Dėl antstolio veiksmų

Civilinė byla Nr. 3K-3-250/2011

Teisminio proceso Nr. 2-17-3-02533-2010-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 110.5; 110.6; 128.11; 129.15 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko (pranešėjas), Algio Norkūno ir Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolės Ramunės Mikliušienės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Miesto energija“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė Ramunė Mikliušienė, UAB „Energijos taupymo centras“, Ukmergės rajono savivaldybė.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje sprendžiamas antstolės patvarkymo priimti vykdyti tretinį vykdomąjį dokumentą, kurį vykdyti kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje pavesta apygardos teismo pirmininko nutartimi, teisėtumo klausimas.

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės iki ieškinio teismui padavimo dienos – nutarta nedelsiant perduoti Ukmergės rajono savivaldybei valdyti turtą pagal 2009 m. gruodžio 31 d. UAB „Ukmergės šiluma“ išnuomoto turto sąrašą, 2009 m. gruodžio 31 d. UAB „Dainavos energetika“ išnuomoto turto sąrašą, 2009 m. gruodžio 31 d. UAB „Miesto energija“ naujai sukurto turto sąrašą.

Nutartis buvo pateikta vykdyti antstolei Jūratei Blažienei, antrinė – antstolei Vilmai Leskevičienei, tretinė – antstolei Daliai Kaniauskienei. Vilniaus apygardos teismo pirmininkas 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartimi patenkino išieškotojo Ukmergės rajono savivaldybės prašymą dėl antstolės Dalios Kaniauskienės ligos pavesti vykdymo veiksmus atlikti antstolei Ramunei Mikliušienei. Šios nutarties pagrindu išieškotojas pateikė antstolei R. Mikliušienei Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. tretinę nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Antstolė 2010 m. rugsėjo 20 d. patvarkymu Nr. 0064/10/01623 priėmė šį vykdomąjį dokumentą vykdyti.

Pareiškėjas UAB „Miesto energija“ prašė panaikinti antstolės R. Mikliušienės 2010 m. rugsėjo 20 d. patvarkymą Nr. 0064/10/01623. Pareiškėjas nurodė, kad antstolė R. Mikliušienė nenustatė, jog vykdomuosius veiksmus jau yra pradėjusi vykdyti antstolė Jūratė Blažienė, vykdomąją bylą vykdo dvi antstolės, nors galiojančiuose teisės aktuose nenustatyta galimybės keliems antstoliams tuo pačiu metu vykdyti vieną vykdomąjį dokumentą, nes tokiu reglamentavimu būtų pažeidžiamos skolininko teisės (jis nežinotų, kuriam antstoliui teikti informaciją, pasunkėtų antstolio veiksmų apskundimo tvarka ir pan.); be to, CPK nenustatyta, kad gali būti išduodamas antrinis ar tretinis vykdomasis raštas, taip pat nenustatyta tretinės nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąvokos ir išdavimo pagrindų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

Jonavos rajono apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 18 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas pažymėjo, kad, remiantis CPK VI dalies „Vykdymo procesas“ XL skyriaus bendrosiomis nuostatomis, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vykdytinas ir kartu vykdomasis dokumentas (CPK 584 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 587 straipsnio 4 dalis), todėl jam taikytinos vykdymo procesą reglamentuojančios normos. Teismas nustatė, kad antstolė pagrįstai priėmė vykdyti išieškotojo pateiktą vykdomąjį dokumentą, laiku ir tinkamai atliko pirminius vykdymo veiksmus, išaiškino vykdymo proceso šalims jų teises ir pareigas. Remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teismas nustatė, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių aukštesnės instancijos teismo palikta nepakeista ir įsiteisėjusi. Ši nutartis, kaip vykdomasis dokumentas, kuriam taikomos vykdymo procesą reglamentuojančios normos, t. y. CPK 647 straipsnis, nustatantis kelių vykdomųjų raštų pagal vieną sprendimą išdavimo galimybę, buvo pateikta vykdyti keliems antstoliams. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių antstolė R. Mikliušienė privalėjo atsisakyti priimti vykdyti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. tretinę nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. sausio 28 d. nutartimi tenkino pareiškėjo UAB „Miesto energija“ ir suinteresuoto asmens UAB „Energijos taupymo centro“ atskirąjį skundą, panaikino Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartį, tenkino pareiškėjo skundą ir panaikino antstolės 2010 m. rugsėjo 20 d. patvarkymą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad, nesant objektyvių vykdomųjų raštų ir kitų vykdomųjų dokumentų skirtumų, kurie leistų daryti išvadą, jog tik vykdomuosius raštus dėl to paties vykdytino dokumento gali vykdyti keli antstoliai, o bet kokį kitą vykdomąjį dokumentą privalo vykdyti vienas antstolis, CPK 647–648 straipsniai, kuriuose įtvirtinta galimybė išduoti kelis vykdomuosius raštus, jeigu vykdytinas dokumentas turi būti vykdomas skirtingose vietose arba keliems skolininkams, pagal analogiją (CPK 3 straipsnio 6 dalis) taikytini ir kitiems vykdomiesiems dokumentams, tarp jų ir nutartims dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kiek tai neprieštarauja tokių dokumentų paskirčiai ir esmei. Teisėjų kolegija nurodė, kad CPK imperatyviai įvardyti konkretūs atvejai, kai vykdomasis dokumentas gali būti vykdomas ne to antstolio aptarnaujamoje teritorijoje ir kartu su kitais antstoliais. Pažymėjusi, kad, nors laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos keliems atsakovams, tačiau suvaržymų pobūdis – įpareigojimas perduoti konkretų nekilnojamąjį turtą – susijęs su vykdymo veiksmų atlikimu konkrečioje – nekilnojamojo turto buvimo – vietoje, ir nustačiusi, jog turtas, kuriam taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje, teisėjų kolegija sprendė, kad vykdymo veiksmų atlikimas priskirtinas būtent šios savivaldybės teritorijoje veikiančio (-ių) antstolio (-ių) kompetencijai, taip pat padarė išvadą, jog nebuvo teisinio pagrindo pateikti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartį vykdyti daugiau kaip vienam antstoliui. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad, remiantis CPK 3 straipsnio 6 dalimi, 647 straipsnio 1 dalimi, esant įstatyminiam pagrindui išduoti kelis vykdomuosius dokumentus, teismas privalo juose ne tik nurodyti, kuris yra pirminis, antrinis, tretinis ir t. t., bet ir, nesant solidariosios skolininkų pareigos, įvardyti konkrečią kiekvieno vykdomojo dokumento vykdymo vietą arba pagal konkretų vykdomąjį dokumentą vykdytiną procesinio sprendimo dalį; Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartis neatitiko šio įstatyminio reikalavimo, todėl pavesti ją vykdyti keliems antstoliams nebuvo teisinio pagrindo. Kolegija nurodė, kad aplinkybė, jog Ukmergės rajono apylinkės teismas išdavė vykdyti kelias nutartis, netiesiogiai nurodęs, kad jos pateiktinos vykdyti skirtingiems antstoliams, nepateisina nei išieškotojo veiksmų pateikiant vykdomuosius dokumentus vykdyti keliems antstoliams, nei antstolių veiksmų priimant vykdyti vykdomąjį dokumentą, iš kurio turinio aišku, jog jį vykdo ir kitas antstolis, nes iš neteisės negali atsirasti teisė, juolab kad procesinis veiksmas – vykdomojo dokumento išdavimas – CPK nustatyta tvarka neskundžiamas, todėl skolininkai neturėjo galimybės ginčyti šio veiksmo teisėtumo ar pagrįstumo. Kolegija konstatavo, kad, atsižvelgiant į tai, jog antstolei D. Kaniauskienei, o vėliau – antstolei R. Mikliušienei buvo pateiktas vykdyti „tretinis“ vykdomasis dokumentas, jos, spręsdamos dokumento priėmimo klausimą, privalėjo išsiaiškinti, ar dokumentas nėra vykdomas toje teritorijoje veikiančio kito antstolio, ir, pasitvirtinus šiai aplinkybei, turėjo atsisakyti priimti tokį dokumentą vykdyti (CPK 647 straipsnis, 651 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Kolegija pripažino nereikšmingu argumentą, kad antstolė R. Mikliušienė vadovavosi Vilniaus apygardos teismo pirmininko 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartimi, nes joje išspręstas klausimas dėl antstolės D. Kaniauskienės pradėtų vykdymo veiksmų perdavimo tęsti antstolei R. Mikliušienei, bet nespręstas klausimas dėl situacijos, kai tą patį vykdomąjį dokumentą vykdo trys antstolės, teisėtumo ir pagrįstumo. Kolegija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad antstolė R. Mikliušienė, užuot perėmusi vykdyti pradėtą vykdomąją bylą ir toliau tęsusi vykdymo procesą, ginčijamu patvarkymu užvedė dar vieną, jau ketvirtąją vykdomąją bylą tam pačiam vykdomajam dokumentui įvykdyti. Konstatavusi, kad ginčijamas antstolės patvarkymas priimtas pažeidžiant CPK 651 straipsnio reikalavimus, teisėjų kolegija jį panaikino kaip neteisėtą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu suinteresuotas asmuo antstolė Ramunė Mikliušienė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 28 d. nutartį ir palikti galioti Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl vykdymo veiksmų atlikimo kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgęs į CPK 590 straipsnio 5 dalies nuostatas, kuriomis remdamasis Vilniaus apygardos teismo pirmininkas pavedė vykdomąjį dokumentą – Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. tretinę nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – vykdyti kasatorei, padarė nepagrįstą išvadą, kad šią nutartį galėjo vykdyti tik Ukmergės rajono savivaldybės teritorijoje veikiantys antstoliai.

2. Dėl kelių vykdomųjų dokumentų išdavimo teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino CPK 647 straipsnio 1 dalį ir padarė nepagrįstą išvadą, kad nebuvo pagrindo išduoti kelių vykdomųjų dokumentų. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartimi areštuoti keli nekilnojamojo turto objektai, taip pat daugiau kaip šimtas kilnojamųjų daiktų, esančių įvairiose Ukmergės miesto ir jo apylinkių vietose, todėl akivaizdu, jog tokiai nutarčiai vykdyti buvo realus poreikis išduoti kelis vykdomuosius dokumentus, nes fiziškai vienas antstolis negali operatyviai aprašyti tokio turto.

3. Dėl vykdomojo dokumento turinio trūkumų. Tai, kad Ukmergės rajono apylinkės teismas konkrečiai neįvardijo kiekvieno vykdomojo dokumento vykdymo vietos arba vykdytinos dalies, nėra tas vykdomojo dokumento turinio trūkumas, dėl kurio reikėjo atsisakyti jį priimti vykdyti (CPK 651 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones tiksli areštuoto turto sudėtis nebuvo žinoma, todėl, išduodamas antrinį, tretinį ir t. t. vykdomąjį dokumentą, teismas objektyviai negalėjo nurodyti konkrečios vykdymo vietos arba dalies. Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. tretinėje nutartyje nurodyti visi būtini vykdomojo dokumento turinio elementai (CPK 648 straipsnis); priimant vykdomąjį dokumentą vykdyti nesprendžiamas vykdymo tvarkos klausimas; pareiškėjas nepateikė duomenų, kad skirtingi antstoliai, vykdę Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. pirminę, antrinę ar tretinę nutartis, būtų kelis kartus aprašę tą patį turtą. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas turėjo turinio trūkumų, dėl kurių antstolė turėjo atsisakyti jį priimti vykdyti.

4. Dėl Vilniaus apygardos teismo pirmininko 2010 m. rugsėjo 14 d. nutarties teisinės reikšmės. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo pirmininko 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartimi perdavė antstolės D. Kaniauskienės pradėtą vykdomąją bylą vykdyti kasatorei, o ne pavedė jai vykdyti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. tretinę nutartį. Apygardos teismo pirmininkas pagal CPK 590 straipsnio 5 dalį turi procesinę teisę pavesti vykdyti vykdomąjį dokumentą kitam antstoliui, tačiau CPK nenustatyta galimybės vieno antstolio pradėtos vykdomosios bylos perduoti kitam antstoliui. Be to, pagal CPK 631 straipsnio 1 dalies 7 punktą antstolis, gavęs išieškotojo pageidavimą perduoti vykdomąjį dokumentą kitam antstoliui, privalo vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui; grąžinus vykdomąjį dokumentą išieškotojui, vykdomoji byla laikoma baigta (CPK 632 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

5. Dėl kasatorės atsiliepimo į atskirąjį skundą. Kasatorė atkreipia dėmesį į tai, kad laiku pateikė apeliacinės instancijos teismui atsiliepimą į skolininkų atskirąjį skundą. Pašto siuntos įteikimo pranešimas patvirtina, kad atsiliepimas Kauno apygardos teismui įteiktas 2010 m. gruodžio 21 d. – paskutinę termino dieną. Tačiau apeliacinės instancijos teismas 2011 m. sausio 24 d. nutartimi nepagrįstai atsisakė priimti kasatorės atsiliepimą į atskirąjį skundą, nurodęs, jog jis gautas 2011 m. sausio 24 d. – praleidus terminą.

Suinteresuotas asmuo Ukmergės rajono savivaldybė prisideda prie suinteresuoto asmens antstolės Ramunės Mikliušienės kasacinio skundo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėjas UAB „Miesto energija“ ir suinteresuotas asmuo UAB „Energijos taupymo centras“ prašo kasacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl Vilniaus apygardos teismo pirmininko 2010 m. rugsėjo 14 d. nutarties. Antstolė R. Mikliušienė nepagrįstai šios nutarties pagrindu pradėjo naują vykdomąją bylą, neatlikusi visų CPK 651 straipsnyje nustatytų būtinų veiksmų. Apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad Vilniaus apygardos teismo pirmininko 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartimi buvo išspręstas tik klausimas dėl antstolės D. Kaniauskienės pradėtų vykdymo veiksmų perdavimo tęsti, bet tai nebuvo pagrindas pradėti naują vykdomąją bylą. Kita vertus, Vilniaus apygardos teismas priėmė neteisėtą nutartį, pavedęs vykdymo veiksmus atlikti antstolei, kurios veiklos teritorija nepatenka į Vilniaus apygardos teismo veiklos teritoriją. Antstolė R. Mikliušienė veiklą vykdo Kėdainių ir Jonavos rajonų teismų veiklos teritorijose, kurios pagal Įstatymo dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, apygardų teismų įsteigimo, apygardų ir apylinkių teismų veiklos teritorijų nustatymo bei Lietuvos Respublikos prokuratūros reformavimo 6 straipsnio 7 ir 10 dalis patenka atitinkamai į Kauno apygardos ir Panevėžio apygardos teismų veiklos teritorijas. Antstolė R. Mikliušienė, neteisėtos Vilniaus apygardos teismo pirmininko 2010 m. rugsėjo 14 d. nutarties pagrindu priėmusi vykdyti Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. tretinę nutartį, pažeidė CPK 651 straipsnio 1 dalį.

2. Dėl CPK 647 straipsnio 1 dalies taikymo. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė CPK 647 straipsnio 1 dalį, nes nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vykdytinas dokumentas, bet ne vykdomasis raštas CPK 647, 648 straipsnių prasme. CPK 647, 648 straipsniai netaikomi nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išdavimui; tokią išvadą galima daryti dėl to, kad įstatymas vykdomojo rašto išdavimą paprastai sieja su teismo sprendimo įsiteisėjimu ir vykdytinumu. Pagal CPK 647 straipsnio 1 dalį ir teismų formuojamą praktiką dėl kelių vykdomųjų dokumentų išdavimo teismas gali išduoti kelis vykdomuosius raštus (bet ne vykdytinus dokumentus) tik tuo atveju, jei egzistuoja visos šios sąlygos: byloje yra priimtas teismo sprendimas; yra nors viena CPK 647 straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga; tokiame vykdomajame rašte tiksliai nurodyta vykdymo vieta arba sprendimo dalis, kuri turi būti vykdoma pagal tą vykdomąjį raštą. Ukmergės rajono apylinkės teismas pažeidė šias sąlygas, nes išdavė tretinę nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nors keli vykdomieji raštai gali būti išduodami tik byloje priėmus teismo sprendimą, bet ne nutartį; visi vykdomieji veiksmai turėjo būti atliekami Ukmergėje; nutartyje nenurodyta nei tikslios vykdymo vietos, nei konkrečios nutarties dalies, kuri turi būti vykdoma konkrečioje teritorijoje. Be to, antstolė, kuri vykdo veiklą kitoje teritorijoje, negali užtikrinti ekonomiškumo principo vykdymo procese ir garantuoti, kad bus užtikrinamos skolininko teisės.

3. Dėl tretinės nutarties teisėtumo. Įstatymuose nenustatyta nei antrinės, nei tretinės nutarties sąvokos, taip pat to, kad tretinė nutartis yra pagrindas vykdomiesiems veiksmams pradėti, todėl kasatorė privalėjo atsisakyti priimti vykdyti tokią neteisėtą nutartį.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kelių nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kaip vykdomųjų dokumentų išdavimo ir priėmimo vykdyti

CPK 586 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra CPK XLI skyriuje nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas. Vykdomieji dokumentai išvardyti CPK 587 straipsnyje. Šio straipsnio 4 punkto nuostata, kad vykdomieji dokumentai yra kiti institucijų ir pareigūnų sprendimai, kurių vykdymą civilinio proceso tvarka nustato įstatymai, leidžia daryti išvadą, jog CPK 587 straipsnyje nustatytas nebaigtinis vykdomųjų dokumentų sąrašas. Taigi vykdomieji dokumentai yra ir kiti institucijų (tarp jų ir teismų) bei pareigūnų sprendimai, kurie pagal įstatymus vykdytini CPK VI dalyje nustatyta tvarka. CPK 152 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo antstolis vykdo teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka. Ši įstatymo nuostata sudaro pagrindą teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pripažinti vykdomuoju dokumentu (CPK 587 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje pagal antstolio Dariaus Blizniko aktą dėl teismo sprendimu taikytos laikinosios apsaugos priemonės nevykdymo, bylos Nr. 3K-3-393/2006).

Taigi Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra vykdomasis dokumentas. Įstatymas nereglamentuoja, kas turi būti nurodoma tokioje nutartyje kaip vykdomajame dokumente tais atvejais, kai laikinosios apsaugos priemonės taikomos keliems asmenims, keliose vietose ir pan. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad tokiu atveju pagal įstatymo analogiją turi būti vadovaujamasi CPK 647 straipsnio 1 dalimi. Nutartimi dėl laikinųjų apsaugos priemonių išsprendžiamas tokių priemonių taikymo klausimas. Šios nutarties turinys turi atitikti CPK 148 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Tais atvejais, kai laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos keliems asmenims, keliose vietose ar (kaip nagrinėjamos bylos atveju) susijusios su dideliu kiekiu turto, ir dėl to tokia nutartis turėtų būti vykdoma kelių antstolių, kiekvienam antstoliui turi būti pateikiamas atskiras vykdomasis dokumentas. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokiais atvejais kelių vykdomųjų dokumentų išdavimo klausimas gali būti sprendžiamas dviem būdais. Pirma, gali būti priimamos kelios savarankiškos nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kiekvienoje iš jų nurodant skirtingus asmenis, kuriems tos priemonės taikomos, vykdymo vietas ir pan. Antra, gali būti priimama viena nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių, o vykdyti, taikant CPK 648 straipsnio 4 dalį pagal įstatymo analogiją (CPK 3 straipsnio 6 dalis), išduodami keli šios nutarties egzemplioriai nurodant, kuri nutartis yra pagrindinė, o kuri – antrinė, tretinė ir t. t. Būtent taip kelis vykdomuosius dokumentus išdavė Ukmergės rajono apylinkės teismas, ir tai atitinka civilinio proceso teisės normas. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 647 straipsnio 1 dalį bei 651 straipsnio 2 dalies 7 punktą, darydamas išvadą, jog kasatorė privalėjo atsisakyti priimti vykdyti tretinę Ukmergės rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 31 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tuo pagrindu, kad šis vykdomasis dokumentas neatitiko CPK 647 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pažymėtina, kad tokioje situacijoje, kai kaip atskiri vykdomieji dokumentai išduoti keli nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių egzemplioriai, vykdymo veiksmų dubliavimosi išvengiama antstoliui tinkamai vykdant savo pareigas, be kita to, kilus neaiškumų dėl tokios nutarties vykdymo, antstoliui kreipiantis į teismą dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo (CPK 589 straipsnis).

Dėl pagrindo atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kai antstoliui pavesta atlikti vykdymo veiksmus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje kitos, nei antstolio veiklos teritorija, apygardos teismo pirmininko nutartimi

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo nustatyta tvarka teisingumo ministras nustato antstolių skaičių ir priskiria antstoliams veiklos teritorijas; 26 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad antstolio veiklos teritorija sutampa su vienos ar kelių apylinkių teismų veiklos teritorija. Šiose įstatymo nuostatose įtvirtinti antstolio veiklos ribojimai teritoriniu principu. Antstolio pareiga atlikti vykdymo veiksmus tik savo aptarnaujamoje teritorijoje nustatyta CPK 590 straipsnio 3 dalyje. Šio straipsnio 4 dalyje imperatyviai nustatyta, kad jeigu vykdymo veiksmai turi būti atliekami kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, antstolis vykdomąjį dokumentą grąžina išieškotojui. Ar vykdomasis dokumentas vykdytinas to antstolio (CPK 590 straipsnis), antstolis patikrina gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą (CPK 651 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Vis dėlto CPK 590 straipsnio 3 dalies reikalavimas neturėtų būti suabsoliutinamas, nes galima situacija, kai tam tikroje teritorijoje veikiantys antstoliai negali atlikti vykdymo veiksmų. Dėl šios priežasties CPK 590 straipsnio 5 dalyje nustatyta pirmiau aptartos taisyklės išimtis – apygardos teismo pirmininkui suteikta teisė išieškotojo prašymu bet kurį sprendimą pavesti vykdyti kuriam nors kitam apygardos teritorijoje esančiam antstoliui. Pažymėtina, kad net ir šiuo išimtiniu atveju antstolių, kuriems apygardos teismo pirmininkas gali pavesti atlikti vykdymo veiksmus kitoje, nei jiems priskirta, teritorijoje, sąrašas ribojamas tos apygardos teismo veiklos teritorijos.

Nagrinėjamos bylos atveju Vilniaus apygardos teismo pirmininkas, remdamasis CPK 590 straipsnio 5 dalimi, 2010 m. rugsėjo 14 d. nutartimi tenkino pareiškėjo Ukmergės rajono savivaldybės prašymą ir vykdymo veiksmus pavedė atlikti kasatorei – antstolei Ramunei Mikliušienei. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2010 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. 1R-36 dėl Lietuvos antstolių sąrašo sudarymo antstolei Ramunei Mikliušienei priskirta Jonavos ir Kėdainių rajonų apylinkių teismų veiklos teritorija, kuri, kaip teisingai nurodyta atsiliepime į kasacinį skundą, patenka ne į Vilniaus, o į Panevėžio ir Kauno apygardos teismų veiklos teritoriją, taigi Vilniaus apygardos teismo pirmininkas, viršydamas CPK 590 straipsnio 5 dalies jam suteiktus įgaliojimus, pavedė atlikti vykdymo veiksmus ne savo vadovaujamo teismo veiklos teritorijoje veikiančiai antstolei. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorė, gavusi vykdomąjį dokumentą ir nustačiusi, kad jis vykdytinas ne tik kito, nei jai priskirta veiklos teritorija, apylinkės, bet ir kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, turėjo, remdamasi CPK 651 straipsnio 2 dalies 2 punktu, atsisakyti priimti tokį vykdomąjį dokumentą vykdyti, neatsižvelgdama į tai, kad vykdymo veiksmus jai pavesta atlikti Vilniaus apygardos teismo pirmininko nutartimi, nes, kaip minėta, jos veiklos teritorija nepatenka į Vilniaus apygardos teismo veiklos teritoriją, taigi šio teismo pirmininko nutartis, priimta nesilaikant CPK 590 straipsnio 5 dalyje nustatytų apribojimų, jos nesaisto.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamas antstolės R. Mikliušienės 2010 m. rugsėjo 20 d. patvarkymas priimtas pažeidžiant CPK 651 straipsnio 2 dalies 2 punktą. Nors apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias kelių nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kaip vykdomųjų dokumentų išdavimą, ir nepasisakė dėl CPK 590 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos apygardos teismo pirmininko teisės pavesti atlikti vykdymo veiksmus kitam antstoliui, tačiau priėmė iš esmės teisingą procesinį sprendimą ginčijamą patvarkymą panaikinti, todėl skundžiama nutartis paliktina galioti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau kitais – šioje nutartyje išdėstytais – motyvais. Tai konstatavusi, teisėjų kolegija pažymi, kad kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir nesudaro CPK 346 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto kasacijos pagrindo, todėl dėl jų nepasisako.

Šioje byloje kasaciniame teisme patirta 57,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3, 8 punktai), kurios, netenkinus kasacinio skundo, priteistinos iš kasatorės antstolės Ramunės Mikliušienės į valstybės biudžetą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš antstolės Ramunės Mikliušienės 57,50 Lt (penkiasdešimt septynis litus 50 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Egidijus Baranauskas

Algis Norkūnas

Pranas Žeimys