Civilinė byla Nr. 3K-3-359/2014 (S)
Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00945-2012-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 30.2; 30.5
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rimvydo Norkaus ir Gedimino Sagačio, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. N. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 14 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovams R. N., V. N., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretieji asmenys Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, T. T., V. E., UAB „Geokada“, dėl Vilniaus apskrities viršininko įsakymo panaikinimo ir žemės sklypo bei gyvenamojo namo savininko nuosavybės teisės gynimo ir pagal atsakovų R. N. ir V. N. priešieškinį dėl įpareigojimo pašalinti neteisėtai įrengtą fekalinių nuotekų kaupimo talpą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. N. 2012 balandžio 23 d. kreipėsi į teismą prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 16 d. įsakymą Nr. 2.3-17824-(79) „Dėl pil. V. N. ir R. N. žemės sklypo (kadastrinis Nr. 7940/0005:371), esančio Kariotiškių k., Trakų r., kadastro duomenų patikslinimo“ (toliau – Įsakymas); 2) panaikinti 2008 m. rugsėjo 18 d. V. N. ir R. N. žemės sklypo (toliau – Sklypas) ribų paženklinimo–parodymo aktą Nr. 1; 3) pripažinti negaliojančiu VĮ Registrų centro atliktą Sklypo kadastro duomenų patikslinimą; 4) įpareigoti atsakovus R. N. ir V. N. nugriauti Sklypą juosiančią tvorą; 5) nustatyti Sklype servitutą: leisti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui netrukdomai prieiti ir privažiuoti transportu prie Sklype esančios nuotekų kaupimo talpos ir vandentiekio šulinio; 6) įpareigoti atsakovus R. N. ir V. N. sudaryti galimybes lankytojams netrukdomai patekti prie Šv. Mergelės Marijos skulptūros, esančios Sklype.
Ieškovas nurodė, kad namo bendraturčiai: ieškovas, A. N. (atsakovo R. N. tėvas) ir trečiasis asmuo V. E. (ieškovo sesuo) 1992 m. gegužės mėn. pateikė prašymus Trakų r. Kariotiškių apylinkės agrarinės reformos tarnybai parduoti 1 ha žemės sklypą, kurį užima (užims) privačių namų valda Trakų r. Kariotiškių k. Visiems namo bendraturčiams buvo parengti namų valdos žemės sklypų ribų planai, juos visi bendraturčiai patvirtino parašais.
A. N. 1993 m. sausio 20 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 1-97 nusipirko 0,7 ha žemės sklypą, V. N. sutartimi Nr. 1-94 – 0,7 ha žemės sklypą; V. E. sutartimi Nr.1-95 – 0,64 ha žemės sklypą. Iš planų matyti, kad gyvenamasis namas liko ant A. N. ir ieškovo įgytų nuosavybėn sklypų ribos, didžioji gyvenamojo namo dalis – A. N. sklype. Šiam gyvenamajam namui suteiktas adresas: Dvaro g. 6. Iki žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo šis namas buvo dvibutis, jo bendraturčiais buvo A. N., V. E. ir V. N., vėliau ieškovas tapo viso gyvenamojo namo savininku, jam V. E. pardavė ir jai priklausiusį 0,64 ha žemės sklypą. 2004 m. rugpjūčio 30 d. dovanojimo sutartimi 1/10 dalis šio namo perleista T. T. A. N. priklausiusį Sklypą pirkimo–pardavimo sutartimi lygiomis dalimis įsigijo R. N. ir V. N..
2008 m. rugsėjo 18 d. UAB „Geokada“ R. N. ir V. N. iniciatyva atliko Sklypo ribų paženklinimą ir surašė aktą, apie jį ieškovui V. N. pranešta nebuvo. Šio plano pagrindu Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 16 d. įsakymu buvo patikslinti Sklypo kadastro duomenys, su kuriais ieškovas nesutinka, nes pagal juos ieškovo gyvenamasis namas atsiduria ne privačioje žemėje, o valstybiniame žemės plote (laisvos žemės fonde), o neregistruoti namo priklausiniai (nuotekų kaupimo talpa ir vandentiekio šulinys) bei kultūros paveldo objektas (Šv. Mergelės Marijos skulptūra) – R. N. naujai suformuotame žemės sklype, aptvertame tvora.
Nuo Įsakymu patvirtintos Sklypo ribos iki V. N. gyvenamojo namo yra tik 1,86 m, nors teisės aktų nustatytas minimalus atstumas – 3 m. Kadangi gyvenamojo namo savininku buvo likęs tik ieškovas, o sklypas buvo suformuotas namų valdai, tai 2008 metais R. N. ir V. N. neturėjo teisės suformuoti ir įteisinti kadastriniais matavimais savo sklypo toje pačioje vietoje.
Atsakovams pareiškus reikalavimą taikyti ieškinio senatį, ieškovas prašė terminą atnaujinti, nurodydamas, kad pastebėjęs atsakovų tvoros tvėrimo darbus jis kreipėsi į valstybės ir savivaldybės institucijas dėl šių veiksmų neteisėtumo ir tik 2012 m. balandžio 19 d. gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakymą. Ieškovo manymu, sutrumpinto 30 dienų ieškinio senaties terminas reikalavimui panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. lapkričio 16 d. įsakymą turi būti skaičiuojamas nuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakymo gavimo dienos.
Atsakovai R. N. ir V. N. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė: 1) įpareigoti ieškovą per 40 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išmontuoti savo sąskaita fekalinių nuotekų talpą, vamzdyną ir vandentiekio vamzdyną bei pašalinti juos iš jiems priklausančio Sklypo; 2) siekiant užtikrinti viešpataujančiojo daikto tinkamą naudojimą, nustatyti teismo sprendimu kelio servitutą – teisę naudotis tarnaujančiuoju daiktu, t. y. Sklype esančiu keliu pagal parengtą ir pateiktą į bylą kelio servituto nustatymo planą. Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 9 d. nutartimi priešieškinio dalį dėl kelio servituto nustatymo atsisakyta priimti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų procesinių sprendimų esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. vasario 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: panaikino Įsakymą, Sklypo ribų paženklinimo aktą. Bylos dalį dėl VĮ Registrų centro atlikto Sklypo kadastro duomenų patikslinimo pripažinimo negaliojančiu nutraukė, kitą ieškinio dalį ir priešieškinį atmetė bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovo argumentu, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. balandžio 11 d. raštu patvirtinta, jog atsakovų žemės sklypo ribos nustatytos ir kadastro duomenys patikslinti pažeidžiant galiojančius teisės aktus, todėl ieškovas, į teismą kreipęsis 2012 m. balandžio 23 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio administracinio akto (įsakymo) apskundimo termino nepraleido.
Iš byloje esančio UAB „Geokada“ parengto atsakovų žemės sklypo plano teismas nustatė, kad ieškovo gyvenamojo namo priklausiniai (nuotekų kaupimo talpa ir vandentiekio šulinys) plane nepažymėti, o akte nurodyta, kad Sklype nėra kitiems savininkams priklausančių statinių. Teismo vertinimu, nors ieškovo gyvenamojo namo priklausiniai nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, atsakovai, dalyvaudami jų žemės sklypo ribų paženklinime ir plano rengime, privalėjo informuoti UAB „Geokada“, kad jų žemės sklype yra kitam asmeniui priklausantys gyvenamojo namo priklausiniai ir tai turėjo būti užfiksuota rengiamuose dokumentuose.
Teismas konstatavo, kad atsakovų žemės sklypo pietinė riba iki ieškovo gyvenamojo namo sienos nustatyta nepažeidžiant Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 192.1 papunkčio, kuriame nustatyta, kad pastatų fasadų su langų ir durų angomis atstumas iki sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 m, jeigu pastatai yra 1–2 aukštų, reikalavimų. Reglamentas nėra taikomas nustatant žemės sklypų ribas (tikslinant žemės sklypų kadastro duomenis), todėl šiuos ieškovo argumentus pripažino nepagrįstais.
Teismas nustatė, kad, ginčijamu įsakymu patikslinus atsakovų žemės sklypo kadastro duomenis, ieškovo žemės sklypo vieta, palyginti su pirminiais teritorijų planavimo dokumentais, pasikeitė tiek, kad jo gyvenamasis namas, prieš tai buvęs privačioje žemėje, atsidūrė valstybinėje žemėje, dėl to susidarė situacija, kad ieškovas turi gyvenamąjį namą, kuris pagal įstatymą yra žemės priklausinys, bet neturi žemės, taigi, negali laisvai disponuoti jam priklausančiu gyvenamuoju namu; ieškovo gyvenamojo namo priklausiniai liko atsakovų naujai suformuotame žemės sklype. Teismo vertinimu, UAB „Geokada“ nustatė Sklypo ribas ir parengė planą pažeisdama teisės aktų reikalavimus. Vilniaus apskrities viršininko administracija, nepatikrinusi, ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje yra visi Nuostatų 64 punkte nurodyti dokumentai, ar atsakovų žemės sklypo planas parengtas pagal teisės aktų reikalavimus, ar žemės sklypo ribos atitinka teritorijų planavimo dokumentais suformuotas žemės sklypo ribas, priėmė Įsakymą pažeisdama Nuostatų 64, 65, 67 punktų. Dėl šių priežasčių teismas tenkino ieškovo reikalavimus panaikinti Įsakymą ir Sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą Nr. 1.
Teismas nurodė, kad, panaikinus Įsakymą, Sklypo kadastro duomenų patikslinimas neteks teisinės galios, o VĮ Registrų centras, vykdydamas teismo sprendimą, panaikins kadastro duomenų patikslinimą, todėl vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 1 punktu šią bylos dalį nutraukė.
Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimai nugriauti tvorą ir nustatyti servitutą negali būti tenkinami, nes yra neapibrėžti ir pažeidžiantys atsakovų teises. Byloje nėra įrodymų, kad visa atsakovų žemės sklypą juosianti tvora, nenustačius naujų atsakovų žemės sklypo ribų, pažeidžia ieškovo teises, o ieškovas nenurodė, kurią konkrečiai tvoros dalį reikia nugriauti, kad jis turėtų galimybę naudotis jam nuosavybės teise priklausančiais ir jo namui aptarnauti būtinais inžineriniais įrenginiais, todėl šį reikalavimą atmetė.
Teismas sprendė, kad ieškovo reikalavimo nustatyti servitutą tenkinimas reikštų atsakovo žemės sklypo, kaip nekilnojamojo turto objekto kadastrinių duomenų ir kadastro žemėlapio, kaip kadastro duomenų bazės grafinės dalies, tikslinimą, todėl ieškovas kartu su ieškiniu turi pateikti teismui ir planą, kuriame būtų teisės aktų nustatyta tvarka pažymėta teritorija, kuriai prašoma nustatyti servitutą, ir kad ieškinio patenkinimo atveju būtų galima tokio servituto registracija, o ginčo šalys aiškiai žinotų savo teises ir pareigas. Ieškovui nenurodžius konkrečios kelio servituto vietos ir ribų, o iš byloje esančių įrodymų nesant galimybės tai nustatyti, ieškinį atmetė kaip neįrodytą.
Teismas nurodė, kad Šv. Mergelės Marijos skulptūra, kaip kultūros paveldo objektas, nėra ieškovo nuosavybė ir netapo ja vien dėl to, kad ieškovas daug metų ją prižiūrėjo, restauravo, todėl ieškovo reikalavimą įpareigoti atsakovus sudaryti galimybes lankytojams netrukdomai patekti prie Šv. Mergelės Marijos skulptūros, atmetė kaip pareikštą asmens, neturinčio reikalavimo teisės.
Tenkindamas ieškinio dalį dėl Įsakymo ir Sklypo paženklinimo–parodymo akto panaikinimo, t. y. esant nenustatytoms atsakovų žemės sklypo riboms, teismas atmetė ir jų priešieškinį, šio reikalavimo pagrįstumo pagal atsakovų nurodytus argumentus iš esmės neanalizuodamas ir nevertindamas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo ir atsakovų apeliacinius skundus, 2013 m. spalio 14 d. sprendimu panaikino Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškinio reikalavimas panaikinti Įsakymą ir Sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktą, ir šiuos reikalavimus atmetė; panaikino teismo sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos ir šią dalį perdavė nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui; kitą Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.
Teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo iš Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. balandžio 11 d. rašto, nes atsakovai 2009 m. gruodžio 11 d. pranešimu jį asmeniškai informavo apie patikslintas ir jau įregistruotas jiems nuosavybės teise priklausančio sklypo ribas. Ieškovas į teismą dėl akto nuginčijimo per vieną mėnesį nuo atsakovų pranešimo gavimo nesikreipė. Teismo vertinimu, ieškovas, pats būdamas detaliųjų planų rengimo specialistas, dar iki Nacionalinės žemės tarnybos rašto gavimo turėjo suprasti ir suprato atliktų administracinių procedūrų reikšmę, todėl laikytina, kad vieno mėnesio sutrumpintas ieškinio senaties terminas yra praleistas.
Teismas nurodė, kad ieškovo delsimas tokį ilgą laiką ginčyti administracines procedūras negali būti pateisinamas skundų kitoms institucijoms teikimu, nes tai prieštarautų teisinių santykių stabilumui. Teismas nenustatė svarbių termino praleidimo priežasčių, kurios sudarytų pagrindą terminą atnaujinti. Ieškinio senaties termino be svarbios priežasties praleidimas savaime lemia ieškinio reikalavimo panaikinti Įsakymą atmetimą, todėl apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ir ieškovo reikalavimus atmetė.
Teismo vertinimu, nei Įsakymas, nei ribų paženklinimo aktas ir procedūrinis pažeidimas (nepranešimas ieškovui apie kadastrinius matavimus) savaime ieškovo teisių ar interesų pažeidimo nepatvirtina. Atsižvelgdama į ieškovo asmeniškai parengtus ir į bylą pateiktus planus bei procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ieškovas siekia 18 arų teritorijos, kurią nuosavybės teise yra įsigijęs ne jis, o A. N., valdymo. Teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad ieškovas, nepareikšdamas bendros ribos nustatymo reikalavimų ir neteikdamas savo pasiūlymų, turi kitų interesų, o pirmosios instancijos teismas, panaikindamas skundžiamus aktus, žemės savininkų ginčo neišsprendė (CK 4.45 straipsnis).
Atsižvelgdamas į šias aplinkybes teismas sprendė, kad nedideli procedūriniai pažeidimai (ieškovo nepakvietimas į atsakovų žemės sklypo ribų ženklinimą) nesudaro pagrindo pripažinti ribų ženklinimo akto ir Įsakymo negaliojančiais.
Vadovaudamasis CPK 327 straipsnio 2 dalies nuostata, pagal kurią tuo atveju, kai pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, neišspręstų reikalavimų dalyje byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui, teismas grąžino bylos dalį dėl priešieškinio reikalavimų nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas V. N. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 14 d. sprendimą ir palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimą.
Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Dėl ieškinio senaties. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovas buvo informuotas apie patikslintas Sklypo ribas atsakovų siųstu 2009 m. gruodžio 11 d. pranešimu, nors byloje nėra įrodymų, kad šis ieškovui būtų buvęs įteiktas. Be to, pranešime nurodoma tik bendra informacija nepateikiant Įsakymo duomenų bei neinformuojant, kokia procedūra buvo atlikta. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas, byloje nesant įrodymų apie registruotos korespondencijos ieškovui įteikimą, padarė bylos įrodymų neatitinkančią išvada ir taip pažeidė CPK 176 ir 185 straipsnių reikalavimus.
Ieškinio senaties termino pradžiai nustatyti svarbus subjektyvusis elementas – momentas, nuo kurio asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie jo teisės pažeidimą. Šioje byloje pripažintina, kad ginčas susijęs su sudėtingais teisės taikymo klausimais. Ieškovas, nebūdamas teisininku, negalėjo ir neturėjo galimybės aiškiai suvokti, kad jo teisės yra pažeistos iki tol, kol gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. balandžio 11 d. raštą.
Byloje nustatyta, kad ieškovas nebuvo kviestas į 2008 m. rugsėjo 18 d. vykusį žemės sklypo ribų paženklinimo akto surašymą, apie jį nebuvo informuotas. Atsakovams pradėjus statyti tvorą ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų: teikė pasiūlymus atsakovams dėl žemės sklypų ribų, rašė skundus (pareiškimus) valstybinėms institucijoms, pateikė pareiškimą dėl viešojo intereso gynimo (dėl atsakovų atliktų žemės sklypo ribų patikslinimo), su atsakovais 2012 m. sausio 10 d. dalyvavo Trakų ir Elektrėnų žemėtvarkos skyriaus pasitarime, siekiant išspręsti ginčą administracine tvarka. Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos atlikus patikrinimą ir 2012 m. balandžio 11 d. raštu informavus ieškovą apie nustatytus pažeidimus ir apie tai, kad ginčas gali būti išspręstas tik teismine tvarka, ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu. Šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, tačiau yra pagrindas jį atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).
Dėl tinkamo teismo proceso bei teisės būti išklausytam. Tinkamo proceso principas (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnis, CPK 5 straipsnis) reikalauja, kad sprendimas (nutartis) būtų priimta tik teismui atidžiai išklausius abi ginčo šalis, įvertinus jų pateiktus įrodymus. Procesinio šalių lygiateisiškumo principas reikalauja abiem šalims suteikti lygias procesines galimybes ir priemones (CPK 17 straipsnis).
Šioje byloje kasatorius (ieškovas) neturėjo teisės išreikšti savo nuomonės (apskųsti apeliacine tvarka) dėl ieškinio senaties termino, nes tik apeliacinės instancijos teisme pirmą kartą buvo nagrinėjamas klausimas dėl termino atnaujinimo (pirmosios instancijos teismas šio klausimo nesprendė pripažinęs, kad terminas nepraleistas). Be to, byla apeliacinės instancijos teisme nebuvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Šios aplinkybės atskleidžia, kad buvo pažeista ieškovo teisė į tinkamą procesą, teisė būti išklausytam bei teisė apeliacine tvarka pateikti savo nesutikimo su teismo sprendimu motyvus, taip pažeidžiant Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, CPK 5, 17, 185 straipsnius.
Dėl nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl ieškinio senaties. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. gegužės 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-268/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-268/2013">3K-3-268/2013</a>, spręsdama klausimą dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo ginčuose dėl žemės sklypų, pažymėjo, kad yra būtina užtikrinti asmenų teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Konstitucijos 30 straipsnis, CPK 5 straipsnis), kad teismas galėtų nuspręsti dėl jų reikalavimų pagrįstumo ir teisių gynimo. Šioje byloje kolegija pažymėjo, kad pareikšto ieškinio atmetimas dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo neatitiktų ieškinio senaties instituto paskirties, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas atnaujinti terminą laikytinas protingu ir pagrįstu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad bet kokie teisinio ar faktinio pobūdžio ribojimai gali būti pripažįstami nesuderinamais su Konvencija, jei jie nepagrįstai pasunkina pareiškėjo teisės kreiptis į teismą efektyvumą. Teisės į teismą ribojimas turi turėti teisėtą tikslą ir pagrįstą proporcingumo ryšį tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy03MDgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-708/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-708/2013">3K-3-708/2013</a>; 2010 m. sausio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNi8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-26/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-26/2010">3K-3-26/2010</a>).
Nagrinėjamoje byloje pripažintina, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos, jog pareikšto ieškinio atmetimas dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo, nesant akivaizdžių faktų dėl delsimo įgyvendinti savo teisę į ieškinio pateikimą, neatitiktų ieškinio senaties instituto paskirties.
Dėl Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatytos tvarkos (dėl nepranešimo apie kadastrinius matavimus, paženklinant sklypo ribas) pažeidimą, konstatavo, kad šis pažeidimas savaime nereiškia ieškovo teisių pažeidimo. Teismas taip pat sprendė, kad nei ginčijamas Sklypo ribų paženklinimo aktas, nei Įsakymas neturėjo įtakos ieškovo teisėms. Su tokiomis išvadomis negalima sutikti, nes ieškovo gyvenamasis namas, ankščiau buvęs ant privačios nuosavybės teise priklausančio sklypo, po atsakovų atliktų žemės sklypo ribų tikslinimo veiksmų atsirado ant valstybinės žemės sklypo ir tai pažeidžia ieškovo teises, nes po gyvenamuoju namu buvusi privati žemė tapo valstybės nuosavybe.
Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas pretenduoja į atsakovams nuosavybės teise priklausančią 18 arų teritorijos dalį, nes ji niekada atsakovams nepriklausė. Pradiniai Sklypo skyrimo dokumentai apibrėžė tik skiriamo sklypo dydį, bet nenustatė jo konkrečios vietos, nes sklypas buvo sąlyginėje, o ne konkrečioje koordinačių sistemoje). Sklypas buvo skirtas Įsakymo priėmimo metu ieškovui priklausančio gyvenamojo namo namų valdai. Ginčijamais aktais atsakovai sau nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribas nustatė užimdami ieškovo gyvenamojo namo valdai skirtą ir naudojamą žemės dalį, todėl negalima sutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovo teisės nebuvo pažeistos. Be to, gyvenamajam namui eksploatuoti priklausanti nuotekų kaupimo talpa atsirado atsakovams priklausančiame sklype.
Dėl skundžiamo apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atsakovų priešieškinis grąžintas nagrinėti į pirmąją instanciją. Kasatoriaus nuomone, skundžiamo sprendimo dalis dėl priešieškinio turi būti panaikinta, nes priešieškinio reikalavimai pašalinti nuotekų talpą ir vamzdyną neatskiriamai susiję su ieškovo reikalavimais dėl Įsakymo ir žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo akto panaikinimo. Panaikinus šiuos aktus, nebegalimas priešieškinio tenkinimas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas ir atmesti priešieškinį paliktinas galioti.
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė prisidėjimą prie kasacinio skundo.
Atsakovai R. N. ir V. N. su kasaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 14 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Kasaciniame skunde nurodomų pažeidimų esmė neatskleista, skundas nepagrįstas teisiniais argumentais. Apeliacinės instancijos teismas iš naujo ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, pateikė savo išvadas dėl senaties instituto aiškinimo ir taikymo bei šalių ginčo santykių teisinio reglamentavimo. Teismas nustatė, kad ieškovas žinojo apie tikslinamas Sklypo ribas iš atsakovų 2009 m. gruodžio 11 d. pranešimo, be to, paties ieškovo 2010 m. kovo 23 d. pretenzijos, adresuotos atsakovui, turinys atskleidžia, kad ieškovas suvokė, jog jo teisės pažeidžiamos; kad jis buvo susipažinęs su Įsakymo turiniu, tačiau per nustatytą terminą į teismą nesikreipė.
Kasacinio skundo argumentai dėl teisės į teisingą procesą pažeidimo nepagrįsti, nes apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad senaties terminas praleistas, atsižvelgė į pirmosios instancijos teismui pateiktą ieškovo prašymą atnaujinti praleistą terminą ir jį išnagrinėjo. Nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ieškovas neprašė.
Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą įrodymais ir teisiškai argumentuotą išvadą, kad šiuo atveju ieškovo delsimas tokį ilgą laiką ginčyti administracines procedūras negali būti pateisinamas skundų kitoms institucijoms teikimu, nes tai prieštarautų teisinių santykių stabilumui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinio senaties termino taikymas, praleisto termino atnaujinimas ar netaikymas yra susijęs su teisingumo principu. Bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas atitinkamas ieškinio senatį reglamentuojančias materialiosios teisės normas, to negali daryti mechaniškai, nes tai būtų nesuderinama su teismo pareiga vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d., nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-265/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-265/2009">3K-3-265/2009</a>). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, svarbu nustatyti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir kiek termino atnaujinimas turės įtakos teisingumui, kitų asmenų teisėms bei teisėtiems interesams. Klausimą, ar ieškinio senaties termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NzgvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-578/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-578/2007">3K-3-578/2007</a>; 2007 m. rugsėjo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMzgvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-338/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-338/2007">3K-3-338/2007</a>; 2012 m. rugpjūčio 17 d, nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-393/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-393/2012">3K-3-393/2012</a>; kt.).
Apeliacinės instancijos teismas vertino, ar buvo pažeistos teisės normos (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32 punktas) bei ieškovo teisės, ir nustatė, kad ieškovas savo elgesiu sudarė prielaidas kitai ginčo šaliai manyti, kad administracinės procedūros tik netenkina ieškovo, o ne pažeidžia kurias nors konkrečias įstatymų saugomas jo teises. Atsakovai tvorą projektavo ir pradėjo statyti tik pasibaigus ieškinio senaties terminui. Pažymėtina, kad ieškovas neturi žemės nuosavybės teise, nes ji priklauso arba atsakovams, arba valstybei, be to egzistuoja galimybė išsinuomoti ar nusipirkti žemės sklypo dalį iš valstybės.
Kasacinio skundo argumentas, kad sklypas buvo skirtas ieškovui kaip namų valda, nepagrįstas įrodymais, jį paneigia Registrų centro duomenų banko išrašai, žemės sklypų planai, kuriuose sklypų ribos pažymėtos 2007 m. lapkričio 22 d., todėl teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovas pretenduoja į atsakovams priklausančią 18 arų žemės sklypo dalį.
Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sugrąžino bylos dalį dėl priešieškinio reikalavimų nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes šis, atmesdamas priešieškinį, faktiškai jo nenagrinėjo.
k o n s t a t u o j a :
Dėl termino administraciniam aktui apskųsti pradžios
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą yra neatskiriamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, iš kurių vienas yra kreipimasis į teismą įstatymo nustatytu terminu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. J. D. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-568/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-568/2013">3K-3-568/2013</a>; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-533/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-533/2009">3K-3-533/2009</a>; 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. T. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-298/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-298/2010">3K-3-298/2010</a>; 2012 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Senukų prekybos centras“ v. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMjQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-324/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-324/2012">3K-3-324/2012</a>).
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šis terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. v. J. D. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-568/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-568/2013">3K-3-568/2013</a>; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Kauno Naujamiesčio darbo rinkos mokymo centras v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzMvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-533/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-533/2009">3K-3-533/2009</a>; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. F. v. Kauno apskrities viršininko administracija ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-428/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-428/2011">3K-3-428/2011</a>). Tai reiškia, kad šių terminų taikymui, jų pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įtekimo, ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar jis buvo paskelbtas, ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).
Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, remiantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, asmens skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012). Kiekvienu konkrečiu atveju vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-104/2010).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad teisiškai reikšmingo fakto – sužinojimo apie ginčijamą sprendimą – momento nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal šalių pateiktus įrodymus. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. R. J., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-470/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-470/2011">3K-3-470/2011</a>; 2014 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Valstybinės teritorijų planavimo inspekcija prie Aplinkos ministerijos v. Lazdijų rajono savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTYvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-156/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-156/2014">3K-3-156/2014</a>).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikė, kad ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. balandžio 11 d. rašto Nr. 1SS-(10.5)-653, kuriame buvo nurodyta, kad atsakovų žemės sklypo ribos nustatytos ir kadastro duomenys patikslinti pažeidžiant galiojančius teisės aktus, kartu – ir ieškovo teises, kurios gali būti apgintos teismine tvarka; į teismą ieškovas kreipėsi 2012 m. balandžio 23 d., taigi, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalį vieno mėnesio administracinio akto (Įsakymo) apskundimo terminas nepraleistas.
Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovai informavo ieškovą 2009 m. gruodžio 11 d. pranešimu apie patikslintas ir jau įregistruotas jiems nuosavybės teise priklausančio sklypo ribas, todėl jis, būdamas apdairus ir rūpestingas asmuo, turėjo galimybę viešame registre pasitikslinti sklypo plano sudarymo bei parengimo, jo įregistravimo viešame registre detales, sužinoti administracinio akto turinį. Tokių veiksmų ieškovas neatliko, į administracinį ar bendrosios kompetencijos teismą dėl akto nuginčijimo per vieną mėnesį nuo atsakovų pranešimo gavimo nesikreipė, todėl teismas laikė, kad apskundimo terminas yra praleistas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovas nebuvo pakviestas į 2008 m. rugsėjo 18 d. vykusį žemės sklypo ribų paženklinimo akto surašymą, apie jį nebuvo informuotas, taip pat į tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovų 2009 m. gruodžio 11 d. pranešimas ieškovui būtų buvęs įteiktas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju termino pradžia laikytinas momentas, kai ieškovas gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2012 m. balandžio 11 d. raštą Nr. 1SS-(10.5)-653. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo poziciją, kad terminas administraciniam aktui apskųsti nėra praleistas.
Dėl ieškovo teisių pažeidimo
Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1 punkto, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 29.1–29.2 punktų nuostatas) kaimynino sklypo savininkas (ieškovas) turėjo būti kviečiamas paženklinant atsakovų sklypo ribas, tačiau to nebuvo padaryta. Apeliacinės instancijos teismas laikė, kad šis procesinis pažeidimas yra formalus ir materialiosioms ieškovo teisėms įtakos neturėjo.
Teisėjų kolegija su tokiu vertinimu nesutinka ir laiko pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentus, kad, ginčijamu Įsakymu patikslinus atsakovų žemės sklypo kadastro duomenis, ieškovo gyvenamasis namas, prieš tai buvęs privačioje žemėje, atsidūrė valstybinėje žemėje, o gyvenamojo namo priklausiniai (nuotekų kaupimo talpa ir vandentiekio šulinys) liko atsakovų naujai suformuotame žemės sklype.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal 1992 metais AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ atliktus sklypo kadastrinius matavimus (padarytus naudojantis sąlygine koordinačių sistema, kuri nesusieta su valstybine koordinačių sistema) sklypai buvo suformuoti namų valdai, tačiau 2009 m. lapkričio 16 d. Įsakymu patikslinus atsakovų sklypo ribas pagal 2008 m. rugsėjo 18 d. UAB „Geokada“ atliktus kadastrinius matavimus, ieškovo gyvenamasis namas atsiranda valstybinėje žemėje. Kadangi ieškovo sklypo ribos nėra nustatytos naudojant konkrečią koordinačių sistemą, nėra galimybės įvertinti, ar šio sklypo ribų tikslinimas pašalintų pirmiau nurodytus neteisėtos procedūros padarinius. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teisės aktuose įtvirtinta sklypų ribų nustatymo (tikslinimo) procedūra, apie kurią informuojami ir kurioje dalyvauja ne tik sklypo savininkai, bet ir suinteresuoti (kviestiniai) asmenys, inter alia gretimų sklypų savininkai, sudaro sąlygas bendradarbiauti, ir pastabas dėl nustatomų (tikslinamų) sklypo ribų išreikšti pradinėse stadijose (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32.1.1.3, 32.1.1.5 punktai), taip išvengiant galimų netikslumų, asmenų teisių pažeidimo ar tolimesnių šalių ginčų.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad apeliacinės instancijos teismo kaip formalus įvardytas procesinis pažeidimas (ieškovo neinformavimas apie tikslinamas Sklypo ribas) lėmė jo materialiųjų teisių pažeidimą ir tai sudaro pagrindą panaikinti ginčijamą Įsakymą ir Sklypo ribų 2008 m. rugsėjo 18 d. paženklinimo–parodymo aktą Nr. 1, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis, susijusi su pirmiau nurodytais aktais, naikintina ir dėl šios dalies paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas.
Dėl tinkamo teismo proceso
Kasaciniame skunde nurodoma, kad ieškovas neturėjo galimybės išreikšti savo nuomonės dėl ieškinio senaties termino, nes klausimas dėl termino atnaujinimo buvo nagrinėjamas tik apeliacinės instancijos teisme rašytinio proceso tvarka, todėl buvo pažeista ieškovo teisė į tinkamą procesą, teisė būti išklausytam bei teisė apeliacine tvarka pateikti savo nesutikimo motyvus su teismo sprendimu, taip pažeidžiant Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, CPK 5, 17, 185 straipsnius.
Teisėjų kolegija šiuos kasacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, kuris inter alia sprendė ir ieškinio senaties klausimą, bylą nagrinėjo žodinio proceso tvarka. Šioje instancijoje ieškovas prašė atnaujinti praleistą terminą, jeigu teismas nustatytų jo praleidimą, ir nurodė, jo manymu, svarbias praleidimo priežastis. Analogiški ieškovo argumentai buvo pateikti jo apeliaciniame skunde bei atsiliepime į atsakovų apeliacinį skundą. Šios aplinkybės sudaro prielaidas manyti, kad ieškovas išsakė savo poziciją dėl ieškinio senaties visose instancijose, įskaitant kasaciją.
Vien ta aplinkybė, kad procesas apeliacinės instancijos teisme vyko rašytinio proceso tvarka, nesuponuoja išvados dėl netinkamo proceso ir ieškovo teisių pažeidimo. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos matyti, kad bendriausia prasme Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą apima teisę į žodinį bylos nagrinėjimą (bendrasis principas), tačiau Teismas taip pat yra pripažinęs, kad tam tikromis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas (plačiąja prasme – aukštesnės instancijos teismai) gali bylą išspręsti remdamasis rašytine medžiaga (kai nagrinėjama problema nekelia teisės ar fakto klausimų, kurie negalėtų būti tinkamai išspręsti, remiantis bylos medžiaga ir šalių rašytiniais pareiškimais/pastabomis), siekiant veiksmingo teisingumo vykdymo; taigi teisė į žodinį bylos nagrinėjimą nėra absoliuti (žr. Oganova v. Georgia, no. 25717/03, 13 November 2007, par. 27). Šiame kontekste Teismas daro skirtumą tarp teisės į teisingą bylos nagrinėjimą elementų, būdingų procesui pirmosios instancijos teisme, kai paprastai esama teisės į žodinį bylos nagrinėjimą, ir proceso antrosios bei trečiosios instancijos teisme, kai specialūs šių procesų bruožai gali pateisinti žodinio nagrinėjimo stoką, su sąlyga, kad toks nagrinėjimas vyko pirmosios instancijos teisme (žr. Oganova v. Georgia, no. 25717/03, 13 November 2007, par. 28).
Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai dėl teisės į teisingą procesą pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl priešieškinio reikalavimų
Apeliacinės instancijos teismas bylos dalį dėl atsakovų priešieškinio grąžino nagrinėti pirmajai instancijai, nurodydamas, kad atsakovų reikalavimai, patenkinus ieškinį, iš esmės nebuvo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Atsižvelgiant į tai, kad kasacinis teismas nagrinėjamu atveju panaikina apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį dėl Įsakymo ir Sklypo ribų 2008 m. rugsėjo 18 d. paženklinimo–parodymo akto Nr. 1 ir dėl šios dalies palieka galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo šie aktai panaikinti, nelieka teisinio pagrindo spręsti dėl priešieškinio reikalavimų, nes, esant nenustatytoms atsakovų Sklypo riboms, nėra galimybės spręsti dėl jų reikalavimų pagrįstumo. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis dėl priešieškinio panaikintina ir dėl šios dalies paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, atlikus žemės sklypų kadastrinius matavimus laikantis teisės aktais nustatytų reikalavimų, galima situacija, kai ieškovui priklausanti nuotekų talpa, vamzdynai ir pan. pateks į atsakovo sklypą. Tokiu atveju, teisėjų kolegijos požiūriu, naujo reikalavimo reiškimas nelaikytinas tapačiu reikalavimu dėl konstatuotų naujų aplinkybių žemės sklypų ribų klausimu.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Panaikinus apeliacinės instancijos teismo priimtą sprendimą, perskirstomos šioje instancijoje turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
Apeliacinės instancijos teisme patirta 108,35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi tiek ieškovo, tiek atsakovų apeliaciniai skundai neturėjo būti tenkinami, pirmiau nurodytos išlaidos iš šalių priteistinos lygiomis dalimis, o jų turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su žyminiu mokesčiu už apeliacinius skundus bei advokato pagalba, – neatlygintinos.
Kasaciniame teisme patirta 98,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Patenkinus ieškovo kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovų (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).
Iš viso valstybės naudai priteistina: 54,17 Lt iš ieškovo V. N. ir po 76,56 Lt iš atsakovų R. N. ir V. N..
Ieškovas už kasacinį skundą sumokėjo 145 Lt, šios išlaidos lygiomis dalimis priteistinos iš atsakovų R. N. ir V. N..
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 14 d. sprendimą panaikinti ir palikti galioti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. vasario 19 d. sprendimą.
Priteisti iš R. N. (duomenys neskelbtini) 76,56 Lt (septyniasdešimt šešis litus 56 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės ir 72,50 Lt (septyniasdešimt du litus 50 ct) V. N. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš V. N. (duomenys neskelbtini) 76,56 Lt (septyniasdešimt šešis litus 56 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės ir 72,50 Lt (septyniasdešimt du litus 50 ct) V. N. (duomenys neskelbtini) naudai.
Priteisti iš V. N. (duomenys neskelbtini) 54,17 Lt (penkiasdešimt keturis litus 17 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.
Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Janina Januškienė
Rimvydas Norkus
Gediminas Sagatys
