Dėl statybos darbų kainos sumažinimo ir žalos atlyginimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-11/2013

Teisminio proceso Nr. 2-25-3-00812-2011-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 30.9.1; 52.3; 114.9.3.2; 114.9.6.1; 114.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. vasario 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. E. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 7 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. E. ieškinį atsakovui UAB „RMR ir ko“, dalyvaujant tretiesiems asmenims Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai, S. T., V. M. (V. M.), O. Š., M. K., G. P., P. B., dėl statybos darbų kainos sumažinimo ir žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliami rangovo atsakomybę ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo klausimai, daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčio teisės kreiptis į teismą problema.

Ieškovas V. E. prašė teismo priteisti iš atsakovo UAB „RMR ir ko“ 7719,83 Lt už netinkamai atliktus darbus ir sumažinti statybos darbų kainą 4000 Lt, t. y. priteisti iš viso 11 719,83 Lt.

2009 m. gegužės 11 d. rangos darbų sutartimi atsakovas įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) stogo renovacijos darbus. Ieškovo teigimu, stogo renovacijos darbai buvo atlikti netinkamai, todėl jis kreipėsi į atsakovą, prašydamas ištaisyti trūkumus, tačiau šis trūkumų nepašalino, darbų kainos nesumažino. Antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu užfiksavo stogo dangos būklę. Ieškovo nuomone, atsakovas, renovuodamas gyvenamojo namo stogą, privalėjo vadovautis aplinkos ministro 2008 m. spalio 27 d. įsakymu Nr.D1-571 patvirtintu Statybos techninio reglamentu STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“, CK 6.663 straipsniu. Atsakovas netinkamai paruošė stogo pagrindą, visą stogo dangą pakėlė 10 cm, nebuvo pašalinti seni paklotai ir ištisinės lentos, jungiančios stogo konstrukciją ir paklotus, nepritvirtinti nauji paklotai prie stogo konstrukcijų. Klodamas čerpių dangą, atsakovas neišskaičiavo paklotų klojimo žingsnių, taip paskutinė čerpių eilė buvo sustumta; šiaurinėje stogo pusėje čerpių dangą atsakovas sudėjo su pasvirimu iš kairės į dešinę, kai kitoje pusėje to nėra. Ant stogo konstrukcijos klodamas „Midos“ dangą atsakovas nesilaikė dangos klojimo technologinių reikalavimų, dėl to ji buvo perdeginta ir dėl atmosferinių poveikių ji po kelerių metų suplyš. Atsakovas neužbaigė vandens nutekėjimo latakų darbų, netinkamai sumontavo šiaurinėje pusėje esantį stoglangį, nepagrįstai panaikino išlipimo stoglangį stogo pietinėje pusėje, stogo dangoje paliko tris įskilusias čerpes, ant viso namo stogo nepadengė specialios medžiagos, skirtos uždengti tarpus tarp kraigo ir čerpių, panaikino ieškovo dujinio kamino tarpines, neatliko gegnių sutvirtinimo darbų. Ieškovo teigimu, atsakovas nesutvarkė skylės stogo gegnių tvirtinimo lentose, netinkamai sumontavo stogo dangą, t. y. neužtikrino sandarumo dangos lakštų sujungimo vietose ir neteisingai pritvirtino apskardinimus. Dėl nurodytų priežasčių atsakovas turėtų atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas – 7719,83 Lt už netinkamai atliktus darbus ir sumažinti statybos darbų kainą 4000 Lt (CK 6.665 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kretingos rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad 2009 m. gegužės 11 d. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendraturtis G. P. ir atsakovas UAB „RMR ir ko“ sudarė rangos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti sąmatoje numatytus darbus tinkamai, laikydamasis nustatytų normų ir taisyklių. Pagal sutartį šie darbai buvo atlikti ir užsakovas G. P. pasirašė atliktų darbų priėmimo aktą. Ieškovas savo reikalavimus įrodinėja antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir nuotraukomis, stogo remonto lokaline sąmata (CPK 178 straipsnis). Ieškovo pateikti duomenys vertintini ne kaip jo reikalavimus pagrindžiantys įrodymai, nes statybos darbų trūkumai gali būti įrodyti tik eksperto išvada (šiems klausimams išsiaiškinti reikalingos specialios žinios). Pagal CK 6.662 straipsnio 5 dalį, jeigu tarp užsakovo ir rangovo kyla ginčas dėl darbo trūkumų, kiekviena šalis turi teisę reikalauti skirti ekspertizę. Šalims buvo pasiūlyta atlikti ekspertizę, tačiau šalys atsisakė ją atlikti, o teismas turi teisę rinkti įrodymus tik CPK 179 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais. Kitų įrodymų, patvirtinančių ieškovo aplinkybes, šis nepateikė, todėl teismas laikė ieškinio reikalavimus neįrodytais.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. birželio 7 d. nutartimi paliko nepakeistą Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad G. P. namo patalpų bendraturčių susirinkime buvo įgaliotas atstovauti gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendraturčiams sudarant stogo rangos sutartį. Pagal sutartį už 23 988,16 Lt atsakovo atliktų darbų 2009 m. rugpjūčio mėnesio aktą Nr. 127 pasirašė užsakovas G. P.

2009 m. gegužės 11 d. rangos sutartimi atsakovas įsipareigojo atlikti visus sąmatoje numatytus darbus laikydamasis esamų normų ir taisyklių, darbus atlikti tinkamai pagal esamas darbo sąlygas (CK 6.681 straipsnio 1 dalis, 6.684 straipsnio 1 dalis). 2010 m. rugsėjo 23 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, stogo nuotraukos nėra pakankami konstatuoti atsakovo atliktų darbų kokybės trūkumus. Ieškovas nenurodo, kokie normatyvinių statybos dokumentų reikalavimai ir sutartiniai įsipareigojimai pažeisti. Šalys neprašė byloje atlikti ekspertizės. Be to, 2011 m. birželio 10 d. ieškovui buvo surašytas savavališkos statybos aktas dėl mansardos (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos, pagal kurį po to, kai atsakovas atliko ir užsakovas priėmė stogo remonto darbus, ieškovas pats keitė stogo būklę, atliko savavališkos statybos darbus. Rangos sutartį su atsakovu sudaręs užsakovas – G. P., atstovavęs gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bendraturčius, su atsakovu sudarytos rangos sutarties neginčija. Duomenų apie ieškovo pagal rangos sutartį už atliktus darbus sumokėtas sumas byloje nepateikta, taip pat kad jis atstovauja gyvenamojo namo bendraturčius. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas nėra 2009 m. gegužės 11 d. rangos sutarties šalis, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra sutartinės civilinės atsakomybės ir CK 6.665 straipsnio 1 dalies taikymo pagrindo.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti apeliacine tvarka šiam teismui iš naujo, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodomi šie argumentai:

1. Dėl daugiabučio namo savininko teisės kreiptis į teismą. Konstitucija asmeniui, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, garantuoja teisę kreiptis į teismą. Tokia asmens teisė garantuojama ir CPK 5 straipsnio 1 dalimi, CK 1.138 straipsniu. Remiantis Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi, CK 4.82 straipsnio 1, 5 dalimis, 4.83 straipsnio 3 dalimi, 4.85 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m lapkričio 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje L. B. ir kt. v. daugiabučio namo savininkų bendrija „Medvėgalis” ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zNDUvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-345/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-345/2007">3K-7-345/2007</a>, atsakomybės subjektu pagal daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, kaip bendraturčių, tarpusavio prievoles atlyginti žalą, atsiradusią jiems įgyvendinant namo bendrojo naudojimo objektų valdymą ir naudojimą (kaip ir disponavimo teisę), gali būti tik bendraturčiai, kurie yra bendrojo naudojimo objektų savininkai, bet ne bendrija. Buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d nutartis, priimta civilinėje byloje 257-oji daugiabučio namo salininkų bendrija v. UAB „Vilniaus vandenys“, bylos Nr. 3K-3-579/2003).

Rangos sutartį su atsakovu sudarė G. P., atstovaudamas daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčiams. Taigi sandoris su atsakovu sudarytas per atstovą ir šalims privalomas, priešingai nei nurodė apeliacinės instancijos teismas (CK 2.132 straipsnio 1 dalis). Nors kiti bendraturčiai ir (ar) jų įgaliotas atstovas G. P. nesiėmė jokių veiksmų siekdami apginti pažeistas savo teises, ieškovas, matydamas akivaizdų savo teisių pažeidimą, kreipėsi į teismą (CPK 5 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovas neturi teisės ginti savo pažeistų teisių, ir nenagrinėjo apeliacinio skundo iš esmės, todėl byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo.

2. Dėl rangovo atsakomybės už netinkamai atliktus darbus. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sudarytos sutarties sąlygos jos šalims turi įstatymo galią ir įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai nustatyta sutartyje, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. 2009 m. gegužės 11 d. rangos sutartimi rangovas įsipareigojo tinkamai atlikti darbus, o namo (duomenys neskelbtini) gyventojai, tarp jų – ir ieškovas, tinkamai atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti rangovui (CK 6.644 straipsnio 1 dalis).

Rangovas, atlikdamas statybos darbus, paprastai veikia kaip profesionalas, todėl įstatymo jam nustatyta didesnė atsakomybė negu užsakovui. Tuo atveju, jeigu statybos darbų atlikimas yra rangovo verslas, tai jo atsakomybė už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą yra be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Rangovas atsako užsakovui už nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, taip pat už tai, kad nepasiekė šiuose dokumentuose ar sutartyje numatytų statybos darbų rodiklių, išskyrus smulkius nukrypimus nuo normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, padarytus užsakovo sutikimu, jeigu įrodo, kad tie nukrypimai neturėjo įtakos statybos objekto kokybei ir nesukels neigiamų padarinių (CPK 6.695 straipsnis); be to, rangovas negali apsiriboti normatyvinių statybos dokumentų, sutarties dokumentų ir užsakovo reikalavimais ir jais remdamasis pateisinti statybos darbų ar statinio trūkumus – pagal CK 6.659 straipsnyje įtvirtintas bendrąsias rangos sutarčių taisykles rangovas privalo nedelsdamas įspėti užsakovą dėl netinkamų dokumentų, medžiagų, darbų atlikimo būdo ar kitų aplinkybių, sudarančių grėsmę atliekamo darbo tinkamumui, tvirtumui ar saugumui.

Bylos duomenimis, statybos darbai buvo atliekami nesilaikant statybą reglamentuojančių teisės aktų, juose nustatytų reikalavimų čerpių dangos stogų dengimui, darbai atlikti netinkamai, su akivaizdžiais trūkumais. Ieškovas ir kiti bendraturčiai savo kaip užsakovų pareigas įvykdė, o atsakovas, būdamas verslininkas (vykdantis statybų veiklą), savo prievolių tinkamai neįvykdė, trūkumų iki šiol nepašalino. Ieškovui pareiškus reikalavimą ir atsakovui nepateikus duomenų, kad trūkumų nėra ar jie yra pašalinti, ir (ar) darbai atlikti tinkamai, ieškinys turėjo būti patenkintas. Būtent atsakovas privalėjo įrodyti faktinę aplinkybę, kad jis statybos darbus atliko tinkamai. Pažymėtina, kad šių trūkumų iš esmės neginčijo ir atsakovas.

CK 6.691 straipsnyje įtvirtinta statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo ir kooperavimosi pareiga, t. y. jei kyla kliūčių tinkamai įvykdyti sutartį, kiekviena sutarties šalis turi imtis visų nuo jų priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti. Ši pareiga yra esminė vykdant bet kurią sutartį (CK 6.200 straipsnio 2 dalis). Rangovas, specializuodamasis statybos darbų srityje, jau sutarties sudarymo etape turi realiai įvertinti savo pajėgumus, konkretaus objekto specifiką ir kitus galimus veiksnius, kad nesuklaidintų užsakovo. Jeigu sutarties vykdymo metu kyla kliūčių, trukdančių tinkamai ir laiku įvykdyti sutartį, rangovas privalo imtis visų nuo jo priklausančių protingų priemonių toms kliūtims pašalinti ir taip įgyvendinti CK 6.691 straipsnyje įtvirtintą imperatyviąją statybos rangos sutarties šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) sutarties vykdymo metu pareigą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Polikopija“ v. J. B. reklamos paslaugų įmonė „Era“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzAvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-530/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-530/2007">3K-3-530/2007</a>; 2008 m. liepos 17 d. nutartis, priima civilinėje byloje A. G. v. A. S., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTYvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-396/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-396/2008">3K-3-396/2008</a>).

Duomenų, kad ieškovas nebūtų bendradarbiavęs, byloje nepateikta, o atsakovas nebendradarbiavo ir dėl to atsakingas už atsiradusius padarinius. Atsakovas nepateikė duomenų, kad ieškovas ir (ar) kiti bendraturčiai sutiko, kad stogo danga būtų sudėta kreivai, kad panaudotos čerpės būtų suskilusios, kad būtų pašalinta užlipimo ant stogo anga, kad ant senų paklotų būtų sudėta danga, faktiškai pakeliant visą stogą, dėl ko stogo stabilumas sumažėjo, ir t. t. Pagal ieškovo pateiktus tinkamus, leistinus ir pakankamus įrodymus matyti, kad atlikti darbai neatitinka keliamų reikalavimų ir už jų netinkamą atlikimą atsakingas atsakovas, o ieškovas, kaip bendraturtis, turi teisę reikalauti pašalinti darbų trūkumus. Nepaisant to, kad darbų priėmimo metu G. P., atstovavęs daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčiams, pasirašė darbų priėmimo–perdavimo aktą, ieškovui išlieka teisė reikalauti atlyginti padarytą žalą.

3. Dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo (CPK 178, 185 straipsniai). Ieškovas nurodo kasacinio teismo praktiką įrodymų vertinimo klausimais, formuojant tikimybių pusiausvyros principo taikymą civiliniame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Valstybinis patentų biuras, byla Nr. 3K-3-569/2002; 2003 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. G. v. R. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-294/2003; kt.). Ieškovo nuomone, teismai netyrė antstolio 2010 m. rugsėjo 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 69, kuris pagal CPK 635 straipsnį laikomas oficialiuoju rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią, nuotraukų. Šiuo atveju net neturint specialių žinių yra akivaizdu, kad atsakovas pažeidė statybos darbus reglamentuojančius teisės aktus. Apeliacinės instancijos teismas neturėjo spręsti dėl nelegalios statybos, nes tai neturi ryšio su šia byla.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas prašo šį atmesti ir priteisti iš ieškovo 1500 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas nurodo, kad pateikė teismui visus įrodymus, patvirtinančius, jog rangos sutartis įvykdyta, sąmatoje numatyti stogo paprasto einamojo remonto darbai atlikti tinkamai, laikantis teisės normų, tai patvirtino užsakovas – gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) gyventojų susirinkime išrinktas ir įgaliotas asmuo G. P., pasirašydamas atliktų darbų akte. Pretenzijų iš užsakovo negauta. Be to, byloje pateiktas gyvenamojo namo gyventojų 2010 m. spalio 3 d. raštas, pagal kurį dėl atlikto stogo remonto nė vienas jų, išskyrus ieškovą, pretenzijų neturi. Byloje nepateikta duomenų apie ieškovo sumokėtas sumas pagal ginčo stogo rangos sutartį už atliktus darbus. Pagal Konstitucijos 28 straipsnį įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių. Atsakovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl apeliacinio skundo argumentų CK 6.681 straipsnio l dalies, 6.684 straipsnio l dalies taikymo klausimais, taip pat dėl ieškovo įvykdytos savavališkos statybos. Atsakovas atliko stogo paprasto, bet ne kapitalinio, remonto darbus vadovaudamasis aplinkos ministro 2008 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. Dl-571 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“ (VIII skyriaus 13 punktas), nes nebuvo keičiamos, šalinamos, stiprinamos statinio laikančios konstrukcijos. Tai patvirtina rangos sutartis, lokalinė sąmata, remonto darbų priėmimo aktas, darbų apmokėjimo kaina (CK 6.662 straipsnio 5 dalis). Byloje nepateiktas įgaliojimas, patvirtinantis, kad ieškovas atstovauja užsakovui. Taigi byla nutrauktina (CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 296 straipsnio l dalies 3 punktas). Pažymėtina, kad ieškovas prašo priteisti nuostolius jam asmeniškai, nors atsakovui už darbus nemokėjo (CK 4.85 straipsnio 1 dalis).

Atsakovo nuomone, ieškovas įgyvendino savo teisę kreiptis į teismą, nes jo ieškinys ir apeliacinis skundas išnagrinėti CPK nustatyta tvarka. Teismai, nagrinėdami bylą, taikė CK 4 skirsnyje įtvirtintas teisės normas, reglamentuojančias daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas naudojantis bendrąja daline nuosavybe.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų (jei nenustatyta pagrindų jas peržengti remiantis nurodyto straipsnio 2 dalimi), patikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo (trečią kartą) bylos faktų – jis yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Remdamasi nurodytomis nuostatomis teisėjų kolegija pasisako dėl rangovo atsakomybę ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo, taip pat dėl ieškovo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčio, reikalavimo teisės šioje byloje.

Dėl rangovo atsakomybės ir įrodymų vertinimo

CK 6.681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai (CK 6.684 straipsnio 1 dalis). Statybos santykių teisinio reglamentavimo ypatumai lemia atitinkamą sutarties laisvės principo, esant statybos rangos sutartiniams santykiams, ribojimą. Pagal konkrečias bylos aplinkybes sprendžiama, kaip sutartyje ar atskirose jos sąlygose atitinkami klausimai reglamentuojami teisės normų – imperatyviai (kai įstatyme nurodomas leistinas elgesio būdas) ar dispozityviai (kai šalys gali susitarti ir kitaip, negu nustatyta įstatyme) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ŽVC“ v. AB „Pineka“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNjIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-262/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-262/2010">3K-7-262/2010</a>; 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Glasma LT“ v. UAB „Senasis dvaras“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00OTYvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-496/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-496/2010">3K-3-496/2010</a>; kt.). Tačiau tais atvejais, kai statybos rangos sutarties šalys nesusitaria dėl atitinkamų teisių ir pareigų, įstatymo reglamentuojamų dispozityviai, kilus ginčui taikomos atitinkamus santykius reglamentuojantys teisės aktai.

Pagal CK 6.662 straipsnio 1 dalį užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui; atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Taigi darbų trūkumams pagal CK 6.662 straipsnio 1 dalį būdingas požymis – jie turi bloginti darbų rezultato kokybę. Jeigu yra tam tikri atlikto darbo neatitikimai ar nukrypimai nuo nustatytųjų sutartyje, kurie darbų priėmimo metu užsakovo nebuvo nurodyti kaip bloginantys darbų rezultato kokybę, tai užsakovas turi teisę kreiptis į teismą dėl rangovo atsakomybės, bet darbų trūkumus jis turi įrodyti kaip sutarties sąlygų pažeidimą. Jeigu daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių ar jų atstovo darbų priėmimo metu akivaizdžiai matomi nukrypimai nebuvo nurodyti ir nebuvo vertinti kaip bloginantys darbų rezultato kokybę, tai vienas iš bendraturčių turi teisę kreiptis į teismą dėl rangovo atsakomybės, bet darbų trūkumus jis turi įrodyti (CPK 178 straipsnis). Statybos darbų priėmimo atveju turi būti įrodyta, kad statybos darbų trūkumai yra rangovo veiksmų rezultatas, kad tai yra nukrypimas nuo sutarties sąlygų dėl neatitikties sutartyje numatytai darbų kokybei. Jeigu akivaizdūs neatitikimai buvo priimti nepareiškus pastabų, tai gali būti daroma išvada, kad jie, užsakovo vertinimu, priimant darbus, nėra tokie svarbūs ir neblogina darbų rezultato kokybės.

Bylos duomenimis, 2009 m. gegužės 11 d. rangos sutartis šalių buvo sudaryta dėl daugiabučio gyvenamojo namo stogo dangos keitimo; viso stogo ar jo konstrukcijų keitimas sutartyje šalių nenumatytas. Nagrinėjamoje byloje ieškovo nurodytos aplinkybės (netinkamas rangovo ant namo stogo klotų čerpių eiliškumas, dalies stogo neuždengimas, paliekant seną stogo dangą, išlipimo angos uždengimas), kurios ieškovo vertinamos kaip atlikto darbo trūkumai, yra akivaizdžios. Užsakovo daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių atstovo darbų priėmimo metu jie nebuvo nurodyti kaip bloginantys darbų rezultato kokybę trūkumai. Vienas bendraturčių turi teisę kreiptis į teismą dėl rangovo atsakomybės, bet darbų trūkumus jis turi įrodyti.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-35/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-35/2011">3K-3-35/2011</a>; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-396/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-396/2011">3K-3-396/2011</a>; kt.). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-428/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-428/2010">3K-3-428/2010</a>; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-340/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-340/2011">3K-3-340/2011</a>; kt.). Nagrinėjamoje byloje aktuali būtent antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo įrodomoji vertė, užsakovui įrodinėjant rangovo atsakomybę dėl atliktų statybos darbų trūkumų, šios įrodymo priemonės duomenų santykis su teismo ekspertizės aktu, taip pat antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo vertinimas kitų byloje esančių įrodymų kontekste. Tuo pagrindu teisėjų kolegija pasisako dėl antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo kaip įrodymo.

Dėl antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turinio kaip įrodymo ir jo vertinimo

CPK 635 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad faktinių aplinkybių konstatavimas – tai smulkus antstolio objektyviai matomų ir (ar) nustatomų faktinių aplinkybių aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Antstolių įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje. Antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole apžiūros, stebėjimo, patikrinimu ar kitu būdu, kuris nesusijęs su specialių žinių panaudojimu, užfiksuoja tam tikrą faktinę padėtį, esančią fiksavimo metu. Tai gali būti daiktų, asmenų, pėdsakų, kitokių faktų buvimo, išsidėstymo, tvarkos ar kitokių su jais susijusių aplinkybių nustatymas. Šios veiklos rezultatas yra faktinių duomenų, informacijos, žinių, gautų nenaudojant tyrimo būdų, kuriuos taikant būtų reikalingos specialios žinios, įtvirtinimas įstatymo nustatyta tvarka ir forma – protokolu. Kadangi tai yra faktinės padėties fiksavimo procesas, tai iš esmės nustatoma padėtis, kuri yra fiksavimo metu. Neatmetama, kad konstatuojamoji aplinkybė ji gali būti stebima ir ilgesnį laiką, o ne tik tiek, kiek pakanka apžiūrai, perklausai, užfiksavimui vaizdo ar garso fiksavimo priemonėmis. Tačiau į faktinių aplinkybių fiksavimą paprastai neįeina daiktų ar reiškinių tyrimai, susiję su jų ardymu, išrinkimu, bandomųjų vienetų ar pavyzdžių tiriamuoju lyginimu, t. y. tuo, kam reikalingos specialios žinios ar gebėjimai mokslo, amato, profesijos, verslo ar kitose srityse. Jeigu informacijai gauti reikia specialių žinių, tai skiriama ekspertizė (CPK 212 straipsnis).

Antstolio faktinių aplinkybių fiksavimo metu surinkti faktiniai duomenys paprastai pagrindžia (patvirtina ar paneigia) faktus apie daiktus, asmenis, pėdsakus, defektus, jų lokalizaciją, apimtį ir kitas susijusias aplinkybes. Ši informacija ne visada gali patvirtinti ar paneigti visas aplinkybes, kurias gali būti reikalinga nustatyti byloje. Nurodytais būdais antstolio surinkta informacija gali tik patvirtinti, ar tam tikri daiktai, asmenys, jų kontaktai, defektai, pėdsakai yra ar ne. Kadangi neatliekamas tyrimas, tai šiuo būdu surinkta informacija apie tam tikrą reiškinį nėra visapusiška ir paprastai nebūna (arba gali nebūti) informacijos apie fiksuotų faktinių duomenų atsiradimo aplinkybes ar priežastis. Tai yra svarbu, jei civilinėje byloje nustatinėjamos aplinkybės, susijusios su padaryta žala, sugadinimais, defektais, kitokiu netinkamu darbų atlikimu, sutarties nevykdymu. Pavyzdžiui, faktinių aplinkybių fiksavimu pateikiama informacija apie daiktų (transporto, ryšio priemonių, pastatų ar statybinių elementų ir t. t.) fizinę būklę, bet paprastai nebūna informacijos dėl nustatytų aplinkybių (reiškinių) atsiradimo priežasčių ir susidarymo mechanizmo. Sprendžiant dėl civilinės atsakomybės (dėl žalos padarymo ar kitų atsakomybės priemonių, kai nevykdoma sutartis) taikymo kreditorius turi įrodyti sutarties pažeidimą ar defektą, kurį padarė skolininkas (CPK 178 straipsnis). Vien defekto ar žalos fakto, defekto apimties ir lokalizacijos nurodyti nepakanka. Žalos, netinkamai atliktų darbų kokybės užfiksavimo atvejais viena iš kreditoriaus įrodinėjama aplinkybė yra tai, kad daikto ar darbų trūkumai ar nuostoliai yra susiję su skolininku ar jo veikla. Gali būti, kad šiai aplinkybei įrodyti reikia tirti trūkumų (defektų) atsiradimo mechanizmą ir priežastis. Šios aplinkybės ne visada gali būti nustatytos antstolio faktinių aplinkybių konstatavimu, t. y. nenaudojant specialių žinių.

Atliekant statybos darbus (statant, remontuojant, restauruojant, rekonstruojant, renovuojant) yra naudojamos statybinės medžiagos, turi būti laikomasi statybinių, konstrukcinių ir technologinių reikalavimų. Jų nesilaikymas gali būti defektų priežastis. Dėl statyboje naudojamų medžiagų, darbų atlikimo specifikos (specialių reikalavimų statybinėms medžiagoms ir darbams, projektavimui, konstravimui, technologijai surenkant, montuojant ir pan.) teismo antstolis gali neturėti reikalingų žinių, todėl statyboje ar statiniuose fiksuotų defektų ar kitokios faktinės padėties susidarymo priežasčių nustatymas gali būti už jo kompetencijos ribų. Antstolis turi teisę fiksuoti faktinius duomenis, tam jis gali naudoti tam tikras priemones ar prietaisus. Pavyzdžiui, fizines būkles ar parametrus (atstumą, garsą, dažnius, slėgį ir kt.) jis gali nustatyti naudodamas konstatavimui paimtų ar stacionariai sumontuotų prietaisų rodmenis, pats gali fiksuoti įvykių seką ir kt. Teismas, tirdamas ir vertindamas įrodymus, kurie tokiais atvejais užfiksuoti antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, turi įvertinti, ar jame antstolis fiksavo tokias faktines aplinkybes kaip statybos darbų ar defektų susiformavimo mechanizmą ir priežastis (defektų kilmė, prigimtis, jų atsiradimo sąlygos ir kt.). Be to, teismas turi įvertinti, ar pagal konkrečias aplinkybes defektų atsiradimo priežastys ir mechanizmas gali būti nustatyti paprastu informacijos surinkimo būdu, ar tam reikia specialių žinių. Jeigu aplinkybei ištirti ir išvadoms daryti, nors jos ir faktinio pobūdžio, reikia specialių žinių, turi būti skiriama ekspertizė. Jeigu antstolis dėl šių aplinkybių darytų išvadas ar konstatuotų defektų susidarymo mechanizmą ar priežastis be tyrimo, kuriam reikalingas specialių žinių pritaikymas, tai faktiškai jis vadovautųsi spėjimais, faktine informacija nepagrįstais vertinimais ar tam tikromis prielaidomis dėl faktinės aplinkybės (ne)buvimo. Nors faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir būtų duomenų apie žalos, defektų, netinkamos kokybės ir kitų reiškinių priežastis, teismas, vertindamas šio protokolo duomenis kaip įrodymus, turi patikrinti, ar tai nėra tik prielaidos, kuriomis negali būti grindžiamas teismo sprendimas. Tokiu atveju teismas pasiūlo šaliai, kuriai tenka įrodinėjimo pareiga, pateikti papildomus įrodymus – teismo ekspertizės aktą. Jeigu papildomi įrodymai nepateikiami, teismas, įvertinęs antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo duomenis kartu su kitais bylos įrodymais, gali konstatuoti, kad asmuo, kuriam nustatyta tam tikrų aplinkybių įrodinėjimo pareiga, neįrodė to, ką privalėjo įrodyti, t. y. aplinkybių, kuriomis grindė savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl statybos darbų defektų. Jau buvo minėta, kad šalių sudarytoje rangos sutartyje atsakovo įsipareigoti atilikti darbai išsamiai nebuvo aptarti, o atlikti darbai daugiabučio gyvenamojo namo gyventojų buvo priimti ir apmokėti. Ieškovo nurodomi kaip darbų trūkumai (netinkamas rangovo ant namo stogo klotų čerpių eiliškumas, dalies stogo neuždengimas, paliekant seną stogo dangą, išlipimo angos uždengimas) buvo akivaizdžiai matyti, bet rangovui perduodant darbus jie užsakovų atstovo nebuvo nurodyti kaip darbų kokybės trūkumai. Pažymėtina, kad statybos rangos sutarties pažeidimą turi įrodyti būtent tas asmuo, kuris tvirtina, kad ji pažeista, taigi nagrinėjamos bylos atveju – ieškovas (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamos bylos atveju svarbūs yra ne tik faktai, t. y. stogo dangos būklė, defektai, atliktų darbų apimtis, bet ir jų atsiradimo priežastys, nes turi būti nustatyta, ar defektų priežastys susijusios su statyba, naudotomis medžiagomis, stogo dangos montavimu, technologijos reikalavimų laikymusi ir kt. Tik ištyrus šias aplinkybes galėjo būti nustatyta stogo dangos čerpių suskilimo priežastys, stogo dangos horizontalios būklės defektų faktas, kilmė ir kt. Ieškovo teismui pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nesuteikia informacijos apie atliktų darbų trūkumų susidarymą ir priežastis. Šioms aplinkybėms nustatyti reikalingos specialios žinios, o tokiu atveju, minėta, turi būti atliekama ekspertizė. Bylos duomenimis, teismas sprendė ekspertizės skyrimo klausimą, tačiau ieškovas prieštaravo ekspertizės skyrimui, ką jis nurodė ir kasaciniame skunde teigdamas, kad ieškinio reikalavimus atsakovui patvirtina į bylą pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, esantis oficialiuoju rašytiniu įrodymu, turinčiu didesnę įrodomąją galią. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal kasacinio teismo praktiką aiškinant CPK 635 straipsnio 4 dalį antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiuoju rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią tik tada, kai jis surašytas vykdant teismo pavedimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „A. J. Šokoladas“ v. UAB „Dzūkija“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NzgvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-578/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-578/2006">3K-3-578/2006</a>; 2009 m. birželio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. O. ir kt. v. V. B. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDAvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-240/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-240/2009">3K-3-240/2009</a>; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Rasa“ v. VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-408/2012; kt.). Toks pavedimas byloje teismo nebuvo duotas. Be to, minėta, ieškovo reikalavimams byloje patvirtinti reikėjo ne tik antstolio užfiksuotos informacijos, bet ir ekspertizės atlikimo būdu gautų duomenų. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas nesuteikia informacijos apie stogo būklės trūkumų priežastis, t. y. ar jie atsirado dėl rangos sutarties nuostatų ar normatyvinių statybos dokumentų nustatytų reikalavimų pažeidimo atsakovui atliekant stogo remonto darbus. Pažymėtina, kad atliktų darbų apimties atitiktis šalių rangos sutarčiai yra faktinė aplinkybė, kuri nustatoma pagal rangos sutarties nuostatas, aiškinant ir lyginant jos nuostatas su faktine padėtimi. Bylos duomenimis apeliacinės instancijos teismas tai nustatė ir įvertino. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Faktinių aplinkybių nustatymas nėra kasacijos dalykas, todėl teisėjų kolegija neturi teisės nurodytu klausimu pasisakyti (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai dėl CPK 178, 185 straipsnių pažeidimo nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas atsakovo atliktų statybos rangos darbų trūkumus neįrodytais, nepažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Dėl daugiabučio namo bendraturčio teisės kreiptis į teismą

Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalį bendroji nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Daiktas, esantis visų bendraturčių nuosavybe, valdomas ir naudojamas jų sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendraturčių teisės ir pareigos jų tarpusavio santykiuose nustatytos įstatymu ar (ir) bendraturčių susitarimu, todėl turi prievolinių teisinių santykių požymių, taigi bendraturčių teisiniams santykiams taikomos ne tik daiktinės teisės, bet ir prievolių teisės normos. Bendrosios dalinės nuosavybės atveju susiklosto dvejopo pobūdžio santykiai: bendraturčių kaip vieno subjekto santykiai su trečiaisiais asmenimis (santykiuose su trečiaisiais asmenimis bendraturčiai veikia kaip vienas savininkas), vadinamieji išoriniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai, ir bendraturčių tarpusavio santykiai, vadinamieji vidiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Kauno energija“ v. V. L. N., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMjkvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-229/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-229/2012">3K-3-229/2012</a>).

CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatytos bendraturčių pareigos bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Jos atsiranda tiek tarp daugiabučio namo bendrijos, namo administratoriaus ir trečiųjų asmenų, tiek ir tarp bendraturčių ir trečiųjų asmenų tiesiogiai. Daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkai, su kitais bendraturčiais bendru sutarimu tvarkydami bendrosios nuosavybės objektą, turi teisę sudaryti sutartį su trečiuoju asmeniu dėl daugiabučio namo dalių, esančių bendrąja nuosavybe, priežiūros, remonto ar kitokio tvarkymo arba įgalioti vieną iš bendraturčių ar kitą asmenį atstovauti jiems santykiuose su trečiuoju asmeniu, pavyzdžiui, rangovu. Sutarties sudarymas tokiomis sąlygomis nepaneigia daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčio teisių, tarp jų – teisės kreiptis į teismą dėl netinkamo su trečiuoju asmeniu sudarytos sutarties vykdymo. CK 4.85 straipsnio 4 dalis, o nuo 2013 m. sausio 1 d. – CK 4.85 straipsnio 6 dalis įtvirtina nuostatą, kad butų ir kitų patalpų savininkų sprendimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo negali apriboti šių savininkų teisių ir teisėtų interesų, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. CK, CPK ir kitų įstatymų nuostatos neriboja procesinės bendraturčio teisės kreiptis į teismą dėl daugiabučio gyvenamojo namo savininkų vardu sudarytos sutarties vykdymo. Dėl to reikalavimų, kuriuos teisme pareiškia trečiajam asmeniui vienas iš namo bendraturčių dėl netinkamo sutarties vykdymo, nėra pagrindo atmesti vien dėl to, kad juos pareiškė asmuo, neturintis reikalavimo teisės. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas kaip namo bendraturtis neturi reikalavimo teisės atsakovui kaip rangovui. Tačiau vien tai savaime nesudaro pagrindo spręsti, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl byloje priimto galutinio sprendimo yra teisiškai nepagrįsta. Ieškovo pareikštas atsakovui ieškinys buvo priimtas, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai ieškinyje nurodytas aplinkybes išnagrinėjo, o ieškinį atmetė dar ir tuo pagrindu, kad jis neįrodytas. Nors apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad ieškovas nėra 2009 m. gegužės 11 d. rangos sutarties šalis, todėl neturi reikalavimo teisės atsakovui, neparemtas įstatymo nuostata, ribojančia asmens–savininko teisę kreiptis į teismą, tačiau nustatytas teisės normos pažeidimas nesudaro kasacijos pagrindo, nes nelėmė neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindų pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo šioje byloje

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasaciniame teisme patirta 99,83 Lt tokių išlaidų. Kadangi kasacinis skundas netenkinamas, tai šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).

Teisėjų kolegija sprendžia tenkinti atsakovo prašymą ir priteisti jam iš kasatoriaus 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovui UAB „RMR ir ko“ iš kasatoriaus V. E. 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Lt išlaidų advokato pagalbai, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti.

Priteisti iš kasatoriaus V. E. 99,83 Lt (devyniasdešimt devynis Lt 83 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Zigmas Levickis

Algis Norkūnas