T. R. pagal BK 198 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-205-628/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26076-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.16.3.1;

2.1.7.1; 2.1.7.4.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Alvydo Pikelio ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. R. ir jo gynėjos advokatės Kristinos Česnauskienės kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 29 d. nutarties.

Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. nuosprendžiu T. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 198 straipsnio 1 dalį 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda. Priteista iš T. R. nukentėjusiajai A. G. 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 29 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2022 m. sausio 12 d. nuosprendis pakeistas, iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta dalis įrodytomis pripažintų nusikalstamos veikos, nustatytos BK 198 straipsnio 1 dalyje, aplinkybių. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. T. R. nuteistas už tai, kad neteisėtai perėmė, įgijo ir laikė neviešus elektroninius duomenis tokiomis aplinkybėmis: jis laikotarpiu nuo 2019 metų iki 2020 m. kovo 26 d., tiksliai nenustatytu laiku, būdamas Kaune, tiksliai nenustatytoje vietoje, iki 2019 m. gruodžio 2 d. būdamas UAB „D“ darbuotojas ir turėdamas bendrovės naudojamų elektroninių paštų serverio administratoriaus teises, taip prisijungęs prie UAB „D“ direktorės bei savo sutuoktinės A. G. naudojamo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), be A. G. leidimo ir jai nežinant nustatė automatinį šios elektroninio pašto dėžutės gaunamų pranešimų peradresavimą į jo valdomą elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) ir taip laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 24 d. 12.56 val. iki 2020 m. birželio 5 d. 16.58 val. neteisėtai perėmė į A. G. elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) siunčiamus nuosprendžio 2–3 lapuose ir apeliacinės instancijos teismo nutarties 6–7 lapuose (9 punkte) detaliai aprašytus 15 elektroninių dokumentų, juos išsaugojo savo mobiliojo ryšio telefone „Samsung Galaxy Note 10“ ir laikė iki 2020 m. rugsėjo 8 d. 11.24 val., kol kratos Kaune, (duomenys neskelbtini), metu policijos pareigūnai paėmė minėtą įrenginį.

II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalindamas įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos, nustatytos BK 198 straipsnio 1 dalyje, aplinkybes dėl keturių nuosprendyje nurodytų elektroninių dokumentų neteisėto perėmimo nuo 2020 m. kovo 26 d. 19.26 val. iki 2020 m. kovo 26 d. 19.31 val., konstatavo, kad byloje yra akivaizdūs ir objektyvūs įrodymai, paneigiantys šių elektroninių dokumentų peradresavimą į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), nes toks elektroninis paštas tuo metu dar neegzistavo, t. y. buvo sukurtas 2020 m. balandžio 15 d. 12.52 val. Todėl T. R. objektyviai negalėjo padaryti to, kuo buvo kaltinamas, t. y. nustatyti automatinio A. G. elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) gaunamų pranešimų peradresavimo į jo valdomą elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) dar iki jos sukūrimo ir taip neteisėtai perimti minėtų elektroninių duomenų (dokumentų).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistasis T. R. ir jo gynėja advokatė K. Česnauskienė prašo panaikinti nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba priimti išteisinamąjį nuosprendį. Kasatoriai skunde nurodo:

3.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 198 straipsnio 1 dalį. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad T. R. veiksmuose yra šiame straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis. Taip pat teismai pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio nuostatas, nes teismų atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas yra paviršutiniškas, vienpusis, logiškai nepaaiškinantis teismų padarytų išvadų, kurios grindžiamos spėjimais ar prielaidomis, nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje yra prieštaravimų.

3.2. Teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 15 d. sukūrė ir naudojo būtent T. R.. Tokią išvadą teismai padarė įvertinę tik vieną aplinkybę, kad šiam elektroniniam paštui atkurti buvo nurodytas T. R. prieš 25 metus sukurtas elektroninis paštas (duomenys neskelbtini), kurio jis nuo 2013 m. nebenaudoja. Tačiau asmuo, sukurdamas elektroninį paštą, jam atkurti gali nurodyti bet kokį elektroninio pašto adresą – tiek egzistuojantį, tiek neegzistuojantį, tiek savo, tiek kito asmens. Elektroninio pašto sukūrimo metu automatiškai nenustatomas jam atkurti kitas elektroninio pašto adresas. Tai yra veiksmą atliekančio asmens valinis, sąmoningas veiksmas. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo siekta gauti įrodymų, kurie patvirtintų, iš kokio įrenginio (kompiuterio, mobiliojo ryšio telefono ir pan.) buvo sukurtas elektroninis paštas (duomenys neskelbtini). Be to, elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) administruoja UAB „Delfi“, tačiau byloje nebuvo pateiktos užklausos, prašymai dėl duomenų pateikimo apie tai, kieno yra šis elektroninis paštas, ar jis yra naudojamas ir iki kada buvo naudotas. Taigi, teismų išvada, kad T. R. naudojo šį elektroninį paštą 2020 m. balandžio 15 d., yra nepagrįsta objektyviais įrodymais. Nors teismai akcentavo vieno IP adreso (duomenys neskelbtini) sutapimą, tačiau tai negali būti laikoma T. R. kaltę patvirtinančiu įrodymu. Byloje nustatyti IP adresai neturi reikšmės, nes nustatyta, kad jie yra dinaminiai, nuolat kintantys.

3.3. Byloje nebuvo pasitelkta specialistų pagalba, neatliktas joks specialiųjų žinių reikalaujantis tyrimas, teismai nepagrįstai vadovavosi tik pareigūnų surašytais apžiūros protokolais, jų apklausų teisme duomenimis. Nebuvo iškeltas klausimas, iš kokio įrenginio buvo sukurtas elektroninis paštas (duomenys neskelbtini), ar tai buvo padaryta iš T. R. naudojamo įrenginio ir pan. Kratos metu buvo paimtas ir apžiūrėtas T. R. mobiliojo ryšio telefonas, tačiau specialūs tyrimai nebuvo paskirti ir objektyvūs, patikimi duomenys nebuvo gauti. Patikimai nenustačius, kad T. R. iš savo naudojamo įrenginio sukūrė minėtą elektroninį paštą, nebuvo galima daryti išvados, kad jį sukūrė būtent T. R..

3.4. Teismai netyrė T. R. iškeltos versijos, kad A. G., pati sukurdama elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), galėjo sąmoningai nurodyti šiam elektroniniam paštui atkurti seną T. R. elektroninį paštą. Nors A. G. neigė žinanti bet kokią informaciją apie T. R. elektroninius paštus, prisijungimus, tačiau ji su nuteistuoju kartu gyveno ir dirbo, vedė bendrą ūkį, kartu sukūrė UAB „D“, dalijosi visa informacija ir neturėjo jokių paslapčių, taigi nukentėjusiajai gerai buvo žinomas ir T. R. elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini). Be to, tarp T. R. ir A. G. nuo 2020 m. yra susiklosčiusi konfliktinė situacija, vyksta skyrybų procesas ir nukentėjusioji aktyviai reiškia pyktį, kerštauja, siekia visapusiškai psichologiškai gniuždyti nuteistąjį, jam kenkti, spręsti problemas išimtinai su policijos pagalba. Vien 2020 m. kovo mėn. buvo priimti du nutarimai T. R. nutraukti ikiteisminį tyrimą. Teismai privalėjo tirti šią T. R. iškeltą versiją, juolab kad pagrindiniai įrodymai byloje buvo pačios A. G. parodymai, taip pat jos brolio M. G. parodymai. Teismai taip pat privalėjo įvertinti aplinkybę, kad nukentėjusiosios brolis M. G. dirba (duomenys neskelbtini) kibernetikos specialistu ir nuo 2020 m. pradžios padėjo tvarkyti, administruoti A. G. ir UAB „D“ elektroninius paštus, dirbo su visa sesers kompiuterine įranga, telefonu. Pastarasis taip pat dalyvavo 2020 m. liepos 3 d. pas antstolę konstatuojant faktines aplinkybes dėl elektroninio pašto peradresavimo. Be to, teismai kaip T. R. kaltės įrodymu rėmėsi faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, tačiau jis nelaikytinas patikimu, leistinu įrodymu, nes konstatuojant faktines aplinkybes M. G. antstolei nurodė, ką ir kaip fiksuoti.

3.5. Byloje surinktais įrodymais nenustatyta, kada, kaip ir iš kokio įrenginio T. R. nuo 2020 m. balandžio 15 d. nustatė automatinį elektroninių laiškų peradresavimą. Teismų išvada padaryta vadovaujantis T. R. telefono apžiūros protokolu, kuriame užfiksuoti rasti A. G., UAB „D“ dokumentai, nuotraukos. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad T. R. pripažino, jog 2020 m. gruodžio ar sausio mėn. buvo nustatęs savo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) laiškų automatinį peradresavimą į kitą savo elektroninį paštą (duomenys neskelbtini). Tokia išvada padaryta remiantis prielaidomis, neanalizuojant aplinkybių, kaip T. R. galėjo atlikti tokius veiksmus po 2020 m. balandžio 15 d., t. y. po to, kai buvo sukurtas elektroninis paštas (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad tuo metu A. G. ir T. R. dirbo skirtingose vietose. Be to, nustatyta, kad A. G. brolis M. G., būdamas kompiuterių, kibernetikos specialistas, nuo 2020 m. pradžios ne kartą tvarkė A. G. prašymu elektroninius paštus, buvo nustatęs dvigubą prisijungimo apsaugą, kad jungiantis prie elektroninio pašto buvo būtina suvesti ir prisijungimą per telefoną, ir jau buvo sugeneravęs nukentėjusiosios asmeninio elektroninio pašto paskyrą taip, kad į jį galėjo būti gaunami ir UAB „D“ laiškai. Pažymėtina ir tai, kad byloje yra T. R. kaltę paneigiantis dokumentas – 2021 m. balandžio 8 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad nebuvo nustatyta apie nežinomus kitus įrenginius, kuriais naudojantis buvo prisijungta prie A. G. paskyros (duomenys neskelbtini), apie prisijungimus iš kitų įrenginių ar elektroninio pašto duomenų peradresavimą. Tačiau teismai šio dokumento nevertino. Nesant įrodymų, teismai nepagrįstai konstatavo elektroninio pašto automatinio peradresavimo nustatymą kaip elektroninių duomenų neteisėtą užvaldymo būdą.

3.6. Nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys prieštaringas, teismų padarytos išvados prieštarauja bylos faktinėms aplinkybėms. T. R. nuteistas už tai, kad, būdamas įmonės darbuotojas ir turėdamas UAB „D“ serverių administratoriaus teises, perėmė elektroninius dokumentus iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini). A. G. nurodė, kad nors rašytinių įgaliojimų nuteistajam nebuvo suteikusi, tačiau leido ir prašė jo tvarkyti įmonės serverį. Taip pat iš A. G. parodymų nustatyta, kad elektroninis paštas (duomenys neskelbtini) yra jos asmeninis, o ne įmonės. Nustatyta, kad UAB „D“ elektroninis paštas buvo (duomenys neskelbtini). Todėl T. R. turėjimas įmonės serverio administratoriaus teisių niekaip nesusijęs su jam pareikštu kaltinimu ir tuo, už ką jis yra nuteistas.

3.7. Byloje nebuvo tirta aplinkybė, ar A. G. asmeniniame elektroniniame pašte buvo nuosprendyje išvardyti perimti elektroniniai duomenys ir kokiu būdu jie pateko pas T. R. į mobilųjį telefoną, šio įrenginio tyrimas nepaskirtas, aktualūs klausimai specialistui nepateikti. T. R. apeliacinės instancijos teismui pateikė 2022 m. balandžio 26 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, kuriame užfiksuotos reikšmingos aplinkybės, paneigiančios kaltinimą. Protokole nustatyta, kad T. R. vienas elektroninis dokumentas su patentų biuro registracijos pažymėjimu buvo atsiųstas A. G. elektroniniu paštu, o rastos 5 nuotraukos atsiųstos A. G. per programą „Watsap“. Nors buvo nustatyta, kad šie elektroniniai dokumentai yra įtraukti į kaltinimą, tačiau teismai neatliko faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo teisinio vertinimo ir nenurodė, kodėl juo nesivadovauja. Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, priėmė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą ir kaip liudytoją apklausė vyriausiąjį tyrėją D. Barančiuką, kuris atliko objektų apžiūrą ir kurio pirmosios instancijos teisme duotais parodymais buvo įrodinėjama T. R. kaltė. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje, be kita ko, nurodoma, kad D. Barančiukas apeliacinės instancijos teisme buvo apklaustas kaip specialistas. Tačiau pastarasis byloje atliko procesinius veiksmus, t. y. telefonų išklotinės analizes, telefono apžiūras, planšetinio kompiuterio apžiūrą, 2 sisteminių kompiuterio blokų apžiūras. Akivaizdu, kad D. Barančiukas informaciją byloje rinko, sužinojo atlikdamas tyrėjo pareigas, jis nebuvo specialistas, jam nebuvo pavesta atlikti tyrimą, surašyti išvadą, todėl negalima pripažinti, kad D. Barančiuko parodymai, jo nuomonė, vertinimas, išvados, kaip tariamai specialisto, buvo pakankami, patikimi apkaltinamajam nuosprendžiui grįsti. Su BK 198 straipsnyje įtvirtintu nusikaitimu susiję tikrovės reiškiniai yra labai sudėtingi, todėl, siekiant juos ištirti, į pagalbą būtina pasitelkti tam tikrų sričių žinias. Sėkmingas nusikalstamos veikos ištyrimas priklauso nuo eksperto ir specialisto baudžiamojo proceso metu pritaikytų jų turimų specialiųjų žinių. Todėl byloje nustatant veikos teisiniam vertinimui reikšmingas faktines aplinkybes esminę įrodomąją reikšmę turėjo turėti specialisto ar eksperto išvados.

3.8. Apeliacinės instancijos teismas nepašalino pirmosios instancijos teismo padarytų ir nuteistojo T. R. gynėjo apeliaciniame skunde nurodytų įrodymų vertinimo pažeidimų, formaliai išnagrinėjo apeliacinį skundą.

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Zenonas Burokas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1. Nesutiktina su kasacinio skundo teiginiais, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, o apeliacinės instancijos teismas patikrino šio teismo atliktą įrodymų vertinimą ir priimtoje nutartyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl esminių nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentų. Kasatorių teiginiai dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties trūkumų ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo pažeidimo yra deklaratyvūs ir nepagrįsti teisiniais argumentais. Apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje padarytas apsirikimas nurodant neteisėtai perimtų dokumentų skaičių laikytinas techninio pobūdžio klaida, kuri nelaikytina esminiu pažeidimu, darančiu teismo sprendimą prieštaringą, neaiškų ar nepagrįstą.

4.2. Nepagrįsti kasatorių teiginiai, kad nustatant veikos teisiniam vertinimui reikšmingas faktines aplinkybes esminę reikšmę turėjo turėti specialisto ar eksperto išvados, o grindžiant apkaltinamąjį nuosprendį bei nutartį D. Barančiuko, kaip tyrėjo, liudytojo, specialisto parodymais buvo padarytas įrodymų vertinimo pažeidimas, kuris nulėmė netinkamą BK 198 straipsnio taikymą. Iš bylos medžiagos matyti, kad vyriausiasis tyrėjas D. Barančiukas ikiteisminiame tyrime kaip specialistas, turintis reikiamų specialiųjų žinių ir įgūdžių, atliko įrenginių (mobiliojo ryšio telefono, planšetinio kompiuterio, stacionaraus kompiuterio sisteminio bloko ir kt.) apžiūrą ir surašė objektų apžiūros protokolus. Pirmosios instancijos teisme D. Barančiukas apklaustas kaip liudytojas, siekiant pašalinti gynybos keliamas abejones ir dar kartą detaliai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą, o apeliacinės instancijos teismo posėdyje, laikantis baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų liudytojų apklausos taisyklių, D. Barančiukas buvo apklaustas kaip specialistas, atlikęs tyrimą byloje.

4.3. Nepagrįsti ir kasacinio skundo teiginiai dėl BK 198 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių nebuvimo T. R. veikoje. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad T. R. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, nustatyto BK 198 straipsnio 1 dalyje, požymius. Pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes T. R. nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos teismai nepadarė.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo T. R. ir jo gynėjos advokatės K. Česnauskienės kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 198 straipsnio 1 dalies taikymo ir įrodymų vertinimo

6. BK 198 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą neviešų elektroninių duomenų stebėjimą, fiksavimą, perėmimą, įgijimą, laikymą, pasisavinimą, paskleidimą ar kitokį panaudojimą. Šiame BK straipsnyje nurodytos pavojingos veikos yra alternatyvios, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti pakanka bent vienos iš jų padarymo. Alternatyvios – stebėjimo, fiksavimo, perėmimo, įgijimo, laikymo, pasisavinimo, paskleidimo ar kitokio panaudojimo – veikos turi būti padaromos su šio straipsnio dispozicijoje nurodytu nusikalstamos veikos dalyku – neviešais elektroniniais duomenimis. Elektroniniai (kompiuteriniai) duomenys – tai faktai, informacija ar sąvokos, pateikti tokia forma, kuri tinkama tvarkyti informacinėje sistemoje, įskaitant programą, tinkamą tam, kad informacinė sistema atliktų funkciją (Direktyvos 2013/40/ES 2 straipsnio b punktas). Pirmiau išvardytų alternatyvių veiksmų neteisėtumas reiškia, kad asmuo, atlikdamas šiuos veiksmus, neturi teisėto elektroninių duomenų savininko ar valdytojo leidimo perimti tokius dokumentus, juos naudoti.

7. Nagrinėjamoje byloje T. R. pagal BK 198 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, iki 2019 m. gruodžio 2 d. būdamas UAB „D“ darbuotojas ir turėdamas bendrovės naudojamų elektroninių paštų serverio administratoriaus teises, taip prisijungęs prie UAB „D“ direktorės bei savo sutuoktinės A. G. naudojamo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), be A. G. leidimo ir jai nežinant nustatė automatinį šios elektroninio pašto dėžutės gaunamų pranešimų peradresavimą į jo valdomą elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini), taip laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 24 d. 12.56 val. iki 2020 m. birželio 5 d. 16.58 val. neteisėtai perėmė į A. G. elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) siunčiamus 15 neviešų elektroninių dokumentų, juos išsaugojo ir laikė savo mobiliojo ryšio telefone.

8. Kasaciniame skunde iš esmės ginčijamas byloje surinktų įrodymų patikimumas, pakankamumas ir jų vertinimas, nurodoma, kad byloje nesurinkta jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad būtent T. R. sukūrė elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) ir ja naudojosi, nustatė automatinį nukentėjusiosios A. G. naudojamos elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) gaunamų pranešimų peradresavimą į pirmiau minėtą jo sukurtą bei valdomą elektroninio pašto dėžutę, o bylą nagrinėję teismai, pripažindami T. R. kaltu, rėmėsi ne patikimais įrodymais, bet prielaidomis. Pateikti argumentai nepagrįsti.

9. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo kasacinės instancijos teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-274-788/2019, 2K-7-57-648/2021 ir kt.). Taigi, kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, 2K-51-788/2022 ir kt.).

10. Pažymėtina, kad nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021). Esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-270-628/2020 ir kt.). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime nerodo BPK normų nesilaikymo, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-7-9-976/2020 ir kt.).

11. Kasacinio skundo argumentai dėl teismų padarytų BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimų yra deklaratyvūs ir iš esmės išreiškia tik kasatorių nesutikimą su teismų atliktu byloje esančių atskirų įrodymų (pvz., antstolės R. Pauzienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, vyriausiojo tyrėjo D. Barančiuko parodymų) ir jų visumos vertinimu, šio vertinimo pagrindu nustatytomis aplinkybėmis ir teismų padarytomis išvadomis. Patikrinus kasacine tvarka apskųstus nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu, konstatuotina, kad juose atliktas įrodymų vertinimas atitinka baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus ir esminių trūkumų, kuriuos nurodė kasatoriai, neturi. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas išsamiai tyrė ir analizavo visus įrodymus, juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Skundžiamame nuosprendyje aprašytos nustatytos nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas T. R., aplinkybės, išsamiai aprašyti ir išanalizuoti jas patvirtinantys įrodymai, pasisakyta dėl jų patikimumo ir pakankamumo. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis apeliacinį bylos nagrinėjimą reglamentuojančių BPK normų, patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, atliko įrodymų tyrimą, dar kartą išanalizavo teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus ir motyvuotai pasisakė, kodėl sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada dėl T. R. kaltumo padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir kodėl netenkina nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo šiuo aspektu. Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismas įrodymus galutinai įvertino ne taip, kaip to norėtų kasatoriai, savaime negali būti laikoma baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu.

12. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, aplinkybės, kad ne kas kitas, o būtent nuteistasis T. R. sukūrė elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) ir ja naudojosi, neteisėtai nustatė automatinį nukentėjusiosios A. G. naudojamos elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) gaunamų pranešimų peradresavimą į paminėtą jo sukurtą ir valdomą elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) ir taip neteisėtai perėmė, įgijo ir laikė neviešus elektroninius duomenis, teismų nustatytos ne prielaidomis, o ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus: paties nuteistojo T. R., nukentėjusiosios A. G., liudytojų M. G., policijos pareigūnų parodymus, apžiūros protokolus, tarnybinius pranešimus, kitus rašytinius įrodymus. Remdamiesi šių įrodymų visuma, teismai nustatė, kad elektroninis paštas (duomenys neskelbtini), į kurį neteisėtai buvo nukreiptas nukentėjusiosios A. G. elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) gaunamų pranešimų peradresavimas, buvo sukurtas 2020 m. balandžio 15 d., šiai elektroninio pašto paskyrai atkurti nurodant elektroninį paštą (duomenys neskelbtini), kuris priklauso T. R.; paskyra (duomenys neskelbtini) buvo sukurta iš IP adreso (duomenys neskelbtini) ir prie šios paskyros jungtasi iš viso iš trijų UAB „Bitė Lietuva“ ryšio operatoriui priklausančių IP adresų: (duomenys neskelbtini), o pagal „Google“ pateiktus duomenis prie paskyros (duomenys neskelbtini) iš IP adreso (duomenys neskelbtini) buvo jungtasi 2020 m. gegužės 6 d. du kartus ir iš to paties IP adreso 2020 m. gegužės 11 d. buvo jungtasi prie T. R. priklausančios banko sąskaitos AB „Luminor“ banke. Neginčijamai nustatyta ir tai, kad T. R. išmaniajame telefone „Samsung“ buvo rasti nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje išvardyti nevieši elektroniniai duomenys, skirti tik nukentėjusiajai A. G., t. y. tiek nukentėjusiosios asmeniniai duomenys, tiek ir duomenys, susiję su jos valdomos įmonės UAB „D“ veikla, o nuteistasis negalėjo įtikinamai paaiškinti ir pagrįsti, kaip paminėti duomenys atsirado jo telefone. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad būtent T. R. turėjo suinteresuotumą gauti informaciją apie A. G. veiklą, nes jo ir nukentėjusiosios santykiai yra konfliktiški, vyksta jų santuokos nutraukimo procesas, o T. R., 2019 m. gruodžio 3 d. atleistas iš UAB „D“, kurios direktorė yra A. G., pradėjo savo konkurencinę veiklą su identišku pavadinimu bei prekės ženklu. Nuteistojo pateiktos versijos, kad A. G. skirtus elektroninius duomenis į jo išmanųjį telefoną galėjo atsiųsti pati nukentėjusioji arba jų vaikai, kad alternatyvųjį elektroninį paštą savo vardu galėjo sukurti ir pati A. G., teismų buvo patikrintos ir motyvuotai atmestos. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad, kaip nurodė pats nuteistasis, dirbdamas UAB „D“ jis buvo šios įmonės serverio administratorius, naudojosi keturiais kompiuteriais ir juos administravo, kūrė elektroninius paštus, be kita ko, buvo nustatęs peradresavimus savo asmeniais ir darbiniais tikslais naudojamam elektroniniam paštui. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis turėjo pakankamai kompiuterinių žinių ir įgūdžių veiksmams, už kuriuos jis šioje byloje yra nuteistas, atlikti. Nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateikti išsamūs ir įtikinami argumentai, pagrindžiantys T. R. kaltumą padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir kartu paneigiantys priešingą gynybos poziciją. Kasaciniame skunde nurodyti argumentai dėl reikšmingų faktų nenustatymo ar neteisingo nustatymo neatitinka bylos medžiagos ir nepaneigia teismų išvadų.

13. Kasaciniame skunde nesutinkant su T. R. nuteisimu taip pat pateikta argumentų, susijusių su nepakankamai išsamiu bylos ištyrimu ir išnagrinėjimu, teigiant, kad byloje nebuvo nustatytas ir ištirtas įrenginys, iš kurio buvo sukurtas elektroninis paštas (duomenys neskelbtini), ir kad šiuo įrenginiu naudojosi būtent T. R., taip pat įrenginys, iš kurio nustatytas automatinis A. G. naudojamos elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) gaunamų pranešimų peradresavimas į elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini), neatlikti jokie specialūs tyrimai, remtasi vien ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų surašytais apžiūros protokolais, jų apklausų teisme duomenimis. Tokie argumentai nepagrįsti.

14. Pažymėtina, kad išsamus visų bylos aplinkybių nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos reikšmingos bylai teisingai išspręsti (o ne visos įmanomos) aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-247-788/2017). Todėl kasatorių nesutikimas su teismų sprendimais dėl įrodymų tyrimo apimties, t. y. kad, kasatorių įsitikinimu, byloje turėjo būti pasitelkta specialistų pagalba bei pavesta atlikti specialiųjų žinių reikalaujančius tyrimus, o T. R. patraukimas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 198 straipsnio 1 dalį šiuo atveju negalimas nenustačius ir neištyrus pirmiau minėtų įrenginių, savaime nereiškia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai neištyrė ir neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių ir taip esmingai pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą. Priešingai, konstatuotina, kad žemesnės instancijos teismai šios nutarties 12 punkte aptartų, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos pagrindu patikimai nustatė, jog būtent T. R. sukūrė elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) ir ja naudojosi, prisijungęs prie A. G. naudojamo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), be nukentėjusiosios leidimo ir jai nežinant nustatė automatinį šios elektroninio pašto dėžutės gaunamų pranešimų peradresavimą į jo valdomą elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) ir taip neteisėtai perėmė į nukentėjusiosios elektroninio pašto dėžutę siunčiamus neviešus ne tik nukentėjusiosios asmeninius, bet ir jos vadovaujamos UAB „D“ elektroninius duomenis, kuriuos laikė savo mobiliajame telefone. Tai, kad byloje nebuvo nustatytas bei ištirtas įrenginys, iš kurio buvo sukurta elektroninio pašto dėžutė (duomenys neskelbtini), taip pat tai, kad nenustatyta, iš kokio konkretaus įrenginio buvo prisijungta prie A. G. naudojamo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) paskyros bei nustatytas automatinis šios elektroninio pašto dėžutės gaunamų pranešimų peradresavimas, veikos kvalifikavimui pagal BK 198 straipsnio 1 dalį reikšmės neturi. Priešingai nei teigia kasatoriai, byloje esantis 2021 m. balandžio 8 d. kitų objektų apžiūros protokolas, kuriame nurodyta, kad peržiūrėjus įrenginius (du kompiuterius ir mobilųjį įrenginį) nebuvo nustatyta duomenų apie kitus nežinomus įrenginius, kuriais naudojantis būtų jungtasi prie paskyros (duomenys neskelbtini), bei duomenų apie prisijungimus iš kitų įrenginių ar elektroninio pašto duomenų peradresavimų prie elektroninio pašto paskyros, T. R. kaltumo nepaneigia. Pagal byloje nustatytas aplinkybes T. R. su A. G. kartu gyveno iki 2020 m. rugsėjo mėn., gyvendami bendrose patalpose bendrai naudojosi visais daiktais, iš jų ir asmeniniu kompiuteriu, taigi nuteistasis turėjo prieigą prie nukentėjusiosios naudojamų įrenginių, per kuriuos galėjo prisijungti prie minėtos paskyros.

15. Kasaciniame skunde keliamos abejonės dėl antstolės R. Pauzienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo bei vyriausiojo tyrėjo D. Barančiuko teisme duotų parodymų patikimumo ir jų vertinimo yra nepagrįstos ir deklaratyvios. Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog, siekiant pašalinti gynybos keliamas abejones dėl pas T. R. telefone rastų elektroninių dokumentų ir jų atsiradimo aplinkybių, apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas ir apklaustas vyriausiasis tyrėjas D. Barančiukas, kuris, be kita ko, šioje byloje atliko objektų apžiūros tyrimą ir surašė apžiūros protokolus. Tai, kad D. Barančiukas parodymus apeliacinės instancijos teisme davė kaip specialistas apie objektų apžiūros metu nustatytas aplinkybes, nesudaro pagrindo abejoti šio asmens kompetencija ar jo parodymus laikyti nepatikimais ir jais nesivadovauti. Be to, apeliacinės instancijos teismas D. Barančiuko parodymus įvertino tiek atskirai, tiek kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Dėl kitos kasaciniame skunde nurodomos aplinkybės, t. y. kad surašant antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą kartu dalyvavo A. G. brolis M. G. (anot kasatorių, jis antstolei nurodė, ką ir kaip fiksuoti), pažymėtina, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes liudytojas M. G. yra informacinių technologijų specialistas. Jis padėjo nukentėjusiajai aiškintis jos naudojamos elektroninio pašto dėžutės (duomenys neskelbtini) gaunamų pranešimų dingimo aplinkybes ir aplinkybes apie nustatytą automatinį gaunamų pranešimų peradresavimą. Pažymėtina, kad priimdami skundžiamus sprendimus teismai antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu rėmėsi tik tiek, kiek jame nurodyta, jog elektroniniai laiškai, ateinantys į A. G. pašto dėžutę (duomenys neskelbtini) bei UAB „D“ pašto dėžutę (duomenys neskelbtini), buvo peradresuojami į A. G. nežinomą, nepriklausančią įmonei UAB „D“ ir nukentėjusiajai elektroninio pašto dėžutę (duomenys neskelbtini). Taigi dėl minėto antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo atitikties baudžiamojo proceso įstatymo keliamiems reikalavimams abejonių teismams pagrįstai nekilo.

16. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad teismai, nagrinėdami bylą, vertindami byloje surinktus įrodymus ir nustatydami faktines aplinkybes, esminių BPK pažeidimų nepadarė.

17. Nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytos motyvuotos išvados bei jas patvirtinantys įrodymai dėl BK 198 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimo T. R. veiksmuose. Pagal kasacinio skundo argumentus kitaip vertinti situaciją ir daryti kitokias išvadas dėl faktinių aplinkybių ir nuteistojo kaltumo, negu padarė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nėra pagrindo. Konstatuotina, kad T. R. pagal BK 198 straipsnio 1 dalį nuteistas tinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą.

18. Darytina bendra išvada, kad, nenustačius pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo ir pakeitimo BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, kasacinis skundas negali būti tenkinamas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo T. R. ir jo gynėjos advokatės Kristinos Česnauskienės kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Rima Ažubalytė

Alvydas Pikelis

Sigita Jokimaitė