Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. e2-505-547/2026

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28875-2025-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.16.1; 3.1.7.6; 3.2.6.1

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 18 d.

Varėna

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Silvana Girdenienė,

sekretoriaujant Ritai Tamulienei,

dalyvaujant atsakovės uždarosios akcinės bendrovės 222 Auto (toliau – ir UAB 222 Auto) atstovui advokato padėjėjui Pavel Novikevič,

nedalyvaujant ieškovei uždarajai akcinei bendrovei Elis Textile Service (toliau – ir Elis Textile Service, UAB), jos atstovams uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“ ir advokatui Sauliui Jakštui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Elis Textile Service, UAB ieškinį atsakovei UAB 222 Auto dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ieškovė Elis Textile Service, UAB kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės 2 349,67 Eur skolą, 84,59 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakove 2020 m. spalio 13 d. sudarė Darbo drabužių nuomos sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią sutarė, kad ieškovė įsipareigoja suteikti atsakovei darbo drabužių nuomos, priežiūros, paruošimo paslaugas, o atsakovė įsipareigoja mokėti visą sutartyje ir jos prieduose nurodytą kainą, nepriklausomai nuo to, ar faktiškai naudojosi išnuomotais ir perduotais darbo drabužiais, bei vykdyti kitas sutartyje numatytas sąlygas. Sutarčiai suteiktas mokėtojo kodas – 111483.

Nurodoma, kad ieškovė savo įsipareigojimus pagal sutartį įvykdė tinkamai, tuo tarpu atsakovė savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė ir neapmokėjo PVM sąskaitų – faktūrų už laikotarpį nuo 2025 m. balandžio 15 d. iki 2025 m. rugsėjo 15 d. ir liko skolinga 2 349,67 Eur. Atsakovei ne kartą buvo siunčiami pranešimai įvykdyti prievolę, tačiau atsakovė už suteiktas paslaugas neatsiskaitė (neatliko nė vienos įmokos). Atsakovė neįvykdė visų savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, tokiu būdu pažeidė savo sutartines prievoles ir privalo sumokėti ieškovei 2 349,67 Eur skolą pagal sudarytą darbo drabužių nuomos Sutartį už suteiktas paslaugas ir likutinę vertę. Be to, vadovaujantis Sutarties 3.5. punktu, tuo atveju, jeigu klientas (atsakovė) neapmoka sąskaitos per nurodytą terminą, tai už kiekvieną uždelstą dieną įsipareigoja mokėti delspinigius – 0,02 procentų, skaičiuojant nuo uždelstos sumokėti sumos. Delspinigius prašo priteisti už ne ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį (2 349,67 x 0,02 proc. / 100 x 180 d.), viso 84,59 Eur delspinigių.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriuo iš dalies sutiko su ieškiniu. Atsiliepime nurodė, kad 2020 m. spalio 13 d. sudarytos drabužių nuomos sutarties Nr. 111483/1057622 pagrindu, ieškovė įsipareigojo teikti darbo drabužių ir jiems skirtų spintelių nuomos paslaugas, o atsakovė įsipareigojo mokėti mėnesinį mokestį už Priede Nr. 1 nurodytų drabužių nuomą (Sutarties 3.1 punktas). Nurodoma, kad keletą metų Sutartis buvo abipusiai vykdoma. Ginčas kilo dėl to, kad ieškovė pareikalavo iš atsakovės apmokėjimo už nesuteiktas nuomos paslaugas (2025 m. liepos ir rugpjūčio mėn.). Ieškovė savo reikalavimą grindžia nuostata, kad atsakovė nuomos mokestį turi mokėti „nepriklausomai nuo to, ar faktiškai naudojosi išnuomotais ir perduotais darbo drabužiais ar ne“. Tai reiškia, kad atsakovė nuomos mokestį privalo mokėti tik perduotų nuomai drabužių atveju, nesvarbu ką ji su jais daro po jų priėmimo momento – naudoja ar ne. Minėtos Sutarties nuostatos rodo, kad darbo drabužiai turėjo būti perduodami (ar keičiami) kas savaitę. Tik perdavusi darbo drabužius atsakovės žinion ieškovė galėtų reikalauti nuomos mokesčio, nepriklausomai ar atsakovė drabužius naudojo ar tiesiog laikė savo žinioje nenaudotus. Tokia nuostata yra įtvirtinta ir Sutarties 3.3 punkte – tik priėmusi nuomojamus drabužius atsakovė negalėtų atsisakyti mokėti pilną kainą dėl darbuotojų ligos ar kitų nuo atsakovės priklausančių aplinkybių. Taigi, svarbus yra nuomos objekto perdavimas nuomininkui. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji būtų perdavusi atsakovės atstovui drabužius nuomai ginčijamu laikotarpiu, t. y. 2025 m. liepos ir rugpjūčio mėn.

Atsakovė tvirtina, kad jos ketinimai sudarant šią Sutartį buvo – mokėti už faktiškai gaunamas paslaugas. Priešingas šios Sutarties traktavimas paneigtų ir ilgametę tarp šalių susiklosčiusią verslo praktiką – atsakovė iki ginčo visada mokėjo kas mėnesį už faktiškai jai suteiktas paslaugas (perduotus nuomojamus darbo rūbus), todėl jai nesuprantamas ieškovės reikalavimas apmokėti už nesuteiktas drabužių nuomos paslaugas.

Ginčas šioje byloje iš esmės kilo dėl dviejų sąskaitų – faktūrų, kurių atsakovė kategoriškai nepripažįsta. Atsakovė pareiškė, kad faktiškai nėra gavusi nuomos paslaugų, ieškovės nurodytų šiose sąskaitose faktūrose: 2025 m. liepos 31 d. Nr. TEB894541 – 370,21 Eur sumai (terminas iki 2025 m. rugpjūčio 15 d.); 2025 m. rugpjūčio 31 d. Nr. TEB898539 – 462,76 Eur sumai (terminas iki 2025 m. rugsėjo 15 d.). Atsakovė sąskaitose nurodytais mėnesiais (2025 m. liepa, rugpjūtis) veiklos nevykdė, joje dirbo tik vienas darbuotojas (bendrovės vadovas), todėl realiai tik jis galėjo priimti perduodamus drabužius nuomai. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, nuomojamų daiktų priėmimo-perdavimo aktų, pasirašytų bendrovės vadovo, kurie yra būtini pagal Sutartį ir nuomos sutarties sampratą (CK 6.477 straipsnio 3 dalis), todėl aukščiau nurodytas sąskaitas atsakovė atsisakė priimti. Atsakovės buhalterinės apskaitos duomenimis ji šiai dienai yra skolinga ieškovei tik 1 516,70 Eur už faktiškai suteiktas paslaugas. Be to, atkreipė dėmesį, kad ieškovė prieš kreipdamasis į skolų išieškojimo bendrovę UAB „Julianus Inkaso“ tinkamai nesikreipė į atsakovę dėl skolos suderinimo ir taikaus ginčo sprendimo. Visos skolos išieškojimo ir advokato paslaugų išlaidos yra patirtos ieškovės iniciatyva ir rizika, nesant tam jokios būtinybės, nebandant su atsakove susitarti taikiai, todėl yra nepagrįstos ir nepriteistinos.

Atsakovė nurodo ir tai, kad siunčiant pranešimus juridiniams asmenims reikėtų vadovautis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) nuostatomis, jog priminimai ir kiti dokumentai turi būti įteikiami Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu – (duomenys neskelbtini). Ieškovė nepateikė įrodymų, kad ji būtų siuntusi atsakovei priminimus registruotu laišku buveinės adresu. Ieškovė pateikusi tik ekrano vaizdą iš savo CRM sistemos su nurodytu atsakovės el. pašto adresu, tačiau tai niekaip neįrodo, kad el. laiškai iš viso buvo siųsti, t. y. nėra nei tų laiškų kopijų, nei atsakovės patvirtinimų apie jų gavimą. Atsakovė laiko, kad ieškovė neįvykdė savo pareigos tinkamai informuoti atsakovę apie vykdytiną prievolę, o be įspėjimo pasitelkęs trečiuosius asmenis skolos išieškojimui ir patyręs su tuo susijusių išlaidų, neturi teisės reikalauti jų iš atsakovės.

Teismo posėdžio metu atsakovės UAB 222 Auto atstovas, advokato padėjėjas Pavel Novikevič nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, priteisiant iš atsakovės 1 516,70 Eur skolą, nes nuo 2025 m. birželio 26 d. įmonė nevykdė veiklos. Visos kitos sąskaitos yra įtrauktos į apskaitą, ginčas kyla tik dėl 2025 m. liepos 31 d. ir 2025 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitų. Su delspinigiais sutinka taip pat iš dalies, neturėtų būti skaičiuojami nuo paskutinių dviejų sąskaitų. Taip pat nesutinka su advokato išlaidomis, nes ieškovė nesikreipė į juos ikiteismine tvarka. Su ieškove bandė tartis taikiai – dėl taikos sutarties pasirašymo, tačiau susitarti nepavyko. Atsakovė šiuo metu veiklos nevykdo, nebeturi lėšų. Ieškovė pareikalavo mokėti už nesuteiktas paslaugas – 2025 m. liepos ir rugpjūčio mėn. Šalys turi įrodyti aplinkybes. Nuomos santykiuose turi būti nuomojamų daiktų įforminimas. Įforminama surašant daiktų perdavimo – priėmimo aktą. Ieškovė savo ieškinį grindžia vien išrašytomis sąskaitomis. Pagal CK turėjo būti drabužių perdavimo – priėmimo aktai. Patvirtino, kad 2025 m. kovo – birželio mėnesių sąskaitų neginčija.

Atsakovės atstovas nurodęs, kad ieškovė neįrodė ieškinio pagrįstumo, kadangi pagal paskutines 2 išrašytas sąskaitas paslaugos nebuvo suteiktos. Ieškovė fiziškai neturėjo galimybės perduoti drabužius atsakovei nuo 2025 m. liepos mėn., nes įmonėje nedirbo nė vienas darbuotojas bei įmonė nevykdė veiklos. Apie tai buvo pranešta ieškovei. Drabužiai pagal sutartį kas savaitę laiko turi būti keičiami naujais. Už 2025 m. liepos ir rugpjūčio mėnesius, jie turėjo būti pakeisti 6 kartus, tačiau kaip tai galėjo vykti, kai niekas nedirbo ir nebuvo darbuotojų, neaišku. Ieškovė nurodžiusi, kad siuntė pranešimus įvykdyti prievolę atsakovei, tačiau jų nurodomas priedas Nr. 9 neįrodo, kad siuntė registruotu laišku ar elektroniniu laišku, nes ieškovės pateiktas ekrano vaizdas iš CRM sistemos su nurodytu el. paštu, jo manymu niekaip neįrodo, kad tie laiškai iš viso buvo siųsti, nes nėra nei tų laiškų kopijų, nei atsakovės patvirtinimų apie jų gavimą.

k o n s t a t u o j a :

Byloje pateikta 2025 m. liepos 11 d. pavedimo sutartis patvirtina, kad sudaryta trišalė atstovavimo sutartis, kuria ieškovė Elis Textile Service UAB, 2025 m. liepos 11 d. pavedimo sutartimi, susitarė su UAB „Julianus Inkaso“, juridinio asmens kodas 300115639, kad UAB „Julianus Inkaso“ atstovas atliks reikiamus veiksmus, susijusius su skolų išieškojimu iš ieškovės skolininkų ikiteismine bei teismine tvarka, taip pat suteikė ieškovės atstovui atitinkamus įgalinimus veikti ieškovės vardu išieškant skolas, įskaitant teisę pavedimo sutartyje nurodytų skolų išieškojimo veiksmų atlikimui pasitelkti trečiuosius asmenis, t. y. advokatą (-us).

Teismas iš byloje esančių įrodymų bei bylos šalių paaiškinimų nustatė, kad ieškovė Elis Textile Service UAB ir atsakovė UAB 222 Auto (toliau kartu – ir Šalys) 2020 m. spalio 13 d. sudarė darbo drabužių nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieškovė teikė atsakovei kompleksinę paslaugą: sutarties objektas – darbo drabužių ir jiems skirtų spintelių nuoma, nešvarių darbo drabužių skalbimas ir keitimas švariais Sutarties galiojimo metu (Sutarties 1.1. ir 1.2. punktai). Šalių sudaryta sutartis kurį laiką buvo abipusiai vykdoma. Ieškovė teigia, kad pagal sudarytą sutartį ji įsipareigojo suteikti atsakovei darbo drabužių nuomos, priežiūros, paruošimo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo mokėti visą sutartyje ir jos prieduose nurodytą kainą, nepriklausomai nuo to, ar faktiškai naudojosi išnuomotais ir perduotais darbo drabužiais, bei vykdyti kitas sutartyje numatytas sąlygas. Ieškovė tvirtina, kad ji savo įsipareigojimus pagal sutartį įvykdė tinkamai, o atsakovė savo įsipareigojimus pagal sutartį vykdė netinkamai ir laikotarpiu nuo 2025 m. balandžio 15 d. iki 2025 m. rugsėjo 15 d. neapmokėjo sąskaitų – faktūrų 2 349,67 Eur sumai.

Atsakovė su ieškiniu sutinka iš dalies, ji laiko, kad ieškovei skolinga 1 516,70 Eur, už faktiškai suteiktas paslaugas. Ginčas šioje byloje kilo dėl dviejų sąskaitų – faktūrų, kurias ieškovė išrašė atsakovei 2025 m. liepos ir rugpjūčio mėn. Atsakovė teigia, kad faktiškai nėra gavusi nuomos paslaugų, kurios nurodytos 2025 m. liepos 31 d. ir 2025 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitose – faktūrose Nr. TEB894541 ir Nr. TEB898539, viso 832,97 Eur sumai. Tvirtina, kad šiais nurodytais mėnesiais veiklos nevykdė, joje dirbo tik vienas darbuotojas (bendrovės vadovas), todėl tik jis galėjo priimti perduodamus drabužius nuomai. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, nuomojamų daiktų priėmimo -perdavimo aktų, pasirašytų bendrovės vadovo, kurie, jos manymu, yra būtini pagal Sutartį ir nuomos sutarties sampratą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, kuris reiškia, kad šalys turi teisę sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys gali sudaryti ir šio kodekso nenustatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sutarties laisvės principas apima ir šalių teisę pasirinkti ir sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Be to, šalys gali sudaryti sutartį, nustatydamos joje sąlygas, būdingas skirtingų rūšių sutartims, sudaryti sutartis, turinčias kelių rūšių sutarčių elementų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNzEtOTE2LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-71-916/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-71-916/2018">e3K-3-71-916/2018</a> 34 punktą). Sutartinių santykių teisiniam reguliavimui būdingas minimalus šalių valios varžymas, todėl šalys gali laisvai nusistatyti tarpusavio teises bei pareigas, jos taip pat yra laisvos pasirinkdamos formą, kuria išreiškia savo susitarimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTA5LTYxMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-109-611/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-109-611/2019">e3K-3-109-611/2019</a>).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs ir tai, kad sutarties laisvės principas suteikia šalims galimybę laisva valia susitarti dėl sutarties turinio, sutartimi prisiimamų įsipareigojimų, jų vykdymo tvarkos ir kt. Todėl tuo atveju, kai sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, kokiu jos pačios susitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-224-1075/2021 ir kt.). Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). Vadovaujantis CK 6.189 straipsnio 1 dalimi, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismai, spręsdami su sutarčių vykdymu susijusius ginčus, turi nustatyti tikrąjį sutarties turinį, išaiškinti, kokias dalyvių tarpusavio teises ir pareigas sutartis sukūrė jos šalims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjM2LTgyMy8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-236-823/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-236-823/2022">e3K-3-236-823/2022</a>, 70 punktas).

Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuotas CK 6.193 – 6.195 straipsniuose bei suformuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Tuo atveju, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTMwLTY5NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-130-695/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-130-695/2018">e3K-3-130-695/2018</a> 23 punktą; 2019 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTA5LTYxMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-109-611/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-109-611/2019">e3K-3-109-611/2019</a> 30, 31 punktus; 2020 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTAwLTgyMy8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-100-823/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-100-823/2020">e3K-3-100-823/2020</a> 29 punktą).

Tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo metodą, taikytinas objektyvusis sutarties aiškinimo metodas – sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzY1LTQwMy8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-365-403/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-365-403/2019">e3K-3-365-403/2019</a> 27, 28 punktus). Nustatant tikruosius šalių ketinimus, kai šalių pozicijos skiriasi, būtina atsižvelgti ne tik į tam tikrų sąvokų įprastinę sampratą, bet kartu įvertinti sutarties tikslus bei pobūdį (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzA5LTM3OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-309-378/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-309-378/2017">e3K-3-309-378/2017</a>, 14 punktą).

Taigi, byloje nustatyta, kad ieškovė yra kilimėlių, darbo drabužių nuomos bei higienos inventoriaus nuomos ir higienos priemonių tiekimo paslaugas teikianti įmonė, atsakovės pagrindinė veikla – autoservisai (automobilių remontas). Dėl verslo specifikos akivaizdu, kad atsakovei buvo reikalingi nuolat keičiami ir darbuotojus nuo išorės veiksnių apsaugantys darbo drabužiai. 2020 m. spalio 13 d. sudaryta darbo drabužių nuomos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovė (tiekėjas) įsipareigojo teikti kokybišką nuomos paslaugą, bei užtikrinti nenutrūkstamą aptarnavimą, kuri aprašyta sutartyje, bei jos prieduose (Sutarties 5.1. punktas). Taipogi ieškovė įsipareigojo pirmo pristatymo metu pateikti atsakovei (klientui) naujus, nedėvėtus darbo drabužius. Pirmojo pristatymo metu darbo drabužiai turi būti tinkamo dydžio kiekvienam darbuotojui, drabužio audinys negali būti su gamykliniais defektais (išblukęs, sudilęs, įplyšęs), visos drabužio siūlės ir kišenės turi būti tinkamai susiūtos (Sutarties 5.2. punktas). Sutarties 3 dalyje Šalys detaliai aptarę atsiskaitymų tvarką. Sutarties 3.1 punkte nurodoma, kad Klientas (šiuo atveju atsakovė) įsipareigoja mokėti mėnesinį mokestį pagal pateiktą PVM sąskaitą – faktūrą, remiantis Sutarties priedu (-ais). Papildomos paslaugos apmokestinamos remiantis papildomų paslaugų ir fiksuotų mokesčių kainoraščiu. 3.1. punkte nurodyti įkainiai gali būti keičiami veikiant tokiems veiksniams kaip energijos, žaliavų kainų kilimas, infliacija, palūkanų normos kitimas; tačiau kainų kitimas negali būti dažnesnis nei vieną kartą per 6 mėnesius. Toks kainų kitimas nėra laikomas sutarties sąlygų pakeitimu ir nereikalauja Kliento patvirtinimo. Jeigu Klientas nesutinka dėl keičiamų paslaugos įkainių, šalys abipusiu sutarimu gali nutraukti sutartį, remiantis sutarties nutraukimo punktais (Sutarties 3.2 punktas). Klientas įsipareigoja mokėti visą Sutartyje ir jos prieduose nurodytą kainą, nepriklausomai Klientas ja pasinaudoja ar ne: darbuotojų ligos atveju ar atostogų metu, taip pat jei nuoma ir /ar aptarnavimas yra sustabdomas dėl Sutartyje nurodytų Kliento įsipareigojimų nevykdymo (Sutarties 3.3. punktas). Klientas apmoka pateiktą sąskaitą – faktūrą per 14 kalendorinių dienų nuo sąskaitos pateikimo dienos į Tiekėjo sąskaitoje – faktūroje nurodytą sąskaitą (Sutarties 3.4. punktas). Tuo atveju, jei Klientas neapmoka sąskaitos per nurodytą terminą, tai už kiekvieną uždelstą dieną jis įsipareigoja mokėti delspinigius – 0,02 % skaičiuojant nuo uždelstos sumokėti sumos. Šalys aiškiai susitarę, jog tinkamas Kliento įsipareigojimų dėl apmokėjimo vykdymas yra esminė Sutarties sąlyga (Sutarties 3.5. punktas). Sąskaita – faktūra pateikiama elektronine forma (Sutarties 3.6. punktas).

Ieškovė patvirtinusi, kad Sutarties 3.3. punktas numato, kad atsakovė įsipareigoja mokėti visą Sutartyje ir jos prieduose nustatytą kainą visais atvejais, įskaitant tuos, kai Klientas darbo drabužiais nesinaudoja ar kai nuoma ir (ar) aptarnavimas yra sustabdomi dėl darbuotojų ligos, atostogų ar Sutartyje nustatytų Kliento įsipareigojimų nevykdymo. Taip pat Sutarties 11.1 punktas nustato, kad kiekviena šalis turi teisę teikti pretenzijas dėl Sutarties vykdymo, tačiau atsakovė iki ginčo kilimo jokių pretenzijų neteikė, prieštaravimų dėl paslaugų teikimo nereiškė. Ieškovė pažymėjo, kad sudarė atsakovei galimybę naudotis paslaugomis, o jeigu atsakovė, kaip ji teigia, nesinaudojo jomis, tai nesudaro pagrindo neapmokėti sąskaitų už suteiktas paslaugas.

Atsakovės atstovas patvirtinęs, kad keletą metų Sutartis buvo abipusiai vykdoma. Ginčas kilo dėl to, kad ieškovė pareikalavo iš atsakovės apmokėjimo už nesuteiktas nuomos paslaugas (2025 m. liepos ir rugpjūčio mėn.). Nurodo, kad remiantis CK 6.477 straipsnio 3 dalimi nuomos sutartyje turi būti nurodytas daiktas ar jo požymiai, leidžiantys nustatyti daiktą, kurį nuomotojas privalo perduoti nuomininkui. Tai reiškia, kad kol daiktai nėra perduoti, negalima kalbėti apie jų nuomą ir apmokėjimą už nuomos paslaugą. Remiantis Sutarties 5.2 punktu ieškovė įsipareigojo pirmo pristatymo metu pateikti atsakovei naujus, nedėvėtus darbo drabužius. Be to, remiantis Sutarties 5.3 punktu ieškovė įsipareigojo „kartą per savaitę surinkti Darbo drabužius priežiūrai iš surinkimo punktų, Darbo drabužių priežiūra apima drabužių skalbimą, apžiūrą, taisymą ir kitus būtinus priežiūros darbus“. Jei atlikus darbo drabužių priežiūros darbus drabužiai neatitiko nustatytos kokybės, ieškovė privalėjo juos pakeisti tinkamais darbui. Minėtos Sutarties nuostatos rodo, kad darbo drabužiai turėjo būti perduodami (ar keičiami) kas savaitę. Tik perdavęs darbo drabužius atsakovės žinion ieškovė galėtų reikalauti nuomos mokesčio, nepriklausomai ar atsakovė drabužius naudojo ar tiesiog laikė savo žinioje nenaudotus. Taigi, svarbus yra nuomos objekto perdavimas nuomininkui. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji būtų perdavusi atsakovės atstovui drabužius nuomai ginčijamu laikotarpiu, t. y. 2025 m. liepos ir rugpjūčio mėn. Atsakovė tvirtina, kad jos ketinimai sudarant šią Sutartį buvo – mokėti už faktiškai gaunamas paslaugas. Priešingas šios Sutarties traktavimas paneigtų ir ilgametę tarp šalių susiklosčiusią verslo praktiką – atsakovė iki ginčo visada mokėjo kas mėnesį už faktiškai jai suteiktas paslaugas (perduotus nuomojamus darbo rūbus), todėl jai nesuprantamas ieškovės reikalavimas apmokėti už nesuteiktas drabužių nuomos paslaugas.

Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-396/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-396/2011">3K-3-396/2011</a>; 2014 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01Mi8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-52/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-52/2014">3K-3-52/2014</a>; 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTAtNzA2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-290-706/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-290-706/2015">3K-3-290-706/2015</a>; kt.);

Teisme surinktų duomenų analizė, teismo nuomone, suponuoja išvadą, kas šiuo nagrinėjamu atveju, byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė iki ginčo kilimo būtų teikusi pretenzijas ar prieštaravimus dėl ieškovės teiktų paslaugų, nurodytų Sutartyje bei jos prieduose (Sutarties 5.1., 5.2., 11.1. punktai). Taip pat nėra duomenų, kad ieškovei būtų buvę žinoma, apie atsakovės veiklos sustabdymą ar atsakovė būtų inicijavusi nuomos sutarties nutraukimą. Šioje nagrinėjamoje byloje, ieškovės ir atsakovės sudaryta Darbo darbužių nuomos sutartis nebuvo nutraukta, o Sutarties 3.3 punktas numato, kad atsakovė įsipareigoja mokėti visą Sutartyje ir jos prieduose nustatytą kainą visais atvejais, įskaitant tuos, kai Klientas darbo drabužiais nesinaudoja ar kai nuoma ir (ar) aptarnavimas yra sustabdomi dėl darbuotojų ligos, atostogų ar Sutartyje nustatytų Kliento įsipareigojimų nevykdymo. Taip pat Sutarties 11.1 punktas nustato, kad kiekviena šalis turi teisę teikti pretenzijas dėl Sutarties vykdymo, tačiau atsakovė iki ginčo kilimo jokių pretenzijų ieškovei neteikė, prieštaravimų dėl paslaugų teikimo nereiškė. Pagal bylos Šalių sudarytą Sutartį ieškovė sudarė atsakovei galimybę naudotis paslaugomis, o atsakovei teigiant, kad ieškovės paslaugomis nesinaudojo 2025 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais, tai nesudaro pagrindo neapmokėti sąskaitų už suteiktas paslaugas pagal sudarytą Sutartį.

Atsakovės atstovas nors ir teigia, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ji būtų perdavusi atsakovei drabužius nuomai ginčijamu laikotarpiu, t. y. 2025 m. liepos ir rugpjūčio mėn., pagal darbo drabužių perdavimo – priėmimo aktus, tačiau darbo drabužių perdavimo – priėmimo aktai nėra numatyti 2020 m. spalio 13 d. darbo drabužių nuomos sutartyje ar jos prieduose kaip privalomi dokumentai, patvirtinantys sutartinių prievolių vykdymą. Bylos šalių sutartiniai santykiai yra tęstinio pobūdžio ir grindžiami darbo drabužių nuomos bei aptarnavimo paslauga, todėl atskirų perdavimo - priėmimo aktų sudarymas sutartimi nebuvo numatytas. Ieškovė nurodžiusi, kad perdavimo – priėmimo aktai nebuvo išrašomi ir anksčiau (2026 m. sausio 27 d. DOK-3640). Taigi byloje nepateikta jokių įrodymų, kad tarp Šalių būtų nusistovėjusi tokia praktika ir tokie perdavimo – priėmimo aktai būtų buvę išrašomi anksčiau, tokių įrodymų nepateikė ir atsakovė. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu tik nurodė, kad jie neišliko.

Kaip jau aptarta aukščiau, atsakovė tvirtina, 2025 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais nėra gavusi nuomos paslaugų, kurios nurodytos šiais mėnesiais išrašytose sąskaitose – faktūrose bei, kad šiais mėnesiais nevykdė veiklos, todėl aukščiau nurodytas sąskaitas – faktūras atsisakė priimti. Be to, atsakovė atkreipė dėmesį, kad ieškovė siųsdama pranešimą juridiniam asmeniui (šiuo atveju atsakovei) turėjo dokumentus siųsti Juridinių asmenų registre (JAR) nurodytu buveinės adresu. Tačiau, teismas atkreipia dėmesį, kad Sutartyje atsakovė nurodžiusi el. pašto adresą sąskaitoms – (duomenys neskelbtini). Būtent šio elektroninio pašto adresu ieškovė ir siuntė atsakovei sąskaitas – faktūras apmokėjimui bei priminimus apie neapmokėtas sąskaitas – faktūras. Be to, teismas dar kartą atkreipia dėmesį, kad byloje nepateikta jokių duomenų apie tai, kad atsakovė būtų kreipusis į ieškovę dėl sutarties nutraukimo, ar būtų teikusi pretenzijas dėl Sutarties vykdymo, ar pasinaudojusi Sutarties 7.1., 7.2. punktuose nurodytomis galimybėmis. Sutarties 7.1. punkte numatyta, kad klientas darbuotojų kaitos atveju drabužį gali grąžinti į tiekėjo sandėlį, kuris vėliau gali būti panaudojamas nuomai. Jeigu yra atlikta drabužio pakeitimų, kurių nebeįmanoma pašalinti, arba drabužis yra taip sudėvėtas ar sugadintas, kad jo nebeįmanoma daugiau išnuomoti, tai klientas sumoka tiekėjui kompensaciją, kurios dydis paminėtas sutarties priede Nr. l. Sprendimą dėl kompensacijos už drabužį priima tiekėjas bei Sutarties 7.2. punkte – kad klientui suteikiama galimybė sumažinti paslaugų apimtį darbuotojų kaitos atveju. Šis apimties sumažinimas neturi viršyti 20 % didžiausio užfiksuoto kiekio Sutarties galiojimo metu. Viršijus šį kiekį klientas sumoka kompensaciją kuri numatyta sutarties priede Nr. 1, apskaičiuojama pagal produkto išpirkimo kainą.

Vadovaujantis sutarčių sudarymo laisvės principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, CK 6.156 straipsnis), kuris civilinių teisinių santykių subjektams suteikia teisę laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio bei formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Sutarties 3.3. punkte ieškovė ir atsakovė susitarė, kad klientas (atsakovė) mokės visą Sutartyje ir jos prieduose nurodytą paslaugų kainą, nepriklausomai klientas ja pasinaudoja ar ne. Sutarties šalys yra pelno siekiantys juridiniai asmenys, ginčo Sutartis, kurios 3.3 punkte šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, kad Klientas įsipareigoja mokėti visą Sutartyje ir jos prieduose nurodytą kainą, nepriklausomai Klientas ja pasinaudoja ar ne: darbuotojų ligos atveju ar atostogų metu, taip pat jei nuoma ir /ar aptarnavimas yra sustabdomas dėl Sutartyje nurodytų Kliento įsipareigojimų nevykdymo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų pasinaudojusi aukščiau nurodytomis Sutarties 7.1. ir 7.2. punktuose nurodytomis galimybėmis. Vadovaujantis CK 6.189 straipsnio 1 dalimi, teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sudaryta Sutartis šalis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTA5LTYxMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-109-611/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-109-611/2019">e3K-3-109-611/2019</a>). Šalių sutartiniai santykiai nebuvo pasibaigę, todėl ieškovės reikalavimas sumokėti už suteiktas paslaugas pagal sudarytą darbo drabužių nuomos sutartį, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 2 349,67 Eur skola.

Kiti šalių argumentai nėra reikšmingi ginčo nagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką įstatyminė teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTkvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-219/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-219/2009">3K-3-219/2009</a>; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-287/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-287/2010">3K-3-287/2010</a>; ir kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Dėl delspinigių priteisimo

Ginčo Darbo drabužių nuomos sutarties 3.5 punkte nurodyta, kad tuo atveju, jei Klientas (atsakovė) neapmoka sąskaitos per nurodytą terminą, tai už kiekvieną uždelstą dieną jis įsipareigoja mokėt delspinigius – 0,02 % skaičiuojant nuo uždelstos sumokėti sumos. Šalys aiškiai susitarė, jog tinkamas Kliento įsipareigojimų dėl apmokėjimo vykdymas yra esminė Sutarties sąlyga. Dargi, ieškovė ir atsakovė Sutarties 3.4. punktu susitarė, kad Klientas (atsakovė) apmoka pateiktą sąskaitą – faktūrą per 14 kalendorinių dienų nuo sąskaitos pateikimo dienos į Tiekėjo (ieškovės) sąskaitoje – faktūroje nurodytą sąskaitą. Sąskaita faktūra pateikiama elektronine forma (Sutarties 3.6. punktas).

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Netesybas nustatančios sutarčių sąlygos yra sutarties šalių plačiai naudojama tinkamo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė ir civilinės atsakomybės forma. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius sutartinių arba ikisutartinių įsipareigojimų ar juos įvykdžius netinkamai (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais. CK 6.73 straipsnio 1 dalyje, 6.258 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad netesybos įskaitomos į nuostolius. Tai reiškia, kad netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamąją funkciją, jomis siekiama atlyginti nukentėjusiai šaliai nuostolius. Taip netesybų ir nuostolių santykis (kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų) aiškinamas ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-95-313/2020 51 punktas; 2021 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-916/2021 28 punktas).

Paprastai, kaip ir šiuo nagrinėjamu atveju, šalys dėl netesybų ir jų dydžio susitaria sutartyje. Šiai sutarties sąlygai, kaip ir visai sutarčiai, taikomas sutarties laisvės principas, netesybų atveju reiškiantis, kad šalys laisvai savo nuožiūra gali nustatyti netesybas už bet kokį sutarties pažeidimą ir susitarti dėl abiem šalims priimtino jų dydžio, jei tai neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Tai, be kita ko, reiškia ir tai, kad sutartį pažeidusi šalis sutartyje nustatytais atvejais privalo mokėti sutarto dydžio netesybas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-313/2018 79 punktas). Nepaneigiant sutarties laisvės ir privalomumo šalims principų, ginčą nagrinėjančiam teismui suteikta tam tikra netesybų kontrolės funkcija: tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022 41 punktas).

Ieškovė nurodo, kad nagrinėjamu atveju vadovaudamasi Sutarties 3.5 punktu, tuo atveju, jeigu Klientas neapmoka sąskaitos per nurodytą terminą, tai už kiekvieną uždelstą dieną įsipareigoja mokėti delspinigius – 0,02 proc., skaičiuojant nuo uždelstos sumokėti sumos. Ieškovė teikdama teismui ieškinį už laikotarpį nuo 2025 m. gegužės 19 d. iki 2025 lapkričio 19 d. (ieškinio pateikimo dienos), atsakovei paskaičiavo viso 84,59 Eur delspinigių (2 349,67 Eur x 0,02 proc. / 100 x180 d.). Atsakovė dėl delspinigių skaičiavimo iš esmės ginčo nekelia. Atsakovės atstovas teismui teiktame atsiliepime į ieškinį bei teismo posėdžio metu nurodęs, kad ginčas kyla tik dėl 2025 m. liepos 31 d. ir 2025 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitų, todėl ir su delspinigiais sutinka iš dalies – atsakovės atstovas nurodo, kad neturėtų būti skaičiuojami delspinigiai nuo paskutinių dviejų sąskaitų – už liepos ir rugpjūčio mėnesį.

Šiuo sprendimu konstatuota, kad atsakovė ieškovei nepagrįstai nesumokėjo 2 349,67 Eur skolos. Taigi, delspinigiai pagal neapmokėtas sąskaitas – faktūras turėtų būti skaičiuojami nuo 2025 m. balandžio 15 d. (nuo pirmos neapmokėtos sąskaitos sumokėjimo termino) iki 2025 m. lapkričio 19 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos), individualiai nuo kiekvienos nepamokėtos sąskaitos – faktūros sumos, bet ne daugiau kaip už 180 d., o būtent :

Sąskaitos Nr.

Skola pagal sąskaitą Eur

Delspinigiai skaičiuojami nuo

Delspinigiai skaičiuojami iki

Pradelstų dienų skaičius

Delspinigių dienos norma

Priskaičiuoti delspinigiai Eur

TEB878474

300,62

2025-04-15

2025-10-11

180

0,02 proc.

10,82 Eur

TEB882615

372,61

2025-05-15

2025-11-10

13,41 Eur

TEB886715

469,76

2025-06-15

2025-11-19

158

14,84 Eur

TEB890520

373,71

2025-07-15

128

9,57 Eur

TEB894541

370,21

2025-08-15

97

7,18 Eur

TEB898539

462,76

2025-09-15

66

6,11 Eur

Viso: 61,93 Eur

Remiantis tuo kas nurodyta lentelėje, teismas sprendžia, jog ieškovės reikalavimas priteisti 84,59 Eur delspinigių yra pagristas 61,93 Eur sumoje, o kitoje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų priteisimo

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis). Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-223/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-223/2011">3K-3-223/2011</a>).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą (2 411,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2025 m. spalio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidų atlyginimą civilinėje byloje reglamentuoja CPK VIII skyriaus nuostatos. Vadovaujantis CPK 79 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė byloje patyrė rašytiniais įrodymais pagrįstas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 55,00 Eur žyminio mokesčio ir 163,35 Eur (42,35 Eur teikiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo bei 121,00 Eur už ieškinio teismui parengimą) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Patenkinus 99,07 (2 411,60 Eur x 100 : 2 434,26 Eur = 99,07) procentų ieškinio reikalavimų, pagrindinį ieškinio reikalavimą tenkinus visiškai, 218,35 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės ieškovei (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis). Byloje teismas procesinių dokumentų siuntimo išlaidų nepatyrė, todėl jos nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu bei 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovės ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės 222 Auto, įmonės kodas 305608511, 2 349,67 Eur skolos, 61,93 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 411,60 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme 2025 m. spalio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 218,35 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Elis Textile Service“, juridinio asmens kodas 110694894, naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus Varėnoje.

Teisėja Silvana Girdenienė