Dėl nuostolių atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-289/2012 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-13524-2010-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

42.11.1; 44.5.1; 50.4

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas), Algio Norkūno ir Prano Žeimio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. U. ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto savivaldybė (nuomotoja), atstovaujama Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, 2005 m. rugsėjo 30 d. sudarė su ieškovu nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas išnuomojo ir perdavė ieškovui naudoti iki 2010 m. spalio 10 d. garažą, esantį Vilniuje, K. Kalinausko g. 4, o ieškovas įsipareigojo mokėti atsakovui kiekvieną mėnesį 1015,80 Lt nuompinigių. 2010 m. birželio 30 d. ieškovas pateikė atsakovui prašymą nutraukti nuomos sutartį; ji nutraukta nuo 2010 m. liepos 7 d.

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 52 377,60 Lt žalos atlyginimo. Ieškovas teigė, kad visą nuomos sutarties galiojimo laikotarpį mokėjo nuompinigius, tačiau neturėjo galimybės naudotis nuomojamu daiktu pagal jo paskirtį. Išsinuomotas turtas buvo avarinės būklės, tačiau ieškovas, išsinuomodamas statinį, tikėjosi jį sutvarkyti ir naudoti pagal paskirtį bei vėliau dalyvauti jį privatizuojant. Ieškovo nuomone, atsakovas pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nevykdė pareigos užtikrinti išnuomoto daikto naudojimą pagal paskirtį, per vykdomąją instituciją priimti sprendimus projektavimo sąlygų sąvadui gauti, išduoti leidimą rekonstrukcijai, nebendradarbiavo su ieškovu, nepagrįstai vilkino klausimo išduoti statybos leidimą turtui rekonstruoti nagrinėjimą, reikalavo atlikti žemės sklypo formavimo procedūras, kurios neturėjo reikšmės turtui eksploatuoti, ir pan. Dėl reikalavimo atlikti žemės sklypo formavimo darbus, kurie iki žemės sklypo nuomos sutarties pasirašymo truko 33 mėnesius (nuo 2007 m. liepos mėn. iki 2010 m. balandžio), yra kaltas atsakovas; dėl likusio sutarties galiojimo laiko (24 mėnesių) šalių kaltė skirstytina lygiomis dalimis, nes ieškovas, išsinuomodamas turtą su trūkumais, taip pat prisiėmė tam tikrą dalį jo naudojimo rizikos. Kadangi atsakovo darbuotojai, ieškovui teikiant prašymą projektavimo sąlygų sąvadui gauti, neteisėtai reikalavo iš ieškovo žemės sklypo po išsinuomotu turtu valdymo ir naudojimo teises patvirtinančių dokumentų, už atliktus kadastrinius matavimus ir žemės sklypo įregistravimą VĮ „Registrų centras“ ieškovas patyrė 6722,61 Lt išlaidų, tai jos, kaip nuostoliai, priteistini iš atsakovo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. sausio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino. Teismas nurodė, kad atsakovas (Vilniaus miesto savivaldybė), sudarydamas su ieškovu jam nuosavybės teise priklausančio garažo nuomos sutartį, veikė kaip civilinių teisinių santykių dalyvis. Šalys neginčija, kad ieškovui pagal nuomos sutartį perduotas naudotis garažas buvo avarinės būklės, tačiau ieškovas nuosekliai nuo turto nuomos pradžios siekė likviduoti išsinuomoto turto avaringumą, gauti teisės aktų nustatytus leidimus turto rekonstrukcijos darbams atlikti. Teismas nustatė, kad ieškovas 2005 m. lapkričio 30 d. gavo leidimą rengti garažo patalpoms pagerinti reikalingus projektavimo dokumentus ir darbų sąmatą, tačiau paaiškėjo, kad garažo avaringumui pašalinti reikalingas statybos leidimas ir įgaliojimas, suteikiantis ieškovui teisę atstovauti atsakovui visose valstybės ir savivaldybės institucijose, pateikti prašymus atsakovo vardu ir pan. Šalių sudaryta statinio nuomos sutartimi (9.6 punktas) ieškovas įsipareigojo sudaryti žemės nuomos sutartį nuomotojo nustatyta tvarka. Ieškovui sudarius statinio nuomos sutartį, paaiškėjo, kad negalima sudaryti žemės sklypo nuomos sutarties, nes po pastatu esantis žemės sklypas nesuformuotas, be to, ieškovas neturi nuomotojo įgaliojimo veikti jo vardu, o atsakovas atsisakė tokį įgaliojimą išduoti. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškovas negalėjo naudotis išsinuomotu statiniu ir įgyvendinti 2005 m. rugsėjo 30 d. nuomos sutarties 9.6 punkte nustatytos pareigos sudaryti žemės sutartį dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas, perduodamas nuomininkui nekilnojamąjį daiktą, privalėjo išspręsti jam, kaip daikto savininkui, priklausančius klausimus. Dėl to atsakovui kyla pareiga atlyginti nuostolius, atsiradusius ieškovui negalint naudotis išsinuomotu daiktu. Įvertinęs ieškovo veiksmus ir jo pateiktus dokumentus apie patirtus nuostolius (sumokėtus nuompinigius, išlaidas, patirtas atliekant kadastrinius žemės sklypo matavimus ir įregistruojant žemės sklypą), atsižvelgęs į tai, kad jis irgi pripažįsta dalį savo kaltės (21,06 proc.), teismas priteisė ieškovo prašomą sumą nuostoliams atlyginti.

Teismas nevertino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmų teisėtumo, nes ieškovas šių veiksmų įstatymo nustatyta tvarka neskundė, be to, sprendžiant ginčą nagrinėti atsakovo kaip civilinių teisinių (nuomos) santykių dalyvio veiksmai.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. sausio 12 d. nutartimi atmetė atsakovo apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. sausio 24 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nustatė šias aplinkybes: 2005 m. rugsėjo 30 d. šalys sudarė nuomos sutartį, pagal kurią atsakovas išnuomojo ir perdavė ieškovui naudotis garažą, o ieškovas įsipareigojo mokėti kas mėnesį nuompinigius; sutartimi buvo nustatyta pareiga ieškovui nuomotojo nustatyta tvarka sudaryti žemės nuomos sutartį ir draudimas be išankstinio nuomotojo sutikimo pagerinti turtą; ieškovo užsakymu atliktas statinio būklės tyrimas ir 2005 m. spalio 18 d. Statinio būklės tyrimo akte konstatuota, kad pastatas yra avarinės būklės; Vilniaus miesto savivaldybė 2005 m. lapkričio 30 d. išdavė ieškovui leidimą rengti projektavimo dokumentus ir darbų sąmatą, reikalingus patalpoms pagerinti, įgaliojimas atstovauti Vilniaus miesto savivaldybei pateikiant prašymus atsakovo vardu, gaunant dokumentus ir pan., išduotas 2010 m. birželio 14 d.; valstybinės žemės nuomos sutartis su ieškovu pasirašyta 2010 m. balandžio 29 d.; prašymą atsakovui nutraukti nuomos sutartį pateikė 2010 m. birželio 30 d.; nuomos sutartis nutraukta nuo 2010 m. liepos 7 d. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas tinkamai atliko visus būtinus nuo jo priklausančius veiksmus tam, jog pradėtų naudoti išsinuomotą turtą pagal jo paskirtį, tačiau neturėjo galimybės juo naudotis dėl atsakovo kaltės. Kolegija nurodė, kad atsakovo atsakomybė kyla iš nuomos sutarties santykių. Atsakovas, būdamas garažo savininkas, parengė sutartį dėl netinkamo naudotis daikto nuomos, susitarė su ieškovu dėl įpareigojimų, priklausančių nuo paties nuomotojo veiksmų (ieškovo pareiga nuomotojo nustatyta tvarka sudaryti žemės nuomos sutartį ir draudimas be išankstinio nuomotojo sutikimo pagerinti turtą). Dėl to, kolegijos nuomone, neišnyksta nuomotojo pareiga garantuoti, kad daiktas tinkamas naudoti pagal paskirtį. Kolegija teigė, kad nuomotojas visą sutarties galiojimo laikotarpį buvo nerūpestingas ir nesiėmė priemonių daikto trūkumams šalinti.

Kolegija nesutiko su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas, konstatuodamas pagrindą civilinei atsakomybei taikyti, pasisakė dėl į bylą neįtraukto asmens (biudžetinės įstaigos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos) atsakomybės. Teismas vertino tik atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, kaip išnuomoto turto savininko ir nuomos sutarties šalies, veiksmus. Vilniaus m. savivaldybės administracija veikė kaip atsakovo atstovas, įgaliotas vykdyti iš sutarties kylančias pareigas. Be to, atsakovas nereikalavo įtraukti į bylą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos.

Žemės sklypas po statiniu nebuvo suformuotas, todėl ieškovas kreipėsi į atsakovą prašydamas inicijuoti detaliojo plano parengimą, kurį vykdo būtent atsakovui atstovaujančios institucijos. Detaliojo plano parengimo procedūra užtruko, nes žemės sklypas yra senamiestyje – šioje vietoje sudėtinga formuoti naujus žemės sklypus. Kolegija sutiko su apeliacinio skundo teiginiu, kad pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalį valstybinės žemės nuomos sutartis sudaro valstybinės žemės patikėtinis (Vilniaus apskrities viršininko administracija), tačiau nurodė ir tai, jog sutarčiai sudaryti buvo reikalingas atsakovo pritarimas ir papildomas susitarimas, todėl laikė, kad ieškovo pastangos dėl žemės sklypo nuomos visiškai priklausė nuo atsakovo ir jo institucijų.

Kolegija pažymėjo, kad sutartyje išnuomoto daikto trūkumai nebuvo aptarti, todėl atsakovas privalėjo garantuoti, jog daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį visą nuomos terminą. Nepaisant to, kad nuomininkui buvo žinoma nuomojamo daikto avarinė būklė, neišnyksta nuomotojo pareiga ir garantija dėl daikto tinkamumo naudoti pagal paskirtį. Kolegija laikė, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovas turėjo tikslą ne rekonstruoti garažą, o pastatyti jo vietoje naują statinį, o ieškovo 2006 m. liepos 5 d. prašymas be atsakovo valios nesukėlė kokių nors teisinių padarinių.

Kolegija nurodė, kad teismas nustatė civilinės atsakomybės sąlygas, analizavo žalos dydį ir tinkamai vertino ieškovo pateiktus apie patirtus nuostolius dokumentus, atsižvelgė į ieškovo prisiimtą riziką ir kaltės laipsnį, todėl pagrįstai priteisė ieškovui 78,94 proc. jo sumokėtų nuompinigių (45 654, 99 Lt) ir kitų išlaidų, patirtų atliekant kadastrinius žemės sklypo matavimus ir įregistruojant žemės sklypą (6722,61 Lt).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. sauso 24 d. sprendimą, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 12 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl absoliutaus sprendimo ir nutarties negaliojimo pagrindo. Pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas šio pažeidimo neištaisė. Teismas išsprendė atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atsakomybės klausimą ir priteisė ieškovui žalos atlyginimą, kurio atsiradimo pagrindu nurodė neįtraukto į bylą asmens – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos – galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) formuojant žemės sklypą, išduodant projektavimo sąlygas ir statybos leidimą, nors šioje srityje atsakovu nurodytas kasatorius jokių funkcijų nevykdo. Teismas kasatoriaus kaltę kildino ne iš nuomos sutarties nuostatų pažeidimo (tokio teismas nekonstatavo), o iš administracinių teisinių santykių – viešojo administravimo subjekto funkcijų įgyvendinimo. Nors teismas sprendime pažymėjo, kad nevertina kasatoriaus, kaip viešojo administravimo subjekto, veiksmų teisėtumo, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas šių veiksmų įstatymo nustatyta tvarka neskundė, ir, sprendžiant šį ginčą, kasatoriaus veiksmai nagrinėtini kaip civilinių teisinių santykių subjekto, nepagrįstai iš kasatoriaus priteisė žalos atlyginimą. Kasatorius pažymi, kad ieškovas žalą kildino iš Vilniaus savivaldybės administracijos veiksmų išduodant projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą. Kasatorius pažymi ir tai, kad į bylą neįtraukto asmens Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kompetencijai skirti projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo išdavimo klausimai. Ieškovo patirtoms išlaidoms, vykdant žemės formavimą (6722,61 Lt), kasatorius neturi jokio įtakos, juolab kad ir ieškovas nurodė, kad šią žalą patyrė dėl savivaldybės administracijos neteisėtų veiksmų. Taigi, teismai, vertindami žalos ieškovui atsiradimo faktą, buvo nenuoseklūs ir nepagrįstai sutapatino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos kaip viešojo administravimo subjekto ir Vilniaus miesto savivaldybės kaip civilinių teisinių santykių dalyvio veiksmus. Dėl šių priežasčių, kasatoriaus nuomone, yra pagrindas pripažinti, kad yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

2. Dėl sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų netinkamo nustatymo ir proceso teisės normų pažeidimo. Kasatorius teigia, kad teismai nenagrinėjo ir nenustatė sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų, išskyrus kaltę. Nenustačius visų sutartinės atsakomybės sąlygų, nėra teisinio pagrindo konstatuoti kasatoriaus atsakomybę. Teismai savo išvadą grindė CK 6.483 straipsnio 1 dalies, 6.532 straipsnio 1 dalies pažeidimu, tačiau nevertino ir netyrė tikrųjų sutarties ketinimų sudarant nuomos sutartį, neanalizavo tikrųjų tikslų reikšmės šių normų pažeidimui konstatuoti ir pan. Teismai, taikydami CK 6.83 straipsnio normą, neatsižvelgė į CK 6.485 straipsnio 5 dalį, pagal kurią nuomotojas neatsako už daikto trūkumus, apie kuriuos nuomininkas turėjo žinoti ar galėjo pastebėti be jokio papildomo tyrimo sutarties sudarymo metu, tačiau jų nepastebėjo dėl paties didelio neatsargumo. Teismų praktikoje pažymėta, kad nuomotojo atsakomybės nėra tais atvejais, dėl kurių šalys susitarė ir kai perduodamo daikto trūkumai nuomininkui buvo žinomi iš anksto, t. y. tiek sudarant sutartį, tiek daiktą perduodant (akivaizdūs daikto trūkumai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Architectura humana“ v. I. R., bylos Nr. 3K-3-16/2008). Šalys neginčijo, kad nuomos sutartimi buvo perduotas avarinės būklės daiktas. Kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nuomininkas žinojo apie avarinę daikto būklę, tai teismai šalių ginčui turėjo taikyti CK 6.485 straipsnio 5 dalį. Be to, laikytina, kad, žinodamas tokią aplinkybę, ieškovas prisiėmė neigiamų padarinių atsiradimo riziką. Dėl to ieškovas, numatęs, kad reikės daryti išsinuomotų patalpų rekonstrukciją, galėjo ir turėjo įvertinti, ar, norint gauti naudos iš nuomos sandorio, tikslinga sudaryti tokios būklės patalpų nuomos sutartį ne ilgesniam kaip penkeri metai terminui. Tokią išvadą kasatorius grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje B. K. v. UAB „Frima“, bylos Nr. 3K-3-88/2007; Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 31 d, nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-249/2008, esančiais išaiškinimais. Teismai nevertino byloje kasatoriaus pateiktų įrodymų apie tikruosius sutarties šalių ketinimus – 2006 m. liepos 5 d. ieškovo prašymo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo ir privatizavimo skyriui. Šiame prašyme, pateiktame jau po nuomos sutarties sudarymo, yra aiškiai išreikštas ieškovo ketinimas ne rekonstruoti garažą, o jo vietoje pastatyti naują ir jį privatizuoti, nors nuomos sutartimi buvo nustatytas draudimas privatizuoti. Dėl to, kasatoriaus nuomone, teismai, nurodę, kad ieškovas tikėjosi per protingą terminą pašalinti išsinuomoto turto avaringumą ir naudotis daiktu pagal paskirtį, netaikė CK 6.485 straipsnio 5 dalies, tikrųjų ieškovo ketinimų ir elgesio po sutarties sudarymo, neatskleidė bylos esmės.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti, o skundžiamus teismų sprendimą bei nutartį palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl absoliutaus sprendimo ir nutarties negaliojimo pagrindo. Atsiliepime nurodoma, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais atvejais, kai tai susiję su įstatyme nurodytais padariniais, t. y. teismo sprendimu nuspręsta dėl tokių asmenų teisių ir pareigų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstravimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu panaikinti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. V. v. D. M., kt., bylos Nr. 3K-3-103/2010; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. R. R., bylos Nr. 3K-3-203/2008). Nors kasatorius nurodo, kad teismai nusprendė dėl neįtrauktos į bylą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisių ir pareigų, tačiau nenurodo argumentų, kaip konkrečiai skundžiami sprendimai lėmė savivaldybės administracijos teisinę padėtį, kokių teisinių padarinių sukėlė. Ieškovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas išsamiai išaiškino kasatoriaus civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. kasatoriaus atsakomybė kilo iš nuomos teisinių santykių – pareigos garantuoti, jog išnuomotas daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, nevykdymo. Dėl to akivaizdu, kad dėl kasatoriaus kaltės ieškovas neturėjo galimybės atlikti statinio rekonstrukcijos darbų ir tinkamai juo naudotis. Teismai, vertindami byloje esančius įrodymus, pagrįstai konstatavo kasatoriaus neteisėtus veiksmus. Ieškovas pažymi, kad ieškinio pagrindu buvo nurodytas kasatoriaus sutartinių pareigų nevykdymas ir garantijos užtikrinti daikto tinkamumą naudotis pagal paskirtį nesilaikymas. Teismai vertino ir analizavo kasatoriaus kaip civilinių santykių dalyvio veiksmus ir nesutapatino šių veiksmų su kasatoriaus kaip viešojo administravimo subjekto funkcijomis.

2. Dėl sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų netinkamo nustatymo ir proceso teisės normų pažeidimo. Ieškovo teigimu, teismai vertino ir tyrė visas sutartinės civilinės atsakomybės sąlygas, išsamiai motyvuodami teismo sprendimuose. Kasatoriaus nurodomas nukrypimas nuo teismų praktikos yra deklaratyvaus pobūdžio, be to, nukrypimui nuo teismų praktikos, taikant CK 6.485 straipsnio 5 dalies normą, pagrįsti netiksliai cituojamos teismų nutartys, neatskleidžiant visos bylos konteksto. Ieškovo nuomone, net jei nuomininkui buvo žinoma nuomojamo daikto avarinė būklė, nuomotojo pareiga ir garantija dėl daikto tinkamumo naudoti pagal paskirtį neišnyksta. Be to, aplinkybė, kad nuomininkui buvo žinoma apie daikto netinkamą būklę, nuomotojo atsakomybės neeliminuoja ir faktas, jog jam kilo pareiga išduoti įgaliojimą nuomininkui veikti jo vardu. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad teismai netyrė tikrųjų sutarties šalių ketinimų. Ieškovo nuomone, teismai išsamiai išanalizavo ir vertino visus byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas ketino naudotis išsinuomotu garažu ir dėl to siekė atlikti jo rekonstrukciją. Ieškovo nuomone, kasatorius 2006 m. liepos d. jo raštą aiškina sau naudinga linkme.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Byloje yra keliami teisės normų, reglamentuojančių nuomos sutarties šalių teises ir pareigas bei atsakomybę už daikto trūkumus, kurie trukdo naudotis išsinuomotu daiktu pagal paskirtį, taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo klausimai.

Dėl nuomotojo atsakomybės už daikto trūkumus, kurie trukdė nuomininkui pagal paskirtį naudotis išsinuomotu daiktu

Negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai neturi specialaus teisinio reglamentavimo, kaip, pavyzdžiui, žemės nuomos, todėl šiems nuomos teisiniams santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Sarteksas“ v. UAB,,Baltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, civilinėje byloje UAB,,Belvedere prekyba“ v. UAB,,Departus“, bylos Nr. 3K-3-116/2012).

CK 6.189 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutarties privalomumo ir vykdymo principas, kuris reiškia, kad šalys privalo laikytis sutarties sąlygų ir jas tinkamai vykdyti. Pagrindinė nuomotojo pareiga – perduoti nuomininkui sutarties sąlygas ir daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Šios nuomotojo pareigos vykdymas prasideda įsigaliojus sutarčiai ir nesibaigia turtą perdavus nuomininkui, bet išlieka visą nuomos sutarties terminą (CK 6.483 straipsnio 1 dalis). CK 6.485 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuomotojas atsako už išnuomoto daikto trūkumus, kurie visiškai ar iš dalies trukdo naudotis daiktu pagal paskirtį net ir tais atvejais, kai nuomotojas, sudarydamas sutartį, apie juos nežinojo. Nuomotojui tenka atsakyti už daikto tinkamumą naudoti pagal paskirtį, išskyrus CK 6.483 straipsnio 2 dalyje ir 6.485 straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus. Tinkamos kokybės daikto perdavimas reiškia, kad perduotas daiktas turi būti be trūkumų, kurie trukdytų visiškai ar iš dalies naudotis daiktu pagal paskirtį. Nuomotojo atsakomybės nėra tais atvejais, dėl kurių šalys susitarė ir kai perduodamo daikto trūkumai iš anksto buvo žinomi nuomininkui, pavyzdžiui., daiktas buvo naudojamas anksčiau ar buvo žinoma apie turto padėtį iš kitų šaltinių, ir pan., arba daikto trūkumai turėjo būti žinomi turto apžiūros metu ar tikrinant turto pritaikomumą nesvarbu kada, t. y. tiek sudarant sutartį, tiek daiktą perduodant (akivaizdūs daikto trūkumai).

Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad šalys 2005 m. rugsėjo 30 d. sudarė savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto garažo nuomos sutartį Nr. 1985; sutarties 6 punkte nustatytas sutarties galiojimo terminas – sutartis galioja penkerius metus nuo sutarties įsigaliojimo dienos (2005 m. spalio 10 d.); ieškovas išsinuomojo avarinės būklės garažo patalpas, kurių negalėjo naudoti pagal paskirtį kaip garažo ar daiktams sandėliuoti, nes realiai garažo patalpos nebuvo. Šiuo daiktu galima būtų naudotis tik atitinkamai jį sutvarkius – rekonstravus ir pan. Bylą nagrinėję teismai, taikydami CK 6. 483 straipsnio nuostatas, apie tai, kad nuomotojas privalėjo garantuoti, jog išsinuomotas statinys bus tinkamas naudoti pagal paskirtį visą nuomos terminą, neatkreipė dėmesio į CK 6.485 straipsnio 5 dalies nuostatą, kad nuomotojui pareigos atsakyti už daikto trūkumus gali neatsirasti, jeigu nuomos objekto trūkumai nuomininkui buvo žinomi iš anksto, t. y. tiek sudarant sutartį, tiek perduodant daiktą (akivaizdūs daikto trūkumai) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Architectura humana“ v. I. R., bylos Nr. 3K-3-16/2008; kt.). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nuomininkas žinojo apie avarinę daikto būklę, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog teismai turėjo apsvarstyti, ar sprendžiant šalių ginčą dėl nuostolių atlyginimo gali būti taikoma CK 6.485 straipsnio 5 dalies nuostata ir ar ieškovas, žinodamas aplinkybes, kad pastatas yra sugriuvęs, jo naudoti nerekonstravus neįmanoma, už turto pagerinimą neatlyginama ir pan., prisiėmė neigiamų padarinių atsiradimo riziką. Pažymėtina, kad ieškovas, numatęs, jog reikės daryti išsinuomotų patalpų rekonstrukciją, galėjo ir turėjo įvertinti, ar, norint gauti naudos iš nuomos sandorio, tikslinga sudaryti tokios būklės patalpų nuomos sutartį ne ilgesniam kaip penkerių metų terminui, kai nuomos sutartyje buvo nustatytas draudimas garažo patalpas privatizuoti. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino bylai reikšmingų aplinkybių, pažeidė materialiosios teisės normas, nurodyti pažeidimai lėmė neteisėtos nutarties priėmimą, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl absoliutaus sprendimo ir nutarties negaliojimo pagrindo

Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), o apeliacinės instancijos teismas šio pažeidimo neištaisė. Kasatoriaus nuomone, teismai išsprendė jo atsakomybės klausimą neįtraukę į bylą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, nors kyla šio asmens atliktų veiksmų formuojant žemės sklypą, išduodant projektavimo sąlygas ir statybos leidimą teisėtumo įvertinimo klausimas, o atsakovu šioje byloje nurodytas kasatorius nurodytų funkcijų (veiksmų) nevykdo. Kasatorius teigia, kad teismai jo kaltę kildina iš nuomos sutarties nuostatų pažeidimo, todėl atsakovu turėjo būti savivaldybės administracija. Kasatoriaus argumentai, kad byla išnagrinėta neįtraukus savivaldybės administracijos ir yra nuspręsta dėl jos teisių ir pareigų, atmestini kaip teisiškai nepagrįsti šiais motyvais. Ieškovas ir teismai, nagrinėję bylą, kasatoriaus kaltę kildino iš nuomos sutarties nuostatų pažeidimo (išnuomotas netinkamas daiktas, kurio negalima naudoti pagal paskirtį kaip garažo arba daiktams sandėliuoti), o ne iš administracinių teisinių santykių – viešojo administravimo subjekto funkcijų įgyvendinimo. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 15, 17, 27 punktus ir Valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo juo ir disponavimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, vadovaujantis įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba. Nagrinėjamoje byloje savivaldybės interesams atstovavo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės departamento Juridinio skyriaus darbuotojas pagal mero įgaliojimą. Kasatorius bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nelaikė, kad reikia įtraukti į bylą atsakovu savivaldybės administraciją. Išanalizavus teismų priimtų procesinių sprendimų turinį nenustatyta, kad buvo nuspręsta dėl savivaldybės administracijos teisių ir pareigų, todėl teisėjų kolegija nekonstatuoja absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nustatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai) šioje byloje yra 11,35 Lt. Teisėjų kolegijai nusprendus bylą grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 12 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Algis Norkūnas

Pranas Žeimys