N. S. pagal BK 161 str. 2 d., 149 str. 3 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-59/2013 nuasmeninta

Teisminio proceso Nr. 1-78-1-00314-2009-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.7.1.2.2; 1.2.7.2.2.2; 1.2.9.6; 1.2.10.4 (N)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Vytauto Greičiaus,

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorei Dainorai Miliūtei,

gynėjui advokatui Mindaugui Kepeniui,

nukentėjusiosios D. K. įstatyminei atstovei R. K.,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios D. K. atstovės pagal įstatymą R. K. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžio.

Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu V. V. nuteistas už bendrininkų grupe padarytas nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 161 straipsnio 2 dalį keturiasdešimties parų areštu, 168 straipsnio 1 dalį – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimu, 150 straipsnio 3 dalį – šešerių metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta subendrinta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė; V. V. nuteistas už ne bendrininkaujant padarytas nusikalstamas veikas pagal BK 149 straipsnio 3 dalį šešerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimu, 150 straipsnio 3 dalį – šešerių metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė bausmė nustatyta šešeri metai ir šeši mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, V. V. paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta aštuonerių metų laisvės atėmimas.

M. P. nuteistas pagal BK 161 straipsnio 2 dalį keturiasdešimties parų areštu, 168 straipsnio 1 dalį – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimu, 150 straipsnio 3 dalį – šešerių metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė nustatyta šešerių metų laisvės atėmimas.

N. S. nuteistas pagal BK 161 straipsnio 2 dalį keturiasdešimties parų areštu, 168 straipsnio 1 dalį – vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimu, 150 straipsnio 3 dalį – šešerių metų laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta galutinė subendrinta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Solidariai iš V. V., M. P. ir N. S. priteista 1400 Lt išlaidų už advokato pagalbą nukentėjusiosios atstovei pagal įstatymą R. K., 30 000 Lt neturtinės žalos nukentėjusiajai D. K. atlyginti, 2071,66 Lt gydymo išlaidų Valstybinei ligonių kasai.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. nuosprendžiu Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nuosprendžio dalis, kuria V. V., M. P., ir N. S. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 161 straipsnio 2 dalį, 168 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 3 dalį, V. V. pripažintas kaltu pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 3 dalį, panaikinta ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis: V. V., M. P., N. S. pagal BK 161 straipsnio 2 dalį, 168 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 3 dalį, V. V. pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 3 dalį išteisinti, nes nepadaryta veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau– BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Nukentėjusiosios D. K. atstovės pagal įstatymą R. K., Valstybinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą, prašiusios jos kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti iš dalies, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

V. V., M. P. ir N. S. buvo kaltinami tuo, kad 2009 m. birželio 10 d., nuo 17.00 iki 22.00 val., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupe, alkoholiniais gėrimais nugirdė nepilnametę D. K., gimusią 1995 m. balandžio 19 d., pasinaudodami dėl girtumo bejėgiška jos būkle, tenkino lytinę aistrą su nukentėjusiąja prieš jos valią. V. V. ir M. P., būdami apsvaigę nuo alkoholio, tenkino lytinę aistrą oraliniu bei kitokio fizinio sąlyčio būdu su nukentėjusiąja, šiuos seksualinio prievartavimo veiksmus N. S. filmuojant mobiliojo ryšio telefonu, rinko informaciją apie privatų nukentėjusiosios D. K. gyvenimą. N. S. prie tvenkinio stovėjusiame automobilyje „Audi A6“ (duomenys neskelbtini) tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu su nukentėjusiąja D. K. Seksualinės prievartos metu dėl burnos gleivinės nubrozdinimo ir poodinės kraujosruvos kairėje kojoje V. V., M. P. ir N. S. padarė nukentėjusiajai D. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl patirtos seksualinės ir psichinės prievartos jos sveikatą sutrikdė nesunkiai, nes nuo 2009 m. birželio 20 d. iki 2009 m. rugsėjo 9 d. D. K. buvo laikino psichikos sutrikimo – potrauminio streso – būsenos.

V. V. buvo kaltinamas tuo, kad 2009 m. birželio 10 d., nuo 20.00 iki 22.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini), automobilyje BMW 525 (duomenys neskelbtini), užrakinęs automobilio dureles iš vidaus, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajai D. K. pabėgti, lytiškai santykiavo prieš nukentėjusiosios valią vaginaliniu būdu bei tenkino lytinę aistrą oraliniu būdu. Parvežęs nukentėjusiąją į namus, demonstravo jai mobiliojo ryšio telefonu neteisėtai rinktą informaciją apie privatų nukentėjusiosios gyvenimą, panaudodamas ją kaip psichinės prievartos priemonę, siekiant įbauginti, kad ji nesikreiptų į teisėsaugos institucijas. Dėl patirtos seksualinės ir psichinės prievartos D. K. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, nes nuo 2009 m. birželio 20 d. iki 2009 m. rugsėjo 9 d. nukentėjusioji buvo laikino psichikos sutrikimo – potrauminio streso – būsenos.

Kasaciniu skundu nukentėjusiosios D. K. atstovė pagal įstatymą R. K. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. nuosprendį ir palikti galioti Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nuosprendį be pakeitimų.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis nėra tinkamai motyvuotas ir pagrįstas, pažeistos BPK 331 straipsnio 2 dalies nuostatos, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nuteistųjų parodymams suteikta didesnė reikšmė nei nukentėjusiosios parodymams. Apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas V. V., M. P. ir N. S., pažeidė ir BPK 20 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus, netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą: BK 161 straipsnio 2 dalį, 168 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 3 dalį, 149 straipsnio 3 dalį. Kasatorė pabrėžia, kad apeliacinės instancijos teismas jokių naujų faktinių aplinkybių nenustatė, tačiau byloje surinktus įrodymus vertino atsižvelgdamas į išankstinį nusistatymą dėl asmenų nekaltumo, visiškai ignoravo aplinkybę, jog kaltininkai žinojo apie tai, kad nukentėjusioji D. K. yra nepilnametė, nebuvo įvertinti nepilnametės nukentėjusiosios parodymai, jos socialinė, psichinė branda, remtasi tik fiziniu brandumu, kaip pagrindu pagrįsti kaltininkų poziciją, jog jie nesupratę, kad nukentėjusioji nepilnametė. Apeliacinės instancijos teismas, be to, ignoravo kompleksinės teismo psichiatrijos–psichologijos ekspertizės Nr. (duomenys neskelbtini) išvadas, kad nukentėjusioji D. K. pagal savo amžių, emocinę, psichikos būseną, – jai tuo metu buvo konstatuotas pažinimo sutrikimas, – turimas žinias, apsvaigimo nuo alkoholio būseną įvykio metu galėjo teisingai suprasti prieš ją atliekamų veiksmų esmę, bei atsižvelgiant į tiriamosios apsvaigimo alkoholiu ir emocinę būseną įvykio metu – buvo užmigusi, bijojo trijų įtariamųjų, nesugebėjo laiku įvertinti situacijos pavojingumo, prognozuoti įvykių eigos ir padarinių, atitinkamai veikti, todėl ji negalėjo aktyviai priešintis. D. K. konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas yra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su dėl šio patirto įvykio atsiradusiu laikinu psichikos sutrikimu, potrauminio streso sutrikimu, kuris tęsėsi nuo 2009 m. birželio 20 d. iki 2009 m. rugsėjo 9 d. D. K. nebūdingas padidintas polinkis fantazuoti, polinkis į įtaigumą, pažintinės veiklos ypatybės, kurios trukdytų teisingai suprasti byloje nagrinėjamo įvykio aplinkybes ir duoti apie tai parodymus. Taip pat kasatorė cituoja akto tiriamąją dalį ir teigia, kad iki byloje nagrinėjamo įvykio nukentėjusiosios seksualinės prievartos ir tvirkinamųjų veiksmų reikšmės suvokimas buvo paviršutiniškas, ji nesugebėjo numatyti tolimųjų padarinių savo asmenybei. Trijų suaugusių asmenų filmavimas lytinių santykių su jais taip pat turėjo papildomą psichotraumuojantį poveikį, padėjo palaužti D. K. valią ir pasipriešinimą. Šias išvadas ekspertė V. K. patvirtino duodama parodymus teisme. Iš apeliacinės instancijos teismo išvadų akivaizdu, kad teismas nesistengė įvertinti nepilnamečio nukentėjusio asmens psichologijos, galimybių suvokti kaltininkų veiksmus, grasinimų realumo. Nukentėjusio asmens bejėgišką būklę gali lemti neįgalumas, amžius ar liga, dėl kurios jis negali pasipriešinti kaltininkui, taip pat miegas. Lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas su apsvaigusiu nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių, kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo asmeniu gali būti vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle ir užtraukti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 149 ar 150 straipsnį, jei teismas nustato, jog apsvaigimas taip paveikė nukentėjusįjį, kad atėmė galimybę suprasti su juo daromų veiksmų esmę ar priešintis kaltininkui, ir lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas įvyko prieš nukentėjusiojo valią. Jei nukentėjusiojo bejėgiška būklė atsiranda dėl tikslingų kaltininko veiksmų, asmens veika kvalifikuojama kaip išžaginimas ar seksualinis prievartavimas pagal požymį „kitaip atimdamas galimybę priešintis“. Apeliacinės instancijos teismas, pasak kasatorės, šiomis nuostatomis nesivadovavo. Išteisintieji tikslingai veikė girtaudami su nepilnamete ir norėdami taip sukelti jai atitinkamą būklę, dėl kurios ši negalėtų priešintis. Lytinių aktų scenų filmavimas – psichologinio poveikio nukentėjusiajai būdas. Apeliacinės instancijos teismas remiasi ikiteisminio tyrimo medžiaga, kuri teisme nebuvo patvirtinta, siekiama nepilnametę diskredituoti.

Kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BK 149 straipsnio 3 dalies ir 150 straipsnio 3 dalies inkriminavimo

Pagal BK 149 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas lytiškai santykiavo su nepilnamečiu asmeniu prieš jo valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Pagal BK 150 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas tenkino lytinę aistrą su nepilnamečiu asmeniu prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle.

Apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas V. V., M. P. ir N. S. dėl BK 150 straipsnio 3 dalies, o V. V. ir dėl BK 149 straipsnio 3 dalies, vertindamas byloje surinktus įrodymus, padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, neįvertino įrodymų kaip visumos (BPK 20 straipsnis), tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

Pagal BPK 301 straipsnio 1 dalį teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pagal šio įstatymo prasmę apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamųjų kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais teismas atmetė kitus įrodymus. Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta ar kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus.

Jeigu išžaginimo ar seksualinio prievartavimo metu nukentėjusiajam nebuvo suėję aštuoniolika metų, jis laikomas nepilnamečiu ir veika kvalifikuojama pagal BK 149 straipsnio 3 dalį ir 150 straipsnio 3 dalį, jei kaltininkas suvokė, kad nukentėjusysis asmuo yra nepilnametis. Išžaginimas kvalifikuojamas pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 3 dalį ir tuo atveju, kai kaltininkas aiškina, jog nesuvokė, kad nukentėjusysis yra nepilnametis, tačiau pagal bylos aplinkybes turėjo ir galėjo tai suvokti. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai-psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, vietą, laiką, situaciją, kuri buvo juos padarant, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį, ir pagal objektyvias nusikalstamos veikos aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį, suabsoliutino kaltinamųjų parodymų įrodomąją reikšmę. Apeliacinės instancijos teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas, apklausta ekspertė V. K., parodžiusi, kad nukentėjusiajai D. K. ekspertinio tyrimo metu nustatytas neaukštas intelektas, silpni pažintinės veiklos rodikliai, naivus požiūris į gyvenimą. Jos elgesiui veikų padarymo metu turėjo įtakos specifinis psichikos sutrikimas, susijęs su jos pažintine veikla. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, spręsdamas dėl V. V., M. P. ir N. S. inkriminuotų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, apie kaltininkų suvokimą dėl nukentėjusiosios amžiaus sprendė vertindamas tik jos fizinius duomenis, išvaizdą, elgesį. Visiškai nevertintas įvykio mechanizmas, į kurį tinkamai atsižvelgė pirmosios instancijos teismas (kaltininkai, atvykę susitikti nukentėjusiosios kvietimu, pamatę tris jaunas mergaites, atsisakė savo ketinimų praleisti laiką kartu, atkreipę dėmesį į jų amžių, juolab V. V. parodymuose yra duomenų apie tai, kad nukentėjusioji sakiusi, jog ji dar lankanti mokyklą). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės nuoseklius nukentėjusiosios D. K. parodymus apie prieš ją trijų nuteistųjų atliktus priešingus teisei veiksmus nepagrįstai paneigė, taip pat nepagrįstai atmetė jos parodymus apie tai, kad ji sakiusi kaltininkams esanti nepilnametė, jų nevertino su visetu įrodymų. Veikų prieš D. K. padarymo metu M. P. buvo 23, N. S. – 25, o V. V. – 32 metų amžiaus. Taigi pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes kaltininkai tai, kad nukentėjusioji D. K. buvo nepilnametė, turėjo ir galėjo suvokti.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nuosprendyje konstatavo D. K. laisvą valią lytiškai santykiauti ir tenkinti lytinę aistrą su nukentėjusiaisiais. Apsvaigimas nuo alkoholio pripažįstamas asmens bejėgiška būkle. Ekspertas P. M. teisme davė išvadą apie tai, kad veikų padarymo metu D. K. apsvaigimas nuo alkoholio buvo beveik vidutinio laipsnio. N. S., V. V. ir M. P. suprato, kad nukentėjusioji D. K. yra bejėgiškos būklės, tuo pasinaudodami atliko prieš ją prievartinius lytinius veiksmus. Pirmosios instancijos teismas tinkamai V. V. veikas prieš D. K. kvalifikavo pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 3 dalį; M. P. – pagal 150 straipsnio 3 dalį, N. S. – pagal BK 150 straipsnio 3 dalį.

Dėl BK 161 straipsnio 2 dalies inkriminavimo

Pagal BK 161 straipsnio 2 dalį baudžiamas tas, kas nugirdė vaiką. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai N. S., M. P. ir V. V. nuteisė dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Nugirdymas objektyviai gali pasireikšti tiek vaiko skatinimu, tiek ir privertimu gerti svaigiuosius gėrimus. Veika laikoma baigta, kai asmuo apsvaigsta. Veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad vaikui duoda svaigiųjų gėrimų, numatyti vaiko apsvaigimą ir to norėti. Aplinkybę, kad girdomas asmuo yra vaikas, kaltininkas turi žinoti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad N. S., M. P. ir V. V. veika pasireiškė siūlymu gerti alkoholinius gėrimus – jau susitikę nepilnametes merginas, iš jų ir nukentėjusiąją D. K., prie darželio teritorijos jie siūlė joms kartu išgerti sidro ir šampano, patys nupirko alkoholinių gėrimų, skatino D. K. juos gerti įvykių vietoje, šią ten nugirdė. Taigi dėl kaltininkų tyčios kryptingumo nugirdyti nepilnametę pirmosios instancijos teismas sprendė teisingai. Apie tai, kad D. K. buvo apsvaigusi, nustatyta tiek iš asmenų parodymų, tiek iš specialisto išvados, kaip įrodymų šaltinio. Apie tai, kad pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes kaltininkai turėjo ir galėjo suprasti, kad jie bendrauja su vaiku, analizuota pirmiau. Taigi pirmosios instancijos teismas tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius BK 161 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos požymius nustatė tinkamai. Apie N. S., M. P. ir V. V. tyčios kryptingumą apeliacinės instancijos teismas nepasisakė.

Dėl BK 168 straipsnio 1 dalies inkriminavimo

Pagal BK 168 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas be asmens sutikimo viešai paskelbė, pasinaudojo ar kitų asmenų labui panaudojo informaciją apie kito žmogaus privatų gyvenimą, jeigu tą informaciją jis sužinojo dėl savo tarnybos ar profesijos arba atlikdamas laikiną užduotį, arba ją surinko darydamas BK 165–167 straipsniuose numatytą veiką. Bejėgiškos dėl apsvaigimo nuo alkoholio būklės buvusi nukentėjusioji D. K. objektyviai negalėjo duoti sutikimo filmuoti su ja atliekamų seksualinio pobūdžio veiksmų, todėl jų filmavimas, panaudojus mobiliojo ryšio telefoną, vertintinas kaip neteisėtos informacijos apie asmens privatų gyvenimą rinkimas (BK 167 straipsnio 1 dalis), o šios informacijos panaudojimas kaip atgrasymo nuo kreipimosi į teisėsaugos institucijas priemonės pagrįstai pirmosios instancijos teismo kvalifikuotas pagal BK 168 straipsnio 1 dalį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 5 d. nuosprendį ir palikti galioti Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nuosprendį be pakeitimų.

Teisėjai Aldona Rakauskienė

Antanas Klimavičius

Vytautas Greičius