Baudžiamoji byla Nr. 1-405-445/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01631-2025-3
Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.3.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.2.4.4.1.;
(S)
2.1.16.2.10.;
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 30 d.
Varėna
Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėjas Dalis Žilionis,
sekretoriaujant Reginai Tertelytei,
dalyvaujant prokurorei Živilei Gecevičienei,
nedalyvaujant nukentėjusiajam V. C.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje :
A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta – (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 138 straipsnio 1 dalį.
Teismas
n u s t a t ė :
A. M. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą žmogui, o būtent: 2025 m. sausio 01 d. apie 17.50 val., Varėnos r., (duomenys neskelbtini), kilus konfliktui, tyčia, sudavė vieną smūgį savo galva į veidą V. C., padarydamas poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimą veide, nosikaulių, nosies pertvaros, akiduobių apatinių priekinių vidinių kraštų lūžius, tuo dėl kaulų lūžių nukentėjusiajam V. C. sukeldamas nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. M. savo kaltę pripažino visiškai sutiko tuoj pat duoti parodymus, sutiko, kad įrodymai nebūtų išsamiai tiriami, o tik išvardijami, t. y. prašė bylą nagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Prokurorė dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko. Kadangi kaltinamasis A. M. kaltinamas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, nustačius aplinkybes, jog galimas atlikti sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl įrodymai tirtini Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 straipsnyje numatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.
Kaltinamasis A. M. parodė, kad 2025 m. sausio 01 d., neatsimena tiksliai kelintą valandą, jo motinai išėjus iš buto, „prisikabino“ V. C., suėmė už kaklo, grąsino susidoroti. Jam grįžus iš Alytaus į kaimą, susitiko V. C. ir E. Č.. Sustojęs išlipo iš automobilio ir paklausė kuris: V. C. iš karto pasakė - ne aš, ne aš, įvyko žodinis konfliktas, stovėjo galvomis susirėmę, iš inercijos trenkė galva, o kur - negali tiksliai pasakyti. Jis pasišalino, E. Č. iškvietė policiją. Tuo metu nebuvo nieko matyti, nei kad iš nosies kraujas bėgtų, nei kad praskelta. Trenkė galva, jis priklupo, po to pasišalino. V. C., E. Č. vartoja alkoholinius gėrimus kiekvieną dieną. Įvykio vieta pagal bylos medžiagoje nurodytą vietą. Suduotą veiksmą matė N. P. ir E. Č.. Policiją kvietė Č.. Labai gailisi. Ligonių kasoms nurodytą žalą atlygino, su C. dėl žalos atlyginimo susitarę. Dirba (duomenys neskelbtini) nuo 2025-04-28, su priedais darbo užmokestis apie 1200 Eur. Administracine tvarka baustas.
Kaltinamojo kaltė pagrįsta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais, teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:
2025-01-13 Protokole-pareiškime V. C., gim. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad 2025-01-01 apie 18 val. (duomenys neskelbtini), pažįstamas asmuo A. M. galva sudavė jam vieną smūgį į nosies sritį, dėl ko jis patyrė abiejų akiduobių kaulų lūžius bei nosies kaulų lūžį. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jam padarytų sužalojimų. Prie pareiškimo prideda medicininius dokumentus. (t.1, b.l. 9-18)
2025-01-14 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota vieta - kelias, einantis (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje dalyvaujantis proceso dalyvis V. C. parodė minėtame kelyje vietą, kur buvo sužalotas. Įvykio vieta yra ties kelyje esančiu elektros stulpu Nr. 300- 27. Kelio ilgis - yra 52 m, plotis - 4,9 m. Kelias nuo sodybos (duomenys neskelbtini) auga eglutės. Nuo segmentinės tvoros iki elektros stulpo yra 40 cm atstumas. Kelio pradžioje ir gale yra dvigubi vartai, apžiūros metu jie atidaryti. Kelio pagrindas yra žemė. Ant kelio matomas sniegas. Apžiūrėjus įvykio vietą grumtynių ar stumdymosi pėdsakų nepastebėta, kitų tyrimui reikšmingų pėdsakų ar objektų nėra. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimų kamerų nėra. (t.1, b.l. 19-24)
2025-01-13 apklaustas liudytoju V. C. parodė, kad 2025-01-01 apie 16.30 val. jis su drauge E. Č. buvo prie savo namo laiptinės, (duomenys neskelbtini). Pro namą praėjo pažįstama V. M., kuri jam šaukė atiduoti jos pinigus ir papuošalus. V. M. taip sakė be jokio pagrindo, tarp jų neįvyko jokio konflikto, V. M. nuėjo sau. Netrukus pas jį atvyko policininkai, klausė dėl pinigų ir papuošalų, dar sakė neva, jis V. M. tampė už rūbų, smaugė ir panašiai. Nieko tokio nebuvo, pareigūnai po išsiaiškinimo išvyko. Apie 18 val. jis su E. Č. ėjo pas draugą, kuris gyvena (duomenys neskelbtini). Netoli tos sodybos, kitoje gatvės pusėje, prie jų privažiavo šviesus Audi markės automobilis, iš kurio keleivio vietos išlipo A. M., o iš vairuotojo vietos išlipo N. P., jie abu yra (duomenys neskelbtini) gyventojai, o A. M. - minėtos V. M. sūnus. A. M. pradėjo jam šaukti, kodėl jis kelia ranką prieš jo motiną, pradėjo keiktis jo atžvilgiu. Jis atsakė A., kad niekaip nelindo prie jo motinos, kad jo motina meluoja. Tuomet A. M., stovėjęs šalia jo, staiga sudavė vieną smūgį savo galva jam į nosį. Smūgis buvo stiprus, jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Jis pasitraukė nuo A. M., šis jam daugiau smūgių nesudavė. Šalia buvo draugė E., buvo ir N. P., jie dar kažką sakė, N. pasakė A. nelįsti, tada A. M. su N. P. sėdo į automobilį ir išvažiavo. Draugė E. pranešė policijai. Atvykę policininkai jam nustatė neblaivumą, klausė aplinkybių, ir kadangi jis buvo neblaivus ir akivaizdžių sužalojimų nesimatė, policininkai išvyko. Namie jam skaudėjo veidą, veidas pradėjo tinti, sunkėjo kvėpavimas, dėl to jis iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Jį pristatė į Varėnos ligoninę, iš kur buvo nuvežtas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Čia jam nustatyta akiduobių lūžiai bei nosies kaulų lūžis. Jam taip pat buvo atlikti tyrimai dėl galimos galvos traumos, Žalgirio klinikoje buvo pas gydytoją odontologą. Po medicininės pagalbos jis išvyko namo, gydytis ambulatoriškai, vartojo jam paskirtus vaistus. Po įvykio kelias dienas savijauta buvo nebloga, bet paskui jam pradėjo skaudėti galvą, 2025-01-11 kvietė greitąją pagalbą dėl to, jam buvo suleisti vaistai, po to skausmas dar paūmėjo, ir jis pats vyko į Alytaus S.Kudirkos ligoninę, kur buvo apžiūrėtas, buvo paskirtas medikamentinis gydymas. Sužalojimus patyrė dėl A. M. jam suduoto smūgio. (t.1, b.l. 30-33)???
2025-02-05 (gauta 2025-02-12) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 190/2025(01) nurodyta: 1. V. C. nustatytos poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimas veide, nosikaulių, nosies pertvaros, akiduobių apatinių priekinių vidinių kraštų lūžiai. Sužalojimai padaryti kietais, bukais daiktais, prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ RVUL 2025-01-02. 2. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. 3. Sužalojimai padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. 4. Sužalojimai padaryti kietais, bukais daiktais. Detaliau pasisakyti apie sužalojimų padarymo mechanizmą nėra galimybės, kadangi sužalojimuose užsifiksavę žalojančio daikto plačios grupinės priklausomybės požymiai. 5. Sužalojimai, dėl kaulų lūžių, kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. 6. Įprastinėmis sąlygomis tokių sužalojimų padarymo metu gali būti juntamas fizinis skausmas. (t.1, b.l. 45-46)
2025-01-14 Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos Audronės Jarmalavičienės tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025-01-01 17:58 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie įvykį (duomenys neskelbtini) Bendrajam pagalbos centrui skambino E. Č. iš telefono Nr. (duomenys neskelbtini). (t.1, b.l. 94)
2025-01-13 liudytoja E. Č. parodė, kad 2025-01-01 apie 16 val. kartu su draugu V. C. rūkė prie jo laiptinės adresu: (duomenys neskelbtini). Ėjo A. M. mama V. M., kuri, paėjusi toliau link parduotuvės „Aibė“, pradėjo ant jų rėkti, kad iškvies policiją. Ji su V. susižvalgė ir nuėjo pas V. į namus. Po kurio laiko pas juos atėjo policijos pareigūnai, nurodė, kad V. M. iškvietė jiems policiją, nes jie prie jos kabinėjasi ir ją "taršė" prie laiptinės. Su policijos pareigūnais išsiaiškino situaciją ir apie 18 val. ji su V. išėjo pas jų pažįstamą. Jie ėjo keliuku nuo parduotuvės „Aibė“ link katilinės. Privažiavo automobilis, iš automobilio išlipo A. M., priėjo prie V. ir nieko nesakęs savo galva kirto vieną kartą V. į veido sritį. Kiek matė, pataikė į nosį. Ji A. paklausė: "ką tu darai?". Jis atsakė, kad V. žino, už ką gavo ir prie jo mamos nelįs. Ji išsitraukė telefoną ir nurodė, kad kvies policiją. Tuomet A. įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Automobilį, kurio markė buvo Audi, kiek matė, vairavo N. P.. Kai A. savo galva trenkė V., šis ant žemės nenukrito, bet jam iš karto pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Kiek žino, V. nekonfliktuoja su A., su juo nebendrauja. Įvykio vietoje pašalinių žmonių daugiau nebuvo. (t.1, b.l. 72-75)
2025-01-17 liudytojas N. P. parodė, kad 2025-01-01 kartu su A. M. važiavo (duomenys neskelbtini) Jis vairavo savo automobilį Audi A4, v/n (duomenys neskelbtini) sidabrinės spalvos. Važiuojant A. M. paskambino šio motina ir pasakė, kad ją už kaklo buvo suėmęs V. C.. Atvažiavo į (duomenys neskelbtini), važiavo per kaimą, buvo gal apie 18 val., pamatė einant V. C. su E. Č.. Jis sustabdė automobilį, abu su A. išlipo iš automobilio, priėjo prie jų. A. M. iš karto paklausė: "Kuris?". V. C. atsakė: "Aš prie tavo motinos nelindau". Taigi, buvo aišku, kad tikrai buvo kažkoks konfliktas tarp V. C. ir A. M. motinos. Tada A. M. savo galva kirto vieną kartą V. C. į veidą. Iš nosies V. C. pradėjo bėgti kraujas, šis nukritęs nebuvo, staigiai pabėgo. V. C. A. M. smūgių nesudavė. A. M. sudavė tik vieną smūgį V. C. - savo galva į veidą. (t.1, b.l. 78-80)
2025-02-17 liudytoja V. M. parodė, kad A. M. yra jos sūnus, jų santykiai labai geri. Apie tai, kad tarp jos sūnaus ir V. C. kilo konfliktas, ji sužinojo iš paties A.. Nori pasakyti, kad 2025-01-01 tarp jos ir V. C. buvo konfliktas, kurio metu V. C. pagrasino, kad su ja susidoros. Ji skambino policijai. Policija buvo atvykusi, bet pareiškimo nerašė. Paskambino ir savo sūnui A., jam papasakojo apie tai, kas atsitiko. Jos sūnus A., matyt susinervino ir grįžęs į (duomenys neskelbtini) susitiko su V. C. ir jam sudavė. Jos sūnus A. labai gailisi ir išgyvena dėl padaryto. Tris metus A. tarnavo (duomenys neskelbtini). (t.1, b.l. 82-84)
T e i s m a s
k o n s t a t u o j a :
BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti. Kartu pažymėtina, kad teismų praktikoje yra konstatuota, kad šis nusikaltimas gali būti padaromas apibrėžta arba neapibrėžta tyčia. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padarytas apibrėžta tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numatė, kad gali kitam žmogui nesunkiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo jam tokį sveikatos sutrikdymą padaryti. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininkas irgi suvokia, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, tačiau šiuo atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo skirtingo masto sveikatos sutrikdymams – sunkiems, nesunkiems ar nežymiems) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Kai sveikatos sutrikdymas padaromas neapibrėžta tyčia, kaltininko veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius atitinkamai kaip sunkus, nesunkus ar nežymus sveikatos sutrikdymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-62/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-62/2014">2K-62/2014</a>, 2K-484/2014, 2K-531-699/2015, 2K-186-746/2016).
Kaltinamojo A. M. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, kadangi nukentėjusiajam V. C. konstatuotas nosikaulių, nosies pertvaros, akiduobių apatinių priekinių vidinių kraštų lūžiai, kurie kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
Tokią išvadą padarė teismas, atsižvelgdamas į byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, t. y. kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, teismo medicinos specialisto išvadą, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenis, policijos pareigūnės tarnybinį pranešimą.
Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis.
Teismas įrodymus įvertina pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-509/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-509/2010">2K-509/2010</a>, 2K-P-89/2014, 2K-166-699/2018).
Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Sprendžiant, ar asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas, kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODgtOTc2LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-88-976/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-88-976/2017">2K-88-976/2017</a>, 2K-108-697/2017, 2K-132-699/2017, 2K-176-303/2018).
Kaltinamojo A. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.). Nukentėjusysis ir kaltinamasis pareiškė, kad išreiškė valią susitaikyti (t.1, b.l. 172-174).
Kaltinamasis praeityje neteistas. 2021-11-12 nutarimu ikiteisminio tyrimo metu A. M. buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovautis BK 38 straipsnio nuostatomis, įtariamajam ir nukentėjusiajam susitaikius (t.1, b.l. 113-114).
BK 38 straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu treji metai (2024 04 25 įstatymu Nr. XIV-2573 (nuo 2025 02 01 – remiantis 2024 10 15 įstatymu Nr. XIV-3033 (TAR, 2024, Nr. 2024-18357)) (TAR, 2024, Nr. 2024-08214).
BK 40 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytais pagrindais nuo baudžiamosios atsakomybės negali būti atleistas pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu treji metai (2024 04 25 įstatymu Nr. XIV-2573 (nuo 2025 02 01 – remiantis 2024 10 15 įstatymu Nr. XIV-3033 (TAR, 2024, Nr. 2024-18357))
(TAR, 2024, Nr. 2024-08214).
Nagrinėjamu atveju, A. M. 2021-11-12 atleistas baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, ir nuo sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu treji metai.
BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą asmuo baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, turi atsižvelgti į teisingumo principo svarbą. Šio principo esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-28/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-28/2012">2K-28/2012</a>, 2K-184-746/2016, 2K-7-576/2006, 2K-253-699/2018, 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014).
Teismas kaltinamajam skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė tyčinį nusikalstamą, kuris priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaip jau nurodyta, nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių.
Kaltinamasis už administracinius nusižengimus buvo baustas (šios nuobaudos susijusios su Transportu ir kelių ūkiu, pasienio ruožo taisyklių laikymųsi, viešosios tvarkos pažeidimu). Paskirtos baudos sumokėtos, išskyrus paskutinę, baudos mokėjimas išdėstytas dalimis (t.1, b.l. 105-112).
Kaltinamasis nėra įrašytas į psichiatro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitą. Kaltinamasis dirba ir turi legalų pajamų šaltinį. Tokia aplinkybė teigiami apibūdina kaltinamąjį.
Parinktina ir skirtina bausmės rūšimi kaltinamasis turi būti paveiktas taip, kad ateityje suprastų savo padarytų veikos žalingumą, suprastų, kad įstatymas skirtas drausminti ir įtakoti asmens elgesiui teigiama linkme – nenusikalsti, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kaltinamasis turi atsakyti už kilusias pasekmes adekvačiai baudžiamojo įstatymo numatytoms sankcijoms.
Teismas, spręsdamas dėl kaltinamajam skirtinos bausmės įvertina ir tai, kad pagal BK 55 straipsnį, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas, parenka ir skiria kaltinamajam švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę.
Teismas, skirdamas laisvės apribojimo bausmę, nėra imperatyviai įpareigotas kartu skirti ir intensyvią priežiūrą. Teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai gali būti pasiekti ir kaltinamajam netaikant intensyvios priežiūros sąlygų.
BK 61 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti (2024 04 25 įstatymu Nr. XIV-2573 (nuo 2025 02 01 – remiantis 2024 10 15 įstatymu Nr. XIV-3033 (TAR, 2024, Nr. 2024-18357)) (TAR, 2024, Nr. 2024-08214).
Kaltinamajam A. M. skirtina didesnė, negu numatyta minimali straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą laisvės apribojimo bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, t. y. kad jis praeityje buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju, baustas už administracinius nusižengimus, t.y. nesilaikė teisės aktų reikalavimų.
BK 48 straipsnio 6 dalis numato, kad teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui.
Kaltinamajam A. M. paskirtini įpareigojimai – pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; dalyvauti elgesio pataisos programoje ir paskirtus įpareigojimus vykdyti per visą paskirtos bausmė laiką.
Skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas, nes A. M. prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir teismas išnagrinėjo bylą atlikęs sutrumpintą įrodymų tyrimą.
2025-02-04 Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 217,50 Eur dydžio ieškinį dėl nukentėjusiojo V. C. gydymo išlaidų atlyginimo. 2025-02-05 Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pripažinta civiliniu ieškovu. (t.1, b.l. 54-69)
2025-02-15 mokėjimo nurodymu Nr. 132824770 A. M. pervedė Valstybinei ligonių kasai 217,50 Eur už V. C. gydymą, (t.1, b.l. 135)
2025-02-21 Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovė pranešė, kad A. M. atlygino PSDF biudžetui padarytą turtinę žalą, todėl atsisako civilinio ieškinio ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-01631-25, patvirtina, jog yra žinomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 140 str. 1 d. ir 294 str. 2 d. numatytos ieškinio atsisakymo taisyklės (t.1, b.l. 170-171).
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių teismui nebeliko spręsti civilinio ieškinio klausimo, kadangi civilinis ieškovas nuo ieškinio atsisakė iki bylos perdavimo teismui.?
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 140 straipsnio tvarka A. M. laikinai sulaikytas nebuvo.
A. M. 2025-01-14 paskirta kardomoji priemonė - dokumento, t.y. paso Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimas (t.1, b.l. 140-148). 2025-01-14 paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t.1, b.l. 136-139).
Paskirtos kardomosios priemonės A. M. paliktinos galioti iki įsiteisės nuosprendis, o po to - panaikinamos (BPK 139 straipsnis).
Laikinai nuosavybės teisės A. M. nebuvo apribotos.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307-308 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ž i a :
A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam laisvės apribojimą šešiems (6) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros bei paskirti įpareigojimus: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; dalyvauti elgesio pataisos programoje. Paskirtus įpareigojimus vykdyti per visą paskirtos bausmės terminą.
Taikyti BK 64¹ straipsnio 1 dalies, 2 dalies nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, nustatant, kad A. M. paskirtas laisvės apribojimas keturiems (4) mėnesiams, netaikant intensyvios priežiūros bei paskirti įpareigojimai: pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, mokytis; dalyvauti elgesio pataisos programoje. Paskirtus įpareigojimus vykdyti per visą paskirtos bausmės terminą.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje dienos.
A. M. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento (paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – taikyti iki nuosprendis įsiteisės, o įsiteisėjus - panaikinti. Dėl dokumento atsiėmimo A. N., įsiteisėjus nuosprendžiui, turi kreiptis į Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus (Varėnoje) (Aušros g.15, Varėna, 111 kabinetas).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo, o suimto nuteistojo - nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).
Teisėjas Dalis Žilionis
