Civilinė byla Nr. 3K-3-402/2008
Procesinio sprendimo kategorija 98.1 (S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aloyzo Marčiulionio (kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir Gintaro Kryževičiaus,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. B. įmonės „Akcesor“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 19 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB Turto bankas ieškinį atsakovui V. B. įmonei „Akcesor“, tretysis asmuo – UAB „Luokė“, dėl skolos priteisimo ir atsakovo V. B. įmonės „Akcesor“ priešieškinį ieškovui AB Turto bankas dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB Turto bankas – AB „Aurabankas“ (anksčiau – komercinis bankas „Aurabankas“) teisių ir pareigų perėmėjas – prašė teismo priteisti iš atsakovo V. B. įmonės „Akcesor“ 1 250 000 Lt paskolos, palūkanas ir delspinigius, iš viso 1 381 444,09 Lt. Nurodė, kad AB „Aurabankas“ 1994 m. lapkričio 29 d. sutartimi laidavo KB „Balticbank“ ir V. B. įmonės „Akcesor“ 1994 m. lapkričio 28 d. sudarytos paskolos sutarties įvykdymą, t. y. šiai įmonei suteiktos 1 250 000 Lt paskolos grąžinimą, palūkanų ir delspinigių sumokėjimą, suteikė teisę KB „Balticbank“ nesumokėtą skolą nurašyti ne ginčo tvarka nuo KB „Aurabankas“ korespondentinės sąskaitos. Atsakovui negrąžinus paskolos, 1995 m. birželio 16 d. nuo KB „Aurabankas“ sąskaitos buvo nurašyta 1 381 444,09 Lt atsakovo nesumokėtos skolos suma, todėl ieškovas įgijo reikalavimo teisę į atsakovą. Ieškovas taip pat prašė atstatyti ieškinio senaties terminą, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.
Atsakovas priešieškiniu prašė teismo pripažinti nesudaryta KB „Balticbank“ ir atsakovo paskolos sutartį, nes pagal ją jis jokių pinigų faktiškai negavo, visą paskolos sumą pasiėmė UAB „Luokė“ atstovai, todėl atsakovu byloje turėjo būti patrauktas būtent UAB „Luokė“. Atsakovas nurodė, kad dėl paskolos suteikimo jis nesudarė laidavimo sutarties su AB „Aurabankas“, neprašė, jog bankas už jį laiduotų, dviejų bankų sutartis buvo pasirašyta jam nežinant, po pinigų UAB „Luokė“ atstovams išmokėjimo. Atsakovas nurodė, kad ieškovo palūkanų ir delspinigių paskaičiavimas už laikotarpį nuo 1995 m. kovo 20 d. iki 1995 m. birželio 14 d. bei nuo 1995 m. balandžio 19 d. iki 1995 m. birželio 14 d. yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes KB „Balticbank“ paskolos sutartį vienašališkai nutraukė nuo 1995 m. kovo 3 d., taip pat ir paskolos sutarties pratęsimuose delspinigiai numatyti nebuvo, o pratęsimai, kuriuose numatyti delspinigiai, buvo pasirašyti jau po sutarties nutraukimo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. gruodžio 19 d. sprendimu priešieškinį atmetė, ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui AB Turto bankui iš atsakovo V. B. įmonės „Akcesor“ 1 250 000 Lt skolos ir 6 290,97 Lt palūkanų.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008 m. vasario 12 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Teismai nurodė, kad ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindas yra jo praleidimas dėl svarbių priežasčių – ieškovui objektyviai nebuvo žinoma apie tai, kad AB,,Aurabankas“ pareikštas ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. Atsakovas nepateikė patikimų įrodymų, patvirtinusių, kad pinigai pagal ginčijamą paskolos sutartį jam nebuvo sumokėti. Byloje esantys įrodymai: AB,,Balticbank“ 1994 m. lapkričio 30 d. memorialinis orderis, valiutos išlaidų orderis, valiutos pirkimo–pardavimo sutartis, bendrovės „Luokė“ atsakingų asmenų patvirtinimas apie pinigų iš atsakovo gavimą, atsakovo 1995 m. kovo 20 d. prašymas dėl paskolos grąžinimo atidėjimo (šis prašymas patvirtina, kad atsakovui buvo žinoma ir apie laidavimą) patvirtino, jog buvo įvykdyta ginčijama paskolos sutartis. Atsakovas neginčijo, kad jis pasirašė paskolos sutartį, taip pat ir vėlesnius jos priedus, o tokie jo veiksmai žinant, jog paskola realiai nebuvo suteikta, yra nelogiški, prieštarauja jo teiginiui, kad jis pinigų negavo, patvirtina, jog paskola realiai buvo suteikta. Be to, V. B. ir kitiems asmenims iškeltoje baudžiamojoje byloje Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2004 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu ir Vilniaus apygardos teismo 2004 m. liepos 1 d. nutartimi konstatuota, kad atsakovas gavo kreditą iš KB,,Balticbank“ pagal ginčijamą sutartį (CPK 182 straipsnio 3 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl atsakovo argumento, kad pirmosios instancijos teismas, ignoruodamas jo prašymą, neapklausė liudytojo L. A. G., pažymėjo, jog atsakovas prašymo apklausti šį liudytoją apeliacinės instancijos teisme nepateikė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, konstatavusi, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo nustatytos išsamios esminės bylos aplinkybės, šių atsakovo nurodytų aplinkybių nevertino kaip procesinės teisės normų pažeidimo, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas V. B. įmonė „Akcesor“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 12 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasaciniame skunde nurodoma, kad septynis iš aštuonių ginčo paskolos sutarties priedų, kuriais buvo pratęsiamas paskolos grąžinimo terminas, pasirašė, o 1995 m. kovo 3 d. sutartį vienašališkai nutraukė bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusios teisėjos A. R. sutuoktinis G. R. – tuometinis KB „Balticbank“ valdytojas. Tik 1994 m. lapkričio 28 d. paskolos sutartis ir pirmasis jos priedas pasirašytas ne G. R. Teisėja A. R., vadovaudamasi CPK 65 straipsnio 1 dalies 5 punktu, privalėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo. Apeliacinės instancijos teismas nepašalino šio procesinės teisės normos pažeidimo, nors tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas – byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo. Kadangi G. R. yra suinteresuotas bylos baigtimi, teisėja, būdama šališka, nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą apklausti byloje UAB „Luokė“ atstovą L. A. G., galėjusį patvirtinti aplinkybes, reikšmingas teisingam bylos išsprendimui. Kasatoriaus teigimu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką tuo klausimu, kai byla išnagrinėjama neteisėtos sudėties teismo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1029/2002).
Ieškovas AB Turto bankas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jo netenkinti. Jis nurodo, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo teigti esant teisėjos A. R. ar jos sutuoktinio G. R. suinteresuotumą bylos baigtimi, nes KB „Balticbank“ yra išregistruotas, jo teisių ir pareigų niekas neperėmė, todėl net ir tenkinus ieškovo priešieškinį, G. R. ar KB „Balticbank“ negali atsirasti jokių teisių ar pareigų. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė atsakovo prašymą apklausti liudytoju L. A. G., nes oficialūs rašytiniai ar jiems prilyginti įrodymai negali būti paneigti liudytojų parodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Tokiais įrodymais nagrinėjamoje byloje laikytina ginčo paskolos sutartis, valiutos pirkimo–pardavimo sutartis, valiutos išlaidų orderis, pakvitavimas, patvirtinantis, kad L. A. G. pinigus gavo iš V. B. įmonės, o ne iš KB „Balticbank“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasatorius, ginčydamas paskolos gavimą, jį sutapatina su paskolos panaudojimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. vasario 7 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2007, išnagrinėjęs analogišką bylą, pasisakė, kad banko suteiktos paskolos pervedimas kitiems asmenims neatleidžia skolininko nuo prievolės paskolą grąžinti.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Nagrinėdamas bylą, kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje kasacinio skundo argumentai yra susiję su procesinių teisės normų, reglamentuojančių teisėjų nešališkumą, pažeidimu (CPK 21 straipsnis).
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis tiesiogiai įtvirtina asmens teisę į tinkamą teismo procesą. Teisė į tinkamą teismo procesą yra vienas iš civilinio proceso teisės principų. Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Konstitucinis teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių; teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus: teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija, būtina teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga. Vadinasi, turi būti šalinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo nešališkumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomą ir nešališką teismą turinio aiškinimas yra reikšmingas taikant ir aiškinant šias garantijas įtvirtinančias procesinės teisės normas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas asmens teisės į nešališką teismą užtikrinančių teisės normų turinį, savo praktikoje vadovaujasi ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) nuostatomis ir šioje sityje formuojama Europos Žmogaus Teisių teismo praktika.
Europos Žmogaus Teisių Teismas 2000 m. spalio 10 d. sprendime byloje D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98) konstatavo, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę (nurodyto Teismo sprendimo 30 punktas). Toliau šiame sprendime Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatuoja, kad, vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie vis dėlto kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti išvadą, kad, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimą, priimtą byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiškimo Nr. 32492/96 (Coeme and Others v. Belgium, no. 32492/96, par. 121); 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimą, priimtą byloje Salov v. Ukraina, pareiškimo Nr. 65518/01 (Salov v. Ukraine, no. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v. Prancūzija, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028 (Gautrin and Others v. France, no. 38/1997/822/1025–1028).
Teismo nešališkumas yra užtikrinamas įvairiomis procesinėmis priemonėmis, pvz., nušalinimu, nusišalinimu (CPK 64-66, 71 straipsniai).
Kasacinis teismas ne vieną kartą šiuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindą tiek teisėjui nušalinti, tiek pačiam nusišalinti, turi būti pagrįstos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. B. B.; bylos Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. A. v. R. P.; bylos Nr. 3K-3-279/2003).
Kasatoriaus atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tačiau nušalinimo teisėjai A. R. nepareiškė. Kasatoriaus teigimu, aplinkybė, kad bylą nagrinėjusi teisėja yra buvusio komercinio banko „Balticbank“ valdytojo, atstovavusio banką paskolos santykiuose su kasatoriumi, sutuoktinė, jam tapo žinoma tik po bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Tačiau šios aplinkybės negalėjo nežinoti teisėja.
Nagrinėjamoje byloje kasatorius teigia, kad bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja A. R. privalėjo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, nes egzistavo CPK 65 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytos aplinkybės, t. y., kai teisėjas pats, jo sutuoktinis (sugyventinis) arba jo artimieji giminaičiai yra tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi. Kasatoriaus teigimu, teisėja negalėjo nagrinėti bylos, kuri tiesiogiai susijusi su jos sutuoktinio G. R. pasirašytais dokumentais. Šis procesinės teisės normos pažeidimas, kasatoriaus manymu, sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą – bylą išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tokiu būdu, kasatorius kelia subjektyvaus teisėjo nešališkumo problemą, teigdamas, kad bylą nagrinėjusios teisėjos sutuoktinis yra suinteresuotas bylos baigtimi. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokių įrodymų kasatorius nepateikė. Paskolos sutarties priedus, kuriais buvo pratęsti sutartinių įsipareigojimų vykdymo terminai (T. 1, b. l.7-13), dokumentus dėl paskolos sutarties nutraukimo (T. 2, b. l. 99), pasirašęs teisėjos sutuoktinis G. R. veikė ne kaip fizinis asmuo savo interesais, o kaip KB „Balticbank“ valdytojas. Įrodymų apie tai, kad G. R. turėtų suinteresuotumą šios bylos baigtimi, byloje nėra. Tokiu būdu, kasatoriaus nurodomas subjektyvus teisėjos A. R. šališkumas išnagrinėtoje byloje yra grindžiamas tik prielaidomis ir nepaneigia jau minėtos teisėjo asmeninio nešališkumo prezumpcijos. Teisėjos sutuoktiniui nesant dalyvaujančiu asmeniu byloje, taip pat nesant įrodymų apie kitokį jo suinteresuotumą nagrinėjamos bylos baigtimi, nėra pagrindo pripažinti, kad bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja pažeidė subjektyvųjį teisėjo nešališkumą.
Tačiau nagrinėjamu atveju turėjo būti svarstomas objektyviojo teisėjo nešališkumo klausimas. Minėta, kad objektyvusis teisėjo nešališkumas yra bet kokių prielaidų, sukeliančių abejonių dėl nešališkumo, nebuvimas. Tai, kad bylą nagrinėjusi teisėja A. R. ir banko valdytojas G. R., veikęs kaip šio banko oficialus atstovas paskolos santykiuose su nagrinėjamos bylos šalimi, kuri ginčija iš tokios paskolos sutarties kilusias prievoles, yra sutuoktiniai, laikytina aplinkybe, susijusia su objektyviuoju teisėjo nešališkumu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokia situacija objektyviai sukelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Tokias dvejones bylą nagrinėjantis teismas privalo pašalinti, garantuoti asmens teisę į nešališką teismą ir taikyti CPK 66 straipsnį. Teisėjų kolegija atsižvelgia į jau suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl asmens teisės į nešališką teismą garantijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūra, ginanti Klaipėdos teritorinės muitinės interesus v. UAB „Baltijos garantas“; bylos Nr.3K-3-675/2007; 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Abplanalp Engineering“ v. UAB „Transtira“ ir kt.; bylos Nr. 3K-3-389/2007; 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. K. v. R. P., J. M., Kauno miesto valdyba, Kauno apskrities viršininko administracija, valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas; bylos Nr. 3K-3-590/2006). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šią nurodytą kasacinio teismo praktiką, daro išvadą, kad kasatoriaus, kuriam priimtas nepalankus teismo sprendimas, nurodytos aplinkybės kelia abejonių dėl teisėjos A. R. nešališkumo. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad objektyvaus teisėjo nešališkumo aspektu, nagrinėjamoje byloje nepritaikius teisėjo nušalinimo ar nusišalinimo instituto CPK 66 straipsnio pagrindu, buvo pažeista kasatoriaus teisė į nešališką teismą (Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis, 109 straipsnis, CPK 21 straipsnis). Vadovaudamasi tuo, kad bylos išnagrinėjimas neteisėtos sudėties teismo yra absoliutus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje priimti teismų sprendimai naikintini ir byla perduotina nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 360 straipsnis).
Grąžindama bylą nagrinėti iš naujo absoliučių sprendimų negaliojimo pagrindu, teisėjų kolegija dėl kitų kasacinio skundo argumentų nepasisako.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Aloyzas Marčiulionis
Gražina Davidonienė
Gintaras Kryževičius
