Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių santuokos metu įgyto turto teisinį režimą ir tokio turto padalijimą nutraukiant santuoką, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-342/2014

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06523-2012-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 75.6; 75.8; 125.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. birželio 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rimvydo Norkaus, Gedimino Sagačio ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. M. (S. M.) kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. M. ieškinį atsakovui S. M. ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo ir santuokos metu įgyto turto padalijimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Šioje civilinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių santuokos metu įgyto turto teisinį režimą ir tokio turto padalijimą nutraukiant santuoką, aiškinimo ir taikymo.

Šalys ieškiniu ir priešieškiniu prašė nutraukti jų 1988 m. sausio 16 d. sudarytą santuoką ir padalyti santuokos metų įgytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą.

Ieškovė prašė: priteisti atsakovui butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą su sodo pastatu, ūkiniu pastatu, šiltnamiu, esančius (duomenys neskelbtini); priteisti jai iš atsakovo 51 822 Lt kompensaciją už atsakovui tenkančią didesnę nekilnojamojo turto dalį, 34 605,61 Lt kompensaciją už sumažintą bendrąją jungtinę nuosavybę, 2 457 Lt kompensaciją už jam tenkančius kilnojamuosius daiktus, 400 Lt išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis, 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą; priteisti iš jos atsakovui 10 650 Lt kompensaciją už sumažintą bendrąją jungtinę nuosavybę ir 3025 Lt kompensaciją už jai tenkančius kilnojamuosius daiktus; pripažinti jai asmeninės nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini); priteisti natūra kilnojamuosius daiktus, esančius bute adresu: (duomenys neskelbtini), – kavos aparatą, sieninę įmontuotą spintą stumdomomis durimis, muzikinį centrą „Techniks“, elektrinį židinį, pietų stalą su kėdėmis, televizorių „Samsung“, televizorių-monitorių „Samsung“, spausdintuvą „Canon“, sofą, sekciją-spintą; priteisti atsakovui natūra kilnojamuosius daiktus – televizorių „LG“ ir specialiai pagamintą sekciją, esančius bute adresu: (duomenys neskelbtini), ir kilnojamuosius daiktus, esančius bute adresu: (duomenys neskelbtini), bei daiktus, esančius sodo namelyje – muzikinį centrą JVC, televizorių, šaldytuvą „Zanusi“, televizorių, skalbimo mašiną, stalą su kėdėmis, sofą, minkštąjį kampą, žoliapjovę.

Atsakovas prašė: priteisti ieškovei butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, su sodo pastatu, ūkiniu pastatu, šiltnamiu, esančius adresu: (duomenys neskelbtini); pripažinti jam asmeninės nuosavybės teisę butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), neišmokant ieškovei piniginės kompensacijos; priteisti ieškovei bute adresu: (duomenys neskelbtini), esančius daiktus – muzikinį centrą JVC, televizorių, šaldytuvą „Zanusi“, televizorių, skalbimo mašiną, stalą su kėdėmis, sofą, ir daiktus, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), – minkštą kampą, žoliapjovę; priteisti jam daiktus, esančius bute adresu (duomenys neskelbtini), – baldus su integruota elektrine orkaite, šaldytuvą „Samsung“, kavos aparatą, televizorių „Venom“, sieninę įmontuotą spintą stumdomomis durimis, lovą, televizorių „LG“, muzikinį centrą „Techniks“, elektrinį židinį, pietų stalą su kėdėmis, dvi sofas, televizorių-monitorių „Samsung“, spausdintuvą „Canon“, muzikinį centrą „LG mini“, sekciją ir spintą, išmokant ieškovei 4686 Lt kompensaciją.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliko turimas pavardes, padalijo santuokos metu įgytą turtą taip: ieškovei priteisė 90 000 Lt vertės butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), 30 000 Lt vertės 0,0602 ha ploto žemės sklypą su sodo pastatu, ūkiniu pastatu, šiltnamiu, esančius adresu: (duomenys neskelbtini), 200 Lt vertės muzikinį centrą JVC, 400 Lt vertės televizorių „Venom“, 1000 Lt vertės šaldytuvą „Zanusi“, 300 Lt vertės televizorių, 500 Lt vertės skalbimo mašiną, 250 Lt vertės stalą su kėdėmis, 150 vertės sofą, 1500 Lt vertės minkštąjį kampą, 300 Lt vertės žoliapjovę, 350 Lt vertės žoliapjovę, iš viso – 124 950 Lt vertės turto; atsakovui priteisė 135 000 Lt vertės butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), 1200 Lt vertės šaldytuvą „Samsung“, 300 Lt vertės kavos aparatą, 400 Lt vertės televizorių,,Venom“, 500 Lt vertės lovą, 1500 Lt vertės televizorių LG, 150 Lt vertės muzikinį centrą „Techniks“, 700 Lt vertės elektrinį židinį, 800 Lt vertės pietų stalą su kėdėmis, sofą, 500 Lt vertės televizorių „Samsung“, 400 Lt vertės televizorių, monitorių „Samsung“, 300 Lt vertės spausdintuvą „Canon“, 100 Lt muzikinį centrą „LG mini“, 600 Lt vertės sofą, 500 Lt vertės sekciją ir spintą, 400 Lt vertės televizorių, iš viso – 143 350 Lt vertės turto; priteisė ieškovei iš atsakovo 18 400 Lt kompensaciją už jai tenkančią mažesnę turto dalį; priteisė valstybei 3639 Lt žyminio mokesčio iš ieškovės ir 101 Lt iš atsakovo.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, ieškovei neįrodžius jos subjektyvaus noro ir galimybių įsidarbinti bei išlaikymo būtinumo, taip pat aplinkybės, kad butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ji pirko iš asmeninių lėšų, atmetė jos reikalavimus priteisti iš atsakovo periodinį išlaikymą ir neturtinės žalos atlyginimą bei pripažinti jai nuosavybės teisę į šį ginčo butą (CK 3.70 straipsnio 2 dalis, 3.72 straipsnio 5 dalis, 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir padalydamas šį turtą pirmiau nurodytu būdu, teismas rėmėsi CK 3.87, 3.88, 3.101, 3.117, 3.119 straipsniais, 3.127 straipsnio 3 dalimi, taip pat įvertino byloje esančius įrodymus bei atsižvelgė į sutuoktinių galimybes mokėti piniginę kompensaciją.

Įrodymų apie lėšas, esančias šalių bankų sąskaitose teismas nevertino, nes, jo manymu, jie parodo pinigų masės judėjimą iki santuokos nutraukimo, juolab kad šalys turėjo bendrą sąskaitą ir vienodas galimybes ja disponuoti. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pripažino, kad automobilį „Honda CR-V“ ji perleido savo motinai, o ši pardavė S. Y., ir sutiko grąžinti atsakovui pusę už automobilį gautos sumos. Atsakovas pripažino, kad savo asmeninėms reikmėms iš banko nuėmė 34 000 Lt. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad nurodytos lėšos buvo panaudotos šalims gyvenant kartu bendriems šeimos poreikiams ir prievolėms tenkinti. Įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė ar atsakovas minėtas lėšas panaudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, nėra, todėl šios ieškinio dalies reikalavimus atmetė kaip neįrodytus.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimo dalis dėl turto padalijimo ir kompensacijos priteisimo ir ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė:

pripažino ieškovei asmeninės nuosavybės teisę į 2/3 dalis 149 000 Lt vertės buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini);

padalijo santuokoje įgytą turtą taip:

priteisė ieškovei visą 149 000 Lt vertės butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), 6450 Lt vertės kilnojamuosius daiktus (kavos aparatą, sieninę įmontuotą spintą, muzikinį centrą „Technics“, elektrinį židinį, pietų stalą su kėdėmis, dvi sofas, televizorių „Samsung“, televizorių-monitorių „Samsung“, spausdintuvą „Canon“, sekciją-spintą, televizorių,,Venom‘‘;

atsakovui – 90 000 Lt vertės butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ir 30 000 Lt vertės 0,0602 ha ploto žemės sklypą su sodo pastatu, ūkiniu pastatu, šiltnamiu ir visais kitais jų priklausiniais, esančiais adresu: (duomenys neskelbtini), bei 6450 Lt vertės kilnojamąjį turtą (LCD televizorių LG kartu su specialiai pagaminta sekcija, muzikinį centrą JVC, du televizorius, šaldytuvą „Zanusi“, skalbimo mašiną, stalą su kėdėmis, sofą, minkštąjį kampą, dvi žoliapjoves);

priteisė ieškovei iš atsakovo 35 167 Lt kompensaciją už jam tenkančią didesnę bendro nekilnojamojo turto dalį, 6349, 78 Lt kompensaciją už jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą;

priteistą iš ieškovės valstybei 3639 Lt žyminį mokestį sumažino iki 3041,73 Lt, o iš atsakovo priteistą 101 Lt žyminio mokesčio valstybei padidino iki 5921, 75 Lt;

priteisė ieškovei iš atsakovo 494 Lt sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 700 Lt išlaidų advokato pagalbai;

kitas sprendimo dalis paliko nepakeistas.

Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe, įvertino CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų, 3.90 straipsnio 1 dalies, 3.118 straipsnio 1 dalies nuostatas, buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartis, ginčo buto pirkimo ir remonto aplinkybes, ir padarė išvadą, kad 1/3 dalis ginčo buto buvo įgyta šalių santuokoje, o 2/3 dalys yra asmeninė ieškovės nuosavybė.

Teismas, padalydamas šalių santuokinį nekilnojamąjį turtą kitaip negu pirmosios instancijos teismas, rėmėsi CK 3.117 straipsnio 1 dalis, 3.123 straipsnio 1 dalimi, 3.127 straipsnio 3 dalimi, taip pat įvertino šio turto sudėtį ir vertę. Nenustatęs aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, jis šalių bendrą turtą (1/3 dalis trijų kambarių buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), vieno kambario butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas su sodo pastatu ir jo priklausiniais, esantys adresu: (duomenys neskelbtini) padalijo lygiomis dalimis: 1/3 bendrą trijų kambarių buto dalį paliko ieškovei, o vieno kambario butą ir žemės sklypą su sodo stainiu ir jo priklausiniais priteisė atsakovui. Kadangi tokiu būdu padalijus šalių nekilnojamąjį turtą ieškovei teko 49 666 Lt vertės šalių bendro turto dalis (1/3 dalis trijų kamabrių buto), o atsakovui 120 000 Lt vertės turtas, tai teismas iš atsakovo priteisė ieškovei 35 167 Lt kompensaciją už šiam tenkančią didesnę bendro nekilnojamojo turto dalį (CK 3.117 straipsnio 3 dalis), t. y. atsakovui teko 60 000 Lt vertės ieškovės dalis, o ieškovei – 24 833 Lt vertės atsakovo dalis bendrame turte, todėl kompensacija yra šių verčių skirtumas. Teismas, pakeitęs pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl nekilnojamojo turto padalijimo, taip pat pakeitė šio sprendimo dalį dėl kilnojamojo turto padalijimo ir priteisė šalims kilnojamuosius daiktus, esančius jiems priteistuose nekilnojamuosiuose daiktuose.

Atsakovas neginčijo aplinkybės, kad 33 999,56 Lt jis paėmė iš bendros šalių sąskaitos, o byloje esantys įrodymai patvirtina, jog jis 2012 m. vasario 17 d. iš šios sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą pervedė 40 641,33 Lt, tačiau, šalims po 2012 m. vasario 6 d. konflikto nebegyvenant kartu, atsakovas neįrodė, jog šiuos pinigus panaudojo šeimos poreikiams. Dėl šios priežasties teismas priteisė ieškovei apeliaciniame skunde nurodytus 16 999,78 Lt, tačiau į šią sumą įskaičiuojant bendro ieškovės parduoto automobilio vertės dalį – 10 650 Lt, t. y. iš atsakovo ieškovei priteisė 6349,78 Lt kompensaciją už jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas S. M. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nurodomi šie argumentai:

1. Apeliacinės instancijos teismas, padarydamas išvadą, kad 2/3 dalys buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise, nes ji šį butą įsigijo iš lėšų, teismo manymu, gautų pardavus jai taip pat nuosavybės teise priklaususį butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), pažeidė CK 3.88 ir 3.89 straipsnių, CPK 185 straipsnio nuostatas. Byloje neįrodyta, kad butas (duomenys neskelbtini) priklausė ieškovei asmeninės nuosavybės teise.

2. Teismas skundžiama nutartimi pažeidė CK 3.117, 3.119 ir 3.127 straipsnių nuostatas, nes dalijamą šalių bendrą turtą neįvertino šio turto rinkos kainų, galiojančių skundžiamos nutarties priėmimo dieną, nepagrįstai vadovavosi didžiausiomis turto vertėmis, nurodytomis šalių pateiktose iš esmės skirtingose nekilnojamojo turto verčių nustatymo ataskaitose, nukrypstant nuo bendro turto lygių dalių principo ir neįvertinus visų šiam klausimui svarbių aplinkybių, atsakovo turtinės padėties, nepagrįstai priteisė iš atsakovo ieškovei 40 641,33 Lt kompensaciją ir parinko netinkamą turto padalijimo būdą.

3. Teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nevisapusiškai ištyręs bylos įrodymus, atsakovo pateiktą draudimo kompanijos automobilio rinkos vertės įvertinimą, nenustatęs tikrosios automobilio vertės, nepagrįstai iš atsakovo priteisė ieškovei 6349,78 Lt kompensaciją už jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė N. M. prašo atmesti atsakovo skundą ir palikti apeliacinės instancijos teismo nutartį nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovės manymu, apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nustatė visas nagrinėjamam klausimui svarbias aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, proceso ir materialiosios teisės normų pažeidimų nepadarė. Ieškovė atsiliepime sutinka su skundžiamoje teismo nutartyje nurodytais argumentais.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; nagrinėdamas bylą, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis).

Įstatymo nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Ši įstatymo nustatyta prezumpcija įtvirtina santuokinio turto teisinio režimo apibrėžtumo siekį. Kilus ginčui dėl santuokoje įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad konkretus turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, turi paneigti šią įstatymo nustatytą prezumpciją (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmenine nuosavybe. Taigi CK 3.88 straipsnio 2 dalimi ir 3.89 straipsnyje 1 dalies 7 punktu nustatytas teisinis santuokoje įgyto turto reguliavimas įtvirtina sutuoktinių turto bendrumo principą. Įstatymo nenustatyta prezumpcijos, kad tam tikras turtas yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, todėl kiekvienu abejotinu atveju būtina įrodyti, jog konkretus daiktas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. CK 3.89 straipsnio 2 dalis nustato fakto, kad tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, leistinas įrodinėjimo priemones (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. P. K., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTEvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-491/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-491/2011">3K-3-491/2011</a>; 2012 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. K. v. D. K., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01Mi8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-52/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-52/2012">3K-3-52/2012</a>; kt.).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie iki santuokos sudarymo turėtą asmeninį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir apie jo pardavimą, bei apie santuokoje įgytą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir jo įgijimą patvirtinančius dokumentus, kuriais remdamasi prašė butą, įgytą santuokoje, pripažinti jos asmenine nuosavybe. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė lėšų, gautų už asmeninės nuosavybės teise valdyto turto pardavimą, panaudojimą perkant butą santuokoje įrodinėjo leistinais įrodymais ir apeliacinės instancijos teismo išvada, jog tokios ieškovės lėšos buvo panaudotos įgyjant butą, esantį (duomenys neskelbtini), yra pagrįstos. Toks lėšų panaudojimas tikėtinas, nes nurodyti civiliniai teisiniai santykiai formavosi per trumpą laiką. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasatorius (atsakovas) ieškovės asmeninių lėšų panaudojimo fakto neneigia, bet nurodo, jog įgytas turtas buvo kur kas didesnės vertės ir remontuotas įdedant daugiau lėšų, nei turėjo ieškovė. Apeliacinės instancijos teismo išvados, kad ginčo butą, esantį (duomenys neskelbtini), šalys pirko panaudojant dalį ieškovės asmeninių lėšų, kasatorius taip pat neginčija. Tačiau pagrįsti kasatoriaus argumentai, kad vien sutuoktinio asmeninių lėšų panaudojimo fakto nepakanka tam, kad turtas būtų pripažintas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisinį šio klausimo reguliavimą ir kasacinio teismo praktiką, formuojamą taikant CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą, pažymi, kad tam, jog turtas, įgytas santuokos metu, būtų pripažintas vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe, jis turi būti įgytas panaudojant tik asmenines lėšas ir turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia tokį turtą įgyti asmeninės nuosavybės teise. Byloje nustačius, kad perkant ginčo butą buvo panaudota dalis santuokinių lėšų, apeliacinės instancijos teismas be teisinio pagrindo pripažino ginčo butą ir jungtine, ir asmenine nuosavybe. Santuokoje įgyto konkretaus turto teisinis rėžimas negali būti mišrus: asmeninė vieno iš sutuoktinių ir jungtinė abiejų sutuoktinių nuosavybė. Turto bendrumo principo nepaneigus, turtas lieka bendras abiejų sutuoktinių (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Tokiais atvejais galima faktą, kad buvo įdėta asmeninių lėšų, pripažinti svarbia aplinkybe nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant santuokoje įgytą turtą (CK 3.123 straipsnio 1 dalis), arba asmeninių lėšų panaudojimą pripažinti kita svarbia aplinkybe, į kurią turi būti atsižvelgta parenkant atitinkamą turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra (CK 3.127straipsnio 3 dalis), arba taikyti abi šias teisės normas. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas 2/3 ginčo buto dalis asmenine ieškovės nuosavybe, netaikė ir kito tokiai nuosavybei pripažinti svarbaus reikalavimo, t. y. netikrino ar buvo aiškiai išreikšta ieškovės valia įgyti šį butą asmeninės nuosavybės teise. Pati ieškovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad ji nežinojo įstatymo reikalavimų ir sutiko ginčo butą įregistruoti kaip bendrą turtą. Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs visų būtinųjų turto pripažinimo vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe sąlygų, nustatytų CK 3.89 straipsnio1 dalies 7 punkte, be teisinio pagrindo dalį buto pripažino tokia ieškovės nuosavybe. Pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmesta ieškovės ieškinio dalis pripažinti asmenine nuosavybe butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagrįstas ir teisėtas, nes, panaudojus tik dalį lėšų, gautų pardavus asmeninės nuosavybės teise valdytą turtą, santuokoje įgytas turtas nepripažintinas asmeniniu vieno iš sutuoktinių turtu.

Dėl santuokoje įgyto turto vertės nustatymo

CK 3.119 straipsnyje įtvirtinta taisyklė, kad dalijant bendrą turtą jo vertė nustatoma pagal rinkos kainas, egzistuojančias bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Teismas nustato bendro turto vertę tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias pateikia ginčo šalys (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas), išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a>). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių šią civilinę bylą nagrinėję teismai turėjo būti aktyvūs dėl reikalavimų padalyti turtą ir rinkti įrodymus savo iniciatyva, todėl pagrįstai vadovavosi tais duomenimis, kuriuos pateikė šalys, t. y. individualiomis nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitomis. Teismai šias ataskaitas vertino pasirinkdami bendrą kriterijų – dalintino nekilnojamojo turto vertė buvo parenkama lyginant šalių ataskaitas ir turtą įvertinant didžiausiomis ataskaitose nurodytomis kainomis. Kadangi šeimos teisėje nėra specialiųjų teisės normų, reglamentuojančių sutuoktinių turto vertinimą, tai teismas vertina sutuoktinių pateiktus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turto rūšį ir kt., tikslu teisingai ir protingai padalyti santuokinį turtą (CK 1.5 straipsnis, CPK 185 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje T. B. v. J. B., bylos Nr. 3K-3-566/2012; kt.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, parinkdami abiejų dalintinų butų didžiausią šalių pasiūlytą kainą, nepažeidė proceso teisės normų ir tinkamai nustatė dalintino turto vertę.

Taip pat nepagrįstu pripažintinas kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, nenustatęs tikrosios automobilio, kurį ieškovė pardavė, vertės, nepagrįstai iš kasatoriaus priteisė ieškovei 6349,78 Lt kompensaciją už jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorius neginčijo aplinkybės, jog jis iš bendros šalių sąskaitos paėmė 33 999,56 Lt. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nustatė, o kasatorius šios aplinkybės neneigė, kad jis 2012 m. vasario 17 d. iš bendros sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą pervedė 40 641,33 Lt. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad šiuos pinigus kasatorius panaudojo šeimos poreikiams. Kasaciniame skunde taip pat neįrodinėjama priešingai. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei apeliaciniame skunde nurodytus 16 999,78 Lt į šią sumą įskaičiuojant ieškovės parduoto bendro sutuoktinių automobilio vertės ½ dalį – 10 650 Lt, t. y. iš kasatoriaus ieškovei priteisė 6349,78 Lt kompensaciją už jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą (CPK 178, 185 straipsniai). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vien ta aplinkybė, jog sudarant šalių automobilio „Honda CR-V“ KASKO draudimo sutartį šis automobilis buvo įvertintas 30 600 Lt suma, nereiškia, kad už tokią sumą buvo ieškovės parduotas 2012 m. kovo 14 d. Pažymėtina, kad kasatoriaus pateiktame draudimo kompanijos 2012 m. liepos 12 d. rašte Nr. 04-14V-95624 nenurodyta, kada tokia draudimo sutartis buvo sudaryta ir kada buvo įvertintas automobilis (T. 1, b. l. 101). Be to, kasatorius neginčijo tos aplinkybės, kad automobilis buvo nupirktas 2010 m. rugpjūčio 12 d. už 21 300 Lt (T 1, b. l. 157).

Dėl asmeninių lėšų panaudojimo įgyjant santuokoje turtą ir tokios aplinkybės pripažinimo svarbia, pasirenkant turto padalijimo būdą bei padalijant turtą natūra

CK 3.117 straipsnio 1 dalimi įstatymo leidėjas įtvirtino sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją. Šia prezumpcija teismas privalo vadovautis padalydamas santuokinį turtą, jeigu nenustato CK 3.123 straipsnyje nustatytų pagrindų, kurie leidžia teismui nukrypti nuo bendro turto lygių dalių ir vienam sutuoktiniui priteisti didesnę turto dalį. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tokiais pagrindais gali būti nepilnamečių vaikų interesai, vieno iš sutuoktinių sveikatos būklė ar jo turtinė padėtis ir kitos svarbios aplinkybės. Taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, leidžiančias nukrypti nuo lygių dalių principo, reikia taip pat nustatyti, kiek tas nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus, vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs sutuoktiniams tenkančių turto dalių nustatymo kriterijai. Kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0xODYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-186/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-186/2010">3K-P-186/2010</a>). Nagrinėjamoje byloje teismai netaikė nukrypimo nuo lygių dalių principo tuo pagrindu, kad ieškovė panaudojo asmenines lėšas, gautas pardavus asmenine nuosavybes teise valdytą nekilnojamąjį turtą, įgyjant santuokoje kitą nekilnojamąjį turtą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismai, nepripažindami šio fakto svarbia aplinkybe, nepažeidė CK 3.123 straipsnio 1 dalies ir nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, formuojamos nagrinėjamu klausimu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ši aplinkybė dėl asmeninių lėšų panaudojimo įgyjant santuokoje turtą, šioje byloje pripažintina „kita svarbia aplinkybe“, reikšminga sprendžiant klausimą dėl turto padalijimo būdo ir padalijant santuokoje įgytą turtą natūra (CK 3.127 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija, taikydama šią teisės normą, pažymi, kad turto padalijimas natūra taip pat reiškia atsižvelgimą į sutuoktinių interesus, o kai jie yra priešingi, juos derina, taikydama nurodytoje normoje išvardytus kriterijus, tarp kurių gali būti įvairios, bet visada pripažintinos svarbiomis aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje E. V. G. v. A. G., bylos Nr. 3K-3-298/2014). Nagrinėjamoje byloje abi šalys pripažino, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), turi būti priskirti vienam iš jų, o ne padalyti jiems dalimis. Teisėjų kolegija pripažįsta tinkamu apeliacinės instancijos teismo sprendimą trijų kambarių butą, esantį Statybininkų gatvėje, paskirti tik ieškovei, nes ji į šį butą investavo dalį asmeninių lėšų. Taigi šis butas, turto padalijimo momentu esantis bendru santuokiniu turtu, po santuokinio turto padalijimo paliktinas ieškovei natūra valdyti asmeninės nuosavybės teise. Kasatoriui apeliacinės instancijos teismo priskirto turto sudėties teisėjų kolegija nekeičia. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad, palikus santuokinį turtą natūra sutuoktiniams taip, kaip sprendė apeliacinės instancijos teismas, ieškovei tenka didesnis ir vertingesnis turtas, o atsakovui – mažesnės apimties butas ir mažesnės vertės bendrai priskirtas turtas. Dėl šios aplinkybės iš atsakovo ieškovei 35 167 Lt kompensacija priteista nepagrįstai. Iš ieškovės kompensacija atsakovui taip pat nepriteistina, nes jai paliktas turtas, į kurį jį įdėjo dalį asmeninių lėšų.

Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas 2/3 ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis ieškovės asmenine nuosavybe, o 1/3 dalį bendrąja sutuoktinių nuosavybe, taip pat priteisdamas ieškovei iš kasatoriaus kompensaciją, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutuoktinių turto teisinį režimą ir tokio turto padalijimo būdus, todėl skundžiama nutartis keistina, panaikinant apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria ieškovei pripažinta asmeninės nuosavybės teisė į 2/3 dalis buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ir jai iš kasatoriaus priteista 35 167 Lt kompensacija už jam tenkančią didesnę bendro nekilnojamojo turto dalį, taip pat keistina nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kita nutarties dalis nekeistina.

Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalys).

Kasaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Ginčijama suma, nuo kurios jis apskaičiavo žyminį mokestį, jis nurodė 282 465,53 Lt, todėl už kasacinį skundą privalėjo sumokėti 6649 Lt žyminio mokesčio. Paduodant kasacinį skundą atsakovas sumokėjo 300 Lt, o 6349 Lt mokėjimas jam buvo atidėtas iki bylos išnagrinėjimo kasacine tvarka. Teisėjų kolegijai naikinant skundžiamos nutarties dalį, kuria iš atsakovo ieškovei priteista 35 167 Lt kompensacija ir 2/3 dalys ginčo buto pripažinta ieškovės asmenine nuosavybe, o kitą nutarties dalį paliekant nepakeistą, kasacinis skundas yra patenkintas iš dalies. Dėl šios priežasties iš ieškovės valstybei turėtų būti priteistina 4035 Lt (35 167 Lt x 0,03 + 149 000 Lt x 2/3 x 0,03 Lt) žyminio mokesčio dalis, kurios mokėjimas atsakovui buvo atidėtas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad po santuokinio turto padalijimo ginčo butas priteistinas ieškovei, nes šį butą perkant buvo panaudota dalis jos asmeninių lėšų, teisėjų kolegija, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad iš ieškovės priteistina ½ dalis už kasacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio, t. y. 3325 Lt. Likusi nesumokėta 3024 Lt (6349 Lt – 3325 Lt) žyminio mokesčio dalis valstybei priteistina iš atsakovo.

Atsakovas nei kasaciniu skundu, nei atskiru prašymu neprašė priteisti jam iš ieškovės jo turėtas bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant kasacine tvarka, todėl jos jam nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašė priteisti jos patirtas išlaidas už advokato teisines paslaugas parengiant procesinius dokumentus kasaciniam teismui, pateikė įrodymus, patvirtinančius šių išlaidų dydį – 2000 Lt. Kadangi atsakovo kasacinis skundas iš dalies tenkintinas, tai iš atsakovo ieškovei priteistina dalis jos patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 500 Lt (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnis; Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7, 8.14 punktai).

Pakeitus apeliacinės instancijos teismo nutartį, turi būti perskirstomos apeliacinės instancijos teismo iš šalių priteistos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškovės ieškinį ir pripažindamas jai asmeninės nuosavybės teise 2/3 dalis ginčo buto, už šį reikalavimą mokėtiną žyminį mokestį – 2980 Lt priteisė iš atsakovo. Šią nutartimi tenkinus iš dalies kasacinį skundą ir panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria 2/3 dalis ginčo buto pripažinta ieškovės asmenine nuosavybe, už šį reikalavimą mokėtinas 2980 Lt žyminis mokestis valstybei priteistinas iš ieškovės, taip pat iš ieškovės priteistina likusi 3042 Lt apeliacinės instancijos teismo iš jos priteista žyminio mokesčio dalis, t. y. iš viso 6022 Lt. Atitinkamai iš atsakovo apeliacinės instancijos teismo priteista žyminio mokesčio dalis – 5922 Lt, mažintina pirmiau nurodyta 2980 Lt suma ir iš atsakovo valstybei priteistina 2942 Lt žyminio mokesčio.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat iš atsakovo ieškovei priteisė 700 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme, bei 494 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis keistina, iš atsakovo ieškovei priteistina atstovavimo išlaidų ir žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, suma mažintina iki 597 Lt.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 35,72 Lt bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teisėjų kolegijai iš dalies patenkinus kasacinį skundą šios išlaidos priteistinos iš abiejų šalių, t. y. ieškovės ir atsakovo, lygiomis dalimis po 17,86 Lt (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 6 d. nutartį pakeisti:

panaikinti nutarties dalį, kuria ieškovei N. M. pripažinta asmeninės nuosavybės teisė į 2/3 dalis buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), ir jai iš atsakovo S. M. priteista 35 167 Lt kompensacija už jam tenkančią didesnę bendro nekilnojamojo turto dalį. Šioje dalyje priimti naują sprendimą ir priteisti ieškovei N. M. butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

pakeisti nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir valstybei iš ieškovės N. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 6022 (šešis tūkstančius dvidešimt du) Lt, o iš atsakovo S. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) – 2942 (du tūkstančius devynis šimtus keturiasdešimt du) Lt žyminio mokesčio; iš atsakovo S. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei N. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 597 (penkis šimtus devyniasdešimt septynis) Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme;

kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo S. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei N. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 (penkis šimtus) Lt atstovavimo išlaidų, patirtų kasaciniame teisme.

Priteisti valstybei iš ieškovės N. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3325 (tris tūkstančius tris šimtus dvidešimt penkis) Lt ir iš atsakovo S. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3024 (tris tūkstančius dvidešimt keturis) Lt žyminio mokesčio už kasacinį skundą ir po 17,86 Lt (septyniolika litų 86 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos, juridinio asmens kodas – 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Rimvydas Norkus

Gediminas Sagatys

Janina Stripeikienė