Dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-46/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 75.8; 121.9; 121.11; 121.13

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas), Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. L. ieškinį atsakovui A. B. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje yra kilęs kompensacijos už didesnės vertės turtą iš kito sutuoktinio, dalijant bendrąją jungtinę nuosavybę, dydžio mažinimo apeliacinės instancijos teismo nutartimi, kai nėra apeliacinio skundo prašymo, klausimas (CK 3.119 straipsnis, CPK 376 straipsnio 1, 3 dalys).

Ieškovė N. L. prašė nutraukti santuoką, sudarytą su ieškovu, dėl jo kaltės, padalyti bendrąja jungtine nuosavybe įgytą turtą: žemės sklypą su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 379 000 Lt, priteisti ieškovei, o vieno kambario butą(duomenys neskelbtini), kurio vertė – 138 000 Lt, ir automobilį „Opel Ascona“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė – 1000 Lt, priteisti atsakovui. Už didesnę dalį jai tenkančio turto priteisti atsakovui 120 000 Lt kompensaciją.

Atsakovas priešieškiniu prašė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovės nurodytą kaip dalytiną turtą pripažinti jo asmenine nuosavybe.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008 m. birželio 13 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio ir priešieškinio – nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovei paliko pavardę L., priteisė ieškovei žemės sklypą su nebaigtu statyti namu (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 379 000 Lt, atsakovui – vieno kambario butą (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 138 000 Lt, ir keleivinį automobilį „Opel Ascona“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė – 1000 Lt, taip pat priteisė iš ieškovės atsakovui 120 000 Lt kompensaciją už jam tenkančią mažesnę turto dalį.

Teismas nustatė, kad šalys santuokos metu įsigijo šį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą su nebaigtu statyti namu (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 379 000 Lt, vieno kambario butą (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 138 000 Lt, ir automobilį „Opel Ascona“ (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė – 1000 Lt, iš viso turto – už 578 000 Lt. Tarp šalių nėra ginčo dėl turto vertės. Šalys tiek kilnojamąjį, tiek nekilnojamąjį turtą įsigijo po santuokos sudarymo. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas, privatizuodamas butą, su ieškove sudarė sutartį, jog šis privatizuojamas kaip jo asmeninė nuosavybė. Dėl to privatizuotas butas yra abiejų sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Dėl įsigyto žemės sklypo ir pradėto statyti gyvenamojo namo teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kad šį turtą jis privatizavo asmeninėn nuosavybėn. Nekilnojamasis turtas natūra nedalytini, todėl tenkintinas ieškovės prašymas priteisti atsakovui vieno kambario butą ir automobilį, ieškovei – sodo sklypą su nebaigtos statybos namu, ją įpareigojant išmokėti atsakovui 120 000 Lt kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi pakeitė Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 13 d. sprendimą ir iš ieškovės priteistą piniginę kompensaciją atsakovui sumažino iki 63 000 Lt.

Teismas nustatė, kad atsakovas naudojosi byloje advokato teisine pagalba, teismo posėdžiuose dalyvaudavo, byloje buvo pareiškęs priešieškinį, 2008 m. kovo 3 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad nesutinka dėl turto vertės, tačiau į bylą neteikė įrodymų, pagrindžiančių kitokią nei ieškovės nurodyta turto vertę, neprašė skirti byloje ekspertizės. Apskundęs teismo sprendimą apeliacine tvarka ir skundą grįsdamas netinkamai nustatyta dalytino turto verte, atsakovas nepateikė teismui įrodymų dėl turto vertės, nors tokia galimybė jam buvo suteikta. Pagal CK 3.119 straipsnį dalijamas bendras turtas turi būti įvertintas rinkos kainomis, galiojančiomis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Ieškovė pateikė į bylą preliminarios turto rinkos vertės nustatymo pažymas dėl santuokoje įgyto buto ir žemės sklypo su gyvenamuoju namu vertės, ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jomis vadovavosi, nes tai buvo vieninteliai įrodymai, patvirtinantys turto vertę. Kadangi ieškovei teko didesnė turto dalis, tai teismas pagrįstai priteisė atsakovui 120 000 Lt kompensaciją.

Pagal CK 3.100 straipsnio 4 punktą vienas iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pasibaigimo pagrindų yra santuokos nutraukimas. Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo ją nutraukti įsiteisėjimo dienos (CK 3.66 straipsnio 1 dalis). Jeigu priimtas teismo sprendimas yra apskundžiamas apeliacine tvarka, jis neįsiteisėja iki byla nebus išnagrinėta apeliacine tvarka, atitinkamai iki šio momento nėra pasibaigusi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Pagal CK 3.119 straipsnį dalijamas bendras turtas turi būti įvertintas rinkos kainomis, galiojančiomis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Kadangi tarp šalių bendroji jungtinė nuosavybė nėra pasibaigusi, tai būtina atsižvelgti į rinkos kainas, galiojančias bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilėje byloje O. R. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-415/2008). Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kad šiuo metu tarp šalių dalijamo turto rinkos kainos pasikeitė, buto vertė sumažėjo iki 120 000 Lt, o žemės sklypo su nebaigtu gyvenamuoju namu – iki 247 000 Lt. Pagal CPK 263 straipsnio 1 dalį teismo sprendimas turi būti teisėtas, pagrįstas ir teisingas, o viešasis interesas reikalauja tai užtikrinti. Teismas, spręsdamas bylą, bet kuriuo atveju turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu iš esmės pasikeitus dalytino turto vertei, šie principai bei viešasis interesas yra pagrindas peržengti apeliacinio skundo ribas ir peržiūrėti atsakovui priteistos kompensacijos dydį (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šiuo metu dalytino turto bendra vertė – 368 000 Lt, t. y. kiekvienam sutuoktiniui tenkanti dalis – 184 000 Lt, ieškovei priteisto turto vertė – 247 000 Lt, o atsakovui – 121 000 Lt, todėl atsakovui priteista 120 000 Lt kompensacija mažintina iki 63 000 Lt.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. birželio 13 d. sprendimą. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, peržiūrėdamas atsakovui priteistos kompensacijos dydį, ir pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ieškovės naudai, nors ji apeliacinio skundo neteikė, pažeidė CPK 320 straipsnio reikalavimus, nustatančius bylos nagrinėjimo ribas. Teikiant apeliacinį skundą ir atsiliepimą į apeliacinį skundą tarp šalių nebuvo ginčo dėl dalytino turto vertės, taigi nebuvo ir aplinkybių, kurios leistų teigti, kad buvo pažeistas viešasis ar privatus interesas. Atsakovo apeliacinis skundas buvo grindžiamas CK nuostatomis, reglamentuojančiomis santuokoje įgyto turto teisinį režimą ir jo padalijimo principus, o ieškovė prašė skundą atmesti, motyvuodama tuo, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir nėra pagrindo keisti dalytino turto teisinio režimo. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi viešojo intereso gynimu (CPK 320 straipsnis), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Remdamasis CPK 320 straipsnio 2 dalimi ir konstitucine doktrina, apeliacinės instancijos teismas turi teisę išeiti už apeliacinio skundo ribų, kai to reikalauja viešasis interesas. Jeigu byloje konstatuojamas viešasis interesas, teismas privalo būti aktyvus. Apeliacinės instancijos teismas turi tikrinti ir vertinti tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą, bet ne tas sprendimo dalis, kurios nebuvo apskųstos apeliacine tvarka; negali savo iniciatyva išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir imtis analizuoti tokių argumentų, kurie apeliaciniame skunde nenurodyti, išskyrus atvejus, kai yra ginamas viešasis interesas. Valstybės, kaip visos visuomenės politinės organizacijos, paskirtis – užtikrinti žmogaus teises ir laisves, garantuoti viešąjį interesą (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Kiekvienas viešasis interesas gali būti grindžiamas pamatinėmis visuomenės vertybėmis, kurias įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija; jo įtvirtinimas ir užtikrinimas, gynimas ir apsauga yra konstituciškai motyvuoti. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad viešojo intereso, kaip valstybės pripažinto ir teisės ginamo visuomeninio intereso, įgyvendinimas yra viena svarbiausių pačios visuomenės egzistavimo ir raidos sąlygų (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai). Kita vertus, viešasis interesas, kaip bendras valstybės, visos visuomenės dalies interesas, turi būti derinamas su individo autonominiais interesais, nes ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Šios Konstitucijoje įtvirtintos vertybės - asmens teisių ir teisėtų interesų apsauga ir gynimas bei viešasis interesas - negali būti priešpriešinamos. Atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju privatiems asmenims susitarti dėl daikto kainos buvo išskirtinai privatus interesas ir teismas negalėjo peržengti apeliacinio skundo ribų. Apeliacinės instancijos teisme vyko ginčas tik dėl dalytino turto teisinio statuso, o turto vertę teismas, konstatavęs viešąjį interesą, nustatė vienašališkai, taip užkirsdamas kelią atsakovui pateikti savo argumentus.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti. Procesiniame dokumente nustatyta, kad šiuo atveju buvo nagrinėjama šeimos byla, todėl teismas ne tik turėjo teisę, bet ir privalėjo įgyvendinti CPK 376 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas pareigas (CPK 320 straipsnis). Šeimos bylos įstatymo leidėjo yra išskirtos į atskirą kategoriją bylų dėl viešojo intereso egzistavimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad CPK XIX skyriuje nustatytus ypatumus lemia valstybės ir visuomenės pripažįstama šeimos, kaip socialinio ir teisės instituto, svarba, o šeimos narių teisių ir teisėtų interesų gynimas iš esmės yra viešojo intereso gynimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-497/2002; 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. M. K., bylos Nr. 3K-3-7/2006). Byloje egzistuojant viešajam interesui, teismas privalo būti aktyvus ex officio. Teismo aktyvumas – tai jo teisė peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą su viešojo intereso elementu, privalo remtis aplinkybėmis ir argumentais, kurie apeliaciniame skunde ir nenurodyti. Ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą buvo nurodytas prašymas, kad, atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką, pasikeitusią Lietuvos ekonominę padėtį ir sumažėjus nekilnojamojo turto vertei, būtų suteikta galimybė šalims pateikti naujus įrodymus dėl turto vertės (tam, kad būtų perskaičiuotas pirmosios instancijos teismo priteistos atsakovui kompensacijos dydis). Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas privalėjo būti aktyvus ir apginti viešąjį interesą, priešingu atveju būtų pažeista šalių turtinių interesų pusiausvyra. Pagal pateiktas turto vertinimo pažymas, kol vyko apeliacinis procesas, ieškovei priteisto žemės sklypo su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu vertė sumažėjo 132 000 Lt, atsakovui priteisto buto vertė sumažėjo tik 18 000 Lt. Pagal CK 3.119 straipsnį būtina dalijamą turtą įvertinti rinkos kainomis, galiojančiomis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Tai reiškia, kad turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme - tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos. Teismų nurodyta aplinkybė, kad nėra šalių ginčo dėl turto vertės, nepaneigia būtinybės laikytis CK 3.119 straipsnio reikalavimų, juolab kad turtas nebuvo dalijamas vien tik natūra, didelė jo dalis priteista kompensacijos pinigais forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. v. G. R., bylos Nr.3K-3-415/2008). Taip pat pripažįstama, kad, esant ginčui dėl turto padalijimo, teismas nevaržomas konkrečių sutuoktinių reikalavimų, bet turi išspręsti turto padalijimo klausimus taip, jog laikantis įstatymų reikalavimų turtas būtų padalytas atsižvelgiant ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į jų objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą bei maksimaliai eliminuojant galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-243/2009). Ieškovės nuomone, atsakovas siekia gauti nepagrįstą naudą nutraukus santuoką ir piktnaudžiauja procesu, nes skundė pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka, tačiau kasacinio teismo prašo palikti galioti šį sprendimą (CPK 95 straipsnis). Patenkinus kasacinį skundą būtų apginti nesąžiningo ir piktnaudžiaujančio asmens veiksmai, pažeistas CK 3.117 straipsnyje įtvirtintas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas, nes, nutraukus santuoką dėl bylinėjimosi proceso metu pasikeitusios turto vertės, atsakovas įgytų turto ir kompensaciją, kurių bendra vertė būtų 240 000 Lt (buto vertė – 120 000 Lt + kompensacija – 120 000 Lt), o ieškovei liktų turto atskaičius kompensaciją tik už 127 000 Lt (žemės sklypo su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu vertė – 247000 Lt – 120 000 Lt).

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kompensacijos už didesnės vertės turtą iš kito sutuoktinio, dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, priteisimo

Kasaciniu skundu skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl kompensacijos už didesnės vertės turtą iš kito sutuoktinio, dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę santuokos nutraukimo atveju, priteisimo, todėl pasisakoma dėl teisės normų taikymo kasaciniame skunde iškeltu klausimu dėl konkrečios apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies teisėtumo. Taip pat kolegija pažymi, kad pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinė funkcija vykdoma remiantis bylą nagrinėjusių teismų procesiniuose sprendimuose nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, todėl kasacinio teismo procesinis sprendimas šioje byloje priimamas remiantis byloje jau nustatytais faktais.

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas dalijamas laikantis lygių dalių principo (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad po sutuoktinių bendro turto padalijimo, nesant įstatyminių pagrindų nukrypti nuo lygių dalių principo, buvę sutuoktiniai turi gauti vienodos vertės turtą. Šio principo įgyvendinimą padeda užtikrinti CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Remiantis CK 3.100 straipsniu bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė baigiasi įstatyme išvardytais pagrindais, tarp jų - nutraukus santuoką ar teismo sprendimu padalijus bendrą turtą. Kasacinio teismo praktikoje dėl šių įstatymo nuostatų taikymo išaiškinta, kad dalijant bendrą sutuoktinių turtą turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme – tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė; teismas turi atsižvelgti į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius. Sprendimą dėl sutuoktinių bendro turto padalijimo teismas gali priimti tik įsitikinęs, kad turtas įvertintas teisingai. Šios teismų praktikos nuostatos išplaukia iš šeimos bylų nedispozityvaus pobūdžio ir su tuo susijusių jų nagrinėjimo ypatumų bei aktyvesnio negu dispozityviosiose ginčo bylose teismo vaidmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje A. L. v. R. L., Nr. 3K-3-251/2006; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-415/2008; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. D. Ž., bylos Nr. 3K-3-222/2009).

Spręsdamas ginčus dėl sutuoktinių turto padalijimo teismas turi paisyti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnis); kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama teismo pareiga įstatymo suteiktą diskreciją panaudoti tam, kad turtas būtų padalytas atsižvelgiant ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į jų objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą bei maksimaliai eliminuojant galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. I. M., bylos Nr. 3K-3-243/2009). Ne kiekvienu atveju apeliacinės instancijos teisme sutuoktinių turtas turi būti įvertinamas iš naujo; teismas turi imtis papildomų įrodinėjimo priemonių dalytino turto vertei apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo metu nustatyti, kai jam kyla pagrįstų abejonių dėl turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. E. N., bylos Nr. 3K-3-285/2009).

Ieškovė prašė teismo padalyti bendrosios jungtinės nuosavybės turtą – priteisti jai žemės sklypą su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 379 000 Lt, o vieno kambario butą (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 138 000 Lt, ir automobilį „Opel Ascona“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vertė – 1000 Lt, priteisti atsakovui (kasatoriui); už didesnę jai tenkančio turto dalį priteisti iš ieškovės atsakovui 120 000 Lt dydžio kompensaciją. Atsakovas nurodyto turto vertės neginčijo, priešieškiniu prašydamas teismo pripažinti nurodytą nekilnojamąjį turtą jo asmenine nuosavybe. Teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Nurodyti dalytiną (bendrą) turtą, jo kiekį, vertę ir suformuluoti reikalavimą jį padalyti yra ieškovo, o pareiškiant priešieškinį – atsakovo, bet ne teismo pareiga (CPK 382 straipsnio 4 punktas); dėl ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimo sprendžia taip pat ginčo šalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. M. K., bylos Nr. 3K-3-7/2006). Taigi nagrinėjamoje byloje atsakovas, pasirinkdamas atitinkamą savo teisių gynimo būdą (prašė pripažinti nurodytą nekilnojamąjį turtą jo asmenine nuosavybe), turėjo pareigą pagrįsti savo atsikirtimus į pareikštą ieškinį, kuriuo buvo prašoma padalyti šį turtą kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, ir pateikti įrodymus, patvirtinančius pareikšto priešieškinio reikalavimus (CPK 178 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, tarp jų – ieškovės pateiktas nekilnojamojo turto įvertinimo pažymas (atsakovas įrodymų, patvirtinančių nurodyto nekilnojamojo turto vertę, nepateikė), nustatė ginčo turto vertę, pripažino šį turtą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir padalijo ją lygiomis dalimis, priteisdamas iš ieškovės atsakovui 120 000 Lt kompensaciją už jai tenkantį didesnės vertės turtą. Atsakovas apskundė teismo sprendimą apeliacine tvarka, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo ir grąžinti šią bylos dalį nagrinėti iš naujo; nurodė, kad jam nebuvo suteikta galimybės ginčyti ieškovės byloje pateiktą turto įvertinimą. Taigi iš esmės atsakovas apeliaciniu skundu nesutiko su pirmosios instancijos teismo nustatyta ginčo turto verte, ieškovė pateikė naują žemės sklypo su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu Vilniuje, sodų bendrijoje „Gulbinai“, Raudonės g. 94, įvertinimą, todėl apeliacinės instancijos teismui pagrįstai kilo abejonių dėl dalytino turto vertės (minėta, remiantis CK 3.119 straipsniu turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, galiojančias bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, nagrinėjamu atveju – apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo metu) ir kilo ginčo turto vertės nustatymo būtinybė.

CPK 314 straipsnyje įtvirtinta galimybė apeliacinės instancijos teismui priimti naujus įrodymus, kai jų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinis teismas šiuo klausimu yra nurodęs, kad teismas turi taikyti įstatymus tik leistinais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tose stadijose, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami įrodymai, o šalys savo pozicijoms pagrįsti gali teikti naujai sužinotus ar išreikalautus įrodymus, jeigu šia savo teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. gegužės 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. v. UAB DB „Baltikums draudimas“, bylos Nr. 3K-3-549/2001; 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M. v. UAB „Mindija“, bylos Nr. 3K-3-371/2005; kt.). Be to, minėta, tokiu atveju yra svarbi teismo, nagrinėjančio šeimos bylas, pareiga būti aktyviam, padėti šalims įgyvendinti savo teises, nes tik tokiu atveju įmanoma apginti vaikų teises ir interesus bei silpnesniojo sutuoktinio interesus. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad remiantis CPK 376 straipsnio ir CK trečiosios knygos nuostatomis aktyvus teismo vaidmuo reiškiasi tuo, kad teismas: 1) turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, jeigu, jo nuomone, tai būtina siekiant teisingai išspręsti bylą; 2) privalo imtis priemonių šalims sutaikyti, taip pat siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai; 3) turi teisę, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, bet yra tiesiogiai susiję su ieškinio dalyku ir pagrindu; 4) gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose nustatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą, kai byloje pareikštas vienas iš įstatymuose įtvirtintų alternatyvių reikalavimų negali būti tenkinamas; 5) savo iniciatyva taikyti specialias laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje, atsižvelgdamas į vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, iki bus priimtas teismo sprendimas. CPK 376 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo teisė viršyti ieškinio pagrindą ir dalyką, kuri reiškia ne tik galimybę patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, bet ir priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pateikto ieškinio pagrindu ir dalyku, šeimos bylose gali būti traktuojama kaip vieno iš pagrindinių civilinio proceso principų – dispozityvumo – išimtis (CPK 13 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. C. v. D. C., bylos Nr. 3K-3-513/2007).

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, įgyvendindamas teisę priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pateikto ieškinio pagrindu ir dalyku, atsižvelgdamas į nurodytą kasacinio teismo praktiką, kad sutuoktinių dalytinas turtas turi būti įvertintas rinkos kainomis, galiojančiomis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje – apeliacinės instancijos teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną, remdamasis ieškovės pateiktu žemės sklypo su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu Vilniuje, sodų bendrijoje „Gulbinai“, Raudonės g. 94, įvertinimu, pagal kurį šio turto vertė po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo sumažėjo 132 000 Lt, pagrįstai nusprendė nustatyti viso dalytino ginčo turto vertę ir 2009 m. balandžio 16 d. nutartimi nurodė šalims pateikti įrodymus, patvirtinančius šio turto vertę (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis, 376 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė teismui buto (duomenys neskelbtini), vertę – 120 000 Lt – patvirtinančią pažymą, atsakovas įrodymų dėl turto vertės nepateikė. Teismas, įvertinęs byloje esančius dalytino turto vertę patvirtinančius įrodymus, nustatė, kad šiuo metu jo bendra vertė yra 368 000 Lt, t. y. kiekvienam sutuoktiniui tenkanti dalis – 184 000 Lt, ieškovei priteisto žemės sklypo su statomu gyvenamuoju namu vertė – 247 000 Lt, o atsakovui priteisto turto vertė – 121 000 Lt. Pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu dalytino turto vertė buvo 518 000 Lt (teismo sprendime nurodyta vertė – 578 000 Lt – rašybos apsirikimas; teismas atsakovui priteistiną kompensaciją skaičiavo nuo 518 000 Lt), taigi bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ji buvo sumažėjusi 150 000 Lt, todėl, palikus galioti pirmosios instancijos sprendimą priteisti iš ieškovės atsakovui 120 000 Lt kompensaciją, būtų pažeistas bendrąja jungtine nuosavybe esančio sutuoktinių turto lygių dalių principas, nors byloje nenustatyta aplinkybių, kurioms esant galima būtų nukrypti nuo lygių dalių principo, dalijant šalių bendrąją jungtinę nuosavybę (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, 3.123 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas, byloje nustatęs sumažėjusią ginčo turto vertę, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, pagrįstai atsakovui priteistą iš ieškovės 120 000 Lt kompensaciją sumažino iki 63 000 Lt (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 3.100 straipsnio 4, 6 punktai, 3.117 straipsnio 1 dalis, 3.119 straipsnis).

Dėl CPK 320 straipsnio taikymo

CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Lietuvos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime nurodė, kad CPK 320 straipsnyje (2002 m. vasario 28 d. redakcija) nustatytas teisinis reguliavimas išreiškia ir įtvirtina visuotinai pripažintą civilinio proceso teisės principą tantum devolutum quantum appellatum. Šis principas reiškia inter alia tai, kad apeliacinės instancijos teismas turi tikrinti bei vertinti tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir neturi tikrinti bei vertinti, ar teisėtos ir pagrįstos yra tos sprendimo dalys, kurios nebuvo apskųstos apeliacine tvarka. Be to, apeliacinės instancijos teismas neturi savo iniciatyva išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir imtis analizuoti tokių argumentų, kurių apeliaciniame skunde nenurodyta. Tačiau, vadovaujantis principu tantum devolutum quantum appellatum, apeliacinės instancijos teismui negali būti visiškai uždrausta remtis ir argumentais, nenurodytais apeliaciniame skunde, jeigu juos pateikia kiti proceso dalyviai.

Minėta, kad atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, jog jam nebuvo suteikta galimybės ginčyti ieškovės byloje pateiktą turto įvertinimą, prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo ir grąžinti šią bylos dalį nagrinėti iš naujo. Taigi, apeliacinės instancijos teismui buvo skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ginčo nekilnojamojo turto vertės ir, akivaizdu, atitinkamai dėl priteistos kompensacijos dydžio. Ieškovė, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje O. R. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-415/2008, atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad, pasikeitus Lietuvos ekonomikos padėčiai ir sumažėjus nekilnojamojo turto vertei, šalims turėtų būti suteikta galimybė pateikti naujus įrodymus dėl turto vertės ir perskaičiuotas pirmosios instancijos teismo priteistos atsakovui kompensacijos dydis. Pagal Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimą, apeliacinės instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą remtis ir argumentais, nurodytais ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą šiuo klausimu. Tokiu atveju svarbus ir CPK 376 straipsnio, suteikiančio galimybę teismui viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 376 straipsnio 3 dalis), taikymas, t. y. kad esant ginčui dėl turto padalijimo, teismas nevaržomas konkrečių sutuoktinių reikalavimų, bet, minėta, turi išspręsti turto padalijimo klausimus taip, jog laikantis įstatymų reikalavimų turtas būtų padalytas atsižvelgiant ne tik į vieno ar kito sutuoktinio norus, bet ir į jų objektyvius poreikius, kartu stengiantis užtikrinti sutuoktinių individualių poreikių pusiausvyrą bei maksimaliai eliminuojant galimybę poreikius užtikrinti vienas kito sąskaita. Taigi teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo šioje byloje konstatuoti, jog apeliacinės instancijos teismas, nustatinėdamas ginčo turto vertę, kurios netinkamas nustatymas ir ginčytinas dydis buvo akcentuojamas apeliaciniame skunde, ir sumažindamas iš ieškovės atsakovui priteistos kompensacijos už jai tenkantį didesnės vertės turtą dydį, nepažeidė CPK 320 straipsnio nuostatų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Iš kasatoriaus priteistina valstybei 27,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš kasatoriaus A. B. 27,20 Lt (dvidešimt septynis Lt 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Zigmas Levickis

Algis Norkūnas