių – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Priešingu atveju asmens atžvilgiu vykstantis procesas būtų neteisingas (nesąžiningas). Neteisingumas kyla ne tik dėl staigmenos elemento (tais atvejais, kai prokuroro skundas nepaduotas), bet ir bendresne prasme dėl kaltinamųjų atgrasymo nuo jų teisės apskųsti teismo sprendimą įgyvendinimo. Jeigu bylos baigtis, kaltinamojo požiūriu, padavus skundą gali būti blogesnė (nepalankesnė kaltinamajam), tai atgraso atitinkamus asmenis nuo šios teisės įgyvendinimo.
BPK draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę principas įtvirtintas 320 straipsnio 4 dalyje bei 386 straipsnio 3 dalyje. Pagal BPK 320 straipsnio 4 dalį, pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. BPK 386 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas ar apeliacinės instancijos teismas turi teisę sugriežtinti bausmę ar pritaikyti sunkesnę nusikalstamą veiką nustatantį baudžiamąjį įstatymą tik tais atvejais, kai nuosprendis ar nutartis panaikinti dėl to, kad reikia pritaikyti sunkesnę nusikalstamą veiką nustatantį įstatymą, taip pat kai po nuosprendžio panaikinimo iš naujo nagrinėdamas bylą teismas nustato aplinkybes, rodančias, kad kaltinamasis yra padaręs sunkesnę nusikalstamą veiką. Kartu pažymėtina, kad BPK 386 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kasacinės instancijos teismo nurodymai yra privalomi teisme iš naujo nagrinėjant bylą, tačiau kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad nagrinėjant bylą teismuose draudimo keisti į blogąją pusę principo laikomasi visose proceso stadijose. Taigi nagrinėjant bylą apeliacine, kasacine tvarka ar perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui nuteistojo padėtis negali būti bloginama, jei procesas tęsiamas paties nuteistojo iniciatyva (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84-489/2018, 2K-19-1073/2018, 2K-175-1073/2019 ir kt.). Laikoma, kad asmens, dėl kurio paduotas apeliacinis skundas, padėtis yra pabloginama, be kita ko, inkriminavus naujas faktines aplinkybes, sunkinančias asmens teisinę padėtį, perkvalifikavus nusikalstamą veiką į sunkesnę, sugriežtinus nuosprendžiu paskirtą bausmę, kartu su bausme paskyrus baudžiamojo poveikio priemonę, nuteisus išteisintą asmenį ar asmenį, kuriam byla buvo nutraukta, priteisus didesnį nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą ir pan. (Konstitucinio Teismo 2017 m. birželio 26 d. nutarimas; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202-511/2019, 2K-7-71-458/2020).
Nagrinėjamoje byloje kasatorė V. L. Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendžiu buvo nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, o pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams. Be to, nuspręsta konfiskuoti kaip V. L. nusikalstamos veikos rezultatą L. A. AB SEB banko sąskaitoje esančius 75 590,82 Eur. Iš dalies patenkinus kasatorės V. L. ir asmens, kurio turtas buvo konfiskuotas, L. A. apeliacinius skundus, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendis panaikintas ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas.
Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu V. L. nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu dvejiems metams dviem mėnesiams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4 dalis, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo vieneriems metams šešiems mėnesiams bausme, ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant V. L. per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą ar būti užsiregistravusiai darbo biržoje. Pritaikius BK 75 straipsnio 2 dalį, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 71 straipsnį, V. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (753,20 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 16 d. nutartimi, iš dalies patenkinus nuteistosios V. L. apeliacinį skundą, Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 12 d. nuosprendis panaikintas ir byla perduota prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės Baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Ši nutartis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 22 d. nutartimi, patenkinus prokuroro kasacinį skundą ir dalį nuteistosios V. L. kasacinio skundo, buvo panaikinta ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Antrą kartą išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. liepos 15 d. nutartimi, iš dalies patenkinus nuteistosios V. L. apeliacinį skundą, panaikintas Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 12 d. nuosprendis ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismo byloje nustatytų veikų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo pirmosios instancijos teismo nustatytų ir tai gali lemti esminį nuteistosios teisinės padėties pabloginimą, ir dėl to būtų peržengtos bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos. Ši nutartis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 25 d. nutartimi, iš dalies patenkinus nuteistosios V. L. kasacinį skundą, buvo panaikinta ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Trečią kartą išnarinėjus bylą apeliacine tvarka, nuteistosios V. L. apeliacinis skundas buvo atmestas, tačiau Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendis pakeistas. V. L. nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija), perkvalifikuota į BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) ir nuteistajai paskirta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. V. L. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki trijų mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant V. L. per bausmės vykdymo atidėjimo laiką: 1) neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; 2) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) tęsti darbą ar būti užsiregistravusiai darbo biržoje.
Iš dėl V. L. priimtų teismų baigiamųjų aktų turinio matyti, kad nors procesas po Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendžio buvo tęsiamas kasatorės iniciatyva, tačiau Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 16 d. nutartis buvo panaikinta patenkinus ir prokuroro kasacinį skundą. Iš V. L. teisinės padėties pagal Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendį, Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 5 d. nuosprendį palyginimo matyti, kad jos teisinė padėtis švelnėjo. Antai Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 27 d. nuosprendžiu V. L. buvo paskirta galutinė dvejų metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmė neatidedant jos vykdymo, o Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 5 d. nuosprendžiais V. L. galiausiai buvo paskirta galutinė laisvės atėmimo vieneriems metams šešiems mėnesiams bausmė, jos vykdymas atidėtas dvejiems metams. Taigi viso proceso metu V. L. procesinė padėtis švelnėjo – laisvės atėmimo bausmės buvo trumpinamos ir buvo taikytas vykdymo atidėjimas.
Pažymėtina ir tai, kad, kitaip nei teigiama kasaciniame skunde, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 22 d. bei 2023 m. balandžio 25 d. nutartyse nepateikta jokių išaiškinimų apeliacinės instancijos teismui dėl taikytino baudžiamojo įstatymo. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. kovo 22 d. ir 2023 m. balandžio 25 d. nutarčių turinio matyti tik tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka, nustatė apeliacinės instancijos teismo padarytus esminius BPK pažeidimus, dėl kurių byla nesant tam teisinio pagrindo buvo grąžinta prokurorui, o vėliau nesant tam teisinio pagrindo perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjant šią bylą buvo nesilaikyta BPK 386 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nesilaikyta draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę principo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pagal kasacinio skundo argumentus darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas 2023 m. spalio 5 d. nuosprendį, laikėsi draudimo bloginti teismo sprendimą į blogąją pusę principo ir esminio BPK 386 straipsnio 2 dalies pažeidimo nepadarė.
Dėl kasaciniame skunde nurodomo esminio BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimo
BPK 320 straipsnio 3 dalis įtvirtina reikalavimą teismui patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių apeliaciniai skundai buvo paduoti. Ši nuostata įtvirtina imperatyvą patikrinti bylą pagal reikalavimus, nurodytus apeliaciniame skunde. Teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakinėti į absoliučiai visus apeliacinių skundų teiginius. Apeliacinės instancijos teismas, esant pagrindui, gali nuspręsti, kad tam tikri apeliacinio skundo teiginiai yra deklaratyvūs, nesusiję su nagrinėjama byla, neaiškūs, nekonkretūs ir pan., ir į juos neatsakinėti, tačiau tuo atveju, kai apeliacinės instancijos teismas niekaip nereaguoja į aiškiai išreikštus argumentus, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio teisėtumas ir pagrįstumas, turi būti konstatuojama, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, įpareigojančią apeliacinės instancijos teismą bylą patikrinti tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-368/2013).
Iš Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 5 d. nuosprendžio matyti, kad, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl visų esminių nuteistosios V. L. apeliacinio skundo argumentų. Antai iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad nuteistosios apeliacinio skundo teiginiai, jog jos veika netinkamai kvalifikuota kaip sukčiavimas pagal BK 182 straipsnį, buvo atmesti, nes prieštarauja teismo nustatytoms bylos aplinkybėms, taip pat dėl to, kad jos veikos kvalifikuoti pagal BK 220 straipsnį nebuvo teisinio pagrindo, kadangi nuteistoji neatitiko reikalavimų, keliamų BK 220 straipsnio subjektui (nuosprendžio 13–77 punktai). Į nuteistosios apeliacinio skundo argumentus dėl akcijų pirkimo–pardavimo sandorio tikrumo ir galiojimo, Valstybinės mokesčių inspekcijos pretenzijų nebuvimo, susijusiose civilinėse bylose priimtuose sprendimuose nustatytų aplinkybių reikšmės nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, kitų asmenų atsakomybės taip pat yra atsakyta (nuosprendžio 113–115 punktai). Šiuo aspektu primintina, kad civilinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės savaime negali turėti prejudicinės galios baudžiamojoje byloje, nes teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, privalo tiesiogiai ištirti įrodymus ir savarankiškai nustatyti bei nuosprendyje išdėstyti aplinkybes ir duomenis, nurodytus BPK 305 straipsnyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-236-689/2019). Nuteistoji kasaciniame skunde deklaratyviai teigia, kad esą ji yra nuteista pagal BK 300 straipsnį už AB „T“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties tarp UAB „L“ ir A. G. suklastojimą, tačiau pažymėtina tai, kad skundžiamais nuosprendžiais pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ji nuteista už kitų dokumentų suklastojimą ir panaudojimą, t. y. 2014 m. kovo 4 d. piniginių operacijų anketos, tos pačios dienos tarptautinio mokėjimo nurodymo Nr. 13, dviejų 2014 m. kovo 6 d. piniginių operacijų anketų, 2014 m. vasario 28 d. paskolos sutarties tarp A. G. ir A. G. Be to, iš skundžiamų nuosprendžių aprašomųjų dalių matyti, kad kasatorė nėra nuteista pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad įgijo didelės vertės svetimą turtinę teisę išvengdama turtinės prievolės, o nuteista už tai, kad ji išvengė didelės vertės turtinės prievolės. Vien tai, kad nuteistoji nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl byloje nustatytų aplinkybių teisinio vertinimo ir apeliacinės instancijos teismo išdėstytais argumentais, nesuteikia pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistosios paduotą apeliacinį skundą išnagrinėjo ne tokia apimtimi, kokia buvo prašoma apeliaciniame skunde, ir taip iš esmės pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį.
Dėl BK 3 straipsnio 3 dalies ir 182 straipsnio taikymo, esminio BPK 256 straipsnio 2 dalies pažeidimo
Kasaciniame skunde teigiama, kad, perkvalifikuodamas kasatorės veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) į BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK 3 straipsnio 3 dalį, nes grįžtamąjį galiojimą suteikė griežtesnę baudžiamąją atsakomybę nustatančiam labai didelės vertės požymiui, kuris nebuvo nustatytas įstatyme veikos padarymo metu. Be to, šiomis aplinkybėmis perkvalifikuodamas jos veiką į BK 182 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 256 straipsnio 2 dalį, nes perkvalifikavo kasatorės veiką į griežtesnę atsakomybę nustatantį baudžiamąjį įstatymą, neįspėjęs kasatorės apie kaltinimo pakeitimo į sunkesnį galimybę.
BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šios taisyklės išimtys nustatytos BK 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse: veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (2 dalis); baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-689/2021, 2K-10-628/2023).
Iš skundžiamų nuosprendžių matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu galiojo BK 182 straipsnio 2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija, kuri, be kitų veikų, straipsnio 2 dalyje nustatė atsakomybę už didelės vertės turtinės prievolės (viršijančios 250 MGL) išvengimą. Ši veika buvo baudžiama laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Kitų už šią nusikalstamą veiką griežtesnę atsakomybę nustatančių (kvalifikuojančių) požymių, reikšmingų nagrinėjamos bylos kontekste, BK 182 straipsnio 2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija neįtvirtino. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijai 2023 m. spalio 5 d. priimant nuosprendį įsigaliojo nauja BK 182 straipsnio redakcija (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija). Šioje BK 182 straipsnio redakcijoje straipsnio 2 dalyje yra nustatyta atsakomybė už didelės vertės (viršijančios 400 MGL, bet neviršijančios 900 MGL) turtinės prievolės išvengimą, kuris baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta griežtesnė atsakomybė už labai didelės vertės (viršijančios 900 MGL) turtinės prievolės išvengimą apgaule, už kurį baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Bylą nagrinėjusi apygardos teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad BK 182 straipsnio 3 dalis (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) yra nuteistosios teisinę padėtį švelninantis baudžiamasis įstatymas, nes, be laisvės atėmimo bausmės, įtvirtino galimybę skirti švelnesnę bausmės rūšį – baudą, ir perkvalifikavo nuteistosios veiką į BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu nebuvo pateikta apeliacinių skundų dėl bausmės V. L. sugriežtinimo, o iki 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusių BK 182 straipsnio pakeitimų baudžiamoji atsakomybė už labai didelės vertės turtinės prievolės išvengimą apgaule nebuvo nustatyta. Pagal BK 3 straipsnio 3 dalį, baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, neturi grįžtamosios galios. Dėl to darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė tiek BK 3 straipsnio 3 dalį, tiek ir BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis keistinas, panaikinant Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijai 2023 m. spalio 5 d. nuosprendžio dalį dėl kasatorės V. L. veikos perkvalifikavimo iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) į BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija). Kartu pažymėtina, kad nuteistajai V. L. Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė, laikantis draudimo keisti sprendimą į blogąją pusę principo, mažintina iki vienerių metų šešių mėnesių.
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikuodamas kasatorės V. L. veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) į BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), nekeitė kaltinimo, o sprendė įsigaliojusio naujo baudžiamojo įstatymo taikymo ar netaikymo klausimą, todėl, neįspėdamas V. L. apie galimą nusikalstamos veikos perkvalifikavimą, apeliacinės instancijos teismas BPK 256 straipsnio 2 dalies reikalavimų negalėjo pažeisti ir nepažeidė.
Dėl BK 63 straipsnio 9 dalies taikymo
Kasaciniame skunde nurodoma, kad Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, priimdama 2023 m. spalio 5 d. nuosprendį, netinkamai subendrino šiuo ir Kauno apylinės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes, nes neįskaitė į bausmės laiką kasatorės atliktos bausmės dalies pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendį, todėl netinkamai taikė BK 63 straipsnio 9 dalį.
BK 63 straipsnyje reglamentuojamos bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklės. Šiame baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti; pagal tokias pačias taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą; šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 1, 9 dalys).
Pagal BK 63 straipsnio 9 dalį, ir tais atvejais, kai nuteistasis yra visiškai atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-585/2010, 2K-133/2012, 2K-519/2013, nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-3/2014). Kartu teismų praktikoje yra pažymima, kad, pagal BK 63 straipsnio 9 dalies taisyklę, įskaitoma tik ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir realiai atlikta laisvės atėmimo bausmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-302/2008, 2K-390/2009, 2K-151-489/2019, 2K-60-495/2023).
Nors kasatorė V. L. teigia, kad į Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 5 d. nuosprendžiu jai paskirtą bausmę turėjo būti įskaityta bausmės dalis, kurią ji atliko pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendį, tačiau iš pastarojo nuosprendžio turinio matyti, kad nuteistoji buvo nubausta galutine vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, jai buvo atidėtas dvejiems metams. Išnagrinėjus bylą apeliacine ir kasacine tvarka, pirmosios instancijos teismo nuosprendis liko nepakeistas. Taigi V. L. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės realiai neatliko. Dėl to darytina išvada, kad Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, neįskaitydama į 2023 m. spalio 5 d. nuosprendžiu V. L. paskirtą galutinę bausmę laisvės atėmimo bausmės, kurią ji tariamai atliko pagal Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendį, BK 63 straipsnio 9 dalies taikymo klaidos nepadarė.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 5 d. nuosprendį.
Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 5 d. nuosprendžio dalį, kuria V. L. veika perkvalifikuota iš BK 182 straipsnio 2 dalies (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) į BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria V. L. nuteista pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), sumažinant laisvės atėmimo bausmę iki vienerių metų šešių mėnesių.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes, paskirtas V. L. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (vienerius metus šešis mėnesius laisvės atėmimo) ir 300 straipsnio 1 dalį (tris mėnesius laisvės atėmimo), subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.
Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant V. L. per bausmės vykdymo atidėjimo laiką: 1) neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu; 2) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) tęsti darbą ar būti užsiregistravusiai darbo biržoje.
Kitos Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 5 d. nuosprendžio dalies nekeisti.
Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Artūras Pažarskis
Danutė Jočienė
