Civilinė byla Nr. 2YT-7645-1186/2025
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02611-2025-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2;
3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.5.1.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. liepos 24 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Justina Stančikienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. A. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Giedrius Salickas, uždaroji akcinė bendrovė „SOSCREDIT“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
pareiškėjas A. A. (toliau – pareiškėjas) pateikė skundą dėl antstolio Giedriaus Salicko procesinių veiksmų vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teismo prašo įpareigoti antstolį Giedrių Salicką paskelbti neįvykusiomis antrąsias pareiškėjo turto (½ dalies žemės sklypo su statiniais, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini)) varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) bei sudaryti sąlygas pareiškėjui padengti išieškomas skolas ir vykdymo išlaidas per 36 mėnesių laikotarpį.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad antstolis vykdė pirmąsias ir antrąsias varžytynes, kurių metu pardavinėjo pareiškėjui priklausantį turtą (½ žemės sklypo su statiniais, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) antstolis priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl turto pardavimo iš antrųjų varžytynių. Pareiškėjas nurodo, jog jo žiniomis varžytynėse dalyvavo jo pasiūlyta pirkėja N. B. ir kitas pirkėjas G. (pirkėjo pavardė pareiškėjui nežinoma). Pareiškėjui nuosavybės teise priklausęs turtas, kurį sudarė ½ dalis žemės sklypo su statiniais, esančio adresu (duomenys neskelbtini), buvo parduotas didžiausią kainą (71 168,00 Eur) pasiūliusiam pirkėjui G. Pareiškėjo nuomone tokia kaina neatitinka turto rinkos vertės. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog antstolis nepagrįstai neįvertino aplinkybių, kad pareiškėjas gauna pastovų darbo užmokestį (1 088,00 Eur per mėnesį), iš kurio darant kasmėnesines iškaitas būtų galimybė padengti skolas, dėl kurių išieškojimo yra pradėti atlikti vykdymo veiksmai, bei vykdymo išlaidas per 36 mėnesių laikotarpį. Neįvertinęs šių aplinkybių antstolis nepagrįstai nukreipė išieškojimą į paskutinį pareiškėjo būstą. Pareiškėjas taip pat nurodo, jog antstolis atlikdamas vykdymo veiksmus jo atžvilgiu buvo tendencingas išieškotojams, galimai turėjo asmeninį suinteresuotumą pareiškėjo turto pardavimu iš varžytynių, teisingai ir aiškiai nepaskirstė gautų lėšų iš parduoto turto, taip pat neteikė pareiškėjui informacijos, susijusios su išieškotų lėšų paskirstymu bei vieno iš išieškotojų teisinio statuso pasikeitimu.
Pareiškėjas teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodo, jog varžytynių laimėtojo pasisakymai jam atvykus į pareiškėjo namus suponavo pagrindą manyti apie antstolio ir varžytynių laimėtojo galimus ryšius. Taip pat nurodo, jog antstolis nepateikė pareiškėjui informacijos apie skolininko teisę pasiūlyti savo pirkėją iki varžytynių paskelbimo, todėl, pareiškėjo nuomone, antstolis (duomenys neskelbtini) patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) formaliai suteikė informaciją pavėluotai. Taip pat antstolis pernelyg suinteresuotai domėjosi N. B. pozicija dėl pareiškėjui priklausančio turto pardavimo iš varžytynių, patarė jai nedalyvauti pirmosiose varžytynėse. Pareiškėjas teismui pateikė liudytojos N. B. rašytinius parodymus, kuriuose liudytoja iš esmės patvirtina pareiškėjo nurodytas aplinkybes – dėl antstolio patarimo nedalyvauti pirmosiose varžytynėse, dėl varžytynių laimėtojo ir su juo atvykusių asmenų teiginių, kurie liudytojai leido susidaryti nuomonę, kad pirkėjas yra susijęs su antstoliu bei dėl, liudytojos teigimu, jai antstolio daryto spaudimo.
Antstolis Giedrius Salickas, vadovaudamasis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei tuo, jog patvarkyme yra išdėstyta išsami antstolio pozicija dėl pareiškėjo skundo, prašo (duomenys neskelbtini) patvarkymą dėl atsisakymo tenkinti skolininko skundą vykdomosiose bylose Nr. (duomenys neskelbtini) laikyti atsiliepimu į pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Patvarkyme antstolis nurodo, jog pareiškėjo atžvilgiu vykdo vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), prie antstolio taip pat yra prisijungusi ir antstolė Daiva Kelmelienė. (duomenys neskelbtini) patvarkymu dėl areštuotino turto vertės nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nustatyta skolininkui priklausančio turto, kurį sudaro ½ žemės sklypo su statiniais, esančio adresu (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 92 000,00 Eur. (duomenys neskelbtini) patvarkymu dėl turto pardavimo iš pirmųjų varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtos skolininkui priklausančio turto pirmosios varžytynės, kurios neįvyko, nes jose nedalyvavo nei vienas varžytynių dalyvis. Todėl (duomenys neskelbtini) patvarkymu dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis bei siūlymo paimti neparduotą turtą iš varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, o išieškotojams pasiūlyta perimti neparduotą iš varžytynių turtą. Išieškotojams nepareiškus pageidavimo perimti iš varžytynių neparduotą turtą, (duomenys neskelbtini) patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paskelbtos pareiškėjui priklausančio turto varžytynės, kurios baigėsi (duomenys neskelbtini), jas laimėjus didžiausią (71 168,00 Eur) kainą pasiūliusiam pirkėjui. Antstolis nurodo, jog pareiškėjo prašymas paskelbti antrąsias varžytynes neįvykusiomis yra nepagrįstas, nes skolininko nurodomi teiginiai apie galimus antstolio ryšius su varžytynes laimėjusiu pirkėju yra niekuo nepagrįsti, o varžytynės vyko teisės aktų numatyta tvarka, pareiškėjas buvo informuotas apie jo teisę iki varžytynių pradžios pasiūlyti savo pirkėją, tačiau to nepadarė ir tokia teise nepasinaudojo. Antstolis taip pat nurodo, jog pareiškėjas nei dabar, nei iki skundo nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad išieškotinas sumas ir vykdymo išlaidas būtų galima išieškoti per 36 mėnesius, darant įstatymų nustatyto dydžio išskaitas iš pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, antstolis nurodo, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas.
Suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „SOSCREDIT“ ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teismo nustatytu terminu atsiliepimų nepateikė.
Byloje dalyvaujantiems asmenims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis, 443 straipsnio 5 dalis).
k o n s t a t u o j a :
skundas netenkintinas.
Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Vykdymo procese vykdomuosius veiksmus išieškotojo naudai atlieka specialus valstybės įgaliotas subjektas – antstolis, kuris kaip viešosios teisės subjektas, vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeidžiant kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, vertina, ar konkrečioje vykdymo proceso stadijoje esant konkrečioms aplinkybėms antstolis nepažeidė jo veiklos principus bei vykdymo veiksmų atlikimo tvarką reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis Giedrius Salickas pareiškėjo (skolininko) atžvilgiu vykdo šias vykdomąsias bylas: vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti (duomenys neskelbtini) antstolio patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje išieškotoja yra Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Kauno apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti (duomenys neskelbtini) antstolio patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje išieškotoja yra Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, bei vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal notaro vykdomąjį įrašą pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti (duomenys neskelbtini) antstolio patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje išieškotoja yra UAB „SOSCREDIT“.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, skųsdamas antstolio veiksmus, nurodo, jog pareiškėjo vertinimu yra pagrindas paskelbti antrąsias varžytynes, iš kurių buvo parduotas pareiškėjui priklausantis turtas, kurį sudaro, ½ dalis žemė sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nekilnojamasis turtas) neįvykusiomis, o taip pat nurodo, jog antstolis nepagrįstai nevertino aplinkybių, jog išieškotinos sumos bei vykdymo išlaidos galėtų būti padengtos per 36 mėnesius atliekant kasmėnesines išskaitas iš pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio. Todėl, pareiškėjo nuomone, antstolis buvo tendencingas išieškotojams, galimai turėjo asmeninį suinteresuotumą pareiškėjo turto pardavimu iš varžytynių, teisingai ir aiškiai nepaskirstė gautų lėšų iš parduoto turto.
Dėl varžytynių paskelbimo neįvykusiomis
Turto pardavimas iš varžytynių, turto perdavimas išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui CPK VI dalyje nustatyta tvarka yra speciali procesinė turto realizavimo forma (CPK 700 straipsnis). Varžytynių vykdymo bendrąją tvarką reglamentuoja CPK 713 straipsnis, o skelbimo apie varžytynes tvarka numatyta CPK 706–707 straipsniuose.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo paskelbti antrąsias pareiškėjo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), varžytynes neįvykusiomis, nurodydamas, jog varžytynes laimėjęs pirkėjas neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse, taip pat nurodo, jog turto pardavimo iš varžytynių kaina yra per maža bei neproporcinga turto vertei. Teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose pareiškėjas papildomai nurodo, jog antstolis laiku jam nesuteikė informacijos apie CPK 704 straipsnyje numatytą galimybę iki varžytynių paskelbimo pasiūlyti areštuoto turto pirkėją.
CPK 717 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, jog antstolis savo patvarkymu paskelbia varžytynes neįvykusiomis, jei iki turto pardavimo iš varžytynių akto surašymo paaiškėja, kad pirkėjas neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse. CPK 709 straipsnis numato, jog varžytynių dalyviai yra asmenys, užsiregistravę dalyvauti konkrečiose varžytynėse (CPK 709 straipsnio 1 dalis), varžytynėse neturi teisės dalyvauti antstolis, organizuojantis tas varžytynes, taip pat vienoje antstolių kontoroje su juo dirbantys kiti antstoliai, darbuotojai ir šioje dalyje išvardytų asmenų artimieji giminaičiai, sutuoktiniai (sugyventiniai) (CPK 709 straipsnio 2 dalis). Asmenys, norintys dalyvauti varžytynėse, privalo pateikti CPK 710 straipsnio 1 dalyje numatytus duomenis. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas, prašydamas paskelbti varžytynes neįvykusiomis CPK 717 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu, pateikė tik deklaratyvaus pobūdžio teiginius apie galimus antstolio ryšius su varžytynes laimėjusiu asmeniu, pateikė liudytojos parodymus, kuriuose taip pat atsispindi tik liudytojos nuomonė, tačiau nenurodė jokių faktinių aplinkybių bei nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo teiginius. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali ieškinį, priešieškinį, pareiškimą ir kitus procesinius dokumentus grąžinti juos padavusiems asmenims trūkumų šalinimo tvarka (CPK 115, 138 straipsniai), atsisakyti priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, jeigu tai užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 142 straipsnio 3 dalis, 181 straipsnio 2 dalis, 227 straipsnio 2 dalis), arba, išnagrinėjus bylą, netgi atmesti ieškinį, priešieškinį, pareiškimą, prašymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą, apžvalga Nr. 51. Teismų praktika. 2004, 22). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nurodydamas teiginius dėl antstolio nesąžiningumo bei pernelyg didelio suinteresuotumo pareiškėjo turto pardavimu, galimo daryto neteisėto poveikio pareiškėjui bei jo sutuoktinei apsiribojo tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, nenurodydamas jokių konkrečių faktinių aplinkybių bei nepateikdamas jokių įrodymų, galinčių patvirtinti jo teiginius. Konstatuotina, jog pareiškėjas neįgyvendino jam įstatymo nustatytos pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą pripažinti antrąsias varžytines neįvykusiomis. Todėl byloje nesant jokių įrodymų, kurie patvirtintų pareiškėjo teiginius apie galimus antstolio ryšius su varžytynes laimėjusius asmeniu, teismas daro išvadą, jog konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja varžytynių paskelbimo neįvykusiomis pagrindas, numatytas CPK 717 straipsnio 1 dalies 5 punkte.
Pareiškėjas taip pat nurodė, jog kaina, už kurią varžytynėse buvo parduotas jam priklausantis nekilnojamasis turtas, yra per maža bei neproporcinga turto rinkos vertei. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi priverstinio turto pardavimo proceso stadija. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – tai, visų pirma, antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Antstolis turi diskrecijos teisę pasirinkti, kokiomis priemonėmis jis šią pareigą įgyvendins (vadovausis Nekilnojamojo turto registro duomenimis, paskirs ekspertizę turto vertei nustatyti ir pan.), tačiau bet kuriuo atveju jis turi veikti taip, kad nustatyta areštuoto turto kaina būtų kuo objektyvesnė, artimesnė rinkos kainai. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia galimybių taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai tenkintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2010, 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2012). Iš teismui pateiktų vykdomųjų bylų kopijų matyti, jog antstolis (duomenys neskelbtini) patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pavedė ekspertizės įstaigai UAB KOVERTAS atlikti pareiškėjui priklausančio turto, tame tarpe ir nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ekspertizę, siekiant nustatyti nekilnojamojo turto rinkos vertę. (duomenys neskelbtini) ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog bendra nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vertė yra 92 000,00 Eur. Vadovaudamasis ekspertizės akto išvadomis, antstolis (duomenys neskelbtini) patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) dėl areštuotino turto vertės nustatymo nustatė nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), turto vertę – 92 000,00 Eur. Pastebėtina, jog pareiškėjas rašte dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, jog su (duomenys neskelbtini) patvarkyme Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta turto verte sutinka. CPK 722 straipsnio 1 dalis numato, jog pradinė antrosiose varžytynėse parduodamo turto kaina sudaro 60 procentų antstolio nustatytos areštuoto turto kainos (CPK 681 straipsnio 1 dalis, 722 straipsnio 1 dalis). Taigi, atsižvelgiant į tai, jog antstolio patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta areštuoto nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kaina yra 92 000,00 Eur, antrosiose varžytynėse nustatyta pradinė parduodamo turto kaina turėjo būti 55 200,00 Eur (92 00,00 Eur x 60 procentų). Pastebėtina, jog antstolis (duomenys neskelbtini) patvarkyme dėl turto pardavimo iš antrųjų varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė būtent tokią parduodamo turto pradinę kainą. Varžytynes laimėjo pirkėjas, pasiūlęs didžiausią 71 168,00 Eur kainą, kaip tai yra numatyta CPK 713 straipsnio 13 dalyje. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog turto pardavimo iš varžytynių atveju reali turto vertė nustatoma rungimosi procese, o turtas parduodamas tam varžytynių dalyviui, kuris pasiūlė didžiausią kainą. Būtent tokia kaina laikoma realia turto pardavimo varžytynėse kaina, kuri mažėjimo linkme gali skirtis nuo pradinės, ekspertų nustatytos turto rinkos kainos, o turtą parduodant antrosiose varžytynėse, paprastai taip ir būna (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTIzLTY4NC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-123-684/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-123-684/2020">e3K-3-123-684/2020</a>), taigi areštuoto turto pardavimas už mažesnę kainą nei buvo nustatyta ekspertų areštuoto turto vertinimo metu nėra laikytinas pažeidimu. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjui priklausantis turtas buvo parduotas už nepagrįstai mažą kainą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas nurodo, kad varžytynėse dalyvavo ir jo pasiūlyta pirkėja N. B., taigi pareiškėjo pasiūlyta pirkėja turėjo galimybę pateikti kainos siūlymą, artimesnį nustatytai parduodamo turto rinkos vertei, tačiau to nepadarė.
Pareiškėjas taip pat nurodė, jog jam nebuvo suteikta informacija apie 704 straipsnyje numatytą teisę iki varžytynių paskelbimo internete surasti areštuoto turto pirkėją. Pastebėtina, jog skolininko teisė surasti areštuoto turto pirkėją ar pavesti tai padaryti kitiems asmens pareiškėjui buvo išaiškinta dar (duomenys neskelbtini) patvarkyme dėl areštuoto turto vertės nustatymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame antstolis nurodė, jog ne anksčiau kaip po 20 dienų bus skelbiamos jam priklausančio nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pirmosios varžytynės. Pareiškėjo susipažinimą su šiuo patvarkymu patvirtina jo raštas dėl informacijos pateikimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog pareiškėjas gavo antstolio patvarkymą, sutinka su nustatyta areštuoto turto verte bei prašo organizuoti varžytynes, o esant galimybei – pasiūlys savo pirkėją. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pareiškėjas apie CPK 704 straipsnio jam numatytą teisę pačiam surasti areštuoto turto pirkėją ar pavesti tai padaryti kitiems asmenims buvo informuotas ir žinojo dar prieš įvykstant pirmosioms varžytynėms. Be kita ko, kaip yra nurodęs aukštesnės instancijos teismas, lingvistinis, loginis ir sisteminis CPK 704 straipsnio aiškinimas lemia, kad teise pasiūlyti areštuoto (varžytinėse parduodamo) turto pirkėją skolininkas gali pasinaudoti tik iki pirmųjų varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje. Šia teise jis negali pasinaudoti po pirmųjų varžytinių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje, taip pat ir tais atvejais, kai pirmosios varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis. Kadangi paskelbus pirmąsias varžytines, turtas yra pradedamas realizuoti varžytynių būdu ir pakeisti bei taikyti kitą skolininko turto realizavimo formą (būdą) – pardavimą skolininko pasiūlytam pirkėjui – nebėra pagrindo (Kauno apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJTLTY3LTc3NS8yMDI1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2S-67-775/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2S-67-775/2025">e2S-67-775/2025</a>).
Įstatymų leidėjas, apibrėždamas išieškotojo ir skolininko pareigas vykdymo procese, nustato, kad tiek ieškotojas, tiek skolininkas turi būti aktyvūs ir patys domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus (CPK 644 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOTItNDY5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-92-469/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-92-469/2020">e3K-3-92-469/2020</a>). CPK 704 straipsnyje nustatyta galimybė iš varžytynių parduodamo turto savininkui surasti turtui pirkėją dera su skolininkui nustatyta pareiga vykdymo procese būti aktyviam, aktyviai domėtis vykdymo eiga (CPK 644 straipsnio 4 punktas). Siekdamas kuo brangiau parduoti savo turtą, skolininkas efektyviai naudojasi galimybėmis surasti turto pirkėją (Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MlMtNTM2LTczMC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2S-536-730/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2S-536-730/2024">2S-536-730/2024</a>), taigi pareiškėjas dar prieš pirmąsias varžytines, informuotas apie galimybę pačiam surasti areštuoto turto pirkėją ir norėdamas pirkėja pasiūlyti N. B., nebuvo pakankamai aktyvus, įgyvendindamas savo teises vykdymo procese, į antstolį kreipėsi jau po varžytinių paskelbimo, o pareiškėjo (duomenys neskelbtini) pateiktas prašymas – reikalavimas, kuriame pareiškėjas prašė parduoti nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), dalį jo pasiūlytam pirkėjui, neatitiko CPK 704 straipsnyje nustatytų reikalavimų – kaip jau minėta, toks prašymas buvo pateiktas jau po varžytynių paskelbimo (antrosios varžytynės paskelbtos (duomenys neskelbtini)), o taip pat pareiškėjo antstoliui pateiktame procesiniame dokumente nebuvo nurodytas nei siūlomas pirkėjas, nei kaina, už kurią siūlomas pirkėjas ketina pirkti areštuotą turtą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, nėra pagrindo konstatuoti, jog antstolis savo veiksmais nepagrįstai apribojo pareiškėjo teisę surasti areštuoto turto pirkėją ar pavesti tai padaryti kitiems asmenims.
Įvertinus išdėstytą darytina išvada, kad pareiškėjas vykdymo procese buvo tinkamai informuotas apie jo teisę pasiūlyti turto pirkėją, tačiau šia teise jis CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka nepasinaudojo. Pareiškėjas taip pat nepagrindė skunde išdėstytų teiginių jokiomis faktinėmis aplinkybėmis bei nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų nurodytas aplinkybes, pareiškėjo nurodyti deklaratyvaus pobūdžio teiginiai nėra pakankami, jog pagrįstų antstolio veiksmų priešingumą teisei ar neobjektyvumą. Pareiškėjui nepagrindus skunde nurodytų aplinkybių bei byloje nesant duomenų, kuriais vadovaujantis būtų galima konstatuoti, jog antrosios varžytinės, iš kurių buvo parduotas skolininkui priklausantis nekilojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo vykdomos nesilaikant įstatymo nustatytos tvarkos, teismo vertinimu, nėra pagrindo laikyti antrųjų varžytynių, kurių metu buvo parduotas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), neįvykusiomis.
Dėl išieškotinų sumų bei vykdymo išlaidų padengimo per 36 mėnesių laikotarpį
Pareiškėjas taip pat nurodo, jog antstolis neteisėtai vykdė išieškojimą iš pareiškėjo paskutinio būsto, kadangi, pareiškėjo nuomone, egzistuoja CPK 663 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės – pareiškėjas yra pateikęs antstoliui įrodymus, jog išieškotinos sumos bei vykdymo išlaidos gali būti išieškotos per 36 mėnesius. Pareiškėjas nurodo gaunantis pastovias pajamas – 1 080,00 Eur per mėnesį darbo užmokestį, iš kurio darant kasmėnesines išskaitas per 36 mėnesių laikotarpį galėtų būti išieškotos išieškotinos sumos bei vykdymo išlaidos.
CPK 736 straipsnis numato taisykles, pagal kurias turėtų būti atliekamos išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio: iš darbo užmokesčio dalies, kuri neviršija minimalaus mėnesinio atlyginimo (toliau – MMA) pagal vieną ar kelis vykdomuosius dokumentus išskaitoma 10 procentų darbo užmokesčio dalies, o dalyje, kuri viršija 1 MMA dydį, bet neviršija 2 MMA dydžių, išskaitoma 30 procentų dalis. Nuo 2025 m. sausio 1 d. MMA sudaro 1 038,00 Eur, o pareiškėjo darbo užmokestis sudaro 1 088,00 Eur per mėnesį, taigi, vadovaujantis CPK 736 taisyklėmis, iš pareiškėjo gaunamo darbo užmokesčio kas mėnesį galėtų būti išskaitoma apie 118,80 Eur (1 038,00 Eur x 10 proc. + (1 088,00 Eur – 1 038,00 Eur) x 30 proc.). Per 36 mėnesių laikotarpį tokios išskaitos sudarytų 4 276,80 Eur (118,80 Eur x 36 mėnesiai). Iš teismui pateiktų vykdomųjų bylų matyti, jog šiuo metu antstolio kontoroje pareiškėjo atžvilgiu vykdomose vykdomosiose bylose išieškomos sumos viršija vieną šimtą tūkstančių eurų, todėl realios galimybės padengti šias išieškomas sumas bei vykdomąsias išlaidas per 36 mėnesių laikotarpį, atliekant nurodyto dydžio kasmėnesines iškaitas iš skolininko darbo užmokesčio, nėra. Pastebėtina, jog iš vykdomųjų bylų informacijos matyti, jog pareiškėjas antstoliui nepateikė jokių įrodymų, kad egzistuoja reali galimybė išieškoti išieškomas sumas bei vykdymo išlaidas per 36 mėnesių laikotarpį, nors tokią pareigą jam numato CPK 663 straipsnio 1 dalis. Atkreiptinas dėmesys ir į antstolio nurodytą aplinkybę, jog pareiškėjo darbovietė (duomenys neskelbtini) antstolio (duomenys neskelbtini) patvarkymo dėl skolos išieškojimo Nr. (duomenys neskelbtini) iki šiol nėra pradėjusi vykdyti. Pareiškėjas skunde taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad antstoliui būtų pateikęs duomenis, iš kurių būtų matyti, kad yra reali galimybė išieškoti išieškotinas sumas bei vykdymo išlaidas iš pareiškėjo per 36 mėnesių terminą, pareiškėjo deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kad neva antstolis liepė jam mokėti po 5 000,00 Eur per mėnesį, nėra pagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, todėl negali būti vertinami kaip įrodantys, jog pareiškėjas įvykdė CPK 663 straipsnio 1 dalyje jam numatytą pareigą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir pareiškėjui nepateikus jokių objektyvių duomenų, leidžiančių daryti pagrįstą išvadą, jog išieškomos sumos bei vykdymo išlaidos gali būti išieškotos per 36 mėnesius, teismas daro išvadą, kad antstolis pagrįstai nukreipė išieškojimą į paskutinį pareiškėjo būstą.
Atsižvelgiant į išdėstytas nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad tenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas (CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, 513 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 510 straipsniu, 513 straipsniu,
n u t a r i a :
netenkinti pareiškėjo A. A. skundo.
Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolio Giedriaus Salicko kontorai vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Justina Stančikienė
