Baudžiamoji byla Nr. 2K-46-387/2025
Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00003-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.14.6.2.1; 2.1.2.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. kovo 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Algimanto Valantino (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. A. gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio ir nuteistojo A. D. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo S. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) 1000 MGL (50 000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė – 1100 MGL (55 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas S. A. laikinojo sulaikymo laikas – viena sulaikymo diena ir nustatyta, kad galutinė mokėtina bauda yra 1098 MGL (54 900 Eur). Iš S. A. išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 639 903 Eur.
A. D. nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir A. D. paskirta subendrinta 370 MGL (18 500 Eur) dydžio bauda.
Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. birželio 20 d. nutartis, kuria nuteistojo S. A. gynėjo advokato Viktoro Dovidaičio ir nuteistojo A. D. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. S. A. nuteistas pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) už tai, kad, būdamas UAB „Infostendas“ (įmonės kodas 301695643, registruota adresu: Gedimino pr. 45-4, Vilnius) direktorius, dėl einamų pareigų savo žinioje turėdamas UAB „Infostendas“ labai didelės vertės turtą – 639 903 Eur: 1) iš komercinės veiklos gautas pajamas, t. y. 539 400 Eur, kurios gautos už laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. iki 2017 m. spalio 24 d. UAB „Infostendas“ vardu sudarytas 26 sutartis dėl butų, esančių daugiabučiame name, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimo; 2) laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 23 d. iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. iš UAB „Infostendas“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kredito unijoje „Taupa“ paimtus 100 503 Eur; laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 12 d. iki 2018 m. rugpjūčio 13 d. šį turtą be teisėto pagrindo užvaldė, t. y. šių lėšų nepanaudojo bendrovės veikloje, neįnešė į bendrovės kasą ir jų panaudojimo nepagrindė jokiais apskaitos dokumentais.
2. S. A. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad nuo 2017 m. sausio 6 d. būdamas UAB „Infostendas“ direktorius, siekdamas nuslėpti tikruosius duomenis apie UAB „Infostendas“ ūkinę finansinę būklę, pajamas bei turtą ir suvokdamas, kad dėl tokių neteisėtų veiksmų nebus galima nustatyti viso įmonės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, būdamas atsakingas už UAB „Infostendas“ buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių pagrindimą apskaitos dokumentais, taip pat apskaitos dokumentų ir registrų išsaugojimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo redakcija), Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2018 m. gegužės 10 d. įsakymu patvirtintos Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių nuostatas; laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 20 d. iki 2017 m. spalio 24 d., atstovaudamas UAB „Infostendas“, vykdė komercinę veiklą? prekybą butais, jos metu sudarė 26 pirkimo–pardavimo sutartis dėl butų, esančių daugiabučiame name, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pardavimo ir taip pat pardavė prekių ir paslaugų UAB „GJS Group“, UAB „Sonex consulting“, pirko prekių ir paslaugų iš BUAB „Informo“, UAB „Vitemus“, UAB „Gomadas“, UAB saugos tarnybos „Argus“, iš šios veiklos S. A. kaip UAB „Infostendas“ direktorius gavo ir savo žinioje turėjo iš viso 639 903 Eur (539 400 Eur iš butų pirkėjų ir 100 503 Eur išgrynino iš banko sąskaitos) UAB „Infostendas“ priklausančių lėšų, kurių nepanaudojo bendrovės veikloje, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu metu, nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėmis tyčia paslėpė UAB „Infostendas“ buhalterinės apskaitos dokumentus? buhalterinės apskaitos, turto ir įsipareigojimų apskaitos registrus, kasos knygas (kasos apskaitos registrus), kasos išlaidas pagrindžiančius dokumentus, neužtikrino, kad būtų išsaugoti buhalterinės apskaitos registrai, apskaitos registruose nefiksavo jokių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, susijusių su vykdyta UAB „Infostendas“ komercine veikla, neteikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui UAB „Infostendas“ 2017–2019 metų finansinės atskaitomybės ataskaitų, dėl to visiškai negalima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.
3. S. A. ir A. D. nuteisti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdami bendrininkų grupe pagamino netikrus dokumentus, t. y. S. A., būdamas UAB „Infostendas“ direktorius, ir A. D., būdamas UAB „Eurosano“ (įmonės kodas 302540560, registruota Klaipėdos m. sav.) direktorius, veikdami bendrininkų grupe, tyčia, turėdami tikslą suklaidinti tyrimą ir tokiu būdu pagrįsti S. A. UAB „Infostendas“ pasisavintų lėšų teisėtą panaudojimą, susitarė ikiteisminio tyrimo metu pagaminti žinomai netikrus dokumentus – teisių perleidimo sutartį ir UAB „Eurosano“ kasos pajamų orderius kaip dokumentus, pagrindžiančius UAB „Infostendas“ pinigų panaudojimą. Vykdydami sumanymą, S. A. kartu su A. D. kompiuterine technika pagamino: 1) 2017 m. vasario 1 d. teisių perleidimo sutartį, kurioje nurodė žinomai melagingus duomenis apie tai, jog UAB „Eurosano“ direktorius A. D. perduoda UAB „Infostendas“ direktoriui S. A. užsakovo ir statytojo teises į daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos projektą su projektavimo darbais; teisę į skirstomuosius inžinerinius šilumos, vandentiekio tinklus, nuotekų šalinimo, lietaus nuotekų tinklus, 10 kW elektros linijos iškėlimo, elektros pastotės montavimo ir elektros privedimo darbus; 2) UAB „Eurosano“ 13 kasos pajamų orderių, kuriuose įrašė duomenis apie iš UAB „Infostendas“ gautas grynųjų pinigų sumas (bendra suma 628 000 Eur) pagal 2017 m. vasario 1 d. sutartį Nr. 20170201. Šiuos žinomai netikrus dokumentus S. A. ir direktorius A. D. pasirašė, patvirtindami juose nurodytus žinomai melagingus duomenis, ir ikiteisminio tyrimo metu 2021 m. birželio 2 d. A. D. per papildomą liudytojo apklausą pateikė jų kopijas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus pareigūnei kaip dokumentus, pagrindžiančius UAB „Infostendas“ pasisavintų lėšų teisėtą panaudojimą.
4. A. D. taip pat nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už tai, kad aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. nuo 2010 m. spalio 28 d. eidamas UAB „Eurosano“ direktoriaus pareigas, vadovaudamas įmonės veiklai, turėdamas teisę kontroliuoti juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus šio juridinio asmens vardu, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo, Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2018 m. gegužės 10 d. įsakymu patvirtintos Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių nuostatas, tinkamai neorganizavo buhalterinės apskaitos tvarkymo, nepaskyrė už buhalterinės apskaitos tvarkymą atsakingo asmens ir pats netvarkė UAB „Eurosano“ teisė aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos – buhalterinės apskaitos dokumentų, turto ir įsipareigojimų apskaitos registrų, kasos dokumentų (kasos knygos, kasos išlaidas pagrindžiančių dokumentų), 2017–2019 metų finansinės atskaitomybės dokumentų, dėl to visiškai negalima nustatyti UAB „Eurosano“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.
II. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos teisiniai argumentai
5. Kasaciniu skundu nuteistojo S. A. gynėjas advokatas V. Dovidaitis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
5.1. Baudžiamąją bylą nagrinėję teismai nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl kaltinimo pakeitimo ir pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 255, 256 straipsnių reikalavimus. Teismai netyrė ir objektyviai nevertino visų byloje esančių duomenų, dirbtinai kriminalizavo išimtinai civilinius santykius, sprendimus pagrindė prielaidomis. Nuosprendis ir nutartis priimti pažeidus BPK 44 straipsnio 6 dalies, 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies nuostatas, netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą (BK 2 straipsnio 3, 4 dalys).
5.2. Ši baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti teismui kaltinant S. A. tuo, kad jis pasisavino savo žinioje esantį didelės vertės svetimą turtą – 490 903 Eur UAB „Infostendas“ lėšų, tačiau pirmosios instancijos teismas jį nuteisė už 639 903 Eur pasisavinimą; be to, S. A. skundžiamu nuosprendžiu buvo nuteistas pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), nors baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 182 straipsnio 2 dalyje. Prokurorei baigiamųjų kalbų metu nurodžius, kad buvo padaryta aritmetinė klaida dėl kaltinime nurodytos sumos, pirmosios instancijos teismas privalėjo atnaujinti įrodymų tyrimą ir pasiūlyti prokurorei aiškiai raštu suformuluoti naują kaltinimą, o S. A. pranešti apie galimą jo veiksmų kvalifikacijos pakeitimą, tačiau to nepadarė. S. A. buvo nuteistas už sunkesnę nusikalstamą veiką, negu buvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pažeistas rungimosi principas ir nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos.
5.3. Kvalifikuodami S. A. veiksmus pagal BK 183 straipsnio 3 dalį, teismai konstatavo, kad pagal 2017 m. vasario 1 d. teisių perleidimo sutartį (toliau – ir Sutartis) UAB „Infostendas“ nieko neįgijo ir todėl neturėjo pareigos mokėti pinigų UAB „Eurosano“, nes UAB „Eurosano“ neturėjo jokių teisių, kurias galėtų perleisti UAB „Infostendas“, todėl S. A. už butų pardavimą gautas lėšas ir išgrynintus iš kredito unijos „Taupa“ pinigus ne panaudojo UAB „Infostendas“ veikloje, o pasisavino. Tokios išvados grindžiamos prielaidomis.
5.4. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnį (2012 m. birželio 30 d. įstatymo redakcija), statytojas – tai Lietuvos ar užsienio valstybės fizinis ar juridinis asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas (ar jas paveda atlikti kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui). 2010 metais 1/2 dalis 2 ha ploto žemės sklypo, priklausiusio M. K. ir esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo parduota A. D., A. D. ir A. D. įmonei UAB „Eurosano“, kurios iniciatyva UAB „Architekton“ parengė daugiabučių gyvenamųjų namų statybos projektą. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2012 m. gegužės 31 d. išdavė leidimą statyti naują statinį / rekonstruoti statinį / atnaujinti (modernizuoti) pastatą UAB „Eurosano“ vardu. Tokiu būdu UAB „Eurosano“ atitiko Statybos įstatyme statytojui keliamus reikalavimus – ji buvo ir investuotoja, ir kartu atliko užsakovo funkcijas. 2013 m. vasario 19 d. išduotas naujas statybos leidimas UAB „Informo“ vardu, o 2015 m. gruodžio 3 d. buvo išduotas statybos leidimas UAB „Infostendas“ vardu. Daugiabučių gyvenamųjų namų statyba sklype prasidėjo 2012 metais, ją vykdė UAB „Eurosano“. Priešingai negu nustatė teismai, naujų statybos leidimų išdavimas, remiantis minėta Statybos įstatymo redakcija, nereiškė, jog naujiems statybos leidimo turėtojams perėjo ir statytojo teisės bei statusas, nes investuotoja ir užsakove taip ir liko UAB „Eurosano“.
5.5. Apeliacinės instancijos teismas atmetė A. D. paaiškinimus, kad UAB „Informo“ už statybos leidimo perleidimą ir UAB „Eurosano“ atliktus darbus neatsiskaitė, todėl statytojo teisės nebuvo perleistos. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas padarė remdamasis tuo, kad UAB „Informo“ pagal Vilniaus miesto 37-ojo notaro biuro 2012 m. gegužės 24 d. patvirtintą liudijimą įvykdė visas prievoles ir tarpusavyje visiškai atsiskaitė su A. D., A. D. ir UAB „Eurosano“ pagal žemės sklypo dalių pirkimo–pardavimo sutartį, bei tuo, kad UAB „Eurosano“ nebuvo įtraukta į bankrutuojančios UAB „Informo“ kreditorių sąrašą. Tai yra prielaidos. Vilniaus miesto 37-ojo notaro biuro patvirtintas liudijimas galėtų patvirtinti tik faktą, kad sandorio šalys neturi viena kitai pretenzijų dėl žemės sklypo dalių pardavimo, o ne dėl statytojo teisių perleidimo. Bankroto byloje nebuvo nė vieno dokumento, patvirtinančio, kad su UAB „Eurosano“ buvo atsiskaityta už statytojo teisių ir už statybos projekto perleidimą; be to, įtraukimas į bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą vyksta tik gavus kreditoriaus prašymą, o ne bankrutuojančios įmonės administratoriaus iniciatyva, todėl pats kreditorius sprendžia būti ar ne tokios bankrutuojančios įmonės kreditoriumi beviltiškame procese. Dėl tų pačių priežasčių neteisingai, remdamasis prielaidomis, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, jog ir UAB „Infostendas“, gavusi 2015 m. gruodžio 3 d. statybos leidimą, įgijo statytojo teises ir todėl jai nereikėjo šių teisių iš naujo įsigyti teisių perleidimo sutartimi.
5.6. Kvalifikuojant juridinio asmens vadovo veiksmus, labai svarbu nustatyti, ar tokie veiksmai iš tiesų padarė turtinę žalą juridiniam asmeniui. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad kuris nors kitas asmuo, išskyrus UAB „Eurosano“ ar A. D., sumokėjo už daugiabučio gyvenamojo namo statybos ir jo infrastruktūros pagrindinius įrengimo darbus. S. A. vienodai aiškino, jog grynųjų pinigų, gautų už visus nuosprendyje nurodytus butus ir paimtų iš kredito unijos „Taupa“, jis nepasisavino, o panaudojo UAB „Infostendas“ veikloje. Jie visi buvo įtraukti į UAB „Infostendas“ apskaitą ir vėliau buvo sumokėti UAB „Eurosano“ pagal 2017 m. vasario 1 d. teisių perleidimo sutartį. Gavusi šias lėšas iš S. A., UAB „Eurosano“ išrašė nuosprendyje nurodytus kasos pajamų orderius. Nė vienas baudžiamosios bylos duomuo nepaneigė nuteistųjų parodymų apie tai, kad pinigai realiai buvo sumokėti ir Sutartis buvo sudaryta joje nurodytu laiku. Nepaneigtas ir tas faktas, kad, palyginus butų pirkimo–pardavimo sandoriuose nurodytas, grynųjų pinigų išėmimo iš kredito unijos „Taupa“ datas ir kasos pajamų orderiuose nurodytas datas, yra akivaizdu, jog visi mokėjimai UAB „Eurosano“ vyko gavus pinigus. Be to, susumuotos UAB „Eurosano“ išrašytos kasos pajamų orderiuose nurodytos pinigų sumos atitinka ir pagal butų pirkimo–pardavimo sandorius gautas sumas. Visuose UAB „Eurosano“ išrašytuose kasos pajamų orderiuose yra originalūs asmenų parašai ir nurodytos datos. Byloje nėra duomenų, kurie leistų abejoti šiuose dokumentuose nurodytų duomenų tikrumu.
5.7. Darydami išvadą, kad 2017 m. vasario 1 d. teisių perleidimo sutartis turi būti laikoma netikra, teismai dirbtinai kriminalizavo tarp ūkio subjektų susiklosčiusius civilinius santykius. Jokiais teismų ar kitokių kompetentingų institucijų sprendimais 2017 m. vasario 1 d. sutartis nėra pripažinta negaliojančia. Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, kad S. A., kaip UAB „Infostendas“ direktorius, sumokėdamas UAB „Eurosano“ už minimą butams eksploatuoti ir net egzistuoti kaip turtiniams vienetams būtiną infrastruktūrą, veikė prieš savo vadovaujamos įmonės interesus, kad jo veiksmai buvo ekonomiškai nepagrįsti ar nelogiški. Taigi, galiojant tarp dviejų ūkio subjektų sudarytam ir įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytam sandoriui, kiekvieno iš šių sandorių dalyvių valdymo organų narių atsakomybės klausimas nėra baudžiamosios teisės tyrimo objektas, o tai gali būti padaryta civilinės teisės priemonėmis.
5.8. Kaltinimas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, byloje surinktais duomenimis, priešingai negu nustatė teismai, nepasitvirtino. S. A. veiksmus galima būtų traktuoti kaip aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl to jis iš esmės ir pripažino savo kaltę. S. A. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir teisme aiškino, jog beveik visi buhalterinės apskaitos dokumentai buvo pavogti. S. A. pripažino, kad jis galbūt nevisiškai teisingai, savo nuožiūra, vykdė UAB „Infostendas“ buhalterinę apskaitą, tačiau baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis tai darė siekdamas apgaulingai vesti apskaitą, todėl ir teismai neturėjo jokio pagrindo daryti išvadą, kad buhalterinės apskaitos tinkamas neorganizavimas ir dokumentų paslėpimas (kurio nebuvo) rodo kryptingą siekį apgaulingai tvarkyti buhalterinę apskaitą.
5.9. BK 72 straipsnyje nurodyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, leidžiančių tvirtinti, kad S. A. gavo kokios nors naudos iš neva savo padarytos nusikalstamos veikos. Kaip nustatyta baudžiamosios bylos duomenimis, visas iš butų pardavimų gautas lėšas S. A. perdavė UAB „Eurosano“, vykdydamas Sutartį. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų apie UAB „Infostendas“ padarytos žalos dydį, nėra šios įmonės civilinio ieškinio ir nėra duomenų apie šios įmonės pretenzijas S. A.. Esant šioms aplinkybėms, teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą konfiskuodami S. A. turtą.
6. Kasaciniu skundu nuteistasis A. D. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
6.1. Teismai savo sprendimus dėl A. D. nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį iš esmės grindė tik formaliu pagrindu – kad, kai buvo sudaroma 2017 m. vasario 1 d. teisių perleidimo sutartis, UAB „Eurosano“ pagal Statybos įstatymo nuostatas neturėjo statytojo teisių į statinius (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadangi dar 2013 metais statytojo teises perleido UAB „Informo“, iš kurios UAB „Infostendas“ 2015 m. gruodžio 3 d. ir įgijo statytojo teises.
6.2. Tokios teismo išvados yra pernelyg deklaratyvios ir neatitinka šioje byloje pateiktų kaltinimų esmės. Šioje byloje esminė įrodinėtina aplinkybė yra ta, ar nuteistasis S. A. faktiškai panaudojo UAB „Infostendas“ lėšas įmonės reikmėms, ar jas pasisavino. Teismai nesiaiškino ir netyrė, kur S. A. faktiškai panaudojo UAB „Infostendas“ lėšas. Byloje yra neginčijami įrodymai, kad S. A. bent didžiąją dalį gautų lėšų arba net visas panaudojo statybos projektui įsigyti ir statybos rangos darbams objekte (duomenys neskelbtini) atlikti ir apmokėti, t. y. UAB „Infostendas“ naudai ir jos interesams.
6.3. Teismas apkaltinamąjį nuosprendį grindė neteisingu teisių perleidimo sutarties aiškinimu ir jos interpretavimu, nukrypo nuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193–6.195 straipsniuose įtvirtintų sutarčių aiškinimo taisyklių – nesiaiškino tikrųjų šalių ketinimų, sutarties prasmės, esmės, tikslo, jos sudarymo aplinkybių, nenagrinėjo ir neatsižvelgė į šalių derybas, tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį sudarius sutartį. Teismai nepagrįstai netyrė ir nesiaiškino, ką konkrečiai perleido UAB „Eurosano“ teisių perleidimo sutartimi UAB „Infostendas“, ir neteisingai aiškino, kad UAB „Eurosano“ perleido UAB „Infostendas“ tik statytojo teises. Teismai neatsižvelgė į tai, kad Sutarties sudarymo metu UAB „Eurosano“ negalėjo perleisti UAB „Infostendas“ inžinerinių elektros tinklų, šilumos tinklų, vandentiekio, buitinių nuotekų tinklų, lietaus nuotekų tinklų, kurie iš dalies buvo nutiesti (pastatyti) UAB „Eurosano“ lėšomis (apie 400 000 Eur), kaip materialaus nekilnojamojo turto, kadangi sudarant teisių perleidimo sutartį jie dar nebuvo inventorizuoti ir įregistruoti viešame registre. Todėl Sutartyje buvo nurodyta, kad perleidžiama teisė į šias inžinerines komunikacijas, nors realiai UAB „Eurosano“ perleido, o UAB „Infostendas“ įgijo jau įrengtas inžinerines komunikacijas. Savaime suprantama, kad už šias įgytas inžinerines komunikacijas UAB „Infostendas“ privalėjo atlyginti UAB „Eurosano“, todėl S. A. pagrįstai atlygino A. D. perduotomis lėšomis.
6.4. Šia sutartimi buvo perleistos ne tik statytojo teisės, bet ir visas statybos projektas (ne tik ta dalis, kuri yra byloje, bet ir likusios projekto dalys, kurių byloje nėra), prieš tai darytas detalusis planas ir jo rezultatai, išplėtota infrastruktūra, privestos ir išbandytos inžinerinės komunikacijos (elektros tinklų, šilumos tinklų, vandentiekio, buitinių nuotekų tinklų, lietaus nuotekų tinklų), aukštos įtampos elektros linijos iškėlimo darbai, UAB „Eurosano“ ir A. D. sugaištas laikas, patirtos materialinės, organizacinės ir laiko sąnaudos, sukuriant šį materialinį ir intelektinį turtą. Visiškai akivaizdu, kad UAB „Eurosano“ minėta sutartimi perleido UAB „Infostendas“ daug materialinių, organizacinių, laiko ir kitų sąnaudų pareikalavusius darbus bei daiktus, kurie turi savo kainą. UAB KIV direktorius K. B. paliudijo, kad kai UAB KIV buvo pasamdyta, kad atliktų rangos darbus objekte adresu (duomenys neskelbtini), ten jau stovėjo daugiabutis namas. Todėl akivaizdu, kad jis buvo pastatytas dar tada, kai UAB „Eurosano“ turėjo statytojo teises, o UAB „Eurogeda“ (vėliau UAB „Informo“) dar jokių statytojo teisių nebuvo įgijusi. Byloje nebuvo paneigti nuteistųjų teiginiai, kad UAB „Eurosano“ iš S. A. teisių perleidimo sutarties pagrindu gautų lėšų atliko tam tikrus (nuotekų šalinimo tinklų įrengimo) darbus; teismai šių aplinkybių nesiaiškino.
6.5. Teismai taip pat padarė nepagrįstą prielaidą, kad jeigu UAB „Eurosano“ nepateikė kreditoriaus reikalavimo BUAB „Informo“ bankroto byloje, vadinasi, UAB „Informo“ su UAB „Eurosano“ atsiskaitė už statytojo teisių perleidimą. Byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų UAB „Informo“ atsiskaitymą su UAB „Eurosano“ už perleistas statytojo teises. Kai UAB „Informo“ buvo iškelta bankroto byla, UAB „Eurosano“ suprato, kad su ja už statytojo ir kitokias teises bei inžinerines komunikacijas UAB „Informo“ neatsiskaitys, todėl jas atsiėmė iš UAB „Informo“ ir perleido UAB „Infostendas“. Tokie UAB „Eurosano“ veiksmai teisės požiūriu gal ir nebuvo labai sąžiningi kitų kreditorių atžvilgiu, tačiau visiškai logiški ir baudžiamosios teisės požiūriu teisėti. Nei teismai, nei prokurorė nesiėmė priemonių, kad užklaustų BUAB „Informo“ bankroto bylą vedantį bankroto administratorių, ar yra duomenų, kurie pagrįstų, jog UAB „Informo“ atsiskaitė su UAB „Eurosano“ už perleistas statytojo teises.
6.6. Teismai nepagrįstai S. A. ir A. D. parodymus įvertino kaip nenuoseklius ir nepatikimus. Kaip matyti tiek iš S. A., tiek ir iš A. D. parodymų, jie visą laiką ir nuosekliai tvirtino, kad iš S. A. gautas lėšas išleido objektui (duomenys neskelbtini) ir inžinerinėms komunikacijoms jame įrengti, o kartu ir projektui, kaip neatsiejamai šių darbų daliai, įgyti iš UAB „Eurosano“. Todėl jokio S. A. ir A. D. parodymų prieštaringumo nėra. Be to, netgi ir po to, kai buvo sudaryta teisių perleidimo sutartis, buvo gautos lėšos iš S. A., UAB „Eurosano“ tęsė statybos rangos darbus objekte, dėl to atitinkami įtariamųjų parodymai taip pat iš dalies kito. Butus (duomenys neskelbtini) nupirkę asmenys taip pat patvirtino, kad tada, kai jie nusipirko butus, juose nebuvo jokių inžinerinių komunikacijų, o vėliau tos komunikacijos buvo prijungtos, taip pat tai, kad aplinkui buvo „šiukšlynas“, kuris vėliau buvo sutvarkytas. Tačiau teismas nesiaiškino, kas ir kada atliko šiuos darbus, kiek tai kainavo ir kas bei kam tai apmokėjo.
6.7. Akivaizdžiai nepagrįsti teismų argumentai, kad atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktų, PVM sąskaitų faktūrų nebuvimas pagrindžia tai, jog nei UAB „(duomeny neskelbtini)“, nei R. J. neatliko jokių darbų objekte ir todėl negalėjo gauti jų apmokėjimo. Vandentiekio, buitinių nuotekų, lietaus nuotekų, šilumos tiekimo, dujų tiekimo inžinerinės komunikacijos negali būti perduotos, kai jos nepabaigtos, kadangi prieš jas perduodant būtina atlikti įvairiausius bandymus. Tiek UAB „(duomeny neskelbtini)“, tiek R. J. nepabaigė rangos darbų, todėl ir negalėjo perduoti atliktų darbų nei UAB „Eurosano“, nei UAB „Infostendas“ (2018 m. rugpjūčio 3 d. buvo registruotas tik 98 procentų nuotekų šalinimo tinklų baigtumas), o atitinkamai nei UAB „Eurosano“, nei UAB „Infostendas“ jų nepriėmė, todėl negalėjo būti pasirašyti ir atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktai, taip pat negalėjo būti išrašytos ir PVM sąskaitos faktūros šiems darbams pagrįsti.
6.8. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, priimdami apkaltinamąjį nuosprendį ir nutartį pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, rėmėsi išskirtinai tik vyr. specialisto A. Nedzinsko deklaratyviais ir jokiais argumentais nepagrįstais paaiškinimais. Bylai buvo pateikti visi UAB „Eurosano“ pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai – kasos pajamų ir išlaidų orderiai. Nėra įrodyta, kad trūksta dar kokių nors UAB „Eurosano“ pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų. Be to, bylai buvo pateikti visi apskaitos registrai, kuriuos UAB „Eurosano“ privalėjo pildyti, – šiuo atveju kasos knyga. Atsiskaitymai vyko tik grynaisiais pinigais, tad šios ūkinės finansinės operacijos privalėjo būti ir buvo tinkamai apskaitytos būtent kasos knygoje ir niekur daugiau. Kadangi UAB „Eurosano“ jokio materialaus turto neturėjo, išskyrus teisę į statybos projektą ir teisę į inžinerines komunikacijas adresu (duomenys neskelbtini), tai jokie registrai, susiję su materialiu turtu, šiuo atveju neturėjo būti pildomi. Tas pats pasakytina ir dėl PVM sąskaitų faktūrų registro – kadangi UAB „Eurosano“ nebuvo PVM mokėtoja, be to, nebuvo išrašiusi ir nebuvo gavusi jokių PVM sąskaitų faktūrų, nes visos ūkinės operacijos, kuriose dalyvavo UAB „Eurosano“, dar nebuvo pasibaigusios, todėl ji neprivalėjo pildyti PVM sąskaitų faktūrų registro. Kokių dar apskaitos registrų nepateikė UAB „Eurosano“, kurių nepateikimas galėjo sukelti BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytas pasekmes, teismai nenustatinėjo ir nenurodė.
7. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Alinskas atsiliepimu į kasacinius skundus prašo juos atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
7.1. Kasaciniuose skunduose išdėstyti argumentai ir prašymai yra nepagrįsti; pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą, esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nepadarė ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl teismų sprendimai yra pripažintini teisėtais ir pagrįstais.
7.2. Kasatoriai iš esmės skundžia teismų sprendimų pagrįstumą, tapačiai pakartodami apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus. Dėl šių argumentų išsamiai pasisakė apeliacinės instancijos teismas, paaiškindamas, kodėl jie atmetami. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į visus esminius kasatorių apeliacinių skundų argumentus, pateikdamas tinkamai motyvuotas išvadas dėl ginčijamų bylos įrodymų vertinimo.
7.3. Nesutiktina su advokato V. Dovidaičio argumentais, kad teismai pažeidė BPK 255, 256 straipsnių nuostatas. Visiškai sutiktina su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų argumentais, kad buvo pripažintas techninis suklydimas kaltinime rašant tam tikrą sumą, tačiau objektyviai akivaizdu, kad kalbama apie pinigus, kuriuos S. A. kaip UAB „Infostendas“ direktorius įgijo. Toks patikslinimas prokurorės baigiamojoje kalboje įstatymo nepažeidžia, teismas tinkamai reagavo ir poreikio keisti oficialiai kaltinimą nebuvo, jokios faktinės aplinkybės nekito, jokio įtariamųjų, gynybos teisių pažeidimo, suvaržymo nepadaryta. Nei nuosprendžiu patikslintos nusikalstamos veikos aplinkybės (pasisavintų pinigų suma), nei pakeista veikų teisinė kvalifikacija nuteistajam S. A. ir jo gynėjui nebuvo procesinis netikėtumas, taip pat nelėmė gynybos pakeitimo, todėl pirmosios instancijos teismas apeliaciniuose skunduose nurodytų esminių BPK pažeidimų nepadarė.
7.4. Dėl BPK pažeidimų, susijusių su BK 183 straipsnio 3 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų inkriminavimu, kasacinių skundų argumentai visiškai paneigti nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Byloje nustatyta, kad teisių perleidimo sutartimi pirkėjas nieko neįgijo, todėl neturėjo pareigos sumokėti pinigų UAB „Eurosano“. Iš esmės S. A. pripažino, kad visus UAB „Infostendas“ pinigus sumokėjo UAB „Eurosano“ pagal minėtą sutartį. Teismas pagrįstai priėmė sprendimą pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, kad buvo pasisavintas svetimas turtas. Pinigines operacijas su UAB „Infostendas“ grynaisiais pinigais galėjo patvirtinti tik jei operacijos grynaisiais pinigais įmonėje būtų pagrįstos buhalteriniais dokumentais, kurie patvirtintų, kad buvo realios paslaugos, pirktos prekės, susijusios su objektu (duomenys neskelbtini), kad buvo samdomos įmonės, darbuotojai ir panašiai. Tačiau byloje tokių duomenų pateikta nebuvo.
7.5. Skunduose išdėstyti argumentai, susiję su nuteisimu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, taip pat nepagrįsti, nes yra konstatuota, kad pagal teisių perleidimo sutartį UAB „Infostendas“ nieko neįgijo ir neturėjo įsipareigojimų sumokėti pinigų UAB „Eurosano“. UAB „Eurosano“ nieko pagal sutartį neperleido, kadangi šioje byloje nurodytos teisės ir projektas nepriklauso UAB „Eurosano“. Remiantis byloje esančiais duomenimis, padaryta pagrįsta išvada, kad teisių perleidimo sutartis laikytina netikra, kadangi įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, melaginga informacija ir minėta sutartis nesukėlė jokių teisinių pasekmių. Akivaizdu, kad visi UAB „Eurosano“ kasos pajamų orderiai yra netikri, nes jais buvo įtvirtinti neįvykę pinigų sumokėjimai.
7.6. Atmestini nuteistojo S. A. gynėjo argumentai, kad S. A. veiksmai gali būti traktuojami tik kaip aplaidus buhalterinės apskaitos tvarkymas. Padaryta pagrįsta išvada, kad S. A. neabejotinai suprato, jog, tinkamai nerealizuojant buhalterinės apskaitos dėl paslėptų buhalterinės apskaitos dokumentų, nebus galima nustatyti UAB „Infostendas“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio, ir to siekė. Tai patvirtina specialistų išvados. Tai jis darė siekdamas nuslėpti tikruosius duomenis apie UAB „lnfostendas“ ūkinę finansinę būklę, pajamas ir turtą, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Šie veiksmai kryptingai susiję su noru užmaskuoti neteisėtą svetimo turto pasisavinimą, dokumentų klastojimą.
7.7. Akivaizdu, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. UAB „Eurosano“ direktorius A. D. tinkamai neorganizavo įmonės buhalterinės apskaitos, dėl to visiškai negalima nustatyti UAB „Eurosano“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo minėtu laikotarpiu. Visi faktiniai duomenys patvirtina šias aplinkybes ir teismo išvadas.
7.8. Byloje nustatyta, kad S. A. pasisavino UAB „Infostendas“ priklausančias lėšas – 639 903 Eur. Byloje civilinis ieškinys dėl aptariamos sumos nėra pareikštas. Tokioje situacijoje, siekiant eliminuoti iš nusikalstamos veikos gautą naudą, minėtoms lėšoms kaip nusikalstamos veikos rezultatui pagrįstai taikytas turto konfiskavimas.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
8. Nuteistojo S. A. gynėjo advokato V. Dovidaičio ir nuteistojo A. D. kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Dėl esminių BPK pažeidimų, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme
9. Kasaciniuose skunduose nurodoma, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai neištyrė bylos, nenustatė visų bylai teisingai išnagrinėti reikšmingų aplinkybių. Taip teismai padarė esminius BPK 44 straipsnio 6 dalies, 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies pažeidimus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
10. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad baudžiamasis procesas yra tiesos nustatymo procesas, kurio paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAtNTk0LzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-50-594/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-50-594/2023">2K-50-594/2023</a>). Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (31 straipsnis) ir BPK normose (44 straipsnio 5 dalis, 20 straipsnio 5 dalis ir kt.) įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą ir nešališką teismą suponuoja ir teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes. Pagal konstitucinius teisinės valstybės, teisės į tinkamą procesą principus, teismas turi pareigą ne tik išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes, bet ir teisingai taikyti baudžiamuosius įstatymus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Teisingas baudžiamojo įstatymo pritaikymas, be kita ko, reiškia tinkamą kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų baudžiamąjį teisinį įvertinimą – kvalifikavimą. Tik tinkamai kvalifikavus nusikalstamas veikas gali būti įgyvendinta baudžiamojo proceso paskirtis (kasacinė??????nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTYxLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-561/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-561/2012">2K-561/2012</a>).
11. Pirmosios instancijos teismas turi pareigą tiksliai nustatyti faktines bylos aplinkybes, t. y. teisiamajame posėdyje privalo kruopščiai ištirti visus byloje surinktus įrodymus – kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, specialisto išvadas, kitus bylai reikšmingus rašytinius duomenis, juos sugretinti tarpusavyje, pašalinti esančius prieštaravimus, įrodymų vertinimą grįsti išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir, vadovaudamasis įstatymu, priimti teisėtą bei pagrįstą, BPK reikalavimus atitinkantį procesinį sprendimą (nuosprendį ar nutartį) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-3-648/2021). Vykdydamas pareigą išsamiai išsiaiškinti bylos aplinkybes, teismas privalo baigiamąjį aktą surašyti taip, kad iš jo turinio būtų aišku: 1) kad yra nustatytos visos toje byloje įrodinėtinos aplinkybės, o tuo atveju, kai pašalinti tam tikrų abejonių dėl reikšmingų aplinkybių nepavyksta, turi būti konstatuota, kad visos įmanomos įrodinėjimo priemonės yra išnaudotos ir 2) kad išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių yra tinkamai argumentuotos, t. y. darytos įvertinus tai aplinkybei nustatyti svarbius, teismo proceso metu tinkamai ištirtus įrodymus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM4LTYyOC8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-138-628/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-138-628/2021">2K-138-628/2021</a>). Kartu pažymėtina, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiškai ir besąlygiškai įrodytas. Teismas privalo savo išvadas grįsti patikimais įrodymais, įvertinti jų visumą ir, ją įvertinęs kaip pakankamą, daryti sprendime išdėstytas išvadas. Asmuo gali būti pripažintas kaltu, jeigu visi kaltinimo elementai yra pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDgtMTA3My8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-48-1073/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-48-1073/2023">2K-48-1073/2023</a>). Įrodinėjimo dalyką konkrečioje byloje apibrėžia asmeniui inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai bei kaltinimas, kuriame šie požymiai apibūdinami konkrečiomis aplinkybėmis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzQtNTk0LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-74-594/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-74-594/2024">2K-74-594/2024</a>).
12. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, pagal teismų praktiką, apskųstų pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Šios instancijos teismas turi nustatytus įstatymo pažeidimus, įrodymų vertinimo klaidas, nuosprendžio trūkumus teisingai ir tiksliai teisiškai įvertinti.
13. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad tuo atveju, kai apeliantai skunduose prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, yra apibrėžiamos pačios plačiausios apeliacinių skundų ribos. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi: ar tinkamai nustatytos bylos aplinkybės, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kvalifikuojant kaltinamųjų nusikalstamas veikas, paskiriant jiems bausmes, ar nepadaryta BPK reikalavimų pažeidimų tiriant ir vertinant įrodymus ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-34/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-34/2010">2K-34/2010</a>, 2K-190-648/2018). Turi būti patikrinta, ar pirmosios instancijos teismo neįsiteisėjusiame nuosprendyje padarytas išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra įvertinti teisingai ir pan. Taip pat ar pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir ar byloje nepadaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Šios instancijos teismo pareiga yra atlikti ne tik pirmosios instancijos teismo ištirtų, bet ir naujų įrodymų tyrimą, o galiausiai ir keisti kaltinimą, jei būtų gautas atitinkamas pagrįstas ir motyvuotas prašymas (BPK 320 straipsnio 6 dalis, 256 straipsnis, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-54-628/2020).
14. Nuteistojo S. A. gynėjo advokato V. Dovidaičio ir nuteistojo A. D. kasaciniuose skunduose, kaip ir anksčiau paduotuose apeliaciniuose skunduose, kvestionuojamas S. A. nuteisimas už patį sunkiausią iš jam inkriminuotų nusikaltimų – didelės vertės turto pasisavinimą ir su šios nusikalstamos veikos padarymu tiesiogiai susijęs S. A. ir A. D. nuteisimas už dokumentų klastojimą ir apgaulingos bei aplaidžios buhalterinės apskaitos tvarkymą. Kasaciniuose skunduose teigiama, kad teismo išvados pagrįstos prielaidomis, veikos padarymo aplinkybės nustatytos netinkamai, dirbtinai kriminalizuojant civilinius teisinius santykius.
15. Iš kasacine tvarka skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad šis teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu dėl S. A. nuteisimo už svetimo turto pasisavinimą, pastiprino šio sprendimo argumentus, vertindamas apeliaciniuose skunduose keliamus klausimus, tačiau neišvengė prieštaringų vertinimų, kai kurių išvadų nepagrindė išsamia įrodymų analize, pasitenkino labai formaliu turto pasisavinimo mechanizmo nustatymu, neanalizavo ir neįvertino pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytų prieštaringų išvadų, galėjusių nulemti ir kitokį veikos kvalifikavimą. Tai akivaizdžiai prieštarauja BPK 1 straipsnyje įtvirtintai baudžiamojo proceso paskirčiai – išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas.
16. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, S. A. ir A. D. nuteisti už tai, kad suklastojo 2017 m. vasario 1 d. teisių perleidimo sutartį ir trylika UAB „Eurosano“ (valdomos A. D.) pagal šią sutartį išrašytų kasos pajamų orderių, pagal kuriuos ši įmonė iš UAB „Infostendas“ (valdomos S. A.) neva gavo 628 000 Eur grynųjų pinigų. Teismai padarė išvadą, kad šiuose dokumentuose įtvirtinti juridiniai faktai (atitinkamų teisių perleidimas ir atsiskaitymas už tai grynaisiais pinigais) neįvyko, todėl šiuos dokumentus laikė suklastotais. Tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartyje daug dėmesio skirta aplinkybių, susijusių su minėtos teisių perleidimo sutarties turiniu, tyrimui ir vertinimui, aiškinantis, kam priklausė Sutartyje nurodytos teisės, ar UAB „Eurosano“ galėjo šias teises perleisti ir kt. Kartu šios teismų konstatuotos aplinkybės, t. y. kad UAB „Infostendas“ iš UAB „Eurosano“ neįgijo jokių Sutartyje nurodytų teisių, todėl neturėjo pareigos už tai atlyginti, tapo pagrindu daryti išvadą, kad S. A. pasisavino UAB „Infostendas“ priklausančius pinigus – 628 000 Eur (BK 183 straipsnio 3 dalis).
17. Išvadą, kad S. A. pasisavino UAB „Infostendas“ priklausančias lėšas (pinigus, gautus pardavus įmonei priklausančius butus, ir pinigus, paimtus iš įmonės sąskaitos kredito unijoje), teismai pagrindė tuo, kad byloje nėra (nuteistasis nepateikė) duomenų, buhalterinių dokumentų (išskyrus Sutartį ir kasos pajamų orderius, kuriuos teismai laikė suklastotais), kurie patvirtintų, kad šios lėšos buvo panaudotos įmonės reikmėms, jos interesais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad viso proceso metu S. A. tvirtino pinigus perdavęs A. D., o šis pripažino juos gavęs (nors ir teigė, kad juos gavo pagrįstai, kaip atsiskaitymą pagal teisių perleidimo sutartį); pvz., duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme A. D. nurodė, kad iš S. A. gauti pinigai buvo išleisti sumokant už darbus; dalis iš UAB „Infostendas“ gautų pinigų buvo panaudota sumokėti už projektą, dalis – už nurodytus statybų darbus. Kaip minėta, bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad teisių perleidimo sutartis buvo suklastota, tad pagal ją UAB „Infostendas“ nekilo pareiga atsiskaityti su UAB „Eurosano“. Tačiau ši aplinkybė savaime nepatvirtina, kad nurodytų lėšų, gautų pardavus butus ir paimtų iš įmonės sąskaitos, S. A., nors ir nesant tam teisėto pagrindo, neperdavė A. D. (kaip fiziniam asmeniui ar kaip UAB „Eurosano“ atstovui).
18. Šiame kontekste pažymėtina, kad turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje esančio turto pavertimas savo turtu, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas, t. y. kai imama elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaroma žalos turto savininkui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM2LTQ4OS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-136-489/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-136-489/2023">2K-136-489/2023</a>). Tuo tarpu asmens žinioje esančio ar jam patikėto svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtas (nesilaikant nustatytos turto perleidimo tvarkos) ir neatlygintinas perleidimas tretiesiems asmenims yra kito – BK 184 straipsnyje nurodyto – nusikaltimo (turto iššvaistymo) požymis. Taigi, aplinkybė dėl pinigų perdavimo A. D. gali būti reikšminga tinkamam S. A. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui (nustatant, ar UAB „Infostendas“ priklausančias lėšas S. A. pavertė savo turtu, ar nesant teisinio pagrindo perleido tretiesiems asmenims – A. D., UAB „Eurosano“). Tačiau pirmosios instancijos teismas išsamiau šios aplinkybės (ir atitinkamų nuteistųjų parodymų) neanalizavo, to nedarė ir apeliacinės instancijos teismas.
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje išsamus nusikalstamos veikos atskleidimas galimas tik įvertinus tebesitęsiančius ginčus dėl nuosavybės teisių į turtą (dėl kurio pasisavinimo nuteistas S. A.), nagrinėjamus civilinėje byloje Vilniaus apygardos teisme. Be to, šioje byloje svarbu nustatyti ir tinkamai įvertinti nuteistųjų S. A. ir A. D. tarpusavio santykius, plačiau analizuojant UAB „Eurosano“ (direktorius A. D.) ir bendrovių „Eurogeda“, „Informo“ ir „Infostendas“ steigimo aplinkybes, akcininkus, tarpusavio susitarimus, atsiskaitymus ir kitas aplinkybes. Tinkamu faktinių aplinkybių nustatymu šioje byloje verčia abejoti vien tas faktas, kad UAB „Infostendas“ (direktorius S. A.) pardavė butus niekaip neprisidėjusi arba mažai prisidėjusi prie šio turto sukūrimo. Taigi, neišsiaiškinta, kam padaryta žala, o tai galėjo lemti ir netinkamą veikos kvalifikavimą.
20. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal BK 183 straipsnio 3 dalį dėl UAB „Infostendas“ priklausančių lėšų pasisavinimo nuteistas tik S. A., o A. D. nuteistas už tai, kad kartu su S. A. suklastojo minėtą pasisavinimą pateisinančius dokumentus. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad A. D. turėjo didelę įtaką S. A. priimant sprendimus tiek dėl daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, projekto plėtojimo, tiek dėl UAB „Infostendas“ pinigų panaudojimo, o S. A. juo pasitikėjo ir iš esmės jo klausė.
21. Atkreiptinas dėmesys ir į byloje nustatytas aplinkybes, rodančias, kad visos įmonės (UAB „Eurogeda“, UAB „Informo“, UAB „Infostendas“), kurios dalyvavo plėtojant daugiabučių gyvenamųjų namų projektą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vienokiu ar kitokiu būdu buvo susijusios su A. D. ir jo vadovaujama UAB „Eurosano“ bei šio seserimi, vienintele visų bendrovių akcininke. Teisėjų kolegijos vertinimu, tikrosios aplinkybės galėtų būti nustatytos ir tinkamai teisiškai kvalifikuotos tik detaliai įvertinus UAB „Eurosano“ ir bendrovių „Eurogeda“, „Informo“ bei „Infostendas“ tarpusavio ryšius, įsipareigojimus, atsiskaitymus ir kitas aplinkybes. Šioje byloje, be kita ko, būtina išsiaiškinti ir tai, ką UAB „Infostendas“ įgijo ir kaip atsiskaitė su BUAB „Informo“ (civilinėje byloje BUAB „Informo“ ginčija UAB „Infostendas“ nuosavybės teises į parduotus butus), kokiu pagrindu UAB „Infostendas“ įgijo nuosavybę į butus, kuriuos vėliau pardavęs S. A., kaip nustatė žemesnės instancijos teismai, pasisavino už juos gautus pinigus. Kartu tai leistų atsakyti į klausimą, kam padaryta žala. Tik išsiaiškinus šias aplinkybes galimas atsakymas į kasatorių keliamą klausimą dėl nepagrįsto civilinių teisinių santykių kriminalizavimo.
22. Turto pasisavinimo sudėtis yra materialioji, todėl veika, kuria pasisavinamas kaltininkui patikėtas ar esantis jo žinioje svetimas turtas, besąlygiškai sukelia nusikalstamus padarinius – turtinę žalą. Nusikalstami padariniai – tai nukentėjusiojo materialaus turto ar turtinės teisės netekimas arba jos apimties sumažėjimas, tačiau žalai konstatuoti neturi įtakos tai, jog byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc1LTEwNzMvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-175-1073/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-175-1073/2019">2K-175-1073/2019</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM2LTQ4OS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-136-489/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-136-489/2023">2K-136-489/2023</a>).??????Nagrinėjamoje byloje teismai konstatavo, kad S. A. pasisavino UAB „Infostendas“ priklausantį labai didelės vertės turtą – 639 903 Eur. Darydami išvadą, kad visas šis turtas priklausė UAB „Infostendas“, teismai nevertino aplinkybės, kad Vilniaus apygardos teisme nuo 2016 metų nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-55-560/2025 (tarp BUAB „Informo“, UAB KIV, UAB „Infostendas“, A. D., UAB „Eurosano“ ir kitų asmenų), kurioje, be kitų klausimų, sprendžiamas ir klausimas dėl nuosavybės teisės į butus, esančius (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tuo metu, kai S. A. sudarė sutartis dėl šių butų pardavimo, jau vyko teisiniai ginčai dėl nuosavybės teisės į juos, o tai gali reikšti, kad S. A. pardavė butus, kurie pardavimo metu UAB „Infostendas“ apskritai nepriklausė, t. y., pasisavindamas ar be teisėto pagrindo perleisdamas už parduotus butus gautus pinigus, S. A. turtinę žalą padarė ne UAB „Infostendas“, o kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Nagrinėjamoje byloje civilinių ieškinių nepareikšta, jokie fiziniai ar juridiniai asmenys nukentėjusiaisiais nebuvo pripažinti. Nors, kaip minėta, civilinių ieškinių nepareiškimas nepašalina galimybės kvalifikuoti asmens veiką pagal BK 183 straipsnį, tačiau tinkamai nenustačius, kam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, gali susidaryti situacija, kai asmenys, turintys teisę dalyvauti procese kaip nukentėjusieji ar civiliniai ieškovai, būtų nepagrįstai paliekami už baudžiamojo proceso ribų ir negalėtų apginti savo teisių.
23. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, nevertino ir kito galimo šio kodekso pažeidimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nes šio teismo nuosprendis ir nenuoseklus, ir prieštaringas. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas S. A. ir A. D. veiką dėl dokumentų klastojimo (sutartis, kurios pagrindu S. A. perdavė pinigus už parduotus butus įmonei UAB „Eurosano“), juos laikė šios veikos bendrininkais. Tuo tarpu, sprendžiant S. A. atsakomybės klausimą pagal BK 183 straipsnio 3 dalį, ši aplinkybė nutylima, nors ir šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nėra tikras dėl savo sprendimo, nes, 2023 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu pripažinęs kaltu dėl turto pasisavinimo tik S. A., teismas tos pačios dienos nutartimi (16 t., b. l. 168–169) pranešė prokurorui apie galimai A. D. įvykdytą nusikaltimą, nustatytą BK 183 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nurodydamas, kad S. A. galimai veikė vykdydamas A. D. nurodymus.
24. Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad nusikalstama veika nebuvo išsamiai atskleista ir nenustatyti visi būtinieji veikos požymiai, kartu nebuvo įvertinta ir tai, ar kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus. Nustatyti pažeidimai yra esminiai, jie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikinama ir byla perduodama iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiti S. A. gynėjo advokato V. Dovidaičio ir nuteistojo A. D. kasacinių skundų argumentai paliekami nenagrinėti, nes kitos nusikalstamos veikos tiesiogiai susijusios su galimu turto pasisavinimu. Pagal BPK 386 straipsnio 2 dalį, kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, nes tai pažeistų apeliacine tvarka bylą nagrinėjančio teismo nepriklausomumą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. birželio 20 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai
Alvydas Pikelis
Rima Ažubalytė
Algimantas Valantinas
