Dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-71/2010

Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1 (S)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Sigito Gurevičiaus (pranešėjas), Česlovo Jokūbausko ir Juozo Šerkšno (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės K. M. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. B. ieškinį atsakovei K. M., dalyvaujant Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė sumažinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš jo dukters, gimusios 1999 m. gegužės 11 d., išlaikymui periodines išmokas po 200 Lt kas mėnesį iki dukters pilnametystės. Ieškovas nurodė, kad iš esmės pasikeitė jo turtinė padėtis, nes susituokė antrą kartą, gimė sūnus, kurį ieškovas taip pat privalo išlaikyti, be to, neteko darbo. Ieškovas nurodė, kad gyvena iš vaiko pašalpos, papildomų pajamų neturi.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 10 d. sprendimu ieškinį tenkino: pakeitė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. sprendimu priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš ieškovo dukters, gimusios 1999 m. gegužės 11 d., išlaikymui periodines išmokas po 200 Lt kas mėnesį nuo 2009 m. birželio 10 d. iki jos pilnametystės. Teismas nustatė, kad ieškovas ir atsakovas turi dukterį, gimusią 1999 m. gegužės 11 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. sprendimu iš ieškovo priteistas išlaikymas dukteriai periodinėmis išmokomis po 500 Lt kas mėnesį iki jos pilnametystės. Teismas, įvertinęs įrodymus, konstatavo, kad ieškovo turtinė padėtis po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo pasikeitė iš esmės: ieškovui atsirado pareiga išlaikyti kitą savo vaiką, neteko darbo, šiuo metu registruotas darbo biržoje, ir sprendė, kad priteistas išlaikymas mažintinas. Šalių nepilnametė duktė yra 10 metų amžiaus, lanko mokyklą, specialių poreikių nenustatyta. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nurodė, jog dukters išlaikymo išlaidos per mėnesį yra apie 1000 Lt ir daugiau, tačiau nepateikė jokių rašytinių įrodymų apie išlaidų apskaičiavimą, o Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 3 d. sprendimu nustatyta, kad šalių dukters išlaikymui reikia 967 Lt per mėnesį, laikė, kad nepilnametės dukters išlaikymui reikia 967 Lt kas mėnesį. Teismas nustatė, kad ieškovas 2009 m. sausio 16 d. registruotas darbo biržoje, turi registruoto nekilnojamojo turto ir finansinių įsipareigojimų bankui, atsakovė yra atostogose vaikui prižiūrėti iki 2010 m. kovo 22 d., 2009 m. balandžio 14 d. registruota darbo biržoje, bylos nagrinėjimo metu atsakovė paaiškino, kad papildomai uždirba po 150 Lt kas savaitę. Teismas padarė išvadą, kad šalių turtinė padėtis panaši, tiek ieškovas, tiek atsakovė turi kitų išlaikytinių. Teismas nurodė, kad, nors nustatyta, jog nepilnametės išlaikymui reikia 967 Lt kas mėnesį, tačiau dėl sunkios ekonominės padėties tokio išlaikymo teikti nepajėgi nė viena šalis. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovo turtinė padėtis yra sunki, ieškovas nepajėgus mokėti 500 Lt išlaikymą kas mėnesį, šalių duktė specialių poreikių neturi, sprendė, kad iš ieškovo priteistina dukters išlaikymui po 200 Lt kas mėnesį.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartimi atsakovės apeliacinį skundą atmetė, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis.

III. Kasacinio skundo argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Kai tėvų turtinė padėtis yra sunki, teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius (CK 3.198 straipsnio 1 dalis). Išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesinę algą (CK 6.461 straipsnio 2 dalis). Ši norma taikytina ir vaiko išlaikymo institutui. Yra nustatytas minimalus išlaikymo dydis, kurį valstybė įsipareigoja mokėti globėjo globojamam nepilnamečiam vaikui. Pagal Išmokų vaikams įstatymo 8 straipsnį tokia mėnesinė išmoka yra 4 MGL (520 Lt) per mėnesį. Teismai sumažino priteistą 500 Lt išlaikymą iki 200 Lt. Kadangi vaikui išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (teismai konstatavo, kad šalių turtinė padėtis yra panaši), tai nagrinėjamu atveju teismai pripažino, kad nepilnamečio vaiko poreikius patenkintų 400 Lt per mėnesį, tai neatitinka įstatymo leidėjo nustatyto minimalaus išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs vaiko poreikių sampratą. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-341/2006). Teismams priteisus 200 Lt išlaikymą dukteriai iš ieškovo negali būti visiškai patenkinti net minimalūs fiziologiniai vaiko poreikiai.

2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gegužės 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje E. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-341/2006, nurodė, kad pagrindas tenkinti tokį ieškinio reikalavimą yra tada, kai konstatuojamas esminis išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties pablogėjimas, jeigu šio asmens turtinė padėtis nepasikeitė arba pasikeitė nedaug, keisti priteistą išlaikymą nėra pagrindo. Spręsdamas išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo klausimą, teismas turi vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnis). Vertinant ieškovo turtinę padėtį būtina atsižvelgti į tai, kad ieškovas yra sveikas ir darbingas asmuo, o antro vaiko gimimas jo neatleidžia nuo pareigos išlaikyti pirmą vaiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gegužės 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje E. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-341/2006, yra išaiškinęs, kad tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3. 192 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, jog tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais.

3. Šalių dukters gyvenamoji vieta yra nustatyta su kasatore, o tai reiškia, kad kasatorei tenka didesnė dukters išlaikymo našta nei ieškovui. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnyje nustatyta vaiko teisė į gyvenamąjį būstą, kurios įgyvendinimą privalo užtikrinti abu vaiko tėvai (šio įstatymo 4 straipsnio 7 punktas, CK 3.156 straipsnio 2 dalis). Tuo atveju, kai vaikui gyvenamąjį būstą užtikrina vienas iš skyrium gyvenančių tėvų, į šią aplinkybę atsižvelgiama priteisiant išlaikymą vaikams ir taikant CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą bei CK 3.192 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą. Sistemiškai aiškinant šias teisės normas ir įvertinant aplinkybę, kad duktė gyvena su motina, iš ieškovo turėtų būti priteista didesnė išlaikymo dalis, negu iš jos.

4. Nagrinėjant išlaikymo vaikui klausimą CPK nustatyta teismo pareiga veikti aktyviai, kad būtų apgintas viešasis interesas - prioritetiniai vaiko interesai. Teismai, tenkindami ieškinį, iš esmės rėmėsi tik ta aplinkybe, kad pakito ieškovo turtinė padėtis, tačiau nesiaiškino vaiko poreikių, nenustatė realios ieškovo turtinės padėties.

5. Kasatorės nuomone, teismas privalėjo pridėti civilinę bylą dėl išlaikymo priteisimo ir įtraukti į bylą instituciją, teikiančią išvadą, pagal vaiko gyvenamąją vietą, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo vaikui dydžio pakeitimo

Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Š. v. V. Š., bylos Nr. 3K-3-331/2009; 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009).

Nustačius, kad iš esmės pasikeitė šalių (šalies) turtinė padėtis, ir sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje M. S. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-495/2009).

Kasacinio skundo argumentai, kad išlaikymo dydis negali būti mažesnis kaip viena minimali mėnesinė alga pagal CK 6.461 straipsnio 2 dalį ir kad ši norma taikytina ir vaiko išlaikymo institutui, nepagrįsti. Visų pirma, minimalaus išlaikymo vaikui dydžio nenustatymas nelaikytinas įstatymo spraga, be to, vaiko išlaikymo teisiniai santykiai ir rentos teisiniai santykiai yra skirtingi, todėl įstatymo analogija negalima. Įstatymų leidėjas nenustatė išlaikymo dydžio minimalios ribos, įtvirtindamas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Analogiškais argumentais atmestinas kasacinio skundo argumentas dėl Išmokų vaikams įstatymo 8 straipsnyje nustatyto dydžio taikymo.

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).

Nagrinėjamoje byloje teismai, įvertinę šalių turtinę padėtį, atsižvelgdami į tą aplinkybę, kad ieškovas bedarbis, turi finansinių įsipareigojimų bankui, išlaiko kitą nepilnametį vaiką, pagrįstai sumažino išlaikymą iki 200 Lt. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kitos aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Teismai, nustatinėdami šalių turtinę padėtį, atsižvelgė į tai, kad ieškovas bedarbis ir kad nenustatyta, jog jis turi galimybę įsidarbinti, slepia pajamas ar kitokiu nesąžiningu elgesiu vengia išlaikymo pareigų. Nagrinėjamu atveju vertinant ieškovo galimybes pagerinti savo turtinę padėtį turi būti atsižvelgta ir į pablogėjusią šalies ekonominę situaciją, dėl kurios galimybės susirasti darbą yra objektyviai sumažėjusios.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pasikeitus aplinkybėms atsakovė turės galimybę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal teisės aktus, reglamentuojančius Vaiko teisių apsaugos tarnybos veiklą, tarnyba, atstovaudama vaiko teisėms ir teisėtiems interesams teismuose, privalo dalyvauti nagrinėjant ginčą dėl vaiko ir ištyrusi šeimos aplinkos sąlygas pateikti išvadą dėl šio ginčo, tačiau teisės aktuose nėra imperatyvo, kad išvadą teikia institucija pagal vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1983 patvirtintų Bendrųjų vaiko teisių apsaugos tarnybų nuostatų 15.3 punktas (2002 m. gruodžio 17 d. nutarimo Nr. 1983 redakcija).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš teismų sprendimų matyti, jog teismai, spręsdami dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, nustatinėjo tiek ieškovo, tiek atsakovės turtinę padėtį, tiek vaiko poreikius, todėl kasacinio skundo argumentai, kad teismai nesiaiškino šių aplinkybių, nepagrįsti.

Teisėjų kolegija dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie nesudaro kasacijos pagrindo, nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu byloje dalyvaujantiems asmenims, ir kitos būtinos išlaidos kasaciniame teisme sudaro 31,55 Lt. Atmetus atsakovės kasacinį skundą, nurodytos išlaidos priteistinos iš atsakovės į valstybės biudžetą (CPK 88 straipsnio 3, 8 punktai, 92, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės K. M. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 31,55 Lt (trisdešimt vieną litą 55 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Sigitas Gurevičius

Česlovas Jokūbauskas

Juozas Šerkšnas