Dėl įsakymo panaikinimo ir žalos atlyginimo

Administracinė byla Nr. eI3-956-1066/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02668-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija: 29.1.4; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Rasiukevičienės, Gedimino Užubalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vitos Valeckaitės,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui A. B.,

atsakovės atstovei J. B.,

trečiojo suinteresuoto asmens atstovui E. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos MB „Laisvalaikio sportas“ skundą atsakovėms Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Švietimo mainų paramos fondui dėl įsakymo panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1. Pareiškėja MB „Laisvalaikio sportas“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2021 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. V-1267 „Dėl 2021 metų sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo 2021–2025 metais įgyvendinamiems sporto projektams susijusiems su fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą“ (toliau – ir Įsakymas) dalyje, kurioje neskirtas finansavimas pareiškėjos MB „Laisvalaikio sportas“ projekto įgyvendinimui; 2) priteisti pareiškėjos naudai iš atsakovės Lietuvos valstybės 63 965,70 Eur dydžio žalos atlyginimą; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Savo skundo reikalavimus pareiškėja grindžia tokiais argumentais:

2.1. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras 2020 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-1866 patvirtino 2021 metų kvietimą teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto 2 inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui bei asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai, įgyvendinimui (toliau – ir Kvietimas). 2021 m. sausio mėn. pareiškėja pateikė paraišką Nr. SRF-SIĮ-2021-1-0311 finansuoti Projektą pagal 2021 m. sporto rėmimo fondo projektų atrankos konkurso veiklos sritį „Sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimas“ (toliau – ir Paraiška).

Skundžiamu Įsakymu Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (toliau – Ministerija) nusprendė neskirti finansavimo sporto projektams, tarp jų – ir pareiškėjai už projektą „OFFICE GYM – inovatyvi biuro darbuotojų sveikatinimo paslauga“ (toliau – ir Projektas).

Pareiškėja, nesutikdama su Įsakymo dalimi, kurioje jai neskirtas finansavimas už Projektą, teigia, kad pareiškėjos paraiškos vertinimas buvo atliktas, pažeidžiant taikytinuose teisės aktuose nustatytą sporto projektų vertinimo tvarką, o skundžiamas Įsakymas neatitinka administraciniam aktui keliamų reikalavimų, todėl Įsakymo dalis turi būti panaikinta kaip neteisėta ir nepagrįsta.

2.2. Paaiškina, kad nors pareiškėjos Projektas (Paraiška) buvo įvertinta net 74,5 balo, tačiau finansavimas Projekto įgyvendinimui nebuvo skirtas, nes Paraiškai finansuoti Sporto rėmimo fondo lėšų nepakanka, su kuo pareiškėja nesutinka. Mano, kad pareiškėjos Paraišką vertinę ekspertai neatitiko jiems keliamų reikalavimų, dėl ko jie negalėjo vertinti Paraiškos, o skundžiamas Įsakymas dalyje dėl finansavimo neskyrimo pareiškėjos Projektui prieštarauja teisėtų lūkesčių principui.

Dėl galimai neteisėtų atsakovės veiksmų pareiškėjai priteistina patirta žala.

2.3. Mano, kad Paraiškos vertinimas atliktas pažeidžiant taikytinuose teisės aktuose nustatytą sporto projektų vertinimo tvarką. Pareiškėjos teigimu, reikalavimus pareiškėjams, paraiškoms Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti ir sporto projektams, jų vertinimo, sprendimų dėl sporto projektų finansavimo skyrimo priėmimo, tvarką nustato Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 85 (toliau – ir Aprašas). Paraiškų turinio vertinimą atsakinga institucija atlieka pagal minėto Aprašo ir Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veiklos, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui ir asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai finansavimo ir administravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. V-123 (toliau – Taisyklės) nustatytas sąlygas. Paraiškų turinio vertinimas vykdomas, vadovaujantis bendraisiais sporto projektų vertinimo kriterijais (ministras bendruosius sporto projektų vertinimo kriterijus gali detalizuoti) ir ministro nustatytais specialiaisiais sporto projektų vertinimo kriterijais.

2.3.1. Paraiškos vertinimą atlikęs ekspertas (ekspertai) nevykdė pareigos pakomentuoti kiekvieno vertinimo kriterijaus – bendrojo ir specialaus – elementą, išskiriant stiprybes ir tobulintinas sritis. Pagal teisinį reguliavimą paraiškos vertinimą atlikęs ekspertas (ekspertai) turėjo pareigą pakomentuoti kiekvieną minėto trečiojo bendrojo sporto projektų vertinimo kriterijaus elementą bei pagrįsti kiekvienam elementui skirtą balą, išskiriant stiprybes ir tobulintinas sritis, tačiau šiuo atveju ekspertas ar ekspertai, vertinę Paraišką, to nepadarė.

2.3.2. Ekspertas, vertindamas Paraišką, nesivadovavo jam privalomomis bendrųjų vertinimo kriterijų vertinimo gairėmis. Pagal teisinį reglamentavimą ekspertas, vertindamas paraišką pagal kiekvieną atskirojo bendrojo vertinimo elementą, privalo atsižvelgti į kiekvienam elementui pateiktas vertinimo gaires ir pagal šias gaires skirti atitinkamą balą, nurodytą Sporto rėmimo fondo 2021 metų konkursui teiktos sporto projekto paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo lapo formoje, tačiau šiuo atveju minėtomis vertinimo gairėmis nebuvo vadovautasi. Taigi šiuo atveju nėra aišku, dėl kokių priežasčių, aptariamam elementui nebuvo skirti maksimalūs 3 balai.

2.3.3. Paraiškos vertinimą atlikęs ekspertas (ekspertai) nesivadovavo specialiųjų vertinimų kriterijų vertinimo tvarka. Pagal specialiųjų kriterijų balų skyrimo tvarką šiam specialiajam kriterijui galėjo būti skirta 4, 2 arba 0 balų, nes maksimalus balas specialiajam kriterijui skiriamas tuomet, kai specialusis kriterijus išsamiai pagrindžiamas paraiškoje. Specialiajam kriterijui pusė maksimalaus balo skiriama tuomet, kai specialusis kriterijus paminimas, tačiau nepakankamai, neišsamiai pagrindžiamas Paraiškoje. Šiuo atveju mano, kad pareiškėjai turėjo būti skirti maksimalūs 4 balai, nes pareiškėja išsamiai pagrindė Paraišką.

2.4. Tvirtina, kad skundžiama Įsakymo dalis yra nemotyvuota ir nepagrįsta faktiniais duomenimis. Pasak pareiškėjos, nei vertinimo lape, nei rašte, nei priede nėra pateikti motyvai, kurių pagrindu Projektas surinko 74,5 vertinimo balus. Taip pat ginčijama skundžiama Įsakymo dalis yra nepagrįsta teisės aktų normomis. Tai reiškia, kad ji neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui.

2.5. Pabrėžia, kad Paraišką vertinę ekspertai galimai neatitiko jiems keliamų reikalavimų, todėl jie apskritai negalėjo vertinti Paraiškos. Pareiškėjo teigimu, Aprašo 42 punktas numato konkrečius reikalavimus, kurie yra keliami ekspertams, vertinantiems sporto projektus, tačiau pareiškėja mano, kad Paraišką vertinęs ekspertas (ekspertai) neatitinka šių Aprašo 42 p. nustatytų reikalavimų. Ekspertų neatitiktis Aprašo 42 punkte keliamiems reikalavimams yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas naikinti skundžiamo Įsakymo dalį, kuria neskirtas finansavimas pareiškėjos Projektui.

2.6. Pareiškėjos įsitikinimu, skundžiamas Įsakymas pažeidžia pareiškėjos teisėtus lūkesčius. Pareiškėja dėjo pastangas kokybiškam Projekto parengimui. Tikėjosi, kad Projektas bus įvertintas, manydama, jog net ir 74,5 balo, kuris buvo skirtas Paraiškai, yra pakankamai aukštas balas visų paraiškų kontekste, kad gauti Sporto rėmimo fondo finansavimą, suprato, kad pareiškėjo Projektui finansavimo užteks, ir kvietimas bus įvykdytas pareiškėjos atžvilgiu pilna apimtimi, tačiau šiuo atveju taip pat neatsitiko. Skundžiamu Įsakymu buvo skirta tik 4 712 961,87 Eur, t. y. net 2 724 177,33 Eur mažiau nei numatyta Kvietime. Tokiu būdu atsakovė pažeidė pareiškėjo teisėtus lūkesčius, t. y. nepaisant to, jog pareiškėja surinko aukštą balų skaičių (74,5) ir nepaisant to, jog egzistavo galimybė skirti finansavimą Projektui pagal Kvietimą, neskyrė finansavimo, nors turėjo tą padaryti.

2.7. Dėl patirtos žalos paaiškina, kad dėl Ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens neteisėtų veiksmų pareiškėja patyrė žalą tiek tiesioginių nuostolių, tiek ir negautų pajamų forma. Pareiškėjos tiesioginius nuostolius sudaro 1 089,00 Eur, kuriuos pareiškėja patyrė rengdama ir teikdama Švietimo mainų paramos fondui Paraišką. Pareiškėjos netiesioginius nuostolius – negautas pajamas – sudaro 62 876,70 Eur, t. y. Projekto finansavimo suma, kurios prašė pareiškėja iš Sporto rėmimo fondo, teikdama Paraišką, taigi iš viso pareiškėjos patirtą žalą sudaro 63 965,70 Eur. Taip pat mano, kad egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų Ministerijos ir Švietimo mainų paramos fondo veiksmų ir atsiradusios žalos.

2.8. Pareiškėja teismui pateiktuose papildomuose paaiškinimuose nurodo, kad:

2.8.1. Ministerija panaudojo 2021 m. kvietimo lėšas ne pagal tikslinę paskirtį, o tai papildomai patvirtina Ministerijos neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu. Pasak pareiškėjos, sporto rėmimo fondo lėšos yra tikslinės valstybės biudžeto lėšos, skiriamos Nutarime nustatytomis proporcijomis fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą – 40 procentų; sporto inventoriui ir įrangai įsigyti – 20 procentų; sporto renginiams organizuoti – 15 procentų; asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijai tobulinti ir sporto informacijos sklaidai – 5 procentus; esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtrai, priežiūrai ir remontui – 20 procentų.

2.8.2. Kiekvienais metais Ministerijai yra skiriami valstybės biudžeto asignavimai, o Ministerija kiekvienais metais iki lapkričio 30 d. patvirtina ir skelbia kvietimus teikti paraiškas finansuoti sporto projektus minėtose sporto srityse. Sporto rėmimo fondo lėšos (asignavimai) negali būti naudojamos kitoms valstybės reikmėms finansuoti ir turi būti naudojamos griežtai pagal nustatytą tikslinę paskirtį, t. y. turi būti naudojamos tik sporto projektams, pateiktiems pagal atitinkamų metų kvietimus, finansuoti.

2.8.3. Ministerija pripažino, kad 2021 m. kvietimo lėšos buvo naudojamos ne pagal tikslinę paskirtį, t. y. Ministerija aiškiai nurodė, jog 2021 m. kvietimo lėšos buvo naudojamos ne tik finansuoti pagal 2021 m. kvietimą pateiktas paraiškas, bet ir esamiems ankstesnių metų Švietimo mainų paramos fondo įsipareigojimams užtikrinti.

2.8.4. Šiuo atveju Ministerija, naudodama dalį 2021 m. kvietimo lėšų esamiems ankstesnių metų Švietimo mainų paramos fondo įsipareigojimams užtikrinti, akivaizdžiai pažeidė Sporto įstatymo 17 str. 2 d., Biudžeto sandaros įstatymo 5 str. 1 d. 1 p., 5 p. ir 2 d. 1 p., kadangi dalį 2021 m. kvietimo lėšų naudojo pagal tikslinę 2021 m. kvietimo lėšų paskirtį, t. y. ne sporto projektams pagal 2021 m. kvietimą finansuoti, tačiau esamiems ankstesnių metų Švietimo mainų paramos fondo įsipareigojimams užtikrinti.

2.8.5. Ministerija taip pat pažeidė ir viešojoje teisėje galiojantį principą „viskas, kas aiškiai nėra leista yra draudžiama“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad tikslinių valstybės biudžeto lėšų panaudojimas ne pagal paskirtį (be teisinio pagrindo) yra laikytinas šiukščiu teisės normų pažeidimu.

2.9. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas skundą palaikė, prašė jį tenkinti jame nurodytais argumentais.

3. Atsakovė ir atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Ministerija su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pateikia tokią poziciją:

3.1. Nurodo, kad Ministerija, planuodama konkretų kvietimą, taip pat prisiima finansines rizikas, nes tiek pagal Finansų ministerijos išaiškinimus, tiek pagal bendrą asignavimų paskirstymo praktiką, Ministerijos gali planuotis lėšas keliems metams į priekį, anksčiau prisiimtiems ir būsimiems įsipareigojimams įvykdyti, tačiau tik iš einamųjų metų įstatymu patvirtintų asignavimų programoms ir projektams. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje 2020 m. lapkričio 17 d. buvo registruotas Seimo narių pasiūlymas dėl 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto XIIIP-5302(2) (toliau – 2021 m. finansinių rodiklių įstatymas), kuriuo buvo pasiūlyta sumažinti Švietimo mainų paramos fondo lėšas, perkeliant jų dalį (t. y. apie 30 proc. arba 6 300 000 Eur) aukšto meistriškumo sportui finansuoti. Seime buvo sutarta, kad Ministerijai parengus Sporto įstatymo pakeitimo projektą, Seimo pavasario sesijos metu bus perskirstyti ir Ministerijos 2021 m. asignavimai sportui.

3.2. Mano, kad pareiškėja neįvertino aplinkybės, kad Seimas turi teisę keisti valstybės biudžetą kalendoriniais metais Seimo sesijų metu. 2021 m. kvietime nurodytos preliminarios sumos nesukuria teisėto pagrindo manyti, kad visa Švietimo mainų paramos fondo suma bus paskirstyta būtent 2021 m. kvietimu arba, kad visiems projektams, kurie įvertinti kaip tinkami finansuoti lėšų tikrai pakaks – visada finansuojamas maksimalus galimas pagal turimas lėšas projektų skaičius (skaičiavimus atlieka Švietimo mainų paramos fondas). Pabrėžia, kad tiek Ministerija kaip asignavimų valdytojas, tiek Švietimo mainų paramos fondas turi teisę planuotis esamus ir būsimus finansinius įsipareigojimus.

3.3. Be kita ko, nurodo, kad patvirtinta 2021 m. kvietimo preliminari suma 14 874 278,40 Eur, ir atitinkamai fizinio aktyvumo veiklų, skatinančių fizinio aktyvumo plėtrą veiklos srities lėšų suma – 7 437 139,20 Eur 2020 m. buvo paskelbtos didesnės (apytiksliai 30 proc. nei po 2021 m. finansinių rodiklių įstatymo pakeitimo įstatymo, priimto Seimo birželio 22 d.). Tuo pačiu atkreipia dėmesį į tai, kad Ministerija suderino lėšų perkėlimo procedūras su Finansų ministerija, kad būtų galutinai įgyvendintas Seimo pavasario sesijos sprendimas perkelti lėšų dalį į aukšto meistriškumo sporto finansavimą.

3.4. Atsakovės manymu, po Konstitucinio Teismo nutarimo per biudžetinius metus nepanaudotos lėšos negali likti Švietimo mainų paramos fonde, o visais atvejais turi būti grąžintos į valstybės biudžetą, o ankstesnių metų kvietimais Ministerijos prisiimtiems sporto projektų įsipareigojimams padengti (sporto projektų laikotarpis iki 4 metų) Ministerija turi naudoti ir biudžetinių metų kvietimo lėšas, tame tarpe ir 2021 m., siekiant, kad po Konstitucinio Teismo nutarimo būtų užtikrintas finansuotų sporto projektų veiklų tęstinumas. Taigi, 2021 m. finansinių rodiklių įstatymo pagrindu numatyta suma sporto projektams, susijusiems su fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą, – 5 206 136,4 Eur, negali būti visa skirta 2021 m. kvietimo sporto projektams, t. y. priėmus Konstitucinio Teismo nutarimą minėta suma naudojama tiek esamiems ankstesnių metų Švietimo mainų paramos fondo įsipareigojimams užtikrinti, tiek 2021 m. naujiems sporto projektams finansuoti. Apskaičiavus esamų ankstesnių metų įsipareigojimų sporto projektuose dydį, likusi suma (suma skundo padavimo metu – 4 712 961,87 Eur) buvo skirta naujiems 2021 m. sporto projektams finansuoti.

3.5. Paaiškina, kad pareiškėjos Paraiška surinko 74,5 balo, bet įvertinus konkurenciją veiklos srityje ir tai, kad lėšų pakako tik aukštus balus surinkusiems projektams, t. y. surinkusiems 80 balų ir daugiau, pareiškėjos lūkestis nėra pagrįstas, nes dalyvavimas konkurse ir ganėtinai aukšto balo surinkimas dar neužtikrina lėšų gavimo, o pastangas deda visi projektų pareiškėjai, net ir tie, kurie nepraeina pirmojo paraiškų vertinimo etapo.

3.6. Skundžiamo Įsakymo preambulėje nurodyta, kad atsižvelgta į Švietimo mainų paramos fondo patvirtintas vertinimo išvadas, kurias Švietimo mainų paramos fondas parengė ir teikė Ministerijai, nurodyti teisiniai pagrindai (Sporto įstatymo ir Aprašo nuostatos), kuriais atsakovė vadovavosi ir laiko pakankamais sprendimui priimti, taip pat nurodyta apskundimo tvarka, kaip tai numato Viešojo administravimo įstatymas, todėl teiginiai, kad skundžiamas Įsakymas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas faktiniais duomenimis, atmestini.

3.7. Dėl žalos atlyginimo pareiškėjai nurodo, kad pareiškėjas neįrodė fakto, kad Ministerijos, kaip institucijos veiksmai ar neveikimas buvo / yra neteisėti, dėl ko negali atsirasti ir būtinos viešajai atsakomybei kilti kitos sąlygos – žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ar neveikimo ar tuo labiau kaltė. Ministerija neatliko jokių neteisėtų veiksmų ar neveikimo pareiškėjos atžvilgiu, dėl kurių pareiškėja galimai patyrė žalą. Tuo pačiu pažymi, kad pareiškėja, prašydama žalos atlyginimo, klaidingai interpretuoja negautų pajamų sampratą. Švietimo mainų paramos fondo lėšos skirtos tinkamai užtikrinti projekto vykdymą, tačiau jokiu būdu negalima laikyti, kad pareiškėjos projektui galima gauti suma iš Švietimo mainų paramos fondo būtų buvęs jo grynasis pelnas. Pareiškėja jokiais objektyviais duomenimis nepagrindė negautų pajamų dydžio realumo, todėl jo reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo negali būti tenkinamas.

3.8. Dėl ekspertų vertinimo nurodo, kad Švietimo mainų paramos fondas, vadovaujantis Aprašo 42 punkto nuostatomis, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme ir Taisyklėse nustatyta tvarka, esant poreikiui pasitelkia ekspertus paraiškų turiniui vertinti, taip pat vertinimą turi teisę atlikti Švietimo mainų paramos fondo darbuotojai, atitinkantys Aprašo reikalavimus. Ministerija nuo 2020 m. nesudaro su ekspertais sutarčių ir neatlieka paraiškų vertinimo.

3.9. Teismo posėdžio atsakovės atstovė su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime pateiktais argumentais.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Švietimo mainų paramos fondas (toliau – Fondas) atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia iš esmės šiais argumentais:

4.1. Pažymi, kad sporto rėmimo fondo lėšos skiriamos konkursiniu būdu, daugiausiai balų surinkusioms paraiškoms. Vertinant nefinansavimo aplinkybes, būtina atsižvelgti, jog konkurencija dėl finansavimo buvo itin didelė ir tik patys kokybiškiausi projektai gavo sporto rėmimo fondo finansavimą. Dėl šios priežasties pareiškėjos sąlyginai aukštą paraiškos įvertinimą – 74,5 balus surinkusi paraiška negavo finansavimo (žemiausią balą surinkusi paraiška, kuri buvo finansuota surinko 80 balų). Pažymi, kad pareiškėjos paraiška klaidingai buvo pateikta tarp projektų sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, tačiau Fondo siūlymu ir su pareiškėjos sutikimu buvo perkelta tarp projektų skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą. Teigia, kad pareiškėjos paraišką vertino du aukštos kvalifikacijos ekspertai, atitinkantys Aprašo 42 reikalavimus, kurie paraišką vertino atskirai, nematydami vienas kito vertinimų (atitinkamai skyrė 82 ir 67 balus, o aritmetinis vertinimų vidurkis – 74,5 balo (konsoliduotas vertinimas).

4.2. Dėl pareiškėjos teiginių, kad ekspertai nemotyvavo skiriamų balų, paaiškina, kad pateiktame paraiškos konsoliduotame vertinime aiškiai po kiekvienu vertinimo kriterijumi nurodytos paraiškos stiprybės ir trūkumai. Tai, kad vertinimas vizualiai pateiktas bendrai po kiekvienu kriterijumi, o ne po kriterijų kiekvienos sudedamosios dalies, nepakeičia fakto, kad vertinimas pateiktas ir pateiktas tinkamai. Papildomai ekspertai motyvus pateikė švietimo, mokslo ir sporto ministro gairėmis patvirtinta vertinimo formoje. Fondo manymu, ekspertai aiškiai nurodė kurios išlaidos priskirtos netinkamai kategorijai, todėl ekspertai pagrindė savo vertinimą tinkamai. Ekspertai, peržiūrėdami Paraiškos biudžetą iš pareiškėjo nurodytos biudžeto sumos 69 863,00 Eur sumažino iki 59 930,00 Eur (ekspertų pastabos pateiktos atskirai ir prie kiekvienos biudžeto išlaidos, kurią ekspertai siūlo sumažinti) reikalingų projekto įgyvendinimui, t. y. net virš 14 procentų biudžeto buvo netinkamas, neefektyvus.

4.3. Taip pat mano, kad pareiškėja galimai piktnaudžiauja teise į gynybą, teigdama, kad visame vertinime nesivadovauta Gairėmis, tačiau pareiškėja nepateikia jokių argumentų ir tokiu būdu apriboja Fondo teisę į gynybą, nes jis nežino konkrečiai kuriuos vertinimo kriterijus ir kuo remiantis ir pareiškėja remiasi.

4.4. Pažymi, kad pareiškėjos Paraišką vertino ekspertai, turintys didesnę nei 3 metų darbo patirtį sporto srityje ir aukštąjį išsilavinimą. Taigi nėra pagrindo abejoti jų kompetencija.

4.5. Kadangi pareiškėjos Paraiška buvo vertinta tinkamai – nebuvo neteisėtų veiksmų, atitinkamai, pareiškėjai negalėjo kilti ir nekilo žalos.

4.6. Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovas su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime pateiktais argumentais.

k o n s t a t u o j a:

5. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

5.1. 2020 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras priėmė įsakymą „Dėl 2021 metų kvietimo teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui bei asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai ir 2021 metų kvietimo teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtrai, priežiūrai ir remontui, atrinkti, patvirtinimo“ Nr. V-1866, kurio 3.1.1. punkte buvo nustatyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 85 „Dėl Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijų, Sporto rėmimo fondo administravimui skirtų lėšų dalies nustatymo ir Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintomis Fondo lėšų paskirstymo proporcijomis preliminari šio kvietimo lėšų suma yra 14 847 278,40 Eur, iš jų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą (40 procentų) – 7 437 139,20 Eur.

5.2. 2021 metų Kvietimu buvo prašoma teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui bei asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. V-1866 „Dėl 2021 metų kvietimo teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui bei asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai ir 2021 metų kvietimo teikti paraiškas sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtrai, priežiūrai ir remontui, atrinkti, patvirtinimo“.

5.3. Pareiškėja Ministerijai pateikė Paraišką finansuoti Projektą pagal 2021 m. sporto rėmimo fondo projektų atrankos konkurso veiklos sritį „Sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimas“.

5.5. Ginčijamu Įsakymu atsakovė, vadovaudamasi Sporto įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 9 dalimi, Aprašo 55 punktu, atsižvelgdama į Švietimo mainų paramos fondo direktoriaus patvirtintas sporto projektų turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo išvadas, į Sporto projektų komisijos 2021 m. birželio 2 d. protokole Nr. SG2-7 pateiktus siūlymus dėl sporto projektų finansavimo ir į 2021 m. birželio 4 d. elektroninio balsavimo protokole Nr. SG2-8 pateiktus siūlymus dėl sporto projektų finansavimo, neskyrė finansavimo pareiškėjos Projektui, nes nepakako Paraiškai finansuoti Sporto rėmimo fondo lėšų.

5.6. Pareiškėja nesutikdama su Įsakymo dalimi, kuria jai neskirtas finansavimas pagal Paraišką, su skundu kreipėsi į teismą.

6. Byloje kilo ginčas dėl Įsakymo dalies, kuria neskirtas finansavimas pareiškėjos Projekto įgyvendinimui teisėtumo ir pagrįstumo bei žalos atlyginimo.

7. Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos valstybės biudžeto lėšos skirstomos per Sporto rėmimo fondą ir skiriamos įgyvendinti sporto projektams, susijusiems su: 1) sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimu; 2) sporto renginių organizavimu; 3) asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimu ir sporto informacijos sklaida; 4) fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą; 5) esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtra, priežiūra ir remontu.

Aprašo 1 punkte numatyta, kad Aprašas nustato reikalavimus pareiškėjams, paraiškoms Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti ir sporto projektams, jų vertinimo, sprendimų dėl sporto projektų finansavimo skyrimo priėmimo, sporto projektų sutarčių sudarymo, sporto projektams skirtų lėšų naudojimo, grąžinimo, atsiskaitymo už panaudotas lėšas ir panaudotų lėšų kontrolės tvarką.

Aprašo 4 punktas numato, kad Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras tvirtina Aprašo nuostatas detalizuojančias ar, tiesiogiai Apraše nurodytais atvejais, Aprašo nuostatas įgyvendinančias taisykles.

Pagal Aprašo 30 punktą Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti pateiktų sporto projektų vertinimą sudaro du etapai: 1) atrankos, kurią atlieka atsakinga institucija vadovaudamasi Aprašu, Taisyklėmis, ministro nustatytais prioritetais ir patvirtintais specialiaisiais sporto projektų vertinimo kriterijais, ir kuri apima du etapus: paraiškų administracinės atitikties tinkamumo vertinimo (30.1.1. p.) ir paraiškų, atitikusių administracinės atitikties tinkamumo vertinimo kriterijus, turinio ir sporto projektų išlaidų pagrįstumo vertinimo. Atlikdama sudėtingų sporto projektų (pavyzdžiui, sporto projektų, susijusių su didelio masto sporto renginių organizavimu, specialios įrangos ar inventoriaus įsigijimu, statinių remonto klausimais ar pan.) vertinimą, atsakinga institucija gali pasitelkti jos pasirinktus ekspertus. Pabaigusi turinio vertinimą, atsakinga institucija per 5 darbo dienas tinkamus finansuoti Sporto rėmimo fondo lėšomis sporto projektus ir vertinimo išvadas dėl jų tinkamumo finansuoti vertinimo pateikia sporto projektų komisijai (30.1.2. p.); 2) atsakingos institucijos atrinktų tinkamų finansuoti sporto projektų įvertinimo, kurį atlieka komisija, vadovaudamasi Aprašu, Taisyklėmis, ministro nustatytais prioritetais ir patvirtintais specialiaisiais sporto projektų vertinimo kriterijais: pritardama atsakingos institucijos išvadoms ir teikdama siūlymus ministerijai ar ministro įgaliotai institucijai dėl sporto projektų finansavimo (30.2.1. p.); nepritardama atsakingos institucijos išvadoms ir teikdama motyvuotus siūlymus ministerijai ar ministro įgaliotai institucijai dėl sporto projektų finansavimo (30.2.2. p.). Apraše įtvirtinta, kad atsakinga institucija turinio ir sporto projektų išlaidų pagrįstumo vertinimą atlieka tik tų paraiškų, kurios atitiko administracinės atitikties tinkamumo vertinimo kriterijus arba buvo priimtas sprendimas dėl paraiškų administracinės atitikties tinkamumo vertinimo su išlyga (39 punktas); paraiškų turinio vertinimas vykdomas vadovaujantis bendraisiais sporto projektų vertinimo kriterijais (ministras bendruosius sporto projektų vertinimo kriterijus gali detalizuoti) ir ministro nustatytais specialiaisiais sporto projektų vertinimo kriterijais, aktualiais konkrečiam kvietimui (40 punktas); Jei paraiška nesurenka 56 ir daugiau balų (iš 100 galimų), paraiška atmetama. Nesurinkus Aprašo 40 punkto lentelėje kiekvienai vertinimo kriterijų grupei nustatyto pereinamojo balo, paraiška yra atmetama (41 punktas).

Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų, skirtų esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtrai, priežiūrai ir remontui, finansavimo ir administravimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2019 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. V-123, (redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gruodžio 12 dienos iki 2021 m. gruodžio 2 d.) (Taisyklės) detalizuoja Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 85, nustatytus reikalavimus pareiškėjams, paraiškoms Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti ir sporto projektams, jų vertinimo, sprendimų dėl projektų finansavimo skyrimo priėmimo, projektų įgyvendinimo sutarčių sudarymo, projektams skirtų lėšų naudojimo, grąžinimo, atsiskaitymo už panaudotas lėšas ir panaudotų lėšų kontrolės, atsiskaitymo už įgyvendintas veiklas ir veiklų viešinimo tvarką (Taisyklių 1 punktas). Paraiškų turinio vertinimas atliekamas vadovaujantis bendraisiais projekto vertinimo kriterijais (ministras bendruosius projektų vertinimo kriterijus gali detalizuoti) ir ministro nustatytais specialiaisiais projektų vertinimo kriterijais, kurie detalizuojami kvietime. Paraiška turi atitikti bent vieną ministro nustatytą prioritetą, nurodytą kvietime. Ministerija, kvietime nustatydama vertinimo kriterijus, juos grupuoja ir svorius parenka vadovaudamasi Aprašo 40 punktu (53 punktas). Jei paraiška nesurenka 56 ir daugiau balų (iš 100 galimų), paraiška atmetama. Jei paraiška nesurenka minimalaus kiekvienai vertinimo kriterijų grupei nustatyto pereinamojo balo, paraiška yra atmetama. Ministras priima sprendimą dėl finansavimo neskyrimo, patvirtina Aprašo 46.2 papunktyje nurodytą sąrašą ir Atsakinga institucija apie priimtą sprendimą informuoja pareiškėjus raštu per 3 darbo dienas (Taisyklių 54 punktas). Paraiškų vertinimą atlieka vertintojais paskirti Atsakingos institucijos darbuotojai. Atliekant turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimą, Atsakinga institucija vertintojais gali pasitelkti pasirinktus ekspertus. Vertintojams paraiškos priskiriamos atsitiktine tvarka. Gavę vertinamų paraiškų sąrašus ir pastebėję galimą interesų konfliktą, kaip nurodyta Aprašo 42 punkte, vertintojai nedelsdami informuoja Atsakingą instituciją. Tokiu atveju paraiška, dėl kurios vertintojas deklaruoja galimą interesų konfliktą, pakeičiama kita atsitiktine paraiška (Taisyklių 58 punktas). Paraiškos administracinės atitikties tinkamumo vertinimą atlieka vienas vertintojas (Taisyklių 59 punktas). Paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimą atlieka: vienas vertintojas, kai projekto paraiškoje nurodyta prašoma Fondo lėšų suma mažesnė nei 60 000 eurų (60.1 p.); du vertintojai, kai projekto paraiškoje nurodyta prašoma Fondo lėšų suma lygi arba yra didesnė nei 60 000 eurų. Bendras paraiškai skiriamas balas paskaičiuojamas išvedant dviejų vertintojų suteiktų balų vidurkį. Tuo atveju, kai dviejų vertintojų paraiškų vertinimo balai skiriasi daugiau nei 20-čia balų, siekiant išsiaiškinti, kuris vertinimas teisingesnis, paraišką įvertinti skiriamas trečias vertintojas. Tokiu atveju paraiškai skiriamas balas nustatomas išvedus aritmetinį vidurkį iš dviejų vertintojų, kurių vertinimo rezultatai yra artimiausi. (Taisyklių 60.2 punktas).

2020 m. lapkričio 30 d. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu Nr. V-1866 patvirtintos 2021 metų kvietimo teikti paraiškas Sporto rėmimo fondo lėšoms gauti sporto projektų, skirtų fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą, sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimui, sporto renginių organizavimui ir asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimui ir sporto informacijos sklaidai 3 priede vertinimo gairės (toliau – ir Gairės).

8. Byloje nustatyta, kad pareiškėjos teikta Paraiška surinko 74,5 balus iš 100 galimų ir jai nebuvo skirtas finansavimas, nes skirto balo (74,5) nepakako gauti finansavimą iš Sporto rėmimo fondo lėšų. Tokiam vertinimui Ministerija pasitelkė ekspertus ir jų išvadomis remdamasi priėmė Įsakymą.

9. Pareiškėja tvirtina, kad Kvietime buvo numatyta, jog fizinio aktyvumo veikloms, skatinančioms fizinio aktyvumo plėtrą bus skirta 7 437 139,20 Eur, tačiau Įsakymu buvo skirta tik 4 712 961,87 Eur, t. y. net 2 724 177,33 Eur mažiau nei numatyta Kvietime. Jeigu būtų buvusi išdalinta visa Kvietime numatyta suma, t. y. 7 437 139,20 Eur, pasak pareiškėjos, jos Projektui neabejotinai būtų buvęs skirtas finansavimas, net ir surinkus 74,5 balus. Teismas, pasisakydamas dėl šio argumento, visų pirma, pažymi, kad Kvietime buvo nurodyta preliminari šio kvietimo lėšų suma 14 847 278,40 Eur, iš jų – skatinančių fizinio aktyvumo plėtrą veiklos srities lėšų suma – 7 437 139,20 Eur. Kvietime taip pat nurodoma (paaiškinta) žodžio „preliminari“ reikšmė, t. y. kad preliminari suma nurodyta remiantis planuojamais metų valstybės biudžeto asignavimais. Tiksli Fondo lėšų suma paaiškėja patvirtinus metų valstybės biudžetą.

2021 m. birželio 22 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-102 preambulės, 1, 2, 3, 9, 10, 11, 14, 20 straipsnių ir 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 priedų pakeitimo įstatymas Nr. XIV-430, įsigaliojęs nuo 2021 m. liepos 1 d., pagal kurį Ministerijai skirta 1 708 242 000 Eur 2021 metų valstybės biudžeto asignavimų, tačiau 12 straipsniu taip pat pakeistas 2021 m. finansinių rodiklių įstatymo 3 priedas ir Ministerijai sumažintos valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais, nutarimais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti ir skirta 14 986 000 Eur. Vadinasi, nuo 2021 m. liepos 1 d. Ministerijai buvo 6 422 000 Eur sumažintos (21 408 000 Eur – 14 986 000 Eur) valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais, nutarimais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti, kurioms priskiriamos lėšos Sporto rėmimo fondui.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad po 2021 m. finansinių rodiklių įstatymo pakeitimo įstatymo priėmimo, kuriuo lėšų Sporto rėmimo fonde dydis buvo sumažintas, Ministerija negali paskirstyti Kvietime nurodytų preliminarių sumų. Atsakovės skaičiavimais, įvertinus Seimo perskirstytas Sporto rėmimo fondo lėšas aukšto meistriškumo sportui, Kvietimo suma Švietimo mainų paramos fondo administruojamoms 1–4 sritims siekia iki 11 988 800 Eur, iš kurių fizinio aktyvumo veiklų, skatinančių fizinio aktyvumo plėtrą srityje sudaro 5 206 136,4 Eur (kurioje Paraišką teikė ir pareiškėja). Tačiau 2021 m. finansinių rodiklių įstatymo pagrindu numatyta suma sporto projektams, susijusiems su fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą, – 5 206 136,4 Eur negali būti visa skirta Kvietimo sporto projektams, kadangi priėmus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarimą, kuriuo Konstitucinis Teismas pripažino, kad Sporto įstatymo 17 straipsnis (2019 m. gruodžio 12 d. redakcija) 2 dalies nuostata „Sporto rėmimo fondo lėšos negali būti perduodamos į valstybės biudžetą arba naudojamos kitoms valstybės reikmėms finansuoti, per metus nepanaudotos lėšos naudojamos kitais metais numatytiems sporto projektams finansuoti“ tiek, kiek pagal ją draudžiama perduoti Fondo lėšas į valstybės biudžetą ir per metus nepanaudotos lėšos naudojamos kitais metais numatytiems sporto projektams finansuoti, prieštarauja Konstitucijos 129 straipsniui, 131 straipsnio 2 dalies nuostatai, kad negalima mažinti įstatymų numatytų išlaidų, kol tie įstatymai nepakeisti. Taigi minėta suma naudojama tiek esamiems ankstesnių metų Fondo įsipareigojimams užtikrinti, tiek 2021 m. naujiems sporto projektams finansuoti.

Pareiškėja remiasi argumentu, kad einamųjų metų Sporto rėmimo fondo lėšos negalėjo būti naudotos ankstesnių metų Sporto rėmimo fondo įsipareigojimams užtikrinti, nes tai pažeistų tokių lėšų tikslinę paskirtį, nurodytą Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje.

Sporto įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašą, Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijas ir Sporto rėmimo fondo administravimui skirtų lėšų dalį nustato Vyriausybė. Sporto rėmimo fondo administravimui skirtos lėšos negali viršyti 4 procentų metinio Sporto rėmimo fondo biudžeto. Sporto rėmimo fondo lėšos negali būti perduodamos į valstybės biudžetą arba naudojamos kitoms valstybės reikmėms finansuoti, per metus nepanaudotos lėšos naudojamos kitais metais numatytiems sporto projektams finansuoti. Vyriausybė Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamiems sporto projektams gali nustatyti bendrojo finansavimo dydį iš kitų šaltinių. Nesutiktina su tokiu pareiškėjos argumentu, nes aptartos Sporto įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatos nedraudžia naudoti sporto rėmimo fondo lėšų ankstesnių metų projektams ir tokiu atveju lėšų naudojimo paskirtis nesikeičia, nes jie vis tiek naudojami sporto projektams finansuoti.

10. Pažymėtina, kad valstybės biudžeto keitimas reglamentuotas Konstitucijos nuostatomis, o pareiškėja, įvertinusi šią aplinkybę, turėjo prisiimti riziką dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimas turi teisę ir gali biudžetiniais metais keisti valstybės biudžetą. Apie tai, kad galimai galėtų būti sumažintos Fondo lėšos, perkeliant dalį lėšų aukšto meistriškumo sportui finansuoti, buvo žinoma dar iki patvirtinant Kvietimą (Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje 2020 m. lapkričio 17 d. registruotas 41 Seimo nario pasiūlymas) ir klausimo dėl Ministerijos 2021 m. asignavimų sportui išsprendimas buvo atidėtas pavasario sesijai. Vėlesni biudžeto pakeitimai buvo susiję būtent su 2021 metais. Įvertinus tai, kad Kvietime buvo aiškiai nurodyta, kad skirtinos sumos yra preliminarios, sutiktina su atsakovės argumentais, kad Kvietime pateiktos sumos negalėjo sukurti teisėto pagrindo manyti, kad visa Fondo suma bus paskirstyta būtent Kvietimu arba, kad visiems projektams, kurie įvertinti kaip tinkami finansuoti, lėšų tikrai pakaks, todėl atmestini pareiškėjos argumentai dėl Įsakymo dalies neatitikimo Kvietimui ir teisėtų lūkesčių principo pažeidimo.

11. Pareiškėjos teigimu, galimai Paraišką vertinusių ekspertų kvalifikacijos buvo nepakankamos, t. y. ekspertai neatitiko jiems keliamų reikalavimų, todėl jie apskritai negalėjo vertinti Paraiškos.

Aprašo 42 punkte numatyta, jog ekspertus paraiškos turiniui vertinti parenka atsakinga institucija Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme ir Taisyklėse nustatyta tvarka. Ekspertams keliami minimalūs reikalavimai: turėti aukštąjį išsilavinimą, tinkamą kompetenciją (t. y. vertinamos srities kvalifikaciją arba ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį toje sporto srityje, kurios sporto projektus ekspertas pasitelkiamas vertinti), būti nepriekaištingos reputacijos, nešališkiems (t. y. ne mažiau kaip 1 metus iki ekspertinio vertinimo pradžios neturėję darbo santykių arba jų esmę atitinkančių santykių su pareiškėju, partneriu ar atsakinga institucija, ar nesusiję su jais civiliniais santykiais (asmenimis, susijusiais civiliniais santykiais, laikomi: sudarę civilinę paslaugų teikimo, darbų atlikimo ar prekių teikimo sutartį (-is), nėra pareiškėjo, partnerio ar atsakingos institucijos valdymo organų nariu, su pareiškėju ar partneriu, jų valdymo organų nariais, ar ekspertus paskiriančiais atsakingos institucijos valstybės tarnautojais ar darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartį, nesusiję artimos giminystės ir (ar) svainystės ryšiais (asmenimis, susijusiais artimos giminystės ir (ar) svainystės ryšiais, laikomi: sutuoktinis, jų vaikai (įvaikiai), tėvai (įtėviai), seneliai, vaikaičiai, taip pat eksperto ir jo sutuoktinio broliai (įbroliai), seserys (įseserės) ir šių brolių (įbrolių) bei seserų (įseserių) sutuoktiniai, taip pat asmenys, įregistravę partnerystę įstatymų nustatyta tvarka); neturi pareiškėjo ar partnerio įstatinio kapitalo dalies arba turtinio įnašo jame, negauna iš pareiškėjo ar partnerio bet kokios rūšies pajamų. Ekspertams taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Tai ekspertas patvirtina teikdamas atsakingos institucijos patvirtintos formos deklaraciją. Taisyklėse gali būti keliami didesni nei minimalūs reikalavimai ekspertams.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos Paraišką vertino du ekspertai. Atskirai vertindami Paraišką ekspertai skyrė atitinkamai 82 ir 67 balus (balų skirtumas, vadovaujantis Taisyklių 60.2. papunktį laikomas tinkamu, galutinis vertinimas nustatytas pagal aritmetinį vidurkį). Aritmetinis vertinimų vidurkis – 74,5 balai (konsoliduotas vertinimas).

Pagal byloje pateiktus duomenis Ekspertas Nr. 1 (J. G.-K.) yra didesnę nei 3 metų darbo patirtį sporto srityje ir turi aukštąjį išsilavinimą (teismo posėdžio metu pateikti dokumentai - diplomo kopija, eksperto kompetencijų sąrašas, taip pat su papildomais paaiškinimais 2022 m. gegužės 9 d. parteiktas dokumentas). Ekspertas Nr. 2 (V. P.) yra didesnę nei 3 metų darbo patirtį sporto srityje ir turi aukštąjį išsilavinimą (teismo posėdžio metu pateikti dokumentai – diplomai, eksperto kompetencijų sąrašas, prie trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimo pateikti 10 ir 11 priedai). Kad būtent šios ekspertės atliko vertinimą įrodo teismo posėdžio metu į bylą pateikta ekrano kopija. Pareiškėja nei skunde, nei teismo posėdžio metu nenurodė konkrečių aplinkybių, kurios rodytų, kad eksperčių kvalifikacija neatitiktų reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kurie suteiktų pagrindą abejoti ekspertų kvalifikacija, vertinant paraiškas sporto srityje, todėl teismas neturi jokio pagrindo pareiškėjos abejones dėl ekspertų, vertinusių pareiškėjos Paraišką, vertinti kaip pagrįstas, taigi jos atmestinos kaip neįrodytos.

12. Taip pat pareiškėja skundžiamo Įsakymo dalies neteisėtumą grindžia tuo, kad Paraiškos vertinimo skiriami balai nebuvo konkrečiai (ne visai pilnai) pakomentuoti, be kita ko, nesivadovauta Gairėmis.

Teismas, pasisakydamas dėl šių argumentų, pažymi, kad Paraiškos turinio vertinimo 1 lape (forma patvirtinta kaip Kvietimo 3 priedas) nurodyta, jog vertintojų prašoma pakomentuoti kiekvieną konkretaus kriterijaus vertinimo elementą, išskiriant stiprybes ir tobulintinas sritis. Taip pat nurodyta, kad paraiška vertinama kaip visuma, kiekvienas aspektas vertinamas tik vieną kartą. Iš Paraiškos vertinimo turinio matyti, kad kiekvienas vertintas kriterijus yra įvertintas atskiru balu, taip pat, ties kiekviena kriterijų grupe yra pateiktos atitinkamos išvados (stiprybės, tobulintinos sritys). Atskiro elemento pakomentavimas ir reiškia vieno skyriaus bendrą pakomentavimą. Vertinant paraiškas, atskiras balo komentavimas nenurodomas, o pateikiama bendra vieno skyriaus išvada. Iš Paraiškos turinio ir išlaidų pagrįstumo vertinimo lapo turinio nėra pagrindo išvadai, kad iš vertintojų imperatyviai reikalaujama pakomentuoti, kodėl yra skiriamas vienas ar kitas balas atskirai. Vertinimo formoje nurodyta, kad vertintojų prašoma pakomentuoti kiekvieną konkretaus kriterijaus vertinimo elementą. Formoje suformuluotas prašymas nėra imperatyvaus pobūdžio, todėl teismas neturi pagrindo išvadai, kad net ir Paraiškos vertintojams pateikus vieno skyriaus bendrą pakomentavimą (išvadą), atitinkamai nurodžius stiprybes ir tobulintinas sritis, būtų pažeista vertinimo procedūra. Kita vertus, pareiškėjos išdėstyti prieštaravimai, nepateikiant konkrečių įrodymų, paneigiančių nustatyto balo teisingumą, nelaikytini įrodymais Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio prasme, t. y. pareiškėjos nurodyti argumentai tiesiogiai nepatvirtina jų įrodinėjamų aplinkybių – procesinių pažeidimų, padarytų vertinant Paraišką.

13. Pareiškėja nurodo, kad pagal trečiąjį bendrąjį kriterijų „Sporto projekto finansinis ir ekonominis pagrindimas“ jai skirta 12,5 balo iš 20 galimų, tačiau Vertinimo lape nebuvo nurodyti paaiškinimai, kodėl skirtas būtent toks balų skaičius.

Kriterijų Sporto projekto finansinis ir ekonominis pagrindimas“ sudaro dvi dalys: „Sporto projekto biudžeto nuoseklumas ir jo ryšys su sporto projekto veiklomis ir uždaviniais“ (Vertinimo lapo 3.1 punktas) ir „Sporto projektų išlaidų realumas, būtinumas, pagrįstumas, atitikimas ekonomiškumo principui“ (Vertinimo lapo 3.2 punktas).

Dėl kriterijaus dalies, nurodytos Vertinimo lapo 3.1 punkte, Gairių 3.1.2.nurodyta, kad 7-8 balai skiriami, kai sąmatoje projekto įgyvendinimo išlaidos suplanuotos sąmatai keliamų reikalavimų laikantis iš dalies (nenuosekliai, kai kur netinkamai pasirinktos išlaidų kategorijos, išlaidos įvardintos netiksliai, viršijamas maksimalus leistinų viešinimo ar administravimo išlaidų procentas). Yra ryšys tarp projekto veiklų, uždavinių ir suplanuotų išlaidų“.

Dėl kriterijaus dalies, nurodytos Vertinimo lapo 3.2 punkte, Gairių 3.2.3 punkte pasisakyta, kad skiriami 4-6 balai, kai „Sąmatoje pateikiamos išlaidos yra būtinos planuojamam rezultatui pasiekti, tačiau pagrįstos iš dalies arba neatitinka ekonomiškumo principo“.

Ekspertų konsoliduotame vertinimo lape (trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimo 3 priedas) nurodytos tobulintinos sritys pagal šį kriterijų: „Sąmatoje vietomis netinkamai nurodytos išlaidos, yra klaidų parenkant išlaidų kategorijas, išlaidų pavadinimai neaiškūs, yra susidubliuojančių išlaidų 1 ir 2 sąmatos dalyse. Ne visų sąmatoje nurodytų išlaidų būtinumas yra pagrįstas, pvz.: kompiuteris ir fotokamera. Kyla abejonių, ar tikrai reikia tokios brangios įrangos. Pažeidžiamas ekonomiškumo principas.“

Ekspertai konsoliduoto vertinimo 14 ir 15 lapuose nurodytos vertintojų pastabos, kad „Išlaidos turėtų būti priskirtos prie administravimo išlaidų“, t. y. nurodė, kokios konkrečiai išlaidų kategorijos nurodytos klaidingai. Konsoliduoto vertinimo lapo 9 lape nurodyta vertintojo pastaba: „2 dalyje pateikta 2.3 išlaidų eilute“, t. y. nurodytos besidubliuojančios išlaidos. Taigi laikytina, kad įvardinti trūkumai, susiję su kriterijumi „Sporto projekto biudžeto nuoseklumas ir jo ryšys su sporto projekto veiklomis“, kurie iš esmės atitinka Gairių 3.1.2 punkte nurodytus požymius, taigi motyvuotai skirta 7,5 balo.

Konsoliduotos vertinimo ataskaitos 10 lape 1 eilutėje prie išlaidų “Kompiuteris: „Apple MacBook Pro 16“ nurodyta pastaba: „Nepagrįstas prekės už tokią kainą būtinumas.“ Analogiška pastaba pateikta ir 2 eilutėje tam pačiame lape. Kaip matyti iš konsoliduotos vertinimo ataskaitos turinio, ekspertai siūlomą Projekjto biudžetą sumažino nuo 69863,00 Eur iki 59930,00 Eur. Taigi laikytina, įvardinti trūkumai, susiję su kriterijumi „Sporto projektų išlaidų realumas, būtinumas, pagrįstumas, atitikimas ekonomiškumo Principui“ ir jie iš esmės atitinka Gairių 3.2.3 nurodytus požymius. Pažymėtina, kad Pareiškėja neginčija pateiktų trūkumų turinio, taigi motyvuotai skirti 5 balai.

Apibendrinus laikytina, kad buvo nurodyta pakankamai pagrįsti motyvai vertinti 5 balais įvertinimams pagal trečiąjį bendrąjį kriterijų „Sporto projekto finansinis ir ekonominis pagrindimas“.

14. Pareiškėja nurodo, kad neaišku, kodėl pagal ketvirtojo bendrojo kriterijaus „Sporto projekto valdymas“ dalį „Sporto projekto valdymo struktūros, įgyvendinimo laikotarpio ir įgyvendinimo plano optimalumas ir realumas“ nebuvo skirti maksimalūs 3 balai. Pasak Pareiškėjos, Ekspertai vertinimo lape nurodė, kad projekto valdymo struktūra yra aiški, taigi turėjo skirti maksimalų įvertinimą. Kaip matyti iš į bylą pateiktų ekspertų vertinimų (trečiojo suinteresuoto asmens atsiliepimo 1 ir 2 priedai) – Ekspertas Nr. 1 pagal šį kriterijų įvertino Paraišką maksimaliais 3 balais, tuo tarpu kitas Ekspertas Nr. 2 skyrė 2 balus ir tarp kitų kriterijaus „Sporto projekto valdymas“ pastabų nurodė, kad „Nėra iki galo atskleistas projekto komandos narių būtinumas“. Pareiškėja dėl šios pastabos ginčo nekelia. Pagal Taisyklių 60.2 papunktį bendras paraiškai skiriamas balas paskaičiuojamas išvedant dviejų vertintojų suteiktų balų vidurkį Taigi pagrįstai buvo skirta 2,5 balo kaip vidurkis pagal aptariamą kriterijaus dalį, o Eksperto Nr. 2 vertinime įvardintas ir trūkumas.

Pareiškėja nurodo, kad neteisingai atliktas vertinimas pagal specialųjį kriterijų. Gairėse nurodyta, kad maksimalus balas skiriamas tuomet, kai specialus kriterijus pagrindžiamas paraiškoje, pusė maksimalaus balo- kai paminimas, bet neišsamiai pagrindžiamas, o 0- kai nepagrindžiamas ir neaprašomas paraiškoje. Taigi negalima situacija, kai pagal kriterijų „Sporto projektu siekiama sudaryti lygias galimybes dalyvauti vyrams ir moterims: moterų skaičius projekte sudaro ne mažiau nei 50 proc.“ būtų skiriami 3 balai. Šiuo atveju ekspertai vertindami šį kriterijų skyrė 2 ir 4 balus, o pagal aptartą Taisyklių 60.2 punkto nuostatą, galutinis įvertinimas skirtas kaip šių balų vidurkis. Taigi atmestini Pareiškėjos argumentai šiuo aspektu.

Pareiškėja, nesutikdama su kai kuriuo ekspertiniu įvertinimu (balu), daugiau išsamių ir argumentuotų prieštaravimų nepateikė, pareiškėja skunde tik nurodo, kad Paraiškos vertinimas neatitinkantis Gairių, tačiau kas konkrečiai yra pažeista, nenurodoma, taigi, teismo vertinimu, nesant konkrečių nesutikimo argumentų, negalima šiuo pagrindu Paraiškos įvertinimą pripažinti kaip nepagrįstą.

15. Dėl pareiškėjos argumento, kad skundžiamo Įsakymo dalis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui, pažymėtina, jog Ministerija, priimdama individualius administracinius aktus (sprendimus), taip pat turi laikytis viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, pagal kuriuos priimamuose sprendimuose turi būti nurodyti teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai.

Nagrinėjamu atveju įvertinus Įsakymo turinį, galima daryti išvadą, kad Įsakyme nėra padaryta pažeidimų, kurie reikšmingai įtakojo sprendimo rezultatus. Pareiškėja įstatymų nustatyta tvarka realizuodama teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, iš skundžiamo Įsakymo turinio jame nurodyto teisinio pagrindo suvokė sprendimo faktines ir teisines priežastis, dėl ko teismas neturi pagrindo konstatuoti ginčijamo Įsakymo dalies Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatų neatitikimo. Todėl teismas daro išvadą, kad Ministerija tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, todėl panaikinti pareiškėjos prašomą Įsakymo dalį nėra teisinio pagrindo.

16. Pareiškėja prašo priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, 63 965,70 Eur žalai atlyginti, kurią kildina iš negautų paraiškoje prašomų lėšų.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Teismui konstatavus, kad skundžiama Įsakymo dalimi nebuvo pažeistos pareiškėjos teisės ar teisėti interesai, atsakovės neveikimo ar vilkinimo atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus teismas taip pat nenustatė, todėl akivaizdu, kad Ministerijos veiksmų neteisėtumas nėra nustatytas.

Nenustačius vienos iš pagrindinių sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo laikytinas nepagrįstas, todėl skundas dalyje dėl žalos atlyginimo atmestinas (CK 6.271 straipsnis).

17. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjos naudai, todėl ji neįgijo teisės į teismo išlaidų atlyginimą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85? 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjos MB „Laisvalaikio sportas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Jolita Rasiukevičienė

Gediminas Užubalis

Vita Valeckaitė