Baudžiamoji byla Nr. 2A-5-689/2019
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01406-2013-0
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.8.10.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Vytauto Masioko ir Prano Kuconio (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Regimantui Žukauskui,
nuteistojo A. M. gynėjui advokatui Arūnui Šalkauskui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pagal nuteistojo A. M. (A. M.) pareiškimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 451 straipsnio 3 punkto pagrindu atnaujintą baudžiamąją bylą.
Teisėjų kolegija, išklausiusi gynėjo, prašiusio nuteistojo pareiškimą tenkinti, prokuroro, prašiusio pareiškimą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. nuosprendžiu A. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 12 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta vienuolikos metų laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkiolikai metų šešiems mėnesiams.
2. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 18 d. nutartimi nuteistojo A. M. gynėjo apeliacinis skundas atmestas.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2018 m. gegužės 25 d. nutartimi nuteistojo A. M. gynėjo kasacinį skundą atsisakyta priimti.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2019 m. sausio 11 d. nutartimi atnaujino baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. pareiškimą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir perdavė ją nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijai.
II. Pareiškimo ir nutarties atnaujinti bylą argumentai
5. Pareiškimu nuteistasis A. M. prašo ištaisyti BK 63 straipsnio taikymo klaidą ir paskirti švelnesnę galutinę subendrintą bausmę. Pareiškėjas nurodo, kad teismas, paskirdamas jam galutinę subendrintą bausmę, netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio 1, 4, 5, 9 dalių nuostatas. Pareiškėjas teigia, kad ankstesniu nuosprendžiu jis yra nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už nusikalstamą veiką, kuri pagal savo pavojingumą labai skiriasi nuo nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteistas vėlesniu teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Be to, šios nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms. Dėl to teismas, subendrindamas bausmes už minėtas nusikalstamas veikas, turėjo taikyti ne bausmių sudėjimo, bet jų apėmimo būdą, įtvirtintą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte. To nepadarius, buvo pasunkinta jo teisinė padėtis.
6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 11 d. nutartyje, kuria nutarta atnaujinti nuteistojo A. M. baudžiamąją bylą, konstatuota, kad apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos, atmetusios apeliacinį skundą, narys buvo teisėjas Alenas Piesliakas, o kasacinės instancijos teismo atrankos teisėjų kolegijos, atsisakiusios priimti kasacinį skundą, narys buvo teisėjas Vytautas Piesliakas, t. y. Aleno Piesliako tėvas; ši aplinkybė, manytina, gali sudaryti nuteistajam pagrindą abejoti kasacinės instancijos teismo atrankos teisėjų kolegijos, atsisakiusios priimti kasacinį skundą, nešališkumu, todėl darytina išvada, kad nuteistojo ir jo gynėjo argumentai dėl netinkamo bausmių bendrinimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos turi būti išnagrinėti atnaujinus bylą.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Nuteistojo A. M. pareiškimas tenkintinas.
Dėl BK 63 straipsnio taikymo
8. BK 63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies sudėti. Pagal tokias pat taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 9 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad tais atvejais, kai priėmus nuosprendį nustatoma, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xOTMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-193/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-193/2007">2K-P-193/2007</a>, 2K-432/2007, 2K-268/2008, 2K-519/2013).
9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. nuosprendžiu A. M. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį už veikas, padarytas 2013 m. gruodžio 6–15 d. Taigi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. nuosprendžiu A. M. nuteistas už veikas, padarytas iki priimant Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 12 d. nuosprendį, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismas, bendrindamas abiem nuosprendžiais paskirtas bausmes, teisingai taikė BK 63 straipsnio 9 dalį.
10. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. nuosprendyje nepateikiami teismo sprendimo bendrinti dviem nuosprendžiais A. M. paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu argumentai. Šiame nuosprendyje tik nurodyta, kad bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 18 d. nutartyje pažymėta, kad dviem nuosprendžiais A. M. paskirtos bausmės subendrintos nepažeidžiant bausmių bendrinimo taisyklių nuteistajam palankesniu – dalinio bausmių sudėjimo būdu, kad A. M. nustatyta subendrinta galutinė bausmė nėra aiškiai per griežta ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, BK 41 straipsnyje nurodytų bausmės tikslų pasiekimą. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nesvarstė galimybės A. M. paskirtas bausmes bendrinti bausmių apėmimo būdu.
11. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalį bausmių apėmimą teismas taiko, be kita ko, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDkzLzIwMDU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-493/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-493/2005">2K-493/2005</a>, 2K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad tuo atveju, kai nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, kita – nesunkus nusikaltimas, spręsdami, ar konkrečios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą, teismai kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių veikų pavojingumą, palygindami veikų kėsinimosi objektus, dalykus, padarymo būdus, sukeltus padarinius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2005, 2K-380/2013).
12. A. M. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. nuosprendžiu jis nuteistas už sunkių nusikaltimų padarymą (BK 182 straipsnio 2 dalis), Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 12 d. nuosprendžiu – už labai sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 260 straipsnio 3 dalis). Taigi, atsižvelgdamas į tai, kad A. M. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms, tačiau gretimoms nusikalstamų veikų kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti, kurią BK 63 straipsnio dalį (4 ar 5) taikyti, t. y. kokį bausmių, paskirtų skirtingais nuosprendžiais, bendrinimo būdą (sudėjimo ar apėmimo) parinkti. Tuo tikslu reikėjo vertinti atskirų A. M. padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, lyginti veikų kėsinimosi objektus, dalykus, padarymo būdus, sukeltus padarinius ir kt.
13. Nors A. M. padaryti nusikaltimai priskiriami gretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, tačiau įstatymų leidėjas jų pavojingumo laipsnį įvertino skirtingai: BK 182 straipsnio sankcijoje nustatyta maksimali bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams – yra mažesnė, nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta minimali bausmė – laisvės atėmimas dešimčiai metų. Teismai, skirdami bausmę A. M., vertindami aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės dydžiui (BK 54 straipsnio 2 dalis), jo padarytų veikų pavojingumą taip pat vertino skirtingai: pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 2 dalį jam paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimas vienuolikai metų. A. M. padarytais nusikaltimais buvo pažeisti skirtingi teisiniai gėriai – nuosavybė ir visuomenės saugumas, skirtingi buvo jo padarytų nusikaltimų dalykai – materialinės vertybės ir narkotinės medžiagos. Šios aplinkybės rodo, kad A. M. padaryti nusikaltimai, nors ir priskiriami gretimoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, tačiau labai skiriasi pagal pavojingumą.
14. Darytina išvada, kad nuteistojo A. M. pareiškimas dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo yra pagrįstas: Vilniaus miesto apylinkės teismas, neįvertinęs A. M. padarytų nusikaltimų pavojingumo ir jam paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu bendrindamas su Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme, t. y. taikydamas BK 63 straipsnio 4 dalį, aiškiai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 63 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos neištaisė, todėl teismų sprendimai keistini: A. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. nuosprendžiu ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės, taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktą, bendrintinos jų apėmimo būdu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 455 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 12 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę subendrintą bausmę A. M. paskirti laisvės atėmimą vienuolikai metų.
Kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Vytautas Masiokas
Pranas Kuconis
