Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-68/2010

Procesinio sprendimo kategorija 35.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus, Česlovo Jokūbausko ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų G. O. ir S. O. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 21 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ieškinį atsakovams G. O. ir S. O. dėl skolos priteisimo; trečiasis asmuo – UAB „GOI“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Dėl bylos rūšinio teismingumo išspręsta Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 21 d. nutartimi, kurioje konstatuota, kad ginčo dėl mokestinių nepriemokų ir jų išieškojimo reikšmingą dalį sudaro civiliniai teisiniai santykiai, byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui dėl jo platesnės kompetencijos, perduotina Kauno apygardos teismui. Pirmosios instancijos teismas 2006 m. gruodžio 22 d. nutartimi nustatė šalių procesinę padėtį: ieškovas – Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcija, atsakovai – G. O. ir S. O., trečiasis asmuo – UAB „GOI“. Atsakovai ginčija, kad susiklostę teisiniai santykiai ir kilęs ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų – fizinių asmenų sutuoktinių G. ir S. O. – į valstybės biudžetą 341 362,34 Lt skolos, kuri yra G. O. individualios įmonės iki jos 2003 m. kovo 10 d. pertvarkymo į UAB „GOI“ nesumokėti mokesčiai valstybei, patenka į CK normų reglamentuojamų santykių sritį, atsižvelgiant į tai, jog turtiniai santykiai, pagrįsti įstatymo nustatytu asmenų pavaldumu valstybės institucijoms, atsirado šioms atliekant valdžios funkcijas. Ieškovas laiko, kad dėl atsakovų atsakomybės turi būti sprendžiama, taikant CK 2.104 straipsnio 2 dalį; G. O. įmonė buvo neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), jos dalyviai atsakingi už individualios įmonės prievoles; sutuoktiniai G. O. ir S. O. buvo G. O. įmonės savininkai, taigi ir jos dalyviai (CK 2.45 straipsnis), atsakingi už pertvarkytos individualios įmonės prievoles valstybei pagal CK 2.104 straipsnio 2 dalį.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2009 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš G. O. ir S. O. į valstybės biudžetą uždarosios akcinės bendrovės „GOI“ nesumokėtų mokesčių – 341 362,34 Lt. Teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės 2003 m. kovo 10 d. įsakymu Nr. 287 G. O. individuali įmonė pertvarkyta į UAB „GOI“; po pertvarkymo bendrovė nevykdė veiklos, neįrašyta į PVM mokėtojų registrą. Teismas sprendė, kad atsakovai yra subsidiariai atsakingi už G. O. individualios įmonės iki jos pertvarkymo nesumokėtus mokesčius, nes laikotarpiu nuo 1997 iki 2002 m. buvo jos savininkai (CK 2.50 straipsnis, 2.104 straipsnio 2 dalis). Kartu teismas pažymėjo, kad ieškovo 2005 m. vasario 25 d. sprendimas Nr. (17)-K3-105 išieškoti iš UAB „GOI“ nesumokėtus mokesčius neapskųstas, tačiau bendrovė neįvykdė šios prievolės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovų apeliacinį skundą, 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apygardos teismo 2009 m. vasario 17 d. sprendimą. Kolegija pripažino nepagrįstais apeliacinio skundo argumentus, kad iš mokestinių santykių kilusiam ieškovo reikalavimui netaikytinos CK normos. Kolegijos vertinimu, iš CK 1.1 straipsnio 2 dalies ir Mokesčių administravimo įstatymo 91 straipsnio 5 dalies nuostatų, kuriomis remiasi atsakovai, matyti, kad specialiojo įstatymo neaptarta teisinė situacija, kai po pertvarkymo veikiantis juridinis asmuo nevykdo perimtų prievolių ir nepasisakyta dėl pertvarkomo juridinio asmens dalyvių civilinės atsakomybės. Tokiu atveju pagal CK 1.1 straipsnio 2 dalį dėl pertvarkomo juridinio asmens dalyvių civilinės atsakomybės sprendžiama, taikant CK 2.104 straipsnio 2 dalį, kurioje reglamentuojami iš prievolės mokėti mokesčius kylantys turtiniai santykiai. Pertvarkomo juridinio asmens dalyviai yra atsakingi subsidiariai (CK 2.104 straipsnio 2 dalis). Kreditorius turi pareikšti reikalavimą pagrindiniam skolininkui, po to – papildomai atsakingam asmeniui (CK 6.245 straipsnio 5 dalis). Kolegija sprendė, kad šiuo atveju bylos medžiaga patvirtinama, jog UAB „GOI“ yra pagrindinis skolininkas už G. O. individualios įmonės mokestines skolas, tuo tarpu G. O. ir S. O. atsako subsidiariai. Nors atsakovai teigė, kad pagal CK 6.245 straipsnio 5 dalį pirmas atsakovas šiuo atveju turėjo dalyvauti UAB „GOI“, jie – antrieji, kuriems pareiga įvykdyti prievolę atsirastų, jeigu jos neįvykdytų pagrindinis skolininkas, ir kad tokiu atveju išeitų, jog jų atsakomybė galima tik po to, kai skola teismo sprendimu bus priteista iš pagrindinio skolininko ir teismo sprendimas nebus įvykdytas, tačiau kolegija nesutiko su tokiais argumentais; CK 6.245 straipsnio 5 dalyje nenustatyta tokio reikalavimo. Reikalavimas subsidiariajam skolininkui gali būti pareikštas, jeigu pagrindinis skolininkas atsisako įvykdyti prievolę ar to nepadaro per nustatytą terminą, o jei toks nenustatytas – per protingą terminą. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad CK 6.245 straipsnio 5 dalies norma turi būti suprantama kaip suteikianti kreditoriui teisę pareikšti reikalavimą pagrindiniam skolininkui teisme ir tiesiogiai skolininkui; svarbu, kad būtų konstatuota esminė aplinkybė – pagrindinis skolininkas neįvykdė prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje A. R. v. kooperatinė bendrovė „Kėdainių šilas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-147/2009). Bylos duomenimis, ieškovo 2005 m. vasario 25 d. sprendimu UAB „GOI“ nurodyta sumokėti į valstybės biudžetą 529 837,45 Lt, tačiau to neįvykdyta, nerasta turto ir lėšų banko sąskaitose. Esant tokiai situacijai, kolegija pripažino, kad ieškovas pareiškė reikalavimą pagrindiniam ir įgijo reikalavimo teisę subsidiariesiems skolininkams; šiuo atveju teisiškai nereikšminga aplinkybė dėl pertvarkyto juridinio asmens veiklos ar jos rezultatų, nes pagal CK 6.245 straipsnio 5 dalį kreditoriaus teisė nukreipti reikalavimą subsidiariajam skolininkui saistoma reikalavimo pagrindiniam skolininkui pateikimo ir jo neįvykdymo.

Vertindama apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas be pagrindo atleistas nuo įrodinėjimo pareigos, nes aplinkybės, išdėstytos mokesčių administratoriaus 2005 m. vasario 25 d. sprendime „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“, nėra prejudiciniai faktai, kolegija pažymėjo tai, jog pirmosios instancijos teismas pirmiau nurodytą sprendimą vertino pagal CPK 197 straipsnio 2 dalyje nustatytas taisykles; ieškovas pagal CPK 178 straipsnyje įtvirtintą procesinę pareigą, remdamasis pirmiau nurodytu sprendimu, įrodinėjo aplinkybes, kuriomis grindė savo reikalavimus, taigi ir skolos dydį. Kolegijos vertinimu, ieškovo 2005 m. sausio 14 d. patikrinimo aktas ir 2005 m. vasario 25 d. sprendimas yra didelės apimties, išsamūs ir informatyvūs dokumentai, patvirtinantys G. O. individualios įmonės skolą. Atsakovai neginčijo šių dokumentų ir juose išdėstytų duomenų; laikydami, kad jiems nepakanka duomenų, turėjo CPK 199 straipsnyje nustatyta tvarka prašyti teismo išreikalauti kitus rašytinius įrodymus. Kolegija padarė išvadą, kad atsakovai nenuginčijo ieškovo pateiktų įrodymų, patvirtinančių prašomą priteisti skolą. Byla nagrinėjama, laikantis CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymų (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Kolegija laikė neatitinkančiu tikrovės atsakovo atstovo teiginį, kad atsakovai neturėjo galimybės G. O. individualiai įmonei priskaičiuotą skolą, kurią sumokėti buvo nurodyta UAB „GOI“, ginčyti administraciniame teisme; Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. liepos 25 d. nutartyje konstatavo, kad G. O. nėra mokesčių mokėtojas Mokesčių administravimo įstatymo prasme, todėl neturi teisės pasinaudoti neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka ir kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Finansų ministerijos su skundu dėl ieškovo 2005 m. vasario 25 d. sprendimo, kuriuo patvirtintas patikrinimo aktas; teismo visapusiškai išaiškinta, kad G. O. Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka galėjo ginčyti viešojo administravimo subjekto veiksmus (aktą), jei laikė, jog pažeidžiamos jo teises ar įstatymo saugomi interesai, tačiau nepadavė skundo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimą ir nutartį, priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Dėl CK 2.104 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 2.104 straipsnio 2 dalį, laikydamas, kad byloje nagrinėjamas turtinis santykis, kylantis iš prievolės mokėti mokesčius, nereglamentuojamas atitinkamo įstatymo (CK 1.1 straipsnio 2 dalis). Dėl pertvarkymo juridinis asmuo (mokesčių mokėtojas) nepasibaigia, t. y. jis nelikviduojamas ar reorganizuojamas, išsaugo iki pertvarkymo turėtas teises ir pareigas. Mokesčių administravimo įstatymo 91 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pertvarkyto juridinio asmens mokestines prievoles bendra tvarka vykdo po pertvarkymo veikiantis juridinis asmuo; šioje įstatymo normoje nenustatyta sąlygų ar išlygų, pertvarkytam juridiniam asmeniui vykdant mokestines prievoles. Kartu tai nereiškia, kaip nepagrįstai sprendė apeliacinės instancijos teismas, kad Mokesčių administravimo įstatymo neaptarta teisinė situacija, kai po pertvarkymo veikiantis juridinis asmuo nevykdo perimtų prievolių, ir nepasisakyta dėl jo dalyvių civilinės atsakomybės ir kad tokiu atveju pagal CK 1.1 straipsnio 2 dalį turi būti taikomos CK 2.104 straipsnio 2 dalies nuostatos, sprendžiant dėl G. O. individualios įmonės mokestinės nepriemokos išieškojimo. Sisteminis pirmiau nurodyto įstatymo 91 straipsnio normų aiškinimas suponuoja išvadą, kad tik šio straipsnio 1 dalyje nustatytais, t. y. juridinio asmens reorganizavimo, atvejais reorganizuoto juridinio asmens dalyviai, jeigu jie atsako už juridinio asmens prievoles, už šio asmens mokestinės prievolės įvykdymą atsako CK nustatytais atvejais ir tvarka.

2. Dėl CPK nuostatų pažeidimo. Teismas rėmėsi mokesčių administratoriaus 2005 m. vasario 25 d. sprendimu „Dėl patikrinimo akto patvirtinimo“ ir nepagrįstai atleido ieškovą nuo įrodinėjimo pareigos, nustatant skolos dydį; akte nurodyti faktai nelaikytini prejudiciniais ar pagal įstatymą preziumuojamomis aplinkybėmis. Dėl to ieškovas turėjo įrodyti aplinkybes, patvirtinančias mokesčių pagrįstumą ir dydį. Apeliacinės instancijos teismo argumentai šiuo klausimu laikytini nepagrįstais, nes šiuo atveju keliamas ne įrodymų pakankamumo klausimas, bet akcentuojamas CPK normų pažeidimas, nenurodžius įrodinėjimo dalyko ieškinyje (CPK 111 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai susiaurino ieškinio turiniui nustatytus reikalavimus, pripažinęs, kad ieškovo 2005 m. sausio 14 d. patikrinimo aktas ir 2005 m. vasario 25 d. sprendimas, kuriuo patvirtintas patikrinimo aktas, yra išsamūs, informatyvūs dokumentai ir jais patvirtinama G. O. individualios įmonės skola. Mokestinį ginčą nagrinėjantis teismas privalo tirti ir vertinti mokestinę prievolę patvirtinančius įrodymus pagal CPK nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų įvertinimą nustatančias taisykles. Tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas saistomas ieškovo pareigos tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą; dėl šios ieškovo pareigos tinkamo įgyvendinimo sprendžiama CPK 5, 6, 12, 17 straipsniuose įtvirtintų civilinio proceso principų laikymosi kontekste. Kadangi ieškinyje nenurodytas įrodinėjimo dalykas, tai atsakovai negalėjo įgyvendinti savo teisės paneigti ieškinyje pareikštus reikalavimus, jie taip pat negalėjo Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ginčyti ieškovo sprendimo, kaip nepagrįstai laikė apeliacinės instancijos teismas, nes nebuvo mokesčių mokėtojai.

Ieškovas atsiliepime į atsakovų kasacinį skundą prašo jį atmesti, nurodo, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo 91 straipsnio 5 dalį pertvarkyto juridinio asmens mokestines prievoles bendra tvarka vykdo po pertvarkymo veikiantis asmuo. 2003 m. kovo 10 d. G. O. įmonę pertvarkius į UAB,,GOI“, naujas juridinis asmuo nevykdė veiklos; jis neturėjo samdomų darbuotojų, įmonės sąskaitose nevykdytos bankinės operacijos, neteikiamos metinės finansinės ataskaitos ir mokesčių deklaracijos, mokesčių administratoriaus iniciatyva įmonė išregistruota iš PVM mokėtojų. Kadangi Mokesčių administravimo įstatymo nenustatyta situacijos, kai pertvarkytas juridinis asmuo neveikia, ir nereglamentuojama dėl tokio juridinio asmens prievolių vykdymo, tai šiuo atveju, remiantis CK 1.1 straipsnio 2 dalimi, taikomos CK normos. Atsakovo G. O. įmonė iki pertvarkymo buvo neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, kurio dalyviai atsakingi už individualios įmonės prievoles (CK 2.50 straipsnio 4 dalis). G. O. individuali įmonė įsteigta po santuokos su S. O. sudarymo, taigi atsakovai yra individualios įmonės savininkai ir dalyviai, už įmonės prievoles atsako pagal CK 2.104 straipsnio 2 dalį. Atsakovai nepateikė įrodymų ir nepaneigė 2005 m. sausio 14 d. patikrinimo akto Nr. 91-02-23-137 ir 2005 m. vasario 25 d. sprendimo Nr. (17)-K3-105 dėl patikrinimo akto tvirtinimo duomenų. Šie dokumentai laikytini oficialiaisiais rašytiniais įrodymais, turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CK 2.104 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX–2112 redakcija, toliau – ir MAĮ) VIII skyriuje įtvirtinta atsakomybė už mokesčių įstatymų pažeidimus; 138 straipsnyje nustatyta, kad mokesčių įstatymo pažeidimu yra laikomas neteisėtas asmenų elgesys, kuriuo pažeidžiami mokesčių įstatymų reikalavimai.

Bylos duomenimis, G. O. įmonė (registr. Nr. IP 97-487, kodas 3494179) įregistruota 1997 m. balandžio 21 d., pertvarkyta 2003 m. kovo 10 d į UAB „GOI“. MAĮ 91 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad pertvarkyto juridinio asmens mokestines prievoles bendra tvarka vykdo po pertvarkymo veikiantis juridinis asmuo. Po 2003 m. kovo 10 d. įvykdyto G. O. įmonės pertvarkymo į UAB „GOI“ įmonė neturėjo darbuotojų, neteikė metinės finansinės atskaitomybės dokumentų ir mokesčių deklaracijų, todėl Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2006 m. rugsėjo 26 d. išvadoje Nr. N5-46 nurodė, kad UAB „GOI“ nevykdo veiklos (T. 1, b. l. 112, 113) ir mokesčių administratoriaus iniciatyva išregistruota iš PVM mokėtojų. MAĮ nenumatyta situacijos, kai pertvarkytas juridinis asmuo neveikia, nereglamentuota ir tokio juridinio asmens tolimesnio prievolių vykdymo. Esant tokioms aplinkybėms, taikytinos CK 1.1 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad turtiniams santykiams, kurie pagrįsti įstatymų nustatytu asmenų pavaldumu valstybės institucijoms ir kurie tiesiogiai atsiranda, kai valstybės institucijos atlieka valdžios funkcijas (įgyvendinamas pavaldumas) arba įstatymų nustatytas asmenims pareigas valstybei ar jos taiko įstatymų nustatytas administracines ar baudžiamąsias sankcijas, įskaitant valstybės mokesčių, kitų privalomų rinkliavų ar įmokų valstybei ar jos institucijoms, valstybės biudžeto santykius, bei kitokiems santykiams, kuriuos reglamentuoja viešosios teisės normos, šio kodekso normos taikomos tiek, kiek šių santykių nereglamentuoja atitinkami įstatymai, taip pat šio kodekso įsakmiai nurodytais atvejais.

Juridinio asmens pertvarkymas – tai juridinio asmens formos pakeitimas, kai naujos teisinės formos juridinis asmuo perima visas pertvarkyto juridinio asmens teises ir pareigas (CK 2.104 straipsnio 1 dalis). Pertvarkymo atveju juridinis asmuo nesibaigia, bet tik keičia teisinę formą (konkrečiu atveju iš individualios įmonės į uždarąją akcinę bendrovę). Kadangi, keičiant teisinę formą, gali keistis ir juridinio asmens teisinis statusas, tai įstatymų leidėjas nustatė taisykles, kurios turi užtikrinti juridinio asmens kreditorių teises ir teisėtus interesus.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovo reikalavimo teisė yra kilusi iš G. O. individualios įmonės, kuri pertvarkyta į ribotos civilinės atsakomybės juridinį asmenį – UAB „GOI“, įsipareigojimų. Individualios įmonės pertvarkymo ypatumai nustatyti Individualių įmonių įstatymo (2003 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX–1805 redakcija) (CK 2.104 straipsnio 5 dalis). CK 2.104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai pertvarkomas juridinis asmuo, kurio dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievoles, tai, nepaisant pasirinktos naujos juridinio asmens teisinės formos, pertvarkomo juridinio asmens dalyviai trejus metus yra subsidiariai atsakingi pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre. Jei naujos teisinės formos juridinio asmens dalyviu netampa pertvarkyto juridinio asmens dalyvis, tiek pertvarkymo metu, tiek vėliau jis neatleidžiamas nuo šioje dalyje nurodytos atsakomybės.

Teisėjų kolegija pažymi, kad G. O. įmonė iki jos pertvarkymo buvo neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo (CK 2.50 straipsnio 4 dalis), jos dalyviai yra atsakingi už individualios įmonės prievoles. CK 2.45 straipsnyje nustatyta, kad juridinio asmens dalyvis yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris, nors ir neišsaugojo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. G. O. ir S. O. susituokė 1997 m. balandžio 5 d. (T. 1, b. l. 146), G. O. individuali įmonė įsteigta 1997 m. balandžio 21 d. (T. 1, b. l. 147), todėl pagal CK 3.87 straipsnį, 3.88 straipsnio 1 dalies 4 punktą įmonė ir iš jos veiklos gaunamos pajamos, jeigu verslu abu sutuoktiniai pradėjo verstis po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Dėl to bylą nagrinėję teismai pagrįstai kasatorius laikė individualios įmonės savininkais, subsidiariai atsakingais už individualios įmonės prievoles valstybei CK 2.104 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Dėl įrodymų vertinimo

Kasatoriai kelia klausimą dėl ieškovo atleidimo nuo įrodinėjimo pareigos, nustatant skolos dydį; laiko, kad ieškovas turėjo įrodyti aplinkybes, patvirtinančias mokesčių pagrįstumą ir dydį.

CPK 177 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba jų nėra. Ši įstatymo pateikta įrodymų apibrėžtis rodo, kad įrodymais laikoma bet kokia teisėtai gauta ir leistina informacija, turinti reikšmės bylai išspręsti. Įrodinėjimo proceso tikslas – gauti ir įvertinti šią informaciją. Šioje byloje Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ieškinį grindė 2005 m. sausio 14 d. patikrinimo aktu Nr. 91-02-23-137 (T. 1, b. l. 18-44) ir 2005 m. vasario 25 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (17)-K-3-105 (T. 1, b. l. 45-55), kuriuose detaliai aprašyti G. O. individualios įmonės padaryti mokesčių įstatymų pažeidimai. Pagal Mokesčių administravimo ir kitus mokesčių įstatymus skiriamos baudos laikomos griežta (objektyvia) atsakomybe, kuriai esant mokesčių mokėtojo kaltė visada preziumuojama. Bylos nagrinėjimo metu kasatoriai nepateikė argumentų, dėl kurių, jų vertinimu, apskaičiuoti mokesčiai ir delspinigiai yra netikslūs ar nepagrįstai apskaičiuoti. Pirmiau nurodyti ieškovo aktas ir sprendimas įforminti, laikantis Mokesčių administravimo įstatymo ir kitų mokesčių įstatymų reikalavimų, pasirašyti įgaliotų asmenų. Šie dokumentai nenuginčyti, todėl bylą nagrinėję teismai turėjo pagrindą ieškinį tenkinti (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais ir atmestinais kasacinio skundo argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje nėra CPK 346 straipsnyje išvardytų pagrindų skundžiamiems teismų sprendimams panaikinti, todėl jie paliktini nepakeisti.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Kasacinės instancijos teismas patyrė 46,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinant atsakovų kasacinio skundo ir paliekant nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovų G. O., a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. O., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą po 23,28 (dvidešimt tris litus 48 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Česlovas Jokūbauskas

Juozas Šerkšnas