Baudžiamoji byla Nr. 2K-86-895/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02932-2018-0 Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.9.8; 1.2.25.4.2.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Armano Abramavičiaus (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,
asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, A. J.,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės kasacinį skundą A. J. baudžiamojoje byloje dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą su 500 Eur užstatu vienerių metų laikotarpiui ir baudžiamoji byla jam nutraukta (BK 40 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, A. J. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones dvejiems metams. Taip pat A. J. skirta 10 MGL (500 Eur) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Automobilis „Ford Galaxy“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintas A. J..
Skundžiama ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 19 d. nutartis, kuria Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. J. pripažintas kaltu ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas už tai, kad 2018 m. sausio 16 d. apie 18.05 val. važiavo Raudondvario pl. iki pastato Nr. 131, Kaune, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Ford Galaxy“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 1,99 promilės etilo alkoholio kraujyje).
II. Kasacinio skundo argumentai
2. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausioji prokurorė J. Patalavičienė prašo pakeisti nuosprendį bei nutartį ir vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi konfiskuoti A. J. priklausantį automobilį „Ford Galaxy“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kitas nuosprendžio ir nutarties dalis palikti nepakeistas. Kasatorė skunde nurodo:
2.1. Byloje buvo nepagrįstai netaikytas BK 72 straipsnis ir nekonfiskuotas A. J. automobilis kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė.
2.2. Turto konfiskavimas būtų proporcinga ir teisingą pusiausvyrą užtikrinanti poveikio priemonė, priešingai negu nurodoma teismų sprendimuose, kelių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas tarpusavyje derėtų ir būtų tikslingas.
2.3. A. J., veikdamas tiesiogine tyčia, žinodamas, jog draudžiama vairuoti transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, suvokdamas nusikalstamos veikos pobūdį, galimas pasekmes, ne tik vairavo automobilį neblaivus, bet ir pavojingai manevravo automobilių aikštelėje. Savo veiksmais sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, tik dėl palankių aplinkybių buvo išvengta skaudžių pasekmių.
2.4. Pagal teismų praktiką, tokios kategorijos bylose netaikant turto ar jo vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimo, įsivyrautų nebaudžiamumo nuostatos, asmenys nebūtų sulaikomi nuo nusikalstamų veikų darymo. Taigi pirmosios instancijos teismo paskirtos poveikio priemonės nėra pakankamos siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti nuo panašaus pobūdžio veikų darymo, be to, yra itin švelnios. A. J., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nepatyrė padarinių, susijusių su baudžiamosios atsakomybės taikymu, t. y. jam nebuvo paskirta bausmė, jis neturi teistumo. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas asmenims, kurie yra atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, tokių priemonių proporcingumo įvertinimas yra esminis momentas, leidžiantis tiek nubausti veiką padariusį asmenį, tiek atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veiksmų ateityje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM2LTY5OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-136-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-136-699/2018">2K-136-699/2018</a>). Tai reiškia, kad automobilio konfiskavimas neprieštarautų proporcingumo principui, atitiktų kasacinę praktiką, užtikrintų tinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą.
2.5. Pirmosios instancijos teismas, atleisdamas A. J. nuo baudžiamosios atsakomybės, bet netaikydamas turto konfiskavimo, nesivadovavo kasacine praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE0LTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-114-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-114-1073/2018">2K-114-1073/2018</a>) ir nepagrįstai konstatavo, kad konfiskavimas pažeistų proporcingumo principą.
2.6. Pagal kasacinę praktiką, net ir sunki kaltinamojo materialinė padėtis, sveikatos būklė, transporto priemonės pripažinimas šeimos turtu, rūpinimosi artimaisiais poreikis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-218-648/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTM2LTY5OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-136-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-136-699/2018">2K-136-699/2018</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE0LTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-114-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-114-1073/2018">2K-114-1073/2018</a>, 2K-14-511/2018) ar ta aplinkybė, kad nusikalstama veika nebuvo padaryta žala (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzAyLTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-302-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-302-1073/2018">2K-302-1073/2018</a>), nesudaro pagrindo teigti, jog atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui nuosavybės teise priklausančio automobilio konfiskavimas būtų neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės J. Patalavičienės kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl BK 72 straipsnio taikymo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atveju
4. Kasacinėje praktikoje nurodoma, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisinis pagrindas skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Nuteisus asmenį pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, automobilio kaip nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimo privalomumas taip pat nekelia abejonių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzkyLTY5OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-392-699/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-392-699/2017">2K-392-699/2017</a>). Išimtis iš šios taisyklės galėtų būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04My8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-83/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-83/2010">2K-7-83/2010</a>, 2K-7-130-699/2015, 2K-7-304-976/2016). Kita vertus, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, kad baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, ar teisėtai buvo įgytas turtas, ar kelia pavojų visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai, ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAtNzg4LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-50-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-50-788/2018">2K-50-788/2018</a>). Pažymėtina ir tai, kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzktNTExLzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-79-511/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-79-511/2018">2K-79-511/2018</a>).
5. Nagrinėjamoje byloje A. J. pirmosios instancijos teismo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Dėl BK 40 straipsnio taikymo pagrindų byloje ginčo nėra. Spręsdamas turto konfiskavimo klausimą pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad šiuo atveju automobilio konfiskavimas iš A. J. būtų perteklinis, neproporcingas padarytam nusikaltimui, nes nusikaltimu niekam žala nepadaryta.
6. Apeliacinės instancijos teismas pritarė, kad automobilio konfiskavimas šiuo atveju neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti, ir išsamiau motyvavo bei pagrindė tokį sprendimą. Nutartyje teismas vertino, kad A. J. teismo buvo paskirta 10 MGL dydžio (500 Eur) įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sudaranti daugiau nei pusę automobilio, kurį neblaivus vairavo A. J., vertės (be PVM – 884 Eur), taip pat teismas pažymėjo, kad, pritaikius baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės vairuoti transporto priemonę dvejiems metams, A. J. pakankamai ilgą laiką negalės vairuoti automobilio. Paskirtų priemonių visuma A. J. darys turtinio pobūdžio poveikį, kurio dydis iš esmės artimas automobilio konfiskavimui, taip pat patirs su specialiosios teisės naudojimu susijusį suvaržymą.
7. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, įvertinusi teismų sprendimų dėl turto nekonfiskavimo argumentus bei kasacinio skundo teiginius, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nekonfiskuojant automobilio iš atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens padaryta nebuvo.
8. Pažymėtina, kad teismai teisingai vadovaudamiesi formuojama kasacine praktika nurodė, kad atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas turi ne pareigą, bet diskreciją spręsti dėl turto konfiskavimo. Tai kartu reiškia, jog teismo sprendimas konfiskuoti ar nekonfiskuoti turi būti argumentuotas, pagrįstas detaliu bylos aplinkybių vertinimu. Nagrinėjamos bylos atveju teismų sprendimų argumentai dėl to, kodėl automobilio konfiskavimas būtų perteklinė ir neproporcinga priemonė, yra pakankamai išsamūs ir detalūs, logiški, pagrįsti bylos duomenimis. Teismai vertino nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (A. J. vairavo automobilių stovėjimo aikštelėje, žalos savo veiksmais nepadarė), paties A. J. asmenybę (pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau neteistas, administracine tvarka už vairavimą neblaiviam nebaustas, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta) bei paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pakankamumą, jų suderinamumą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslams pasiekti. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad A. J. patirs tiek turtinio pobūdžio poveikį, dydžiu iš esmės artimą automobilio konfiskavimui, tiek su specialiosios teisės naudojimu susijusį suvaržymą, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad, atleidžiant A. J. nuo atsakomybės, šios teismo parinktos jam baudžiamojo poveikio priemonės neatitiktų pusiausvyros tarp asmeninių kaltininko interesų ir valstybės intereso užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją.
9. Apibendrindama visas paminėtas aplinkybes, apibūdinančias padarytą veiką ir kaltininko asmenybę, taip pat įvertinusi, kad automobilis, kurio nustatyta vertė 884 Eur, yra šeimos turtas, naudojamas ir šeimos narių (tarp kurių ir nepilnametis vaikas) poreikiams, kad buvo paskirtos pakankamos baudžiamojo poveikio priemonės, derančios su siekiamais atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad automobilio konfiskavimas nagrinėjamu atveju neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį, atleistą nuo baudžiamosios atsakomybės, labiau, negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti.
10. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo ir pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas negali būti tenkinamas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Jurgitos Patalavičienės kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Sigita Jokimaitė
Artūras Ridikas
Armanas Abramavičius
