Baudžiamoji byla Nr. 1-55-939/2025
Teisminio proceso Nr.1-01-180982-2024-7
Procesinio sprendimo kategorija:
(S)
1.1.7.2.5; 1.1.4.7; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.2.4.6.2; 2.3.6.4.2;
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gegužės 20 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja L. L.,
sekretoriaujant D. S.,
dalyvaujant prokurorei L. M. V.,
kaltinamajam E. Š.,
nukentėjusiajai A. Š.,
viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas:
2014 m. vasario 17 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį- 1 m. 3 mėn. laisvės apribojimo, pritaikius LR BK 64-1 straipsnį- laisvės apribojimu 10 mėn.; 2014 m. spalio 14 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista areštu 90 parų; 2015 m. kovo 6 d. paleistas atlikęs bausmę;
2016 m. rugpjūčio 31 d. Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį- 90 parų arešto, pritaikius LR BK 64-1 straipsnį, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu iki 60 parų arešto; 2017 m. vasario 15 d. paleistas atlikęs bausmę;
2019 m. balandžio 1 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, 9 mėn. laisvės atėmimo, taikant BK 64-1 straipsnį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams; nuosprendis pakeistas Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 28 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams;
2021 m. gegužės 10 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 140 str. 2 d.- 9 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis K 64 str. 1 d., 3 d.- paskirta bausmė subendrinta su 2019 mi. birželio 28 d. nuosprendžiu ir paskirta subendrinta bausmė- 1 m. laisvės atėmimo, bausmė atlikta 2022m. spalio 27 d.
2021 m. rugsėjo 10 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 140 str. 1 d. - 60 parų arešto. 2022 m. sausio 14 d. nutartimi, remiantis BK 63 str. 3 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2021 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu ir paskirta subendrinta 1 m. 2 mėn. laisvės atėmimo, bausmę atlikęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė:
E. Š. 2024 m. gegužės 13 d. apie 18.00 val. bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, mušdamas ir kitaip smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė šeimos narei- sutuoktinei A. Š. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent tyčia ranka sugriebė nukentėjusiajai už kaklo ir ėmė ją smaugti, tęsdamas nusikalstamą veiką, suėmęs nukentėjusiajai už kaklo įstūmė ją į miegamojo kambarį ir pargriovęs ant lovos, sugriebė už kairės kojos ir ėmė ją laužti, tuo nukentėjusiajai padarydamas poodinę kraujosruvą kairės pėdos IV padikaulio nugariniame paviršiuje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiajai A. Š. sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis E. Š. kaltės nepripažino ir parodė, kad nukentėjusioji jo sutuoktinė, bet nuo 2023 m. gruodžio 17 d. jie gyvena skyrium. 2024 m. gegužės 13 d. jis užėjo į (duomenys neskelbtini), pas antrame aukšte gyvenantį, V. ir pas jį gėrė alkoholį. Kartu buvo ir nukentėjusioji, kuri išgėrė pora puodelių alaus, tarp jo ir nukentėjusiosios kilo žodinis konfliktas. Nuėjęs į tualetą pagalvojo, kad prie svetimo žmogaus gali kilti konfliktas, tai išėjęs iš tualeto, išėjo į savo namus. Parėjus namo atvyko policijos pareigūnai ir pasakė, kad jį sulaiko dėl to, kad jis smurtavo prieš nukentėjusiąją. Liudytoja O. M. gyvena penktame aukšte, jos kambarys ribojasi su nukentėjusiosios kambariu. Nukentėjusioji gyvena bendrabučio (duomenys neskelbtini) penktame aukšte, tai socialinis būstas, jis jame yra buvęs. O jis gyvena (duomenys neskelbtini), jo motinai priklausančiam bute. Vaikai buvo paimti iš šeimos dėl alkoholio vartojimo. Būdavo, kad su nukentėjusiąja kartu vartojo alkoholį. Anksčiu prieš nukentėjusiąją yra smurtavęs. Nežino, kodėl ji apkaltino jį smurtu, gal todėl, kad jis iš jos išėjo. Su nukentėjusiąja piktumų nebuvo, kalbino ją susitaikyti. Nukentėjusiosios ir V. santykiai normalūs. Jis pas V. atsinešė alaus ir cigarečių, draustinų daiktų neturėjo. Pas V. peilio neatsinešė. Kai išėjo iš tualeto pas nukentėjusiąją užėjęs nebuvo. Nežino kaip galėjo nukentėjusiosios kojoje atsirasti sužalojimai, gal galėjo susižaloti, jie tik garsiai pasiginčijo. Kai būna neblaivus nebūna agresyvus tik piktas. Kai išėjęs grįžo namo, alkoholio negėrė, nes greitai atvyko policija. Iš V. išėjo vienas.
Ikiteisminio tyrimo metu E. Š. apklaustas įtariamuoju kaltu neprisipažino ir aplinkybes nurodė panašiai.
Nukentėjusioji A. Š., kaltinamojo E. Š. žmona, 2025 m. vasario 24 d. teisiamojo posėdžio metu atsisakė duoti parodymus. Patvirtino, kad jos duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu teisingi.
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji A. Š. (t.1, b.l. 1-5) 2024 m. gegužės 13 ir 2024 m. gegužės 15 d. (t.1, b.l.52-55) parodė, kad ji su E. Š. susituokę apie 9 metus ir kartu gyveno adresu (duomenys neskelbtini), tačiau maždaug prieš metus ji išsikraustė į (duomenys neskelbtini), kadangi turėjo gavusi socialinį būstą. Ji išėjo dėl to, kad jos vyras E. dažnai prieš ją smurtaudavo būdamas neblaivus. Per tuos metus policija buvo kviesta daug kartų, buvo pradėta ikiteisminių tyrimų. Dažniausiai pareiškimus ji atsiimdavo. Su E. Š. susilaukė 7 vaikų, kurie auga globos namuose. 2023 m. buvo padavusi pareiškimą skyryboms, tačiau po įvykusios mediacijos E. Š. skirtis nesutiko.
2024 m gegužės 13 d. buvo namuose, pas ją į svečius buvo atvykęs jos brolis, ji su juo vartojo alkoholinius gėrimus, t.y. likerį. Brolis išėjo apie 15 val. Ji buvo kambaryje užsirakinusi duris, gulėjo lovoje ir apie 18 val. išgirdo beldimą į duris. Ji pagalvojo, kad į duris beldžia kaimynė, todėl atsikėlusi iš lovos, nuėjo ir atidarė duris. Atidariusi duris pamatė neblaivų E. Š., kuris vartodamas necenzūrinius žodžius įėjo į vidų ir sugriebė savo dešine ranka jai už kaklo šiek tiek spausdamas, tuo metu juto trumpalaikį fizinį skausmą. Sugriebęs viena ranka už kaklo, kita ranka ją stūmė ir pargriovė ant lovos. E. šaukdamas, kad sulaužys kojas, paėmęs abiem rankomis jos kairės pusės pėdą, ją suko ir bandė laužt. Po šio veiksmo pajautė ilgalaikį skausmą, pėda yra šiek tiek patinus ir ant pėdos viršaus matosi,,mėlynė“. Kai E. Š. suko jos koją, ji jo prašė, kad paleistų, nes jai skaudėjo, tačiau kiek atsimena, ji iš jo ištrūko ir išbėgo į bendro naudojimo virtuvę. E. išėjęs iš kambario, nuėjo į kitą koridoriaus galą. Ji tuo metu pamačiusi, kad E. nuėjo, greitai įbėgo atgal į savo kambarį ir užsirakino duris. Jai užsirakinus, netrukus vėl išgirdo beldimą į duris bei rankenos lupimą. Ji labai išsigando ir tada paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pasakė, kad vyras laužiasi į duris. E. Š., beldžiant į jos duris, galimai triukšmą išgirdo kaimynė O. M., gyvenanti (duomenys neskelbtini) kambaryje, kuri pradėjo šaukti ant E. Š., kad nustotų belstis į duris, todėl E. Š. galimai pabėgo į pirmą aukštą. Jam pasišalinus, ji O. M. įsileido į savo kambarį, kuri papasakojo, kad prieš kelias dienas pas ją į namus buvo atvykęs E. Š. su peiliu ir klausė, kur ji. Atvykus policijos pareigūnams, jie ją išsivežė į policijos komisariatą rašyti pareiškimą ir bevažiuojant, policijos pareigūnai gavo kitą iškvietimą, kad E. Š. galimai laužia pirmame aukšte kaimynų duris. Po įvykio ji buvo nuvykusi pas teismo medicinos ekspertus. Kadangi dar jaučia skausmą pėdos srityje, todėl dar galvoja kreiptis į polikliniką. Savo vyrui pretenzijų dėl sužalojimų neturi. Nori, kad jis būtų nubaustas įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat nori, kad E. Š. nesiartintų prie jos namų, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi būdamas neblaivus yra labai agresyvus. Dar nori pasakyti, kad kiek buvo pradėta ikiteisminių tyrimų, visada E. Š. savo kaltę neigė. Jeigu jis kaltę vėl neigs, ji sutinka daryti akistatą. Civilinio ieškinio nereikš.
Liudytoja O. M. parodė, kad nukentėjusioji gyveno jos aukšte, o dabar jau negyvena. Kaltinamasis greičiausiai myli nukentėjusiąją. Ji girdėjo kad kaltinamasis koridoriuje šaukė nukentėjusiosios vardą, kumščiu daužė nukentėjusiosios kambario duris. Ji nematė, kad kaltinamasis muštų nukentėjusiąją. Neprisimena, ką sakė ikiteisminio tyrimo metu, praėjo daug laiko. Perskaičius parodymus patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai teisingi.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. M. apklausta 2024 m. gegužės 17 d. parodė, kad ji gyvena adresu (duomenys neskelbtini) ir yra A. Š. kaimynė. Yra pensininkė ir dažniausiai būna namuose. Kadangi ji sunkiai vaikščioja, A. jai parneša maisto iš parduotuvės, sumoka komunalinius mokesčius. 2024m. gegužės 13 d. buvo namuose, apie 18 val. ji išgirdo, kaip bendro naudojimo koridoriuje kažkas triukšmauja. Atsidariusi duris išėjo pažiūrėti į koridorių ir pamatė, kad tai neblaivus E. Š., t.y. A. Š. vyras beldžiasi į jos buto duris ir šūkauja. Vyras rėkavo, kad jei A. su juo negyvens, jis ją papjaus. Ji E. Š. nieko nesakė ir grįžo į savo kambarį. Po kurio laiko į jos duris pasibeldė E. Š., ji jį įsileido. Vyras su savimi turėjo butelį degtinės. Besėdint ji pamatė, kad E. Š. po marškiniais nuo alkūnės iki riešo turėjo užsikišęs peilį. Kartu su juo išgėrė vieną stikliuką degtinės. E. Š. gražiai prašė ir maldavo, kad jis išeitų, nes bus policija ir jis išėjo, nes neblaivus E. Š. yra labai agresyvus ir ji jo bijo. Ji nematė, ar tą dieną E. Š. smurtavo prieš A.. Po kurio laiko pamatė, kad atvyko policijos pareigūnai. Daugiau jokios reikšmingos informacijos negali suteikti, nes bijo, kad jai ko nepadarytų E. Š.. (1 t. b.l. 66-69)
Įvykio vietos apžiūros protokolu su foto lentele užfiksuota, adresu (duomenys neskelbtini). (1 t. b.l. 20-32)
Pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu užfiksuota, jog A. Š. pranešė, kad 2024 m. gegužės 13 d. apie 18:00 val. (duomenys neskelbtini) bute jos vyras E. Š., būdamas neblaivus su ranka suėmė jai už kaklo ir ėmė ją smaugti, po to laikydamas už kaklo pargriovė ją ant lovos ir paleidęs rankomis sugriebė ją už kairės kojos ir ėmė ją laužti, tuo sukeldamas fizinį skausmą.(1t. b.l. 1-5)
Alytaus AVPK Reagavimo skyriuje buvo gautas vyriausiojo patrulio M. M. tarnybinis pranešimu užfiksuota, kad 2024 m. gegužės 13 d. apie 18.05 val. iš Alytaus AVPK OVS budėtojo buto gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjos vyras ją užpuolė koridoriuje, pranešėja pabėgo į butą ir dabar užsidarius, vyras laužia duris. Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko pranešėja A. Š., kuri paaiškino, kad į jos namus atėjęs jos neblaivus vyras E. Š., su kuriuo ji laikinai gyvena atskirai ją be jokios pateisinamos priežasties ėmė keikti necenzūriniais žodžiais (valkata, negyvensi, nužudysiu) tuo metu staiga suėmė ją už kaklo ir ėmė smaugti, po to laikydamas už kaklo pargriovė ant lovos ir šaukdamas, kad dabar sulaužys kojas paleido kaklą ir rankomis sugriebęs už kairės kojos ėmė ją laužti. Atvykus ir dirbant įvykio vietoje E. Š. jau nebuvo. Kaip teigė A. Š., jis pasišalino iki jiems atvykstant. Paklausus A. Š., kur jis galėtų būti moteris atsakė, kad pirmame namo aukšte tačiau patikrinus E. Š. ten nebuvo. (1 t.b.l. 8-9)
Alytaus AVPK Reagavimo skyriuje buvo gautas vyriausiojo patrulio M. M. tarnybiniu pranešimu dėl neblaivumo nustatymo, užfiksuota, kad 2024 m. gegužės 13 d. apie 18.05 val. iš Alytaus AVPK OVS budėtojo buto gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) pranešėjos vyras ją užpuolė koridoriuje, pranešėja pabėgo į butą ir dabar užsidarius, vyras laužia duris. Praneša, kad atliekant ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-18098 veiksmus įvykio vietoje buvo neblaivi pranešėja A. Š., kuriai 2024 m. gegužės 13 d. apie 18:53 val. su alkotesteriu buvo nustatytas 2,08 prom. girtumas. Įvykio vietoje E. Š. neblaivumas nenustatytas, kadangi jis pasišalino iš įvykio vietos. (1 t.b.l. 10-11)???
Alytaus AVPK Reagavimo skyriuje buvo gautas vyriausiojo patrulio M. M. tarnybinis pranešimas dėl neapklaustos liudytojos užfiksuota, kad atliekant ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-18098-24 veiksmus apklausiant A. Š. ji nurodė, kad kai vyras E. Š. ją mušė, ji šaukė ir tai galimai girdėjusi kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto O. M., užėjo į jos butą ir ją pamatęs E. Š. liovėsi ją mušti. A. Š. nebuvo įsitikinusi ar O. M. matė kaip E. Š. muša A. Š.. Įvykio vietoje nebuvo galimybės apklausti kaimynės, kadangi netrukus buvo gautas kitas pranešimas, kad E. Š. daužo buto duris tačiau ten nuvykus jis ir iš ten buvo pasišalinęs. Iškart po aptarnautų įvykių buvo atliekami A. Š. apklausos veiksmai bei ieškomas įtariamasis E. Š.. (1 t. b.l. 12-13)
Alytaus AVPK Reagavimo skyriuje buvo gautas vyriausiojo patrulio E. M. tarnybiniu pranešimu dėl sulaikyto asmens, užfiksuota, kad 2024 m. gegužės 13 d. apie 21 val. 00 min., buvo sulaikytas įtariamasis dėl nusikalstamos veikos asmuo E. Š., rastas namuose adresu (duomenys neskelbtini), asmuo atėjo iki jų pasitikti prie laiptinės atidaryti duris, jam paaiškinta dėl ko jis sulaikomas ir pasiūlyta nueiti iki buto pasiimti reikalingiausius daiktus. Nuėjus į butą E. Š. jokių daiktų jau nenorėjo imti, taip pat pradėjo elgtis agresyviai taip pat ėjo link staliuko ant kurio buvo padėtas peilis, todėl dėl savo saugumo jos asmenį patraukė į šoną prie sienos, tačiau jis akivaizdžiai buvo neblaivus (jam alkoholio kiekio matavimo prietaisu nustatyta 2,91 prom.), todėl pagriuvo ir tada jam buvo uždėta spec. priemonė antrankiai ir asmuo nuvestas iki tarnybinio automobilio sulaikymo kameros bei nuvežtas iki Alytaus AVPK tolimesniems veiksmams atlikti.(1 t. b.l. 14-15).
Specialisto išvadoje konstatuota, kad A. Š. nustatyta poodinė kraujosruva kairės pėdos IV padikaulio nugariniame paviršiuje. Sužalojimas galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus paviršius. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padaryto sužalojimo pasekoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą. (1 t. b.l. 59)
Akistatos metu nukentėjusioji A. Š. laikėsi savo anksčiau duotų parodymų, kad jos vyras E. Š. smurtavo prieš ją, o įtariamasis E. Š. taip pat laikėsi savo duotų parodymų ir savo kaltės nepripažino. (1 t. b.l. 60-63)
Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamų veikų kvalifikavimo
Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Tas, kas šiuos veiksmus padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, atsako pagal 140 straipsnio 2 dalį.
Nors kaltinamasis kaltę neigia, tačiau byloje surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad kaltinimas E. Š. pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį yra pagrįstas ir įrodytas.
Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis E. Š., kaltinime nurodytu laiku ir vietoje konfliktavo su nukentėjusiąją A. Š. dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų ir konflikto metu kaltinamasis tyčia smaugė bei pargriovęs ant lovos, sugriebė už kairės kojos ją laužė, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą.
Nors kaltinamasis aiškina, kad nesmurtavo, tačiau teismas kaltinamojo paaiškinimus vertina kaip jo gynybinę versiją, kaltinamasis taip siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu kaltės taip pat nepripažino, davė analogiškus parodymus kaip ir teisminio nagrinėjimo metu. Kaltinamasis teigė, kad tarp jo ir nukentėjusiosios kilo konfliktas, (duomenys neskelbtini), kambaryje pas V., tačiau jis išėjęs iš kambario į tualetą negrįžo į V. kambarį, bet nėjo ir pas nukentėjusiąją į kambarį. Nežino kodėl nukentėjusioji, jo sutuoktinė, su kuria kartu negyvena nuo 2023 m. gruodžio 17 d., jį kaltina smurtu, gal būt dėl to, kad jis iš jos išėjo. Tačiau byloje surinkti įrodymai, kurie buvo patikrinti teismo posėdyje, sudaro pagrindą abejoti kaltinamojo paaiškinimų patikimumu.
Nukentėjusioji A. Š. pasinaudojo teise, atsisakyti duoti parodymus prieš sutuoktinį, tačiau patvirtino, kad jos duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad išgirdusi beldimą į duris jas atidarė ir pamatė neblaivų E. Š., kuris vartojo necenzūrinius žodžius įėjo į vidų, sugriebė ranka jai už kaklo ir spaudė, o po to stūmė ranka ir pargriovė ant lovos ir rankomis suko kairės kojos pėdą ir ją laužė. Nukentėjusioji savo parodymus patvirtino ir akistatoje su kaltinamuoju, kurios metu kaltinamasis neigė savo kaltę.
Be nukentėjusiojo, jo parodymus patvirtina kiti įrodymai – liudytojos O. M. parodymai, specialisto išvada. Liudytoja O. M., nukentėjusiosios kaimynė, patvirtino, kad išgirdusi koridoriuje triukšmą, pamatė, neblaivų E. Š., jog jis beldžia į nukentėjusiosios kambario duris ir šaukia nukentėjusiosios vardą.
Nukentėjusiosios A. Š. fizinio smurto panaudojimą ir sveikatos sužalojimo faktą patvirtina specialisto išvadoje nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai – kraujosruva kairės pėdos IV padikaulio nugariniame paviršiuje, įvertinus visus bylos įrodymus, darytina išvada, kad šis sužalojimas nukentėjusiajai padarytas byloje nustatytomis aplinkybėmis.
Taigi, šiuo atveju nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytoja O. M., kuri nematė kaltinamojo smurtinių veiksmų, tačiau girdėjo triukšmą ir matė, kad neblaivus kaltinamasis beldė į nukentėjusiosios kambario duris. Nukentėjusiosios parodymai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo nuoseklūs, ji savo parodymus patvirtino ir akistatos su kaltinamuoju metu Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymų patikimu, kad jis 2024 m. gegužės 13 d. vakare patyrė fizinį smurtą ir kad prieš ją smurtavo jos sutuoktinis E. Š..
Byloje esantys pirminiai duomenys t. y. Alytaus apskrities policijos komisariato tarnybinis pranešimas, kuriame užfiksuota, kad pranešėja A. Š. pranešė, kad 2024 m. gegužės 13 d. apie 18.05 val. koridoriuje ją užpuolė jos vyras ir nurodė, kad be jokios pateisinamos priežasties jis ėmė ją keikti necenzūriniais žodžiais, staiga suėmė ją už kaklo ėmė smaugti, po to laikydamas už kaklo pargriovė ant lovos ir šaukdamas, kad dabar sulaužys kojas paleido kaklą ir rankomis sugriebęs už kairės kojos ėmė ją laužti; pareiškimu apie padarytą nusikaltimą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu užfiksuota, jog A. Š. pranešė, kad 2024 m. gegužės 13 d. apie 18:00 val. (duomenys neskelbtini) bute jos vyras E. Š., būdamas neblaivus su ranka suėmė jai už kaklo ir ėmė ją smaugti, po to, laikydamas už kaklo pargriovė ją ant lovos ir paleidęs rankomis sugriebė ją už kairės kojos ir ėmė ją laužti, tuo sukeldamas fizinį skausmą; patvirtina, kad juose yra užfiksuota reikšminga informacija, patvirtinanti, kad nukentėjusiosios parodymai yra neprieštaringi ir kad ji iškarto nurodė, kad prieš ją smurtavo jos sutuoktinis E. Š.. Kaltinamasis nurodė, kad su sutuoktine A. Š. negyvena nuo 2023 m. gruodžio 17 d., kad nukentėjusioji gyvena socialiniame būste (duomenys neskelbtini), o jis pats gyvena jo motinai priklausančiame bute, nežino, kodėl nukentėjusioji jį apkaltino smurtavimu, mano, gal todėl, kad jis iš jos išėjo. Tačiau pati nukentėjusioji patvirtino, kad ji išėjo iš R. Š. ir apsigyveno socialiniame būste, nes sutuoktinis, būdamas neblaivus, dažnai prieš ją smurtavo. Nukentėjusioji nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu nereiškė civilinio ieškinio. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad neturi sutuoktiniui pretenzijų, todėl darytina išvada, jog nukentėjusioji nebuvo priešiškai nusiteikusi prieš kaltinamąjį, kad neturėjo pagrindo neteisingai apkalbėti kaltinamąjį.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, jog kaltinamasis 2024 m. gegužės 13 d. apie 18.00 val. bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, mušdamas ir kitaip smurtaudamas artimoje aplinkoje sukėlė šeimos narei - sutuoktinei A. Š. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent ranka sugriebė nukentėjusiajai už kaklo ir ėmė ją smaugti, tęsdamas nusikalstamą veiką, suėmęs nukentėjusiajai už kaklo įstūmė ją į miegamojo kambarį ir pargriovęs ant lovos, sugriebė už kairės kojos ir ėmė ją laužti, tuo nukentėjusiajai padarydamas poodinę kraujosruvą kairės pėdos IV padikaulio nugariniame paviršiuje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė A. Š. sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą.
Nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia, kaltinamasis suvokė, kad smaugdamas ir lauždamas koją, ją sužalos. Teismas daro išvadą, kad tarp tyčinių kaltinamojo veiksmų ir atsiradusių padarinių (nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Įvertinus tai, kad nukentėjusioji yra kaltinamojo sutuoktinė, pripažintina, jog kaltinamojo E. Š. veiksmai atitinka baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.
Bausmės skyrimo ir kiti klausimai
Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.
Baudžiamasis įstatymas numato, kad asmuo, padaręs baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
E. Š. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, pagal pavojingumo laipsnį priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų. E. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikaltimą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamasis nedirba, anksčiau teismo teistas. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau teismo teistas keturis kartus už tyčinių smurtinių veikų padarymą, baustas administracinėmis nuobaudomis iš kurių tris kartus už apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio įpareigojimų nesilaikymą, už tai, kad viešoje vietoje buvo neblaivus (t.1, b.l.127-133). Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja asmenybę, kaltinamojo padaryta veika nėra atsitiktinio pobūdžio ir neduoda teismui pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė dėl ko įvertinus visas aplinkybes, manytina, kad skirtinas terminuotas laisvės atėmimas.
BK 27 straipsnio 1 dalis (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.) nustato, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes.
Kaltinamasis E. Š. ankstesniais nuosprendžiais nuteistas už nesunkius nusikaltimus, kuriuos jis padarė būdamas pilnametis, teistumai neišnykę. Dabar jis yra padaręs vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis). Įvertinus šias aplinkybes bei kaltinamojo E. Š. asmenybę, jo daromų nusikalstamų veikų pakartotinumą, jų skaičių, pobūdį ir sunkumą ir vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, yra pagrindas pripažinti asmenį recidyvistu ir tai, kad šį nusikaltimą padarė recidyvistas, laikytina jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Kaltinamojo atžvilgiu nėra teisinio pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą, kadangi kaltinamasis nedaro išvadų ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas, be to, nustatyta dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamojo asmenybę, nuskalstamų veikų ir administracinių nusižengimų darymą, į tai, kad kaltinamasis nedaro išvadų iš ankstesnių teistumų, sistemingai nusikalsta, prieš nukentėjusiąją yra smurtavęs ir anksčiau, kas rodo jo susiformavusias antivisuomenines nuostatas, o tai neleidžia daryti išvados, jog kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, priešingai - jei kaltinamojo atžvilgiu būtų taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tai tik formuotų nebaudžiamumo nuostatas visuomenėje.
Iš teismų informacinės sistemos Liteko matyti, kad 2025 m. gegužės 15 d. kaltinamojo atžvilgiu yra priimta apkaltinamasis nuosprendis, kuris šiuo metu dar nėra įsiteisėję, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė su 2025 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme nebendrina, bausmių bendrinimo klausimas paliktinas spręsti nuosprendžių vykdymo procese.
Kiti klausimai
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (BPK 139 straipsnio 3 dalis).
2024 m. gegužės 13 d. 21.00 val. E. Š. buvo laikinai sulaikytas, iš sulaikymo paleistas 2024 m. gegužės 14 d. 11.25 val. (t.1, b.l. 75-77, 87-88), laikino sulaikymo laikas (viena diena) įskaitytinas į bausmę (BK 66 straipsnio 2 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
E. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti 9 mėnesius laisvės atėmimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, galiojanti nuo 2025 m. vasario 1 d.), pripažinti E. Š. recidyvistu.
Laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuosprendžio vykdymo pradžios.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. gegužės 13 d. iki 2024 m. gegužės 14 d. (viena diena).
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo, dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.
Teisėja L. L.
