Dėl žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. e2A-66-940/2024

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02486-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6;

(S)

2.6.39.2.6.1; 3.3.1.18.3; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 19 d. Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-64-488/2023 pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovui A. A., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, T. P. ir D. K., dėl žalos atlyginimo, ir

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ prašė priteisti iš atsakovo A. A. 1 736,28 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2021 m. spalio 23 d. buvo sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, kuria buvo apdrausta transporto priemonės Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė. 2021 m. spalio 28 d. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas vairuotojas, vairavęs transporto priemonę Audi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). 2021 m. gruodžio 22 d. ieškovė išmokėjo 1 736,28 Eur išmoką servisui už atsakovo A. A. transporto priemonės BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbus.

3. Pažymėjo, kad ieškovė, siekdama įvertinti ar eismo įvykis įvyko nurodytomis aplinkybėmis ir transporto priemonės buvo sugadintos jų tarpusavio susidūrimo metu deklaruotomis aplinkybėmis, atliko transporto priemonių sugadinimų suderinamumo ir susidūrimo aplinkybių tyrimą bei kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Impulsana“ dėl eksperto išvados pateikimo. 2022 m. sausio 12 d. eksperto išvadoje nustatyta, kad automobilių Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir Audi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai tarpusavyje nesuderinami, ir, nors galimai įvykęs automobilių BMW ir Audi tiesioginis kontaktas, tačiau šiuo kontaktu negalima pagrįsti šių automobilių sugadinimų tokia apimtimi, kaip tai užfiksuota tyrimui pateiktose nuotraukose; techniniu požiūriu neįtikėtini automobilių Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir Audi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairavusių asmenų parodymai dėl 2021 m. spalio 28 d. deklaruoto eismo įvykio aplinkybių. Atsižvelgdama į tai, ieškovė pripažino nurodytą eismo įvykį nedraudžiamuoju ir iš atsakovo buvo pareikalauta grąžinti nepagrįstai gautą draudimo išmoką.

4. Nurodė, kad ieškovė 2022 m. sausio 13 d. kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl draudimo išmokos grąžin­imo, tačiau atsakovas žalos neatlygino.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovo 1 736,28 Eur išmokėtą draudimo sumą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 26 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, 39,00 Eur žyminį mokestį. Grąžino atsakovui iš Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų depozitinės sąskaitos 178,25 Eur dydžio avansą, sumokėtą 2022 m. gruodžio 15 d. AB SEB bankas mokėjimo nurodymu Nr. 459. Iš atsakovo valstybės naudai taip pat priteisė 66,72 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.

6. Teismas nustatė, kad 2021 m. spalio 28 d. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė BMW 530 D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas vairuotojas, vairavęs transporto priemonę Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu transporto priemonės Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinė atsakomybė buvo drausta ieškovės 2021 m. spalio 23 d. sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. AYAS 01 12865440 pagrindu. 2021 m. gruodžio 22 d. ieškovė išmokėjo 1 736,28 Eur išmoką servisui už atsakovo A. A. transporto priemonės BMW 530 D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbus. Ieškovė, vadovaudamasi 2022 m. sausio 12 d. eksperto išvada MV 2022-02, 2022 m. sausio 13 d. kreipėsi į atsakovą su pretenzija dėl draudimo išmokos grąžinimo, tačiau atsakovas žalos neatlygino.

7. Teismas, nepaisydamas to, jog 2023 m. balandžio 25 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-32 (23)/11-91 (23) išvados patvirtina, kad automobilio Mercedes Benz AMG C63 AMG, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės dalies dešinės pusės sugadinimai paaiškinami įvykusiu kontaktu tarp šio automobilio ir automobilio Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kairiojo šono priekinės dalies, o automobilio BMW 530 D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), užpakalinės dalies sugadinimai paaiškinami jau sugadinto automobilio Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės dalies (standumo sijos ir variklio dangčio) kontaktu su užpakaline automobilio BMW 530 D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi, konstatavo, kad eismo įvykio dalyviai kreipdamiesi į draudikę – ieškovę, pateikė klaidingą ar ne visiškai tikslią ir išsamią informaciją, susijusią su eismo įvykio aplinkybėmis.

8. Teismas sprendė, jog vien tai, kad atsakovo transporto priemonės BMW 530 D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), visi ar dalis sugadinimų gali būti pagrindžiami nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis (nurodytomis eismo įvykio deklaracijoje ir kt.), nereiškia, kad dėl to visos kitos eismo įvykio aplinkybės, nesusijusios su atsakovo transporto priemone, yra atitinkančios tikras eismo įvykio aplinkybes.

9. Teismas, įvertinęs byloje ieškovės pateiktą 2022 m. sausio 12 d. eksperto išvadą MV 2022-02, nustatančią, kad ne visi eismo įvykio dalyvių transporto priemonių (Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Mercedes Benz AMG C63 AMG, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir BMW 530 D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadinimai buvo padaryti nagrinėjamo eismo įvykio metu bei eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis, atsižvelgęs į tai, jog ši eksperto išvada jokiu lygiaverčiu įrodymu nėra nuginčyta, sprendė, kad atsakovo, kaip nukentėjusio trečiojo asmens, pateikta informacija, susijusi su eismo įvykio susidarymo aplinkybėmis, yra klaidinga.

10. Teismas, įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į įrodymų visumą, sprendė, kad ieškovė įrodė, jog atsakovas, kaip nukentėjusi trečioji šalis, siekdamas gauti išmoką, pateikė klaidingus duomenis apie įvykį ir jo padarinius, taip pat kad atsakovas pažeidė iš draudimo sutarties kylantį principą elgtis sąžiningai ir būti visiškai atviru su kita sutarties šalimi, nurodamas ar nutylėdamas aplinkybes, kuriomis atsirado jo automobilio sugadinimai, todėl ieškovė įvykį pagrįstai pripažino nedraudžiamuoju.

11. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2023 m. rugsėjo 20 d. papildomu sprendimu priteisė iš atsakovo A. A. 181,50 Eur eksperto dalyvavimo teismo posėdyje išlaidų – uždarosios akcinės bendrovės (tolau – UAB) „Impulsana“, naudai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

12. Apeliaciniu skundu atsakovas A. A. prašo Panevėžio apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, bei priteisti visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

13. Nurodo, kad

14. Pažymi, kad Lietuvos ekspertizės centro eksperto išvada patvirtina, kad apelianto automobilis BMW buvo apgadintas dėl smūginio automobilio Audi A4 poveikio į atsakovo automobilio BMW 530 užpakalinę dalį. Draudimo išmoka apeliantui išmokėta pagrįstai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) nuostatomis.

15. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, neteisingai aiškino TPVCAPDĮ teisės normas. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas apie galimai nesąžiningus (galimai tyčia sukeltą eismo įvykį) kitų eismo dalyvių veiksmus nieko nežinojo ir nukentėjo visiškai atsitiktinai, automobiliui Audi A4 po smūgio į Mercedes Benz, atšokus ir kliudžius stovėjusį atsakovo automobilį. Apeliantas nežinojo apie tai, kad automobiliai Audi ir Mercedes Benz iki šio eismo įvykio turėjo kokių nors apgadinimų, šio eismo įvykio nematė. Atsakovo automobilis BMW buvo apgadintas būtent šio eismo įvykio metu, iki jo jokių apgadinimų neturėjo, ką patvirtino ir Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertas. Atsakovas nuo pat pradžių elgėsi sąžiningai, draudikui pateikė visą jam žinomą informaciją apie eismo įvykį, su draudimo bendrove bendradarbiavo, pateikė jai apžiūrai savo automobilį, vykdė visus draudiko nurodymus. Atsakovas negalėjo atskleisti draudikui tokios informacijos, kurios pats nežinojo.

16. Nurodo, kad ieškovės byloje pateikto UAB „Impulsana“ atlikto eismo įvykio aplinkybių tyrimo išvados buvo paneigtos teismo paskirtos Eismo įvykio ekspertizės, atliktos Lietuvos teismo ekspertizės centro, išvadomis, nurodančiomis, kad visi atsakovo automobilio BMW 530 apgadinimai padaryti būtent šio eismo įvykio metu, o iki minimo eismo įvykio automobilio BMW užpakalinėje dalyje jokių apgadinimų nebuvo. Kitų įrodymų, apie tai, kad atsakovas tyčia nuslėpė nuo draudiko informaciją apie eismo įvykio aplinkybes, byloje nėra.

17. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-64-488/2023, palikti nepakeistą.

18. Nurodo, kad apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas vien deklaratyviais atsakovo teiginiais, tačiau jame nėra nurodomi jokie materialinių ar procesinių teisės normų pažeidimai, kurie sudarytų pagrindą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti.

19. Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai didesnę įrodomąją reikšmę teikė specialisto išvadai, ekspertizės išvadoms bei eksperto parodymams, o ne atsakovo parodymams. Ieškovės teigimu, abu specialiųjų žinių turintys asmenys priėjo iš esmės tų pačių išvadų, kad: negalima pagrįsti eismo įvykio dalyvių nurodomų greičių (V. M. ekspertizės 1 p. ir Teismo ekspertizės 5 p., 7 p.), bei, kad eismo įvykio dalyvių parodymai, jog transporto priemonės iki įvykio neturėjo esminių sugadinimų (V. M. ekspertizės 2, 3 p., Teismo ekspertizės 6 p.). Akivaizdu, kad yra nesuderinamų pozicijų ir aplinkybių abejose ekspertų išvadose, o tai liudija, kad įvykis įvyko ne dalyvių deklaruojamomis aplinkybėmis.

20. Ieškovės tvirtinimu, kadangi įvykio aplinkybės nėra aiškios, jis įvyko kitomis, nei nurodo vairuotojai, aplinkybėmis, todėl neįmanoma nustatyti kieno neteisėti veiksmai lėmė atsiradusią žalą, o nenustačius priežastinio ryšio, neteisėtų veiksmų apimties ir priežasties, vadovaujantis aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika, negalima pripažinti įvykio draudžiamuoju.

21. Atkreipia dėmesį, kad transporto priemonių sugadinimuose ir eismo įvykio dalyvių nurodytuose aplinkybėse, taip pat ir atsakovo, yra prieštaravimų, kurie nesutampa: įvykis įvyko Panevėžyje, miegamajame rajone, vėlyvo vakaro metu, nuošalioje vietoje; eismo intensyvumas eismo įvykio vietoje yra mažas, niekur aplinkui nebuvo vaizdą fiksuojančių kamerų; iš nuotraukų, darytų po eismo įvykio, niekur nėra Mercedes Benz nuolaužų (buferio kampo, žibinto, kitų dalių); Mercedes Benz stovi ant borto, bet žemo profilio padangos nepažeistos, nors ir bortas aukštas; transporto priemonės Audi variklio gaubtas sveikas, radiatoriai keistai deformuoti, buferis nukritęs, kitos pusės žibintas iškritęs; nei vienoje iš transporto priemonių nesuveikė oro pagalvės, nors turėjo suveikti bent jau dalyje; įvykio vietoje nebuvo užfiksuota jokių padangų žymių.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys).

23. Apeliacinės instancijos teismas 2024 m. vasario 8 d. nutartimi byloje dalyvaujančius asmenis informavo, kad nagrinėdamas apelianto A. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimo, vertins ir Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 20 d. papildomo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

24. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo tenkintas ieškinys dėl 1 736,28 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir 2023 m. rugsėjo 20 d. papildomo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

25. Privalomo transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimo sutartis yra sutartis trečiojo asmens naudai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.191 straipsnio 1 dalis). Trečiuoju asmeniu tampa bet kuris nuo privalomu transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimu apdraustos transporto priemonės valdytojo nukentėjęs asmuo (TPVCAPDĮ 2 straipsnio 16 punktas). Draudikas prievoliniuose transporto priemonės valdytojo padarytos žalos atlyginimo santykiuose yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigą neviršijant TPVCAPDĮ 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų ribų padengti nukentėjusio trečiojo asmens patirtus nuostolius. Nukentėjęs trečiasis asmuo įgyja teisę reikalauti atlyginti jam padarytą žalą, jei yra nustatytos visos būtinos sąlygos transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei kilti (TPVCAPDĮ 13 straipsnio 1 dalis, 16 straipsnio 1 dalis).

26. Išmoka mokama, kai yra nustatytas draudžiamojo įvykio faktas ir žalos dydis, jei teisės aktų nustatytais atvejais apie eismo įvykį buvo pranešta policijai, o nukentėjęs trečiasis asmuo pateikė atsakingam draudikui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, laikėsi draudiko nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leido draudikui susipažinti su dokumentais, galinčiais įrodyti padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį, taip pat suteikė galimybę ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį, atsižvelgdamas į TPVCAPDĮ 15 straipsnio nuostatas išsaugojo sugadintą transporto priemonę ar kitą turtą tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, ir pretenziją dėl padarytos žalos pateikė per šio įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą. Jei nukentėjęs trečiasis asmuo nevykdė ar netinkamai vykdė šioje dalyje nurodytus įpareigojimus ir tai turėjo įtakos žalos padarymo aplinkybių tyrimui ar padidino žalą, draudikas gali sumažinti išmoką (TPVCAPDĮ 19 straipsnio 5 dalis). Atsakingas draudikas moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų draudimo sumų, ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo (TPVCAPDĮ 19 straipsnio 6 dalis).

27. Draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos nustato ne tik draudimo išmokų išmokėjimą, bet ir draudiko sumokėtų išmokų grąžinimą. Tokie atvejai nustatyti TPVCAPDĮ 22 straipsnyje ir detalizuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių ir indeksuotų draudimo sumų dydžių (toliau – ir Taisyklės) VI skyriuje. Vienas tokių atvejų, kai draudiko reikalavimu nukentėjęs trečiasis asmuo privalo grąžinti neteisėtai gautą išmoką arba jos dalį – jeigu draudikui išmokėjus išmoką arba jos dalį nukentėjusiam trečiajam asmeniui paaiškėja, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pateikė klaidingą informaciją ir dėl to buvo neteisingai apskaičiuota ir neteisėtai išmokėta išmoka ir atlyginta žala (TPVCAPDĮ 22 straipsnio 3 dalis, Taisyklų 65.1 punktas).

28. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas TPVCAPDĮ 22 straipsnio 3 dalies nuostatas, nurodė, kad klaidinga informacija gali būti pateikta nebūtinai dėl nukentėjusio trečiojo asmens kaltės, nes šiuo atveju svarbus pats faktas, kad tokia informacija buvo pateikta ir ji lėmė neteisėtą draudimo išmokos išmokėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-113-686/2016, 19 punktas).

29. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisiniam reguliavimui tiek, kiek nereguliuoja TPVCAPDĮ, taikomas Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas (toliau – Draudimo įstatymas). Draudimo įstatymo 98 straipsnyje įtvirtinta draudiko pareiga tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dedant reikiamas pastangas, o kitiems draudimo santykių dalyviams – atitinkamai pareiga pateikti draudikui visus turimus draudimo sutartyje nurodytus ir draudiko reikalaujamus dokumentus bei informaciją. Teisės aktai tam tikras pareigas žalos administravimo procese nustato ne tik draudikui, bet ir nukentėjusiam trečiajam asmeniui – pretenziją dėl padarytos per eismo įvykį žalos teikiantis asmuo privalo pateikti draudikui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, padėti jam nustatyti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leisti draudikui ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį (TPVCAPDĮ 12 straipsnio 2 dalis); kai žala padaryta turtui, nukentėjęs trečiasis asmuo privalo išsaugoti sugadintą transporto priemonę ar kitą turtą tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, tol, kol jį apžiūrės atsakingo draudiko įgaliotas asmuo, ir suteikti galimybę draudiko įgaliotam asmeniui apžiūrėti sugadintą ar sunaikintą turtą. Atsakingas draudikas nedelsdamas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo nukentėjusio trečiojo asmens rašytinio pranešimo apie eismo įvykį gavimo dienos, privalo nusiųsti įgaliotą asmenį apžiūrėti sugadintą ar sunaikintą turtą, surašyti apžiūros ataskaitą ir pateikti ją pasirašytinai susipažinti nukentėjusiam trečiajam asmeniui (TPVCAPDĮ 15 straipsnio 2 dalis). Taigi, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykiuose nukentėjęs asmuo (ir draudėjas) turi pareigą pateikti teisės aktais nustatytą informaciją draudikui, o draudikas privalo ištirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti.

30. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl draudiko (ieškovės) reikalavimo teisės susigrąžinti išmokėtą privalomojo transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudimo išmoką iš ją gavusio trečiojo nukentėjusio asmens (atsakovo).

31. Ieškovė, remdamasi jos iniciatyva užsakyto ekspertinio eismo įvykio tyrimo išvada, nustatančia, kad eismo įvykis įvyko ne dalyvių nurodytomis aplinkybėmis, o automobilis BMW jau turėjo užpakalinio bamperio, bagažinės dangčio ir užpakalinio panelio pažeidimus iki į šį automobilį atsitrenkė Audi, pripažino šį eismo įvykį nedraudžiamuoju ir iš atsakovo pareikalavo grąžinti nepagrįstai gautą draudimo išmoką.

32. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį, rėmėsi ieškovės pateikta 2022 m. sausio 12 d. eksperto išvada MV 2022-02 ir atsižvelgė į tai, jog ši eksperto išvada jokiu lygiaverčiu įrodymu nėra nuginčyta, todėl konstatavo, kad atsakovo, kaip nukentėjusio trečiojo asmens, pateikta informacija, susijusi su eismo įvykio susidarymo aplinkybėmis, yra klaidinga. Teismas sprendė, jog vien tai, kad atsakovo transporto priemonės BMW visi ar dalis sugadinimų gali būti pagrindžiami nurodytomis eismo įvykio aplinkybėmis, kaip tai nustatyta byloje paskirtos Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akte, nereiškia, kad dėl to visos kitos eismo įvykio aplinkybės, nesusijusios su atsakovo transporto priemone, yra atitinkančios tikras eismo įvykio aplinkybes.

33. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad Lietuvos ekspertizės centro eksperto išvada, patvirtinanti, kad apelianto automobilis BMW buvo apgadintas dėl smūginio automobilio Audi A4 poveikio į atsakovo automobilio BMW užpakalinę dalį, paneigia ieškovės pateiktą eksperto išvadą. Atsakovas apie galimai nesąžiningus kitų eismo dalyvių veiksmus nieko nežinojo ir nukentėjo visiškai atsitiktinai. Atsakovo automobilis BMW buvo apgadintas būtent šio eismo įvykio metu, iki jo jokių apgadinimų neturėjo. Atsakovas elgėsi sąžiningai, draudikui pateikė visą jam žinomą informaciją apie eismo įvykį, su draudimo bendrove bendradarbiavo, pateikė jai apžiūrai savo automobilį, vykdė visus draudiko nurodymus.

34. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, ekspertų išvadas, eksperto V. M. paaiškinimus duotus pirmosios instancijos teisme, turi pagrindo iš dalies sutikti su apelianto argumentais.

35. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teisę visiškai ar iš dalies nemokėti draudimo išmokos draudikas turi nedraudžiamojo įvykio atveju, draudžiamajam įvykiui įvykus dėl įstatyme nurodytos draudėjo kaltės formos, draudėjui pažeidus draudimo sutarties sąlygas, kitais įstatyme nustatytais atvejais. Jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudžiamasis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai jis privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo išmokos sumokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

36. Civilinis procesas grindžiamas rungtyniškumo principu, kuris reiškia, kad kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Todėl, vadovaujantis minėta kasacinio teismo praktika ir CPK 178 straipsnio nuostatomis, įvykus draudžiamajam įvykiui ir draudikui (nagrinėjamu atveju ieškovei) su tokiu faktu nesutinkant, būtent jis privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias nuo draudimo išmokos sumokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką.

37. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2021 m. spalio 28 d. (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kuriame dalyvavo transporto priemonės: Mercedes Benz, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Mercedes Benz), Audi, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Audi), ir BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – BMW). Eismo įvykio metu buvo apgadinta namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme stovėjusi atsakovui priklausanti transporto priemonė BMW. Eismo įvykio kaltininku buvo pripažintas vairuotojas, vairavęs transporto priemonę Audi, kurios valdytojų civilinė atsakomybė buvo drausta ieškovės 2021 m. spalio 23 d. sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. AYAS 01 12865440 pagrindu.

38. Ieškovė aplinkybes, atleidžiančias ją nuo draudimo išmokos sumokėjimo atsakovui, grindžia 2022 m. sausio 12 d. UAB „Impulsana“ eksperto išvada MV 2022-02, nustatančia, kad automobilių Mercedes Benz ir Audi sugadinimai tarpusavyje nesuderinami, ir, nors galimai įvykęs automobilių BMW ir Audi tiesioginis kontaktas, tačiau šiuo kontaktu negalima pagrįsti šių automobilių sugadinimų tokia apimtimi, kaip tai užfiksuota tyrimui pateiktose nuotraukose; techniniu požiūriu neįtikėtini automobilių Mercedes Benz ir Audi vairavusių asmenų parodymai dėl 2021 m. spalio 28 d. deklaruoto eismo įvykio aplinkybių.

39. Atsakovo prašymu, byloje buvo skirta teismo ekspertizė. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2023 m. balandžio 25 d. ekspertizės akte Nr. 11-32 (23)/11-91 (23) nustatyta, kad automobilio BMW užpakalinės dalies sugadinimai paaiškinami jau sugadinto automobilio Audi priekinės dalies kontaktu su užpakaline automobilio BMW dalimi; tyrimo metu nenustatyta jokių sugadinimų automobilio BMW užpakalinėje dalyje, kurie buvo padaryti ne automobilių BMW ir Audi susidūrimo metu. Ekspertas taip pat nustatė, kad automobilių Mercedes Benz ir Audi kai kurie apgadinimai tokioje apimtyje, kokioje užfiksuota apžiūros metu, negalėjo būti padaryti nagrinėjamo eismo įvykio metu.

40. Pažymėtina, kad teismo nutartimi paskirtos ir įstatymo nustatyta tvarka atliktos ekspertizės išvada yra laikoma specialia įrodinėjimo priemone (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis).

41. Pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus. Konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmesti kaip įrodymas (kritiškai įvertinti), jei manoma, kad jie nepagrįsti, nepatikimi ar turi kitokių trūkumų.

42. Nagrinėjamu atveju UAB „Impulsana“ atlikto ekspertinio tyrimo ir Lietuvos teismo ekspertizės centro atlikto tyrimo išvados yra prieštaringos tarpusavyje. Nors abejose išvadose teigiama, jog automobilių Mercedes Benz ir Audi sugadinimai tarpusavyje nesuderinami ir kai kurie šių automobilių apgadinimai tokioje apimtyje, kokioje užfiksuota apžiūros metu, negalėjo būti padaryti nagrinėjamo eismo įvykio metu, tačiau ekspertų išvados iš esmės skiriasi dėl BMW automobilio užpakalinės dalies apgadinimų apimties ir jų susidarymo mechanizmo eismo įvykio metu. UAB „Impulsana“ eksperto išvadoje nurodoma, kad iki eismo įvykio automobilis BMW jau turėjo jo užpakalinio bamperio, bagažinės dangčio ir užpakalinio panelio pažeidimus, kadangi tik dalis automobilio BMW užpakalinės dalies apgadinimų yra paaiškinami automobilių BMW ir Audi kontaktu. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės išvadoje, be kita ko nurodoma, kad nenustatyta jokių automobilio BMW užpakalinės dalies sugadinimų, padarytų ne nagrinėjamo eismo įvykio metu, o visi automobilio BMW užpakalinės dalies sugadinimai paaiškinami Audi priekinės dalies kontaktu su užpakaline automobilio BMW dalimi. Pažymėtina, jog nors UAB „Impulsana“ išvadoje teigiama, kad automobilis BMW turėjo jo užpakalinio bamperio, bagažinės dangčio ir užpakalinio panelio pažeidimus iki į šį automobilį atsitrenkė automobilis Audi, tačiau tos pačios išvados 2.4 punkte nurodoma, kad esminis automobilio BMW sugadinimas – užpakalinio bamperio apdailos įmušimas bei ties juo susidariusios bagažinės dangčio ir užpakalinio panelio deformacijos (taipogi, apdailų pažeidimai) susidarė vien dėl automobilio Audi atsitrenkimo į stovėjusio automobilio BMW galinę dalį. Teikdamas paaiškinimus pirmosios instancijos teisme, UAB „Impulsana“ ekspertas V. M. taip pat nurodė, kad automobilio Audi variklio dangtis galėjo kontaktuoti su automobilio BMW užpakalinės dalies kaire apatine puse. Tačiau taip pat pažymėjo, kad kai kurie automobilio BMW užpakalinės dalies sugadinimai (užpakalinio bamperio apdailos lokalus įmušimas, bagažinės dangčio deformacija žemiau užpakalinio valstybinio numerio ženklo, bagažinės dangčio deformacija virš valstybinio numerio ženklo dešinėje pusėje) nepaaiškinami kontaktu su automobiliu Audi. Taigi, ieškovės pateiktoje UAB „Impulsana“ išvadoje automobilių Audi ir BMW kontaktas, kurio metu buvo apgadinta automobilio BMW užpakalinė dalis, nėra vienareikšmiškai paneigtas, tačiau teigiama, kad ne visi automobilio BMW užpakalinėje dalyje buvę pažeidimai padaryti nagrinėjamo eismo įvykio metu kontaktuojant su automobiliu Audi.

43. Tiek ekspertizės išvada, tiek tiriamojo mokslinio pobūdžio rašytiniai įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, nėra privalomi ir vertinami laikantis bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185, 218 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021; 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-170-403/2023), dėl to būtina vertinti ne tik ekspertizės aktą, bet ir kitus byloje surinktus įrodymus. Lietuvos teismo ekspertizės centro atliktos ekspertizės išvada dėl automobilio BMW sugadinimų susidarymo mechanizmo nėra kategoriška, todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs UAB „Impulsana“ eksperto pateiktą išvadą, teismo paskirtos ekspertizės akte nurodytas išvadas, išklausęs eksperto V. M. paaiškinimus, sprendžia, jog byloje esantys duomenys pagrįstai leidžia konstatuoti, jog nagrinėjamo eismo įvykio metu įvyko automobilių Audi ir BMW kontaktas, kurio metu buvo apgadinta automobilio BMW užpakalinė dalis. Tačiau šiuo atveju būtina atsižvelgti ir į byloje nustatytas aplinkybes, jog automobilių Mercedes Benz ir Audi apgadinimai nesuderinami ir tokioje apimtyje, kokioje užfiksuota apžiūros metu, negalėjo būti padaryti nagrinėjamo eismo įvykio metu, kas neatmestina įtakojo ir automobilio BMW apgadinimų mastą. Nurodytos aplinkybės suponuoja labiau tikėtiną išvadą, kad ne visi automobilio BMW užpakalinės dalies sugadinimai, už kuriuos atsakovui buvo apskaičiuota ir išmokėta draudimo išmoka, buvo padaryti ginčo objektu esančio eismo įvykio metu.

44. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės ieškinį visa apimtimi, nepagrįstai rėmėsi tik ieškovės pateikta UAB „Impulsana“ eksperto išvada, kuri neturi eksperto išvados galios CPK 218 straipsnio prasme ir gali būti vertinama tik kaip paprastas rašytinis įrodymas. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto išvadas, taip pat neįvertino abejose išvadose nustatytų aplinkybių, neabejotinai patvirtinančių, jog dalis automobilio BMW apgadinimų buvo padaryti kontaktuojat su Audi automobiliu. Teismas nepagrįstai esminės reikšmės suteikė tik eismo dalyvių nurodytoms eismo įvykio aplinkybėms ir konstatavo, kad atsakovo pateikta informacija, susijusi su eismo įvykio aplinkybėmis, yra klaidinga. Byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių atsakovo kaltę dėl galimai klaidingos informacijos apie eismo įvykį pateikimo. Byloje nustatyta ir nėra ginčijama aplinkybė, jog automobilis Audi atsitrenkė į stovėjusio automobilio BMW galinę dalį. Šios aplinkybės iš esmės yra nurodytos ir automobilių Audi ir BMW eismo įvykio deklaracijoje. Apie šių automobilių kontaktą patvirtina tiek UAB „Impulsana“, tiek Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertų išvados. Automobilio Audi vairuotojo kaltė byloje taip pat nebuvo ginčijama.

45. Pažymėtina ir tai, jog, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal nustatytą teisinį reglamentavimą draudikas, vykdydamas pareigą priimti sprendimą (ne)sumokėti draudimo išmoką, turi imtis įmanomai reikiamų priemonių ir pastangų siekdamas išsiaiškinti įvykio aplinkybes, nustatyti draudžiamojo įvykio fakto (ne)buvimą ir žalos dydį. Atsakingas ir rūpestingas draudikas, išsiaiškinęs ir (arba) sutelkęs pastangas išaiškinti, ištirti ir įvertinti aplinkybes draudžiamajam įvykiui patvirtinti arba paneigti, ir pakankamų įrodymų duomenų pagrindu nustatęs draudžiamąjį įvykį bei sumokėjęs draudimo išmoką, vėliau turi teisę reikalauti draudimo išmokos grąžinimo iš ją priėmusio nukentėjusio trečiojo asmens, kurio iniciatyva ir pagal jo kreipimąsi draudimo išmoka buvo sumokėta, jei vėliau paaiškėja, kad nukentėjęs trečiasis asmuo pateikė klaidingą informaciją ir dėl to buvo neteisingai apskaičiuota, neteisėtai išmokėta išmoka ir atlyginta žala. Draudikas, kuris nebuvo pakankamai rūpestingas ir atsakingas, todėl tinkamai neatliko pareigos išsiaiškinti aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias draudžiamojo įvykio faktą ir lemiančias jo pareigą (ne)išmokėti draudimo išmoką, jos dydį, prisiima riziką dėl galimo klaidingo sprendimo (ne)išmokėti draudimo išmoką ir jos dydžio pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-403/2021, 34 punktas).

46. Nagrinėjamu atveju eismo įvykis įvyko 2021 m. spalio 28 d., tačiau ieškovės prašymas UAB „Impulsana“ atlikti tyrimą dėl eismo įvykio gautas tik 2022 m. sausio 12 d., jau išmokėjus draudimo išmoką atsakovo automobilį suremontavusiam servisui. Duomenų, jog ieškovė iki išmokėdama draudimo išmoką ėmėsi visų įmanomai reikiamų priemonių ir pastangų išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes, kad būtų buvusi pakankamai rūpestinga ir atsakinga siekdama išsiaiškinti eismo įvykio aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias draudžiamojo įvykio faktą ir lemiančias jos pareigą (ne)išmokėti draudimo išmoką, byloje nėra. Tad, kaip minėta, ieškovė prisiėmė riziką dėl galimo klaidingo sprendimo (ne)išmokėti draudimo išmoką ir jos dydžio pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-403/2021, 34 punktas).

47. Įvertinus visetą byloje surinktų ir ištirtų įrodymų, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog ieškovė neįrodė aplinkybių, visiškai atleidžiančių nuo draudimo išmokos atsakovui sumokėjimo (CPK 178 straipsnis). Kaip minėta nutarties 42 - 43 punktuose, bylos duomenys patvirtina buvus tiesioginį automobilių Audi ir BMW kontaktą, kurio metu dėl automobilio Audi vairuotojo kaltės neabejotinai buvo padaryta dalis automobilio BMW užpakalinės dalies pažeidimų. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, jog byloje duomenų, detaliai pagrindžiančių kiekvieno automobilio BMW apgadinimo remonto išlaidas, nėra, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, įvertinęs automobilio BMW apgadinimo mastą, konkrečias nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, daro išvadą, kad protinga pagrįsta draudimo išmokos suma už automobilio BMW apgadinimus, padarytus automobilio Audi 2021 m. spalio 28 d. eismo įvykio metu, yra 870 Eur (50 proc. ieškovės apskaičiuotos draudimo išmokos).

48. Apibendrinant išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį pilna apimtimi, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir bylos aplinkybėms netinkamai pritaikė materialinės ir proceso teisės normas, nesivadovavo kasacinio teismo praktika nagrinėjamu klausimu, todėl skundžiamas sprendimas keičiamas, ieškovės reikalavimą tenkinant iš dalies ir iš atsakovo ieškovei priteisiant 866,28 Eur išmokėtos draudimo sumos. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo A. A. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

49. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-469/2023). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo bei 2023 m. rugsėjo 20 d. papildomo teismo sprendimo

50. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

51. Ieškovė, pareikšdama ieškinį, sumokėjo 39 Eur žyminį mokestį. Duomenų apie ieškovės patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme byloje nepateikta. Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 1 100 Eur atstovavimo išlaidų ir 800 Eur išlaidas už ekspertizės atlikimą, o apeliacinės instancijos teisme pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad sumokėjo 39 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą bei patyrė 600 Eur teisinės pagalbos išlaidas už apeliacinio skundo parengimą.

52. Byloje pateikti duomenys, kad už teismo paskirtos ekspertizės atlikimą buvo patirtos 621,75 Eur išlaidos. Pirmosios instancijos teismas likusią nepanaudotą 178,25 Eur avanso už ekspertizės atlikimą sumą grąžino atsakovui. Byloje taip pat pateikti UAB „Impulsana“ duomenys apie patirtas 181,50 Eur išlaidas už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje, kurių atlyginimo klausimą teismas išsprendė 2023 m. rugsėjo 20 d. papildomu sprendimu.

53. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad papildomo sprendimo institutas yra procesinis institutas, kuris skirtas specifiniams teismo sprendimo trūkumams – sprendimo nevisapusiškumui – ištaisyti, todėl, kai yra priimamas, jis tampa sudėtine teismo sprendimo, kurio nevisapusiškumas papildomu sprendimu buvo taisomas, dalimi. Įstatyme nustatyta savarankiška papildomo sprendimo apskundimo tvarka nepaneigia papildomo sprendimo kaip sudėtinės pagrindinio sprendimo dalies aiškinimo. Galimybė peržiūrėti papildomą sprendimą nagrinėjant bylą pagal dėl pagrindinio sprendimo paduotą apeliacinį skundą priklauso nuo to, ar papildomu sprendimu buvo išspręstas savarankiškas, nuo kitų byloje pareikštų reikalavimų nepriklausomas, reikalavimas, ar klausimas, kurio baigtis tiesiogiai priklauso nuo pagrindiniu sprendimu išspręstų klausimų procesinės baigties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-823/2023, 82–83 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

54. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 20 d. papildomu sprendimu buvo išspręstas išlaidų atlyginimo klausimas UAB „Impulsana“. Šis klausimas yra išvestinis, kurio baigtis tiesiogiai priklauso nuo pagrindiniu teismo sprendimu išspręstų klausimų procesinės baigties, todėl pakeitus pagrindinį teismo sprendimą atitinkamai patikrinamas ir papildomo sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas.

55. CPK 90 straipsnio 1 dalis numato, kad šalis, kuri pateikė prašymą iškviesti liudytojus ar ekspertus, atlikti ekspertizę, apžiūrėti įvykio vietą, iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti.

56. Atkreiptinas dėmesys, kad sumos, priklausančios liudytojams ir ekspertams (ekspertinėms įstaigoms), išmokamos iš teismo sąskaitos, atidarytos banke pagal teismo buvimo vietą. Šios sumos pirmiausia padengiamos iš šalių sumokėto avanso (CPK 91 straipsnio 3 dalis). Sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams ir ekspertinėms įstaigoms, vietos apžiūros išlaidos, kai avansas nebuvo mokamas ar jo neužteko, išieškomos į valstybės biudžetą CPK 96 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 91 straipsnio 5 dalis).

57. Taigi, bendroji taisyklė yra ta, kad šalis, suinteresuota liudytojo (eksperto) iškvietimu į teismo posėdį, į teismo depozitinę sąskaitą turi sumokėti avansą, iš kurio vėliau atlyginamos jo išlaidos. Tuo atveju, jeigu šalis tokio avanso nesumokėjo, liudytojui (ekspertui) šios išlaidos atlyginamos iš teismo lėšų ir vėliau CPK 96 straipsnyje nustatyta tvarka, priklausomai nuo bylos rezultato ir kitų bylinėjimosi išlaidoms paskirstyti svarbių aplinkybių (šalių procesinio elgesio, kt.), priteisiamos iš šalies (-ių) į valstybės biudžetą.

58. Proceso teisės normos nenumato, kad teismas, nesant sumokėto avanso, liudytojo (eksperto) patirtas išlaidas jam galėtų priteisti tiesiogiai iš šalies ir tokiu būdu liudytojui (ekspertui) suteiktų išieškotojos statusą šalies atžvilgiu. Liudytojas (ekspertas) nėra bylos šalis, todėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (išieškojimo) klausimas santykyje tarp jo ir bet kurios iš šalių tiesiogiai nėra įgyvendinamas. Pažymėtina, kad ir Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pareiga (tiesiogiai) atsiskaityti su juo tenka teismui, kurio pavedimu ekspertas suteikė paslaugas, todėl šios išlaidos visuomet turi būti apmokamos iš teismo specialiosios sąskaitos, o jų atlyginimo priteisimas ekspertui tiesiogiai iš šalių yra negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-349-330/2017, 42 punktas).

59. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, 2023 m. rugsėjo 20 d. papildomu sprendimu 181,50 Eur išlaidas už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje iš atsakovo priteisdamas tiesiogiai UAB „Impulsana“ netinkamai pritaikė ir pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, todėl pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugsėjo 20 d. papildomas sprendimas naikintinas, o klausimas dėl UAB „Impulsana“ eksperto patirtų išlaidį išspręstinas iš esmės, atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį.

60. Nagrinėjamu atveju UAB „Impulsana“ ekspertas V. M. į teismo posėdį buvo iškviestas ir apklaustas atsakovo prašymu, todėl jo (atsakovo) sumokėta nepanaudota 178,25 Eur avanso už ekspertizės atlikimą suma turėtų būti atlyginamos UAB „Impulsana“ patirtos 181,50 Eur išlaidos už eksperto dalyvavimą teismo posėdyje. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria likusi nepanaudota 178,25 Eur avanso už ekspertizės atlikimą suma grąžinta atsakovui, naikintina (CPK 91 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis sumokėto avanso nepakanka apmokėti 3,25 Eur sumai, todėl ji UAB „Impulsana“ turėtų būti atlyginama vadovaujantis CPK 91 straipsnyje nustatyta tvarka. Kadangi 3,25 Eur suma yra mažesnė nei šiuo metu nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), ji į valstybės biudžetą neišieškoma (CPK 91 straipsnio 5 dalis, 96 straipsnio 6 dalis).

61. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad įvertinus procesinių dokumentų kiekį, bylos sudėtingumą ir trukmę, pirmosios instancijos teismo posėdžių skaičių, atsakovo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtos teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą numatytų maksimalių dydžių, todėl pagrindo jų mažinimui nėra.

62. Šiuo procesiniu sprendimu yra teisinis pagrindas, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, spręsti, kad ieškovės ieškinys yra tenkintas 50 procentų (iš dalies tenkinus reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo), o atsakovo apeliacinis skundas – 50 procentų (pakeista sprendimo dalis dėl žalos atlyginimo priteisimo). Atsižvelgiant į tai, ieškovės naudai iš atsakovo priteisiamas 19,50 Eur žyminis mokestis. Atsakovui iš ieškovės priteisiamos jo pirmosios instancijos teisme patirtos 550 Eur atstovavimo išlaidos ir 400 Eur ekspertizės atlikimo bei eksperto iškvietimo į teismo posėdį išlaidos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

63. Proporcingai atmestiems (50 proc.) ir patenkintiems (50 proc.) ieškinio reikalavimams priteisiamos 66,72 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei. Iš ieškovės – 33,36 Eur ir iš atsakovo – 33,36 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

64. Atsakovo apeliacinį skundą tenkinus iš dalies (50 proc.), iš ieškovės atsakovui priteisiamas 19,50 Eur (39 Eur x 50 proc.) žyminis mokestis ir 300 Eur (600 Eur x 50 proc.) teisinės pagalbos išlaidos už apeliacinio skundo parengimą, iš viso 319,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

n u t a r i a :

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo rezoliucinės dalies 1-3 pastraipas išdėstyti taip:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 866,28 Eur (aštuonių šimtų šešiasdešimt šešių eurų ir 28 ct) išmokėtą draudimo sumą, 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. gegužės 26 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos, 19,50 Eur (devyniolikos eurų ir 50 ct) žyminio mokesčio – ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, naudai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, 950,00 Eur (devynių šimtų penkiasdešimties eurų) pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, į valstybės pajamas 33,36 Eur (trisdešimt trijų eurų ir 36 ct) procesinių dokumentų siuntimo pirmosios instancijos teisme išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės pajamas 33,36 Eur (trisdešimt trijų eurų ir 36 ct) procesinių dokumentų siuntimo pirmosios instancijos teisme išlaidas. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, į pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 5662.“

Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. sprendimo dalį, kuria teismas:

„Grąžino atsakovui A. A., gimusiam (duomenys neskelbtini), iš Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų depozitinės sąskaitos 178,25 Eur (vieno šimto septyniasdešimt aštuonių eurų 25 ct) dydžio avansą, sumokėtą 2022 m. gruodžio 15 d. AB SEB bankas mokėjimo nurodymu Nr. 459.“

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 20 d. papildomą sprendimą panaikinti.

Priteisti atsakovo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, 319,50 Eur (trijų šimtų devyniolikos eurų ir 50 ct) apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Teisėja Alvida Jasaitytė – Pralgauskienė