Ž. N. pagal BK 64 str., 369 str., 368 str., 376 str., 41 str., 63 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-4440/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36087-2020-1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. spalio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Sauliaus Kulikausko kasacinio skundo dėl Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. kovo 14 d. nuosprendžio ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. birželio 28 d. nuosprendžio nuteistojo Ž. N. baudžiamojoje byloje priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas S. Kulikauskas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl bausmių Ž. N. subendrinimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 64 straipsniu, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, jog teismas be jokių motyvų ar pagrindimo gali parinkti pridėtiną neatliktos bausmės dalį ir taip skirti asmeniui galutinę bausmę, neteisingai aiškino BK 64 straipsnio nuostatas, nevertino šio baudžiamojo įstatymo santykio su BK 41, 54 straipsnių ir 63 straipsnio 4 dalies nuostatomis, o neatsakydamas į prokuroro apeliacinio skundo argumentus dėl pridedamos neatliktos bausmės dydžio parinkimo pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Šis BPK pažeidimas yra esminis, nes sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir skirti asmeniui teisingą bausmę).

Pasak kasatoriaus, nors BK 64 straipsnyje nėra nurodyta, kad iš dalies pridedant švelnesnes bausmes privalomai išdėstomi ir kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai, sistemiškai aiškinant BK nuostatas dėl bausmių skyrimo tikslų, pagrindų ir jų bendrinimo, o taip pat santykyje su formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, galima pagrįstai manyti, kad teismai bendrindami bausmes ir iš dalies pridėdami švelnesnes bausmes privalo pagrįsti pasirinktus pridedamų bausmės dalių dydžius. Konstitucinė teismo pareiga vykdyti teisingumą neatleidžia teismo nuo pareigos motyvuoti asmeniui skiriamą bausmės rūšį ir jos dydį. Parinkdamas bausmę ir (ar) pridedamą švelnesnės bausmės dalį teismas turi vertinti bausmių individualizavimui keliamus reikalavimus, tai yra, bausmę skirti ir (ar) parinkti pridedamą švelnesnės bausmės dalį, atsižvelgdamas į bausmės skyrimo tikslus, pagrindus, asmenį charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes, nes nuosprendžiu, kuriuo yra bendrinamos bausmės, yra paskiriama viena galutinė bausmė, kaip tai būtų daroma ne keliais, o vienu apkaltinamuoju nuosprendžiu. Kaip prokuroras nurodė apeliaciniame skunde, įvertinus nuteistojo Ž. N. asmenybę apibūdinančius duomenis, taip pat tai, kad ankstesniu apylinkės teismo 2019 m. spalio 9 d. nuosprendžiu Ž. N. už nusikalstamos veikos, nurodytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą, buvo skirta didesnė laisvės atėmimo bausmė, negu sankcijoje nustatytos bausmės vidurkis, yra akivaizdu, jog pridėtas minimalus galimos pridėti bausmės dydis – 3 mėnesiai laisvės atėmimo – yra neproporcingai mažas lyginant su 2019 m. spalio 9 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi, kurios trukmė dveji metai ir 2 mėnesiai, todėl galutinis teismo nuosprendis neatitinka teisingumo principo.

Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-6-976/2021, nes šioje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė nutartį kitame baudžiamajame procese – spręsdamas dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo. Todėl teismo pateikti išaiškinimai nėra ir negali būti siejami su bylų nagrinėjimu ir sprendimų priėmimu pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad bausmės griežtumo klausimas nėra kasacijos dalykas. Tai, ar paskirta bausmė teisinga, patikrina apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Kasaciniame skunde pateikiant argumentus dėl neteisingai paskirtos bausmės, turi būti aiškiai nurodyta, kurios BK bendrosios dalies nuostatos pritaikytos netinkamai ir kokios konkrečios aplinkybės patvirtina tokią išvadą.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius prašymą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl Ž. N. paskirtų bausmių subendrinimo vadovaujantis BK 64 straipsniu ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka argumentuoja tuo, kad apeliacinės instancijos teismas neatsakė į prokuroro apeliacinio skundo argumentus dėl prie skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedamos neatliktos bausmės pagal ankstesnį nuosprendį dydžio parinkimo ir teigia, kad taip buvo iš esmės pažeisti BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimai. Tokie kasatoriaus teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais BPK 369 straipsnio prasme. Apeliacinės instancijos teismas į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su BK 64 straipsnio taikymu, nuosprendyje išsamiai atsakė. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas paskirtą subendrintą bausmę bendrindamas su ankstesniu nuosprendžiu paskirta neatlikta bausmės dalimi ir paskirdamas galutinę subendrintą bausmę, būtų padaręs BK 64 straipsnio nuostatų ir kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių BK normų taikymo klaidų. Kasatorius skunde nepateikia naujų teisinių argumentų, kurie pagrįstų šių apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumą. Nesutikimas su šiomis išvadomis nurodant, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus. Dėl šios priežasties kasacinis skundas negali būti priimtas, nes pats savaime bausmės griežtinimas ar švelninimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Kasatorius klaidingai nurodo, kad žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus konkrečiose nagrinėjamose bylose, negali vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, pateiktais nutartyse baudžiamosiose bylose, atnaujintose BPK 453 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, pateikti tiek nutartyse baudžiamosiose bylose, nagrinėtose pagal kasacinius skundus, tiek baudžiamosiose bylose, atnaujintose ir išnagrinėtose pagal proceso dalyvių pareiškimus, yra vienodai svarbūs ir žemesnės instancijos teismai turi jais vadovautis, jeigu teismų praktikos pavyzdžiai yra aktualūs jų nagrinėjamose bylose.

Teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad kasatoriaus pateikiami argumentai nesuteikia pagrindo spręsti, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą ir surašydamas skundžiamą nuosprendį, padarė esminius BPK pažeidimus, sukliudžiusius teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Sauliaus Kulikausko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Algimantas Valantinas