Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-312/2012

Teisminio proceso Nr.: 2-30-3-00694-2009-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 121.19.2; 121.20 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Pristis“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Pristis“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Molesta“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, nustatančių absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, teismui nusprendus dėl neįtrauktų dalyvauti į bylą asmenų materialinių teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), taikymo.

Ginčo šalys 2007 m. spalio 22 d. sudarė statybos subrangos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo administraciniame komerciniame pastate savarankiškai atlikti sutartyje nurodytus darbus ir perduoti juos atsakovui, o atsakovas – priimti ieškovo tinkamai atliktus statybos darbus ir sumokėti už juos sutartyje nustatyta tvarka. Pagal sutarties 3.2 punktą darbai turėjo būti baigti iki 2008 m. spalio 25 d. Atsakovas 2009 m. vasario 6 d. ir 2009 m. vasario 18 d. raštuose nurodė, kad dėl subrangovui laiku nesuteiktos tinkamos galimybės laiku pradėti darbus, darbų atlikimo terminas buvo atidėtas iki 2008 m. gruodžio 15 d. Ieškovas teigė, kad sutartyje nustatytais terminais darbai negalėjo būti baigti, nes galimybė pradėti darbus ieškovui suteikta pavėluotai, o naujas darbų pabaigos terminas jokiais šalių pasirašytais dokumentais nebuvo suderintas. Ieškovas darbus atliko ir perdavė juos atsakovui 2009 m. birželio 11 d., atsakovas darbus priėmė, bet dalies sutartyje nustatytos kainos – 50 000 Lt – ieškovui nesumokėjo. Atsakovas nurodė, kad jo prievolė sumokėti ieškovui 50 000 Lt baigėsi įskaitymu, nes ieškovas pažeidė darbų atlikimo terminus, todėl pastatas nebuvo laiku perduotas valstybinei komisijai bei užsakovui ir atsakovas turėjo atlyginti užsakovui pastato eksploatacijos išlaidas, kurių dalį – 50 000 Lt – priskyrė ieškovui ir taikė priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Ieškovo teigimu, atsakovas, išskaičiuodamas 50 000 Lt iš ieškovui mokėtinų sumų, nepagrįstai perkėlė ieškovui savo atsakomybės dalį už netinkamą atsakovo su UAB „Okseta“ sudarytos sutarties vykdymą. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 50 000 Lt skolos, 11 342,52 Lt delspinigių, 12,70 procentų dydžio metinių palūkanų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Ignalinos rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo 50 000 Lt skolos, 4535,34 Lt delspinigių, 12,7 procento dydžio metinių palūkanų. Teismas nurodė, kad atsakovo įsipareigojimai atlyginti UAB „Okseta“ pastato eksploatavimo išlaidas nesusiję su ieškovo vėlavimu baigti sutartyje nustatytus darbus, todėl atsakovas neturėjo aiškiai apibrėžto, galiojančio ir vykdytino reikalavimo ieškovui ir todėl negalėjo taikyti CK 6.130 straipsnyje nurodyto įskaitymo. Atsakovas nenurodė konkrečių kriterijų, kuriais remiantis nustatė nuostolių, kuriuos turėtų atlyginti ieškovas, dalį. Teismas sprendė, kad atsakovas negalėjo priduoti statinio valstybinei komisijai ir perduoti užsakovui ne tik dėl ieškovo, bet ir kitų subrangovių (organizacijų) netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Dėl to teismas konstatavo, kad atsakovas, 2009 m. vasario 18 d. ir 2009 m. balandžio 24 d. raštais pranešdamas ieškovui apie prievolės pabaigą įskaitymu, neturėjo aiškaus, apibrėžto, priešpriešinio, vienarūšio, vykdytino reikalavimo ieškovui, todėl jo pareiškimas apie įskaitymą neteisėtas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2012 m. sausio 11 d. nutartimi jį tenkino iš dalies, panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kolegija nurodė absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, nes pirmosios instancijos teismas, pripažindamas atsakovo veiksmus dėl įskaitymo neteisėtais, neįtraukė į bylą UAB „Vėsa ir partneriai“, UAB „Molestos inžinerija“, taigi nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, nes 2009 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 185 apie atliktus įskaitymus buvo pranešta ne tik ieškovui, bet ir nurodytoms bendrovėms. Be to, kolegija pažymėjo, kad dėl šio pažeidimo nebuvo atskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus nebuvo galima bylos išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 11 d. nutartį ir palikti galioti Ignalinos rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, tačiau nepateikė jokių šios teisės normos taikymo pagrindų ir motyvų, nenurodė, kokių esminių bylos aplinkybių neatskleidė pirmosios instancijos teismas. Teismų praktikoje nurodyta, kad teismas, konstatuodamas, jog neatskleista bylos esmė, turi nurodyti, kokie svarbiausi teisiniai ar faktiniai klausimai yra nagrinėjamos bylos esmė, ir motyvuoti, kad šių aplinkybių nustatymas negalimas apeliacinės instancijos teisme dėl to, jog reikia surinkti didelės apimties naujų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Eurometras“ v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bylos Nr. 3K-3-244/2011; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Žalų administravimas“ v. UAB „AGV Transport“, bylos Nr. 3K-3-208/2010). Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad nagrinėjamoje byloje visos svarbiausios faktinės ir teisinės aplinkybė, būtinos teisingai išnagrinėti bylą, buvo atskleistos pirmosios instancijos teismo sprendime, aplinkybės buvo nustatytos pagal ieškinio pagrindą bei dalyką ir atsakovo atsikirtimus.

Dėl neįtrauktų į bylą asmenų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Kasatorius remiasi teismų praktika, pagal kurią absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais, t. y. teismo sprendimu nuspręsta dėl tokių asmenų teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bylos Nr. 3K-3-343/2010), ir nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje neįvardijo, kokią įtaką pirmosios instancijos teismo sprendimas galėjo turėti neįtrauktų į teismo procesą asmenų teisinei padėčiai ir kokius įstatyme nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė. Kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimu UAB „Vėsa ir partneriai“ ir UAB „Molestos inžinerija“ nebuvo sukelta jokių teisių ar pareigų, nes atsakovo pareiga mokėti skolą ir netesybas kilo tik iš kasatoriaus ir atsakovo teisinių santykių, šių ginčo šalių sudarytos statybos subrangos sutarties pagrindu.

Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymo

Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų yra atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tai susiję su asmens tiesioginio dalyvavimo teismo procese principo įgyvendinimu. Teismų praktikoje nurodyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, bet tik tais, kai tai susiję su įstatyme nustatytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ar pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. F. v. UAB „Lietuvos rytas“ ir kt., byla Nr. 3K-3-265/2008; 2011 m. liepos 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šiaulių tauro televizoriai“ v. UAB „Danetra“ ir kt., byla Nr. 3K-3-334/2011). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad analogiška teisės į teisingą teismą samprata draudimo nuspręsti dėl į bylą neįtrauktų asmenų materialiųjų teisių bei pareigų aspektu pateikiama ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, aiškinant bei taikant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnį (2002 m. spalio 15 d. sprendimas Canete de Goni prieš Ispaniją, pareiškimo Nr. 55782/00 (Canete de Goni v. Spain, no. 55782/00, judgment of 15 October 2002, § 34). Kasacinio teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad nusprendimas dėl asmenų teisių ir pareigų turėtų būti suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. J. v. Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir kt., byla Nr. 3K-3-159/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija ir kt., byla Nr. 3K-3-343/2010). Kita vertus, kasacinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad tai, jog teismo sprendime asmuo nurodomas kaip tam tikro santykio subjektas, nekeičiant jo padėties, nesukuriant šiuo konstatavimu jam teisių ir pareigų, negali būti pripažįstama absoliučiu pagrindu naikinti teismo sprendimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. R. R., byla Nr. 3K-3-203/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. V. v. D. M. ir kt., byla Nr. 3K-3-103/2010). Taigi kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, būtina nustatyti, ar neįtrauktiems į bylą asmenims teismo sprendimu nustatytos arba panaikintos teisės ar pareigos, arba kitaip keičiama jų teisinė padėtis.

Nagrinėjamoje byloje kasacinio teismo teisėjų kolegija, spręsdama klausimą dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo buvimo, remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir tuo pagrindu vertina, ar nebuvo pažeistos proceso teisės normos, reglamentuojančios trečiųjų asmenų padėtį. Šioje byloje ieškovas ieškinio reikalavimą sumokėti skolą ir delspinigius pareiškė UAB „Molesta“, nes, jo manymu, tokia atsakovo prievolė kilo iš subrangos sutartinių santykių. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį tenkino, atmetęs atsakovo atsikirtimus, kad jo prievolė sumokėti 50000 Lt baigėsi įskaitymu. Teismas konstatavo, kad atsakovas neturėjo aiškiai apibrėžto, galiojančio ir vykdytino reikalavimo ieškovui, todėl negalėjo taikyti CK 6.130 straipsnyje nustatyto įskaitymo. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje sprendė, kad, neįtraukus į bylą UAB „Vėsa ir partneriai“, UAB „Molestos inžinerija“, buvo nuspręsta dėl šių asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, nes 2009 m. balandžio 24 d. raštu Nr. 185 apie atliktus įskaitymus (T. 1, b. l. 126) buvo pranešta ne tik ieškovui, bet ir nurodytoms bendrovėms. Nutartyje nekonkretizuota, dėl kokių materialiųjų šių bendrovių teisių ir pareigų nuspręsta, kaip teismo sprendimu pakeista teisinė jų padėtis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.131 straipsnio, reglamentuojančio įskaitymo tvarką, 2 dalyje nustatyta, jog įskaitoma pranešant apie tai kitai prievolės šaliai. Pranešimo forma ir turinys įstatymo nereglamentuoti. Nagrinėjamu atveju vien ta aplinkybė, kad tuo pačiu pranešimu apie įskaitymą pranešta ir kitiems ūkio subjektams, neturi įtakos santykiams tarp ieškovo ir atsakovo ir nesudaro pagrindo kitaip spręsti dėl atsakovo atlikto įskaitymo atitikties teisės aktų reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas pasisakė tik dėl atsakovo teisių ir pareigų, sprendė tik dėl jo atlikto įskaitymo ieškovui teisėtumo, nenagrinėjo bei nepasisakė dėl atsakovo prievolių kitiems asmenims įskaitymo. Teismui priėmus sprendimą, UAB „Vėsa ir partneriai“ ir UAB „Molestos inžinerija“ bei atsakovo tarpusavio prievolės nepakito, teismo sprendimu šiems asmenims nenustatyta jokių teisių ar pareigų. Dėl to sutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir be pagrindo, nenagrinėjęs bylos iš esmės, konstatavo, jog teismo sprendimu buvo nuspręsta dėl neįtrauktų į bylą asmenų. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųstos apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvus ir atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nurodęs pirmosios instancijos teismui įtraukti į bylą UAB „Vėsa ir partneriai“ ir UAB „Molestos inžinerija“, pažeidė CPK 47 straipsnio 1 dalį, todėl yra pagrindas naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą perduoti iš naujo iš esmės nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai).

Pripažinus, kad nebuvo pagrindo padaryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, tampa teisiškai nereikšmingi kasatoriaus argumentai dėl CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir bylos perdavimo bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes neatskleista bylos esmė. Apeliacinės instancijos teismas, jo vertinimu, nustatęs absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą, turėjo pagrindą perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau, pripažinus, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK teisės normas dėl neįtrauktų į bylą asmenų, ir kad šiuo atveju absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo nėra, byla grąžinama nagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teismui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 29,88 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 13 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi bylos nagrinėjimas iš esmės nėra baigtas ir byla grąžinama iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, tai nėra galimybės šioje proceso stadijoje paskirstyti tiek nurodytų bylinėjimosi išlaidų, tiek ginčo šalių išlaidų, turėtų kasaciniame teisme, todėl šiuo klausimu turės pasisakyti teismas, išnagrinėjęs bylą iš naujo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 11 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui apeliacine tvarka.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Birutė Janavičiūtė

Juozas Šerkšnas