Civilinė byla Nr. e2-901-913/2015
Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00756-2015-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.2.; 3.2.3.8.
(S)
ANYKŠČIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. lapkričio 4 d.
Anykščiai
Anykščių rajono apylinkės teismo teisėja Jolanta Gasparavičienė,
sekretoriaujant Annai Didžgalvienei,
dalyvaujant pareiškėjui B. T., jo atstovui advokato padėjėjui Audriui Vilkui,
suinteresuotiems asmenims G. J., V. L., jos atstovui advokatui Ernestui Šapalui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo B. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims G. J., V. L., Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, ir pagal suinteresuoto asmens V. L. pareiškimą su savarankiškais reikalavimais dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti juridinio fakto nustatymo suinteresuotam asmeniui G. J., ir
n u s t a t ė:
Pareiškėjas B. T. bei jo atstovas advokato padėjėjas Audrius Vilkas kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po tėvo J. T. mirties priėmė palikimą pradėdamas faktiškai jį valdyti. Pareiškėjas nurodė, kad pareiškėjo tėvas J. T. iki pat mirties gyveno santuokoje su pareiškėjo motina A. T.. Pareiškėjo tėvas J. T. mirė 1998-11-28, o motina A. T. mirė 1999-10-21. Jų vaikai, sūnus, pareiškėjas B. T. ir dukros, suinteresuoti asmenys G. J. ir V. L.. Po tėvo mirties liko turtas: 3,99 ha bendro ploto žemės, kurio užstatyta teritorija užėmė 0,200 ha, sodų 0,100 ha bei 0,200 ha ploto pievų ir ganyklų. Iki savo tėvo B. T. mirties pareiškėjas gyveno kartu su tėvu (duomenys neskelbtini). Mirus tėvui pareiškėjas pasiliko gyventi tėvui priklausančiame gyvenamajame name, perėmė visą iki tol tėvo valdytą ūkį, tėvui asmeninės nuosavybės teise priklausančius daiktus, namų apstatymo bei kitus buitinius daiktus. Be to, pareiškėjas prižiūrėjo gyvenamąjį namą, mokėjo mokesčius už žemę, suvartotą elektros energiją, dirbo žemę, rūpinosi mišku. Mano, jog tokiu būdu pareiškėjas B. T. palikimą po tėvo mirties priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti, tačiau į notarą dėl tėvo palikimo priėmimo nesikreipė. Šiuo metu pareiškėjas norėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą, todėl su pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog pareiškėjas po tėvo J. T. mirties priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti. Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti reikalinga tikslu sukurti pareiškėjui turtines teises (paveldėjimą) į jo tėvo J. T. palikimą.
Suinteresuotas asmuo V. L. bei jos atstovas advokatas Ernestas Šapalas pareiškimu su savarankiškais reikalavimais prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. L. ir B. T. abu kartu bendrai lygiomis dalimis po ½ po savo tėvų J. T. ir A. T. mirties faktiškai valdydami, priėmė palikimą: J. T. 3,9900 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir A. T. nuosavybės teise priklausantį 2,0700 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir statinius, esančius (duomenys neskelbtini): gyvenamąjį namą, pastatus – klojimą, pirtį, viralinę, tvartus, kitus statinius – kiemo statinius. Juridinę reikšmę turintys faktai yra nustatytini paveldėjimo pagal įstatymą liudijimų gavimui. Pareiškėja nurodė, kad sutinka su pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis dėl tėvų mirties, tačiau pažymi, jog pareiškėjas neteisingai nurodo likusį turtą po tėvų mirties. Visą turtą sudaro: 3,9900 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris priklausė tėvui J. T. bei A. T. priklausęs 2,0700 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini). Tiek mirus tėvui, tiek mirus motinai, nei vienas iš vaikų dėl jų palikimo dalies į tėvų turtą, į notarą nesikreipė. Nors pastoviai negyveno tėvų gyvenamajame name, tačiau V. L. patvirtino, jog ji turtu rūpinosi, jį valdė bei naudojo ji pati ir pareiškėjas B. T., kuris gyveno tėvų name. V. L. mokėjo mokesčius, nes brolis neturėjo darbo, pastovių pajamų, padėjo broliui tvarkytis ūkyje. Atsižvelgiant į V. L. nurodytas aplinkybes, mano, jog palikimą po tėvų J. T. ir A. T. mirties priėmė jie abu su B. T.. Todėl nesutiko, jog būtų nustatomas juridinis faktas tik B. T. naudai, o pateiktu pareiškimu su savarankiškais reikalavimais prašė jį patenkinti tiek B. T., tiek V. L. naudai. Patvirtino, jog jokio ginčo byloje nėra. Jos savarankiškas pareiškimas byloje atsirado tik dėl to, jog savalaikiai nepasikalbėjo su broliu.
Pareiškėjas B. T. su suinteresuoto asmens V. L. pareiškimu su savarankiškais reikalavimais visiškai sutiko, prašė jį patenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimą po tėvų J. T. ir A. T. mirties priėmė abu lygiomis dalimis. Patvirtino, jog ginčo su seserimi dėl palikimo priėmimo nėra.
Suinteresuotas asmuo G. J. paaiškino, jog ji yra B. T. ir V. L. sesuo. Patvirtino, jog iki tėvų mirties visi lankė tėvus, o po tėvų mirties tiek B. T., tiek V. L. padėjo prižiūrėti tėvų namus, žemę. B. T. gyveno tėvų namuose, o V. L. atvažiuodavo savaitgaliais, padėjo sodinti daržus, tvarkyti ūkį, padėjo B. T. finansiškai, atveždavo maisto ir kitaip paremdavo brolį B. T..
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog tai, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą ir, ar jie atlikti nustatytais terminais, t.y. įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, gali nuspręsi tik teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes. Atsižvelgiant į suinteresuoto asmens prašymą, byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.
B. T. pareiškimas ir V. L. pareiškimas su savarankiškais reikalavimais tenkintini.
Bylų nagrinėjimas ypatingąją teisena (Civilinio proceso kodekso XXVI skyrius) reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę. Dėl to įstatymas teismui suteikia aktyvesnį vaidmenį (CPK 443 str. 8 d.). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra ginčo dėl teisės, niekas neginčija pareiškėjo B. T. ar V. L. teisės, todėl teismas nesprendžia ir teisės gynimo klausimo. Kadangi pareiškėjo B. T. bei suinteresuoto asmens V. L., kuri pateikė pareiškimą su savarankiškais reikalavimais, teisės nepažeistos, todėl teismas tik apsaugo jų teises ir šiuo sprendimu sudaro sąlygas jas įgyvendinti. Pareiškėjos V. L. pareiškimas iš esmės dubliuoja pareiškėjo B. T. pareiškimą, todėl tiek B. T. pareiškimas, tiek V. L. pareiškimas nagrinėtini kartu.
Vadovaujantis 2000-07-18 LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str., civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus (2001-07-01) šiam kodeksui. Kadangi J. T. mirė iki šio įstatymo įsigaliojimo, t.y. 1998-11-28, o A. T. mirė 1999-10-21, todėl paveldėjimo santykius reglamentuoja 1964-07-07 priimtas Civilinis kodeksas (Žin., 1964, Nr.19-138). Palikimo priėmimas reglamentuojamas šio kodekso 587 str., kurio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Analogiški palikimo priėmimo būdai įtvirtinti ir šiuo metu galiojančiame Civiliniame kodekse (CK 5.50 str. 2 d.). Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).
Bylos medžiaga, pareiškėjo, jo atstovo, suinteresuotų asmenų, atstovo, parodymais nustatyta, jog 1998 m. lapkričio 28 d. mirė pareiškėjo B. T. bei suinteresuotų asmenų V. L. bei G. J. tėvas J. T., gim. (duomenys neskelbtini), o 1999 m. spalio 21 d. mirė jų motina A. T., gim. (duomenys neskelbtini) (18,20,21,23,47 b.l.). Po jų mirties liko turtas: 3,9900 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. 3464-0001-0017, esantis (duomenys neskelbtini), priklausęs J. T. bei A. T. priklausę 2,0700 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. 4400-0102-7401, esantis (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais (klojimu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirtimi, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantys (duomenys neskelbtini) (26-27,31-41,56,58,59-61 b.l.). Pareiškėjo B. T. aktyvius veiksmus po tėvų mirties patvirtina šalių paaiškinimai bei rašytiniai įrodymai, jog jis pasiliko gyventi tėvui priklausančiame gyvenamajame name, perėmė visą iki tol tėvo valdytą ūkį, tėvui asmeninės nuosavybės teise priklausančius daiktus, namų apstatymo bei kitus buitinius daiktus. Be to, pareiškėjas prižiūrėjo gyvenamąjį namą, mokėjo mokesčius už žemę, suvartotą elektros energiją, dirbo žemę, rūpinosi mišku (8-16,29-30 b.l.). Pareiškėjo sesers V. L. faktinį tėvų palikimo valdymą po abiejų tėvų mirties patvirtina tai, jog ji taip pat mokėjo mokesčius, nes brolį paremdavo finansiškai, kadangi jis neturėjo darbo, nuolat ir iki šios dienos padėjo broliui tvarkytis ūkyje. Šias paminėtas aplinkybes patvirtino suinteresuotas asmuo G. J.. Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi parodymai nuoseklūs bei kiti bylos įrodymai neprieštarauja tarpusavyje (CPK 185 str. 1 d.). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjo B. T. bei V. L. pareiškimais su savarankiškais reikalavimais laikytini pagrįstais (CPK 177 str. 1, 2 d.).
Konstatuotina, jog B. T. ir V. L. priėmė palikimą po tėvo ir motinos mirties pradėję faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per tuomet galiojusio įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą nuo palikėjų mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiųjų turtą nebuvo išduotas (24 b.l.). Pareiškėjas B. T. ir V. L. yra palikėjų J. T. bei A. T. pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą. Kadangi suinteresuotas asmuo G. J. tėvų palikimo nepriėmė, dėl jo pretenzijų neturi, todėl B. T. ir V. L. turi teisę paveldėti turtą, likusį po jų tėvų mirties (CK 5.11 str. 1 d. 1 p.).
Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškintis ar konstatuoti turto kiekio, jo dalių, kaip to prašo savarankiškais reikalavimais V. L.. Todėl ir teismo galutinė išvada formuluojama konstatuojant faktinį palikimo valdymą (CPK 444 str. 1 d., CPK 445 str.).
Iš pareiškėjo B. T. ir V. L., kaip tiesiogiai bylos baigtimi suinteresuotų asmenų, į valstybės biudžetą priteisiama 8,70 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).
Teismas, vadovaudamasis CPK 185, 259, 263-265, 270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
B. T. pareiškimą ir V. L. pareiškimą su savarankiškais reikalavimais patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ir B. T., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvų J. T., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 1998 m. lapkričio 28 d., bei motinos A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 1999 m. spalio 21 d. priėmė palikimą pradėdami jį faktiškai valdyti.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.
Priteisti valstybei iš B. T. ir V. L. po 4,35 Eur (keturis eurus 35 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.
Teisėja Jolanta Gasparavičienė
