Dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia

Procesinio sprendimo kategorijos:

21.4.1.1; 30.6 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas), Dangutės Ambrasienės ir Janinos Januškienės (pranešėja),

sekretoriaujant Aringui Kartanui,

dalyvaujant ieškovo AB „Pagirių šiltnamiai“ atstovui advokatui Gyčiui Kaminskui,

atsakovo UAB,,Nada Focus” atstovams direktoriui Tautvydui Kalteniui, advokatei Vilijai Gražulytei,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Nada Focus“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 10 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 8 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Pagirių šiltnamiai“ ieškinį atsakovui UAB,,Nada Focus”, tretieji asmenys J. G. M., Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarė Rasa Birutienė, AB bankas „Hansabankas“, VĮ Registrų centras, dėl pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

2002 m. liepos 19 d. ieškovo AB,,Pagirių šiltnamiai“, kurios vienintelė akcininkė buvo Lietuvos valstybė, valdyba nusprendė parduoti bendrovei nereikalingą nekilnojamąjį turtą. 2002 m. rugpjūčio 6 d. Stebėtojų tarybos posėdyje buvo nutarta leisti parduoti konkrečius bendrovei priklausančius objektus. Žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 330 buvo duotas sutikimas, kad bendrovė ne žemesne nei turto vertintojų nustatyta kaina parduotų jai nuosavybės teise priklausančią katilinę, pažymėtą šifrais 17H1p, plotas - 3839,28 kv. m, 4h1/p, plotas - 1603,79 kv. m, ir katilinės priestatus, pažymėtus šifrais 2h1/p, plotas - 93,7 kv. m, 4h1/p, plotas - 660,6 kv. m, 2h2/p, plotas - 455,6 kv. m, 3h2/p, plotas - 604,25 kv. m. Įsakyme buvo numatyti objektų pardavimo apribojimai – tam tikri objektai galėjo būti parduodami tik tada, kai bus pradėtos eksploatuoti naujos katilinės. Viešas aukcionas nekilnojamojo turto kompleksui parduoti įvyko 2002 m. rugsėjo 16 d., kurio metu katilinės priestatai buvo parduoti atsakovui už 172 000 Lt, o katilinės pastatas nebuvo parduotas. 2003 m. sausio 6 d. AB,,Pagirių šiltnamiai“ valdybos posėdžio metu patvirtinta, kad aukciono metu už 172 000 Lt atsakovui buvo parduoti katilinės priestatai. 2003 m. birželio 12 d. šalys sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas AB,,Pagirių šiltnamiai“ už 125 000 Lt pardavė atsakovui UAB,,Nada Focus“ negyvenamosios paskirties patalpą – katilinę, unikalus Nr. 4197-3025-4031:0001, plotas 1200,83 kv. m, esančią uždaroje ieškovui priklausančioje teritorijoje.

Ieškovas prašė pripažinti negaliojančia minėtą pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti dvišalę restituciją.

Ieškovo teigimu, šiuo sandoriu atsakovui buvo perleistas kitas objektas, nei tas, kuris buvo parduotas aukcione, nes nesutampa nekilnojamojo turto objektų šifro numeriai, kaina ir bendras plotas, todėl pirkimo-pardavimo sutartis pripažintina negaliojančia kaip sudaryta dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis). Be to, buvo pažeisti atskirų objektų - katilinės ir priestatų - pardavimo apribojimai, nurodyti žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakyme Nr. 330,,Dėl nekilnojamojo turto pardavimo“ bei 2003 m. birželio 5 d. įsakyme Nr. 3D-226,,Dėl žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 330 pakeitimo“.

Ieškovo manymu, ginčo sandoris prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms, nes buvo sudarytas pažeidžiant Privatizavimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nustatyta, kad valstybės kontroliuojamos įmonės neturi teisės be Turto fondo raštiško sutikimo nuo objekto (tos įmonės akcijų) privatizavimo programų paskelbimo dienos iki privatizavimo sandorių sudarymo dienos arba iki šių objektų privatizavimo programų sustabdymo ir (ar) pripažinimo pasibaigusiomis dienos sudaryti ilgalaikio materialiojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių. Kadangi ginčo ilgalaikio materialiojo turto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta be raštiško Turto fondo sutikimo, tai ji turėtų būti pripažinta negaliojančia. Sudarant sandorį nesilaikyta Privatizavimo įstatymo 21 straipsnio 6 dalies nuostatų, kad privatizavimo sandoriui yra taikomos CK normos, jei įstatyme ar privatizavimo sandoryje nenustatyta kitaip. CK 1.5 straipsnyje įtvitinta pareiga veikti pagal sąžiningumo reikalavimus, kurių nebuvo laikomasi parduodant ieškovui priklausantį nekilnojamąjį turtą. Privatizuojamą turtą pardavus už gerokai mažesnę kainą nei galutinė aukciono kaina, buvo pažeistos viešo aukciono procedūros. Ginčo pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta pažeidžiant galiojusio Akcinių bendrovių įstatymo 35 straipsnio 6 dalies 2 punkto ir 7 dalies nuostatas, kuriose nustatyta, kad valdyba gali priimti sprendimus perleisti, išnuomoti ar įkeisti didesnės kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo vertės ilgalaikio turto dalį, tik turėdama visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimą, priimtą ne mažesne kaip 2/3 balsų dauguma. Dėl nurodytų imperatyviųjų įstatymo normų nesilaikymo šalių sudarytas sandoris, ieškovo nuomone, yra niekinis ir negalioja (CK 1.78, 1.80 straipsniai).

Ieškovas akcentavo ir tai, kad ši sutartis pažeidžia jo interesus, nes parduotas pastatas yra uždaroje AB,,Pagirių šiltnamiai“ teritorijoje, priklauso bendram pastatų kompleksui ir jo pardavimas apsunkina ieškovo organizacinę bei administracinę veiklą, didina apsaugos kaštus. Be to, sutartis sudaryta itin nenaudingomis ieškovui ekonominėmis sąlygomis, nes turtas buvo parduotas už daug mažesnę nei rinkos kainą.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Kauno apygardos teismas 2006 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį patenkino: pripažino negaliojančia ieškovo AB,,Pagirių šiltnamiai” ir atsakovo UAB,,Nada Focus” 2003 m. birželio 12 d. sudarytą nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį; taikė restituciją – ieškovui AB,,Pagirių šiltnamiai” grąžino negyvenamosios paskirties patalpą - katilinę, unikalus Nr. 41/973-0254-03-1:0001, plotas – 1200,83 kv. m, esančią Vilniaus r., Pagirių k., o atsakovui UAB,,Nada Focus” – 125 000 Lt, sumokėtus už įsigytą pastatą.

Teismas nurodė, kad pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą valstybės kontroliuojamos įmonės neturi teisės be Turto fondo raštiško sutikimo sudaryti ilgalaikio materialiojo turto pirkimo, pardavimo ar kitokio perdavimo sandorių, jei sandorio vertė yra didesnė kaip 5 procentai įmonės įstatinio kapitalo, todėl ieškovas be Turto fondo raštiško sutikimo neturėjo teisės parduoti žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakyme Nr. 330 nurodyto nekilnojamojo turto. Sandoriai, sudaryti be Turto fondo leidimo, yra niekiniai (Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalis).

Teismas pažymėjo ir tai, kad pagal Akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 2 dalies 19 punktą tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi teisę priimti nutarimą dėl ilgalaikio turto, kurio vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, perleidimo, nuomos ar įkeitimo. Toks pat reikalavimas buvo įtvirtintas ir AB,,Pagirių šiltnamiai“ įstatų 6.32 punkte. Teismas nustatė, kad bendrovės įstatinio kapitalo 1/20 dalis buvo 693 165 Lt, o numatyto parduoti 2002 m. rugsėjo 16 d. viešo aukciono metu ieškovo turto pradinė kaina – 2 985 000 Lt, todėl konstatavo pirmiau nurodytų Akcinių bendrovių įstatymo ir ieškovo įstatų nuostatų pažeidimą.

Sprendime nurodoma, kad ginčo turtas aukcione negalėjo būti parduotas ir dėl to, kad jam iki 2003 m. birželio 5 d. buvo nustatyti pardavimo apribojimai (žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymas Nr. 330, 2003 m. birželio 5 d. įsakymas Nr. 3D-226).

Teismas taip pat konstatavo, kad atsakovas UAB,,Nada Focus“ už priestatus nesumokėjo aukščiausios kainos, paskelbtos aukcione, ir turtą nupirko už kitą kainą, nei paskelbė aukciono vedėjas. Be to, nupirko objektą, kuris nebuvo pasiūlytas pirkti viešo aukciono metu. Teismas nusprendė, kad ginčo 2003 m. birželio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta ne dėl aukcione parduoto turto, o sandorį tvirtinusiai notarei pateikti dokumentai neatitiko aukciono protokolo. Teismo nuomone, šios aplinkybės buvo žinomos atsakovui, todėl atsakovas negali būti pripažintas sąžiningu įgijėju. Teismas padarė išvadą, kad sudarant ginčo sandorį buvo neteisingai nustatyta parduodamo turto kaina, nes žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakyme Nr. 330 nurodyta, kad AB,,Pagirių šiltnamiai“ teisės aktų nustatyta tvarka gali parduoti nuosavybės teise priklausantį turtą ne žemesne nei turto vertintojų nustatyta kaina, o trečiasis asmuo J. G. M. bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad aukcione parduoto turto vertė buvo nustatyta pagal šio turto likutinę vertę.

Reikalavimai pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.82 bei 1.91 straipsnių pagrindu buvo atmesti, padarius išvadą, kad ieškovas neįrodė aplinkybių dėl jo veiklos, administracijos, teritorijos apsaugos apsunkinimo. Pirmosios instancijos teismo sprendime pabrėžiama ir tai, kad AB,,Pagirių šiltnamiai“ valdybos bei stebėtojų tarybos sprendimai dėl ginčo turto pardavimo neatitiko AB,,Pagirių šiltnamiai“ įstatų nuostatų, aukciono taisyklių, CK bei Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimų, tačiau byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas žinojo, jog sudaromas sandoris prieštaravo juridinio asmens veiklos tikslams bei įstatams.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2007 m. spalio 8 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl to, kad atsakovas už pastatus nesumokėjo auščiausios aukciono metu nustatytos kainos, nupirko turtą už mažesnę kainą, nei paskelbta aukciono metu, nupirko kitą objektą, nei buvo siūlytas aukciono metu, papildomai nurodžiusi, kad klausimas dėl pardavimo apribojimų pastatui panaikinimo buvo sprendžiamas viešam aukcionui jau pasibaigus, o tai yra draudžiama teisės aktų. Įvykus aukcionui, kurio metu nustatomas turto pirkėjas, pasiūlęs didžiausią kainą, turto pirkimo-pardavimo sutartis privalo būti sudaroma tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios buvo skelbiant aukcioną. Tokiu atveju, jei po aukciono pabaigos paaiškėja reikšmingos naujos aplinkybės, padarytos klaidos ar sumažinami apribojimai, privalo būti rengiamas naujas viešas aukcionas (CK 6.421 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad sandoriui sudaryti buvo būtinas Turto fondo sutikimas, ir pažymėjo, kad Vyriausybės 1998 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 228,,Dėl privatizavimo objektų sąrašo patvirtinimo“ AB,,Pagirių šiltnamiai“ buvo įtraukta į valstybei nuosavybės teise priklausančių privatizavimo objektų sąrašą, o byloje nesant įrodymų, kad bendrovės privatizavimo programos nebuvo paskelbtos, nėra pagrindo priešingai išvadai daryti. Kaip nepagrįsti buvo atmesti argumentai, susiję su laikinu apribojimų turto pardavimui pobūdžiu, nurodant, kad žemės ūkio ministro įsakyme nurodyti apribojimai buvo nustatyti nurodyto turto pardavimui, todėl jie turėjo būti taikomi sudarant ginčo pirkimo-pardavimo sutartį. Nesilaikant šių apribojimų bei sprendžiant jų panaikinimo klausimą pasibaigus aukcionui, t. y. tuo metu, kai atsakovas buvo paskelbtas aukciono laimėtoju, buvo pažeistos tiek ministro įsakyme nustatytos turto pardavimo sąlygos, tiek viešojo aukciono organizavimą reglamentuojančios teisės normos. Be to, aukcione parduodamų pastatų kaina buvo nustatyta pagal jų buhalterinę, o ne pagal jų rinkos vertę, kaip buvo reikalaujama žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 330. Tai, kad aukcione parduotas turtas nekilnojamojo turto vertintojų buvo įvertintas po aukciono, teisėjų kolegijos manymu, nepašalino teisės pažeidimo, nes buvo pažeistas viešasis interesas valstybei priklausantį turtą parduoti kuo didesne kaina.

Teisėjų kolegija pripažino pagrįsta apelianto nurodytą aplinkybę, kad aukcionas įvyko turint vienintelio bendrovės akcininko Žemės ūkio ministerijos sutikimą. Dėl to buvo nuspręsta, kad nėra pagrindo konstatuoti Akcinių bendrovių įstatymo normų pažeidimų, tačiau, nors aukcionas ir buvo teisėtas, tačiau nėra pagrindo ginčo sutartį pripažinti teisėta, nes ji neatitiko aukcione paskelbtų sąlygų.

Vertindama atsakovo sąžiningumą sudarant ginčo sandorį, teisėjų kolegija atsižvelgė į tai, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta ne aukcione paskelbtomis sąlygomis, joje nustatyta kita perkamo turto kaina, plotas, panaikinti pardavimo apribojimai. Byloje nesant duomenų, kad atsakovas nebuvo supažindintas su aukciono sąlygomis, buvo pripažinta, kad jam turėjo būti žinoma, koks turtas yra perkamas, kokie pardavimo apribojimai nustatyti šiam turtui. Nurodytų aplinkybių pagrindu buvo konstatuotas įgijėjo nesąžiningumas.

Teisėjų kolegija nusprendė, kad Žemės ūkio ministerijos sudarytos komisijos 2003 m. gruodžio 5 d. išvados nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo teismo sprendimo, nes atliekant tikrinimą ginčo sandoris nebuvo vertinamas teisiniu aspektu.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Nada Focus“, remdamasis CPK 346 straipsnio 2 dalies 1-2 punktuose nurodytais pagrindais peržiūrėti bylą kasacine tvarka, prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 10 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 8 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – ieškovo AB,,Pagirių šiltnamiai“ ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismai pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, aiškindami bei taikydami Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 12 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas bei padarydami išvadą, kad ginčo sandoriui sudaryti buvo būtinas Turto fondo sutikimas. Kasatoriaus teigimu, darydami tokią išvadą, teismai pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisykles, nes šios aplinkybės įrodinėjimo naštą nepagrįstai perkėlė kasatoriui, o šiam nepateikus priešingų įrodymų, minėtos aplinkybės egzistavimą preziumavo. Kadangi aplinkybės, jog sandoriui sudaryti buvo būtinas Turto fondo sutikimas, egzistavimu buvo remiamasi ieškinyje, tai pareiga įrodyti teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad ginčo sandorio sudarymo ar aukciono paskelbimo metu buvo paskelbta ieškovo AB,,Pagirių šiltnamiai” privatizavimo programa, teko ieškovui. Kasatoriaus manymu, teismai padarė klaidingą išvadą, nuspręsdami, kad atsakovui tenka pareiga įrodyti, jog ginčo sandorio sudarymo metu nebuvo paskelbta ieškovo privatizavimo programa.

2. Teismai nepagrįstai plečiamai aiškino normas, skirtas daiktų pardavimui aukciono būdu teisiškai reglamentuoti. Kasatoriaus teigimu, civilinėje teisėje galiojantis dispozityvumo principas leidžia aukcioną paskelbusiam asmeniui ir aukciono laimėtojui susitarti ir dėl kitų sąlygų, nei tik tos, kurios buvo skelbiamos aukcione. Dėl nurodytų priežasčių, įgyvendinami dispozityvumo ir sutarčių sudarymo laisvės principus, ieškovas ir atsakovas turėjo teisę susitarti dėl dalies katilinės priestatų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Būtinybė sudaryti ginčo pirkimo-pardavimo sutartį kitomis, nei aukciono metu skelbtomis, sąlygomis iškilo, nes AB,,Pagirių šiltnamiai” po aukciono išskaidė aukciono objektą – katilinės priestatus – į atskirus nekilnojamojo turto vienetus, todėl šių nekilnojamojo turto objektų plotai buvo pakoreguoti, kartu pakoreguojant ir jų kainą. Kasatorius teigia, kad, remiantis šiomis aplinkybėmis, nėra pagrindo konstatuoti imperatyviųjų įstatymo nuostatų, reglamentuojančių daiktų pardavimą aukciono būdu, pažeidimo, nes tai vertintina ne kaip esminis aukciono sąlygų pažeidimas, o kaip netikslių aukciono sąlygų paskelbimas. Be to, aukciono metu nebuvo galutinai suformuoti parduodamo nekilnojamojo turto objektai, nebuvo žinomi tikslūs jų plotai ir, vadovaujantis aukciono protokole įrašytu pareiškimu, šios charakteristikos turėjo būti tikslinamos po aukciono. Pardavėjo veiksmai, sudarant ginčo pirkimo-pardavimo sutartį, atitiko aukciono metu paskelbtą ketinimą patikslinti parduodamo nekilnojamojo turto plotą, todėl atsakovas neturėjo jokio pagrindo abejoti sudaromos sutarties teisėtumu. Be to, jokių sandorio sudarymo kliūčių nenustatė ir sutartį tvirtinusi notarė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad atsakomybė už aukcione parduodamo turto charakteristikų netikslumus tenka pardavėjui, nepaisant to, dėl kokių priežasčių šie atsirado, o sutarties kainos koregavimas dėl paaiškėjusių plotų neatitikties nelaikomas imperatyviųjų teisės normų pažeidimu. Netikslus patalpų bei jų plotų nurodymas aukciono sąlygose neturėjo esminės reikšmės nei ieškovo valiai parduoti patalpas, nei atsakovo apsisprendimui šias pirkti.

3. Teismai netinkamai vertino įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad ginčo sandoris prieštarauja vienintelio AB,,Pagirių šiltnamiai” akcininko apribojimams, nustatytiems žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakyme Nr. 330. Kasaciniame skunde teigiama, kad šiame įsakyme nustatyti apribojimai – turtą aukcione parduoti, tik jį prieš tai įvertinus nekilnojamojo turto vertintojams, ir jį parduoti tik tada, kai bus pastatytos ir pradėtos eksploatuoti naujos katilinės – netaikytini, nes katilinės priestatus UAB korporacija,,Matininkai” įvertino 2003 m. sausio 13 d., o žemės ūkio ministras 2003 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 3D-226 panaikino ankstesnius apribojimus. Parduoto nekilnojamojo turto vertinimas buvo atliktas prieš sudarant ginčo pirkimo-pardavimo sutartį, ir ginčo turtas buvo parduotas už didesnę nei vidutinė rinkos vertę, todėl, kasatoriaus manymu, nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeisti ieškovo turtiniai interesai. Apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad ginčo turtas galėjo būti parduotas brangiau, nepagrįstas byloje esančiais įrodymais ir yra tik prielaida, o teismo sprendimą motyvuoti prielaidomis draudžiama.

4. Bylą nagrinėję teismai neteisingai aiškino bei taikė teisės normas, reglamentuojančias daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo, restitucijos taisykles bei sąžiningumo principo taikymą restitucijos atveju. Kasatoriaus teigimu, atsižvelgiant į tai, kad bylos šalys yra ginčijamo sandorio šalys (pardavėjas ir pirkėjas), teismai neturėjo pagrindo taikyti CK 4.96 straipsnio, reglamentuojančio savininko teisę išreikalauti daiktą iš sąžiningo įgijėjo, kurio su daikto savininku nesieja prievoliniai santykiai, nuostatų. Ieškovo reikalavimas turėtų būti sprendžiamas, vadovaujantis sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo taisyklėmis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2007 m. spalio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2007, yra pažymėjusi, kad taikant resituciją sąžiningumo principas yra teisiškai reikšmingas sprendžiant klausimą dėl restitucijos šalių tarpusavio interesų pusiausvyros (CK 6.145 straipsnio 2 dalis), bet ne kaip turto įgijėjo žinojimas ar galėjimas žinoti apie pardavimo sąlygas ar aplinkybes (CK 4.96 straipsnis). Nors teismai pripažino, kad teisės pažeidimus, nulėmusius ginčo sutarties prieštaravimą imperatyviosioms teisės aktų normoms, padarė pardavėjas, tačiau neatsižvelgė į tai, kad, pritaikius restituciją ir ieškovui grąžinus parduotą turtą, o atsakovui – už įsigytą turtą sumokėtus 125 000 Lt, šalys atsidūrė nelygiavertėje padėtyje, nes šiuo metu ginčo turto rinkos vertė yra 1 200 000 Lt. Kasatoriaus manymu, teismai, netyrę šių bylai reikšmingų aplinkybių ir nesprendę galimybės taikyti CK 6.145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teismo teisės išimtiniais atvejais pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jei dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ar nesąžiningai pablogėtų, neatskleidė bylos esmės ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2007).

5. Teismai, nepagrįstai konstatavę atsakovo nesąžiningumą, be pagrindo nesprendė dėl CK 2.83 straipsnio nuostatų taikymo. Minėtoje teisės normoje nustatyta, kad sandoriai, kuriuos sudarė privačiojo juridinio asmens valdymo organai, pažeisdami savo kompetenciją, sukelia prievoles juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad sudarydamas sandorį trečiasis asmuo žinojo, jog sandorį sudarė šios teisės neturintis juridinio asmens valdymo organas, ar dėl aplinkybių susiklostymo negalėjo to nežinoti. Nors apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad sandoris buvo sudarytas neturint vienintelės ieškovo akcininkės – Žemės ūkio ministerijos – sutikimo, tačiau byloje esanti Žemės ūkio ministerijos sudarytos komisijos 2003 m. gruodžio 5 d. ataskaita patvirtina Žemės ūkio ministerijos pritarimą ginčo sandoriui sudaryti ir šio turto pardavimo sąlygas. Dėl nurodytų priežasčių kasatorius teigia, kad teismai nepagrįstai netaikė CK 2.136 straipsnio 1, 2 dalies nuostatų, kuriose nurodyta, kad sandoris, kurį kito asmens vardu sudaro neturintis teisės sudaryti sandorį asmuo arba asmuo, viršydamas jam suteiktas teises, sukuria, pakeičia ar panaikina teises bei pareigas atstovaujamajam tik tuo atveju, kai atstovaujamasis po to pritaria visam šiam sandoriui arba viršijančiai teises jo daliai (CK 2.133 straipsnio 6 dalis); paskesnis atstovaujamojo pritarimas sandorį padaro galiojantį nuo jo sudarymo.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas AB „Pagirių šiltnamiai“ prašo kasacinį skundą atmesti ir kasaciniu skundu skundžiamus teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus.

1. Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma, kad teismai tinkamai taikė Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo 12 straipsnio 1 ir 3 dalies nuostatas bei padarė pagrįstą išvadą, jog ginčo sandoriui sudaryti buvo būtinas Turto fondo sutikimas. Be to, ši aplinkybė yra fakto klausimas, kuris kasacine tvarka nenustatinėjamas. Ieškovas nesutinka su kasatoriaus teiginiu, kad teismai nepagrįstai perkėlė minėtos aplinkybės įrodinėjimo naštą kasatoriui, nurodydamas, jog aplinkybę, kad ginčo sandoriui sudaryti buvo būtinas Turto fondo sutikimas ieškovas įrodinėjo remdamasis Valstybės ir savivaldybės turto privatizavimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis, Vyriausybės 1998 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. 288, kuriuo AB „Pagirių šiltnamiai“ buvo įtraukta į privatizavimo objektų sąrašą.

2. Atsiliepime į kasacinį skundą pažymima, kad kasatorius nepagrįstai teigia, jog teismai pažeidė daiktų pardavimą aukciono būdu reglamentuojančias teisės normas. Ieškovo manymu, net ir atsižvelgiant į civilinėje teisėje galiojančius dispozityvumo ir sutarties laisvės principus, šalys neturėjo teisės tartis dėl kitokių, nei aukciono metu paskelbtų, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo sąlygų. Tokios nuomonės ieškovas laikosi dėl teisinio reglamentavimo, nustatyto CK 6.419 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodoma, kad daiktų pirkimas-pardavimas aukciono būdu – tai toks pirkimas-pardavimas, kai daiktai siūlomi keliems asmenims, o sutartis laikoma sudaryta su tuo pirkėju, kuris pasiūlo didžiausią kainą už parduodamą daiktą, bei CK 6.421 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, jog pirkimo-pardavimo sutartis aukciono būdu laikoma sudaryta, kai aukciono vedėjas tai paskelbia dūžiu ar kitu įprastu veiksmu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nekilnojamojo daikto pirkimas-pardavimas laikomas įvykusiu nuo to momento, kai CK 6.241 straipsnio 1 dalyje nurodytu būdu paskelbiamas aukciono laimėtojas, o įstatymo reikalaujamos formos sutarties sudarymas yra jau įvykusio sandorio įforminimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Molesta“ v. AB „Spauda“, bylos Nr. 3K-3-501/2006). Ieškovo manymu, bylą nagrinėję teismai, atsižvelgdami į tai, kad, nors ginčo pirkimo-pardavimo sutartis ir buvo sudaryta remiantis aukciono rezultatais, tačiau ne dėl to turto, kuris buvo parduodamas aukcione (aukcione buvo parduodamas katilinės priestatų kompleksas, kurio plotas – 1813 kv. m, ginčo sutartimi buvo perleista katilinės priestatų komplekso dalis, kurios plotas – 1208,99 kv. m), ne ta kaina (turtas buvo parduodamas už 175 000 Lt, o ginčo sutarties kaina – 125 000 Lt), pagrįstai pripažino, jog buvo pažeistos viešo aukciono vykdymą reglamentuojančios imperatyviosios teisės normos. Ieškovas akcentuoja ir tai, kad, sudarant ginčo sandorį, nebuvo laikytasi vienintelės AB „Pagirių šiltnamiai“ akcininkės apribojimų, nustatytų žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakyme Nr. 330, nes aukciono būdu parduodant ginčo objektą jis dar nebuvo įvertintas nepriklausomų turto vertintojų ir buvo parduodamas dar nepastačius bei nepradėjus eksploatuoti naujų katilinių. Ieškovo manymu, bylą nagrinėję teismai padarė teisingas išvadas, kad aukciono metu buvo pažeisti žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 330 nustatyti apribojimai.

3. Atsiliepime į kasacinį skundą pažymima, kad, spręsdami klausimą dėl niekinio sandorio pasekmių, teismai tinkamai taikė CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, jog sandorio negaliojimo atveju yra taikoma restitucija. Dėl nurodytos priežasties nėra pagrindo daryti išvados, kad teismai pažeidė teisės normas, reglamentuojančias daikto išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo, ir netinkamai taikė restitucijos taisykles. Ieškovas akcentuoja, kad aplinkybė, susijusi su kasatoriaus, kaip ginčo objekto įgijėjo, sąžiningumu, yra neatskiriamai susijusi su faktinės situacijos ir aplinkybių nustatymu, ir neleidžia sutikti su kasacinio skundo argumentu, kad tarp šalių susiklosčiusiems prievoliniams santykiams buvo taikomos daiktinės teisės normos, nes teismai, grąžindami šalis į iki sandorio sudarymo buvusią padėtį, taikė ne CK 4.96, bet, minėta, 1.80 straipsnio normas. Ieškovo manymu, klausimas dėl kasatoriaus sąžiningumo nedaro negaliojančių iš esmės teisingų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį kasaciniais pagrindais nurodomi teisės normų, reglamentuojančių valstybei priklausančio turto pardavimą aukciono būdu, aiškinimo ir taikymo klausimai ginčo teisiniams santykiams reglamentuoti, dėl kurių teisėjų kolegija pasisako.

Nagrinėjamoje byloje teismai konstatavo, kad sudaryta pastatų pirkimo-pardavimo sutartis neatitiko aukcione paskelbtų sąlygų, dėl to pasirašant ginčo sutartį buvo pažeistos CK 6.419, 6.421, 6.422 straipsnių nuostatos. Teismai konstatavo, kad, įvykus aukcionui, kurio metu nustatomas turto pirkėjas, pasiūlęs didžiausią kainą, turto pirkimo-pardavimo sutartis privalo būti sudaroma tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios buvo paskelbtos prieš aukcioną (CK 6.419 straipsnio 1 dalis, 6.420 straipsnio 1 dalis). Teismai taip pat pažymėjo, kad tuo atveju, kai po aukciono pabaigos paaiškėjo reikšmingos naujos aplinkybės, padarytos klaidos ar sumažinami apribojimai, privalo būti rengiamas naujas viešas aukcionas (CK 6.421 straipsnis). Su nurodytu teisės normų aiškinimu teisėjų kolegija sutinka, tačiau pažymi, kad teisės normos turi būti aiškinamos ir taikomos konkrečioje byloje konstatuotiems faktams teisiškai įvertinti. Aukcionas surengtas vadovaujantis CK XXIII skyriaus dvyliktojo skirsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis daiktų pardavimą aukciono būdu, AB „Pagirių šiltnamiai“ generalinio direktoriaus 2002 m. rugsėjo 12 d. įsakymu patvirtintomis AB „Pagirių šiltnamiai“ nekilnojamojo turto komplekso viešo aukciono rengimo taisyklėmis, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius.

Išvadas dėl naujo aukciono teismai grindė aukciono protokolu bei 2003 m. sausio 6 d. valdybos posėdžio protokolu Nr. 02, kuriuo patvirtinti aukciono rezultatai. Pagal juos UAB „Nada focus“ nusipirko katilinės priestatus, kurių plotas 1813 kv. m, už 172 000 Lt. 2003 m. birželio 11 d. AB „Pagirių šiltnamiai“ valdybos posėdžio protokolu Nr. 104, UAB „Nada focus“ nutarta parduoti pastatą, unikalus Nr. 41/973-0254-03-1-001, bendras plotas 1200,83 kv. m, už 125 000 Lt. Bylą nagrinėję teismai laikė, kad pardavėjo elgesys, kai AB „Pagirių šiltnamiai“ generalinis direktorius po aukciono, kai buvo aiškus jo laimėtojas, 2003 m. gegužės 21 d. raštu Nr. 532 prašė Žemės ūkio ministerijos, kuri valdė valstybei priklausančios bendrovės akcijas, netaikyti 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu nustatyto apribojimų katilinės pastatų pardavimui, pažeidė imperatyviąsias teisės normas, susijusias su griežta viešo aukciono organizavimo bei vykdymo tvarka.

Įstatymo įpareigojama skelbiant aukcioną atskleisti visas aukciono sąlygas ir nustatoma, kad nepaskelbtos sąlygos negali būti panaudotos prieš aukciono dalyvius (CK 6.420 straipsnio 1 dalis). Pagal įstatyme nustatytą reglamentavimą paskelbtos aukciono sąlygos saisto oferentą ir kiekvienas aukciono dalyvis gali pagrįstai tikėtis, kad pateiktas pasiūlymas yra galiojantis ir teisingas. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė skirta aukciono dalyvių interesams nuo aukciono rengėjų „siurprizinių“ sutarties sąlygų apsaugoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Molesta“ v. AB „Spauda“, bylos Nr. 3K-3-501/2006; 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Artapolas“ v. Utenos rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-78/2007). Tuo tarpu oferentas (pardavėjas) negali remtis aplinkybe dėl netikslių aukciono sąlygų, netinkamu pasirengimu aukcionui ir pan.

Bylą nagrinėję teismai nusprendė, kad UAB „Nada focus“ neturėjo teisės priimti AB „Pagirių šiltnamiai“ pasiūlymo aukciono pagrindu sudaryti ginčo sutartį.

Teisėjų kolegija pažymi, kad aukciono rengėjui į aukciono pagrindu sudaromą sutartį reikalaujant įtraukti iš anksto nepaskelbtas sąlygas ar apribojimus, aukcioną laimėjęs dalyvis turi teisę ginti savo interesus vadovaudamasis CK 6.420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisykle, tačiau gali ir nepasinaudoti įstatymo jam suteikta teise bei priimti pardavėjo siūlomas pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas. Ginčo sutartimi UAB „Nada focus“ parduotas pastatas, kurio bendras plotas 1200,83 kv. m, už 125 000 Lt (proporcingai ploto pokyčiui sumažinus aukcione pasiūlytą kainą). Aukciono protokole 2002 m. rugsėjo 16 d. nurodoma, kad prieš aukcioną buvo paskelta, kad, perkant katilinės priestatus, bus patikslintas perkamo pastato plotas ir kaina. Byloje teismų konstatuota, kad po aukciono buvo suformuoti parduodamo nekilnojamojo turto objektai, papildomai nustatyta jų rinkos kaina, dėl to sudaryto ginčo sandorio sąlygos rėmėsi pasikeitusiais parduodamo turto duomenimis. Teisėjų kolegija pažymi, kad oferentui tenka padariniai dėl paskelbtų netikslių aukciono sąlygų, nepriklausomai nuo to, dėl kieno kaltės – paties oferento ar kitų asmenų – tai atsitiko, pastaroji aplinkybė negali turėti įtakos vertinant aukcioną ir jo rezultatus. Minėta, kad aukciono metu nebuvo galutinai suformuoti parduodami nekilnojamojo turto objektai, vadovaujantis aukciono protokole įrašytu pareiškimu duomenys turėjo būti tikslinami po aukciono. Teisėjų kolegija pažymi, kad patalpų pardavėjas yra atsakingas už aukcione parduodamo turto charakteristikų netikslumus, o sutarties kainos koregavimas dėl paaiškėjusių plotų neatitikties (proporcingai pagal sutartį gautam plotui) nagrinėjamu atveju negali būti laikomas imperatyviųjų normų pažeidimu.

Pagrįstai kasaciniame skunde nurodoma, kad netikslus konkrečių patalpų bei plotų nurodymas aukciono sąlygose neturėjo esminės reikšmės nei ieškovo valiai parduoti šias patalpas, nei UAB „Focus“ apsisprendimui jas pirkti. Minėta, kad oferentui tenka padariniai dėl paskelbtų netikslių aukciono sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Molesta“ v. AB „Spauda“, bylos Nr. 3K-3-501/2006; 2007 m. vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Artapolas“ v. Utenos rajono savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-78/2007). Teisėjų kolegija pažymi, kad netikslus konkrečių patalpų bei jų plotų nurodymas aukciono sąlygose nėra pagrindas naujam aukcionui skelbti, o iškilę netikslumai gali būti ištaisyti (patikslinti) pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį. Įstatymo įpareigojama skelbiant aukcioną atskleisti visas aukciono sąlygas ir nustatoma, kad nepaskelbtos sąlygos negali būti panaudotos prieš aukciono dalyvius (CK 6.420 straipsnio 1 dalis). Aukciono protokole (2002 m. rugsėjo 16 d.) užfiksuota, kad prieš aukcioną jo vedėjas paskelbė, kad, pasirašant sutartį dėl katilinės priestatų pardavimo, bus konkrečiai patikslintas šio perkamo pastato plotas, jo ribos ir kaina. Remiantis tuo, kas aptarta, negalima visiškai sutikti su teismų padaryta išvada, kad jei po aukciono pabaigos paaiškėja naujos aplinkybės, padarytos klaidos ar sumažinti apribojimai, turi būti rengiamas naujas viešas aukcionas (CK 6.421 straipsnis). Nagrinėjamu atveju sukonkretinami plotai, kaina (atsižvelgiant į patikslintus plotus bei aukciono rezultatus), suteikiamas leidimas pasirašyti pirkimo-pardavimo sutartį). Dėl nurodytų aplinkybių bylą nagrinėję teismai nusprendė, kad UAB „Nada focus“ neturėjo teisės priimti AB „Pagirių šiltnamiai“ pasiūlymo aukciono pagrindu sudaryti ginčo sandorio, prieštaraujančio imperatyviosioms teisės normoms (CK 6.421 straipsnio 1 dalis, 6.419 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad tokiu būdu gali būti sukuriamos prielaidos manipuliuoti aukciono rezultatais, kai pardavėjo iniciatyva kvestionuojama pirkimo-pardavimo sutartis, kai dėl pardavėjo ar aukciono rengėjo aplaidumo ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo aukciono dalyvio, netinkamai pasirengiama aukcionui.

Byloje nustatyta, kad žemės ūkio ministras 2002 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. 330 „Dėl nekilnojamojo turto pardavimo“ sutiko, kad AB „Pagirių šiltnamiai“ teisės aktų nustatyta tvarka parduotų nuosavybės teise priklausantį turtą, tarp jų katilinę ir katilinės priestatus ne žemesne, negu turto vertintojų nustatyta kaina. UAB korporacija „Matininkai“ 2003 m. sausio 13 d. turto vertės nustatymo ataskaitoje pateikė nekilnojamojo turto vienetų rinkos vertę, tarp jų UAB „Nada focus“ aukcione įgyto turto, t.y. katilinės patalpos (dirbtuvės), pastate 1741 p., 1200,83 kv. m ploto, unikalus Nr. 41/973-0254-03-100-01, pastatas parduotas ne mažesne, nei turto vertintojų nustatyta kaina. AB „Pagirių šiltnamiai“ generalinio direktoriaus prašymu Nr. 532 dėl nekilnojamojo turto pardavimo žemės ūkio ministras 2003 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. 3D-226 panaikino AB „Pagirių šiltnamiai“ apribojimą parduoti katilinės priestatus, kai bus pastatyta ir pradėta eksploatuoti nauja katilinė. Tai, kad buvo parduotas katilinės priestatas, o ne katilinė, patvirtino ir Žemės ūkio ministerijos valstybės sekretorius 2006 m. vasario 28 d. rašte Nr. 2D (14.4,-1036). Remiantis šiais duomenimis, negalima sutikti su apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad ginčo sutartis buvo sudaryta tokiomis sąlygomis, dėl kurių nebuvo Žemės ūkio ministerijos, kaip institucijos, kuri patikėjimo teise valdė valstybei nuosavybės teise priklausančias AB „Pagirių šiltnamiai“ akcijas, sutikimo. Pagrįstai kasaciniame skunde nurodoma, jog ginčo sandoris sudarytas neperžengiant Žemės ūkio ministerijos, kaip valstybei nuosavybės teise priklausančių AB „Pagirių šiltnamiai“ akcijų valdytojos, nustatyto leidimo parduoti ginčo turtą ribų, esant ir AB „Pagirių šiltnamiai“ valdybos sprendimams sudaryti ginčo sutartį.

Ginčo sandoriui sudaryti buvo priimti aptarti Žemės ūkio ministerijos, kaip institucijos, kuri patikėjimo teise valdė AB „Pagirių šiltnamiai“ akcijas, sutikimai: Žemės ūkio ministerijos sudaryta komisija 2003 m. gruodžio 5 d. ataskaita pritarė ginčo sandoriui. Ginčo turto kaina turto vertintojų nustatyta ir apribojimai dėl turto pardavimo panaikinti po įvykusio aukciono, tačiau iki ginčo sandorio sudarymo. Tai, teisėjų kolegijos nuomone, negali būti laikoma pagrindu pripažinti turto pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia. Turto vertintojai įvertino pirkėjo (kasatoriaus) aukcione nupirktą turtą. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 24 straipsnio 3 dalį turto vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol ji nenuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Turto vertinimo ataskaita yra įrodinėjimo priemonė, ji atitinka rašytiniams įrodymams keliamus reikalavimus (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 197 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad turto vertintojų ataskaita neturi padidintos įrodomosios galios konstatuojant teisiškai reikšmingus faktus dėl rinkos kainos. Ji vertintina kartu su kitais byloje pateiktais įrodymais CPK 185 straipsnio nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. B. v. Z. J., bylos Nr. 3K-3-413/2007). Byloje konstatuota, kad prieš sudarant ginčo sutartį buvo patikslintas parduodamo turto plotas bei proporcingai pakoreguota parduodamo turto kaina (172 000 Lt už 1813 kv. m, patikslinus plotą 1200,83 kv. m už 125 000 Lt). Turto vertinimo ataskaitoje nupirktas turtas įvertintas 100 000 Lt. Aplinkybė, kad buvo patikslintas parduodamo turto plotas bei proporcingai pakoreguota parduodamo turto kaina, teismų nepagrįstai aiškinta kaip daikto pardavimo aukciono būdu nuostatų, t. y. CK 6.419 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, kad sutartis sudaroma su tuo aukciono dalyviu, kuris pasiūlo aukščiausią kainą, pažeidimu. Byloje teismų nenustatyta, kad aukciono dalyviai būtų siūlę aukštesnę kainą. Žemės ūkio ministerijos valstybės sekretoriaus 2003 m. lapkričio 26 d. potvarkiu Nr. 4D-65 sudarytos komisijos 2003 m. gruodžio 5 d. ataskaitoje apie AB „Pagirių šiltnamiai“ parduotą nekilnojamąjį turtą nurodyta, kad visi objektai parduoti ne žemesne, nei turto vertintojų nustatyta rinkos kaina, gautos lėšos pervestos į nurodytą banko sąskaitą kaip dalis už grąžinamą paskolą. Byloje nėra duomenų ir teismų priimtais sprendimais nekonstatuota, kad atsakovas būtų daręs įtaką viešo aukciono rezultatams ar veikęs nesąžiningai. Dėl to teisėjų kolegija negali sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovas pripažintinas nesąžininga sandorio šalimi, taip pat kad ginčo sutartis sudaryta tokiomis sąlygomis, dėl kurių nebuvo vienintelei akcininkei atstovaujančios institucijos, t. y. Žemės ūkio ministerijos, sutikimo. Valstybės turto – ginčo objekto valdytoja, turinti teisę įstatymo nustatyta tvarka šiuo objektu disponuoti, buvo Žemės ūkio ministerija, kuri pritarė ginčo turto pardavimui viešame aukcione aptartomis sąlygomis, apie ginčo buvimo teisme faktą šiai institucijai buvo žinoma, nenurodė, kad būtų pažeistas viešojo aukciono tikslas už parduodamą turtą gauti maksimalią kainą ar kiti interesai. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad nepranešimas Valstybės turto fondui dėl valstybės turto pardavimo nagrinėjamu atveju laikytinas formaliu, nesudarančiu pagrindo pripažinti ginčijamą sandorį niekiniu (CK 1.80 straipsnis); AB „Pagirių šiltnamiai“ valstybei priklausančio turto pardavimas buvo kontroliuojamas valstybės institucijos Žemės ūkio ministerijos.

Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija pažymi, kad konstatuoti pažeidimai negali būti laikomi sudarančiais pagrindą pripažinti ginčo pirkimo-pardavimo sutartį negaliojančia. Pagal ieškovo AB „Pagirių šiltnamiai“ pareikštus reikalavimus ir jų pagrindimą ieškinys negali būti tenkinamas. Aptarti kasacinio skundo argumentai sudaro įstatyme nustatytus pgrindus naikinti teismų priimtus sprendimus (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Dėl netinkamo teisės normų, reglamentuojančių ginčo santykius, taikymo teismų priimti sprendimai naikinami, priimamas naujas sprendimas - ieškinys atmetamas (CPK 359 straipsnio 4 dalis). Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį iškeltais klausimais dėl restitucijją reglamentuojančių teisės normų taikymo nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nepasisako. Netenkinus reikalavimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymas neaktualus.

Kasacinis teismas, priimdamas naują sprendimą, atitinkamai išsprendžia klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Iš pridėto prie kasacinio skundo pinigų priėmimo kvito matyti, kad atsakovas jam atstovavusiai advokatei už teisinę pagalbą sumokėjo 11 800 Lt. Priteisiant atsakovui šių išlaidų atlyginimą, atsižvelgtina į teisingumo ministro ir Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl užmokesčio dydžio 2 punkte išvardytus kriterijus: išnagrinėtos bylos sudėtingumą, atsakovą atstovavusios advokatės dalyvavimą nagrinėjant šią bylą apeliacinės instancijos teisme, tai, kad kasaciniame skunde nebuvo analizuojami iš esmės nauji teismų praktikoje klausimai. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos kriterijus, sprendžia, kad 6000 Lt yra pakankamas atlyginimas atsakovui už jo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2006 m. gegužės 10 d. sprendimą ir Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 8 d. nutartį bei priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo AB „Pagirių šiltnamiai“ (įm. k. 121483941) atsakovui UAB,,Nada Focus” (įm. k. 110068730) 6000 Lt (šešis tūkstančius litų) atlyginimo už advokato pagalbą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Zigmas Levickis

Dangutė Ambrasienė

Janina Januškienė