Civilinė byla Nr. 3K-3-181/2010
Procesinio sprendimo kategorija: 99.5
2010 m. balandžio 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Baranausko, Gražinos Davidonienės ir Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės,,Beltateksas“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutarties dalies peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės,,Sarteksas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei,,Beltateksas“ dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų ir netesybų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė iškeldinti atsakovą iš ieškovui nuosavybės teisėmis priklausančių negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini) ir priteisti 814,20 Lt netesybų (baudos), bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. birželio 19 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir iškeldino atsakovą iš ieškovo nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų (duomenys neskelbtini), priteisė iš atsakovo ieškovui 814,20 Lt netesybų, 1500 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 86,50 Lt žyminio mokesčio.
Atsakovas pateikė prieštaravimus, nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Teismas prieštaravimus priėmė.
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimu Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 19 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.
Apeliaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. lapkričio 9 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimą panaikino, priėmė ieškovo ieškinio atsisakymą ir civilinę bylą nutraukė; priteisė iš atsakovo ieškovui 3386,50 Lt bylinėjimosi išlaidų (3300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 86,50 Lt žyminio mokesčio).
Teisėjų kolegija nurodė, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovo atstovai atsisakė nuo ieškinio ir prašė bylą nutraukti ir priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas; pažymėjo, kad nenustatė, jog atsisakius nuo ieškinio būtų pažeistos imperatyviosios įstatymų normos, viešoji tvarka ar priešingos šalies teisėti interesai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalis).
Spręsdama bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, teisėjų kolegija nurodė, kad proceso įstatymo normų nenustatyta, kaip turi būti sprendžiamas klausimas dėl atsakovo sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinio skundą nagrinėjimą grąžinimo, kai ieškovas ieškinio atsisako, taip pat neaptarta situacija dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, kai ieškovas atsisako ieškinio apeliacinės instancijos teisme; kad šiuo atveju būtina atsižvelgti į bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių principus, šalių procesinį elgesį, bylos išsprendimo materialiuosius teisinius padarinius (CPK 3 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal CPK 94 straipsnio 1 dalies normą, ieškovui atsisakius ieškinio, atsakovas jo turėtų išlaidų neatlygina, tačiau jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino, tai ieškovo prašymu teismas priteisia jam iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas priėmė ieškovui palankų sprendimą. Apeliacinės instancijos teisme ieškovas atsisakė nuo savo ieškinio dėl to, kad jau yra įsiteisėjęs kitas Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimas už akių, kuriuo yra išspręstas nuomininko teisių perkėlimo klausimas. Tai reiškia, kad faktiškai neliko buvusio šalių ginčo dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų. Teisėjų kolegija tokią susidariusią teisinę situaciją traktavo kaip ieškovo ieškinio reikalavimų patenkinimą ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovo ieškovui (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 94 straipsnio 1 dalis).
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovas prašė pakeisti Kauno apygardos teismo 2009 m. lapkričio 9 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo: grąžinti 75 procentus (64,88 Lt) žyminio mokesčio už ieškinį ieškovui, 75 procentus (64,88 Lt) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą – atsakovui; atmesti ieškovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo; priteisti iš ieškovo atsakovui 2592,62 Lt bylinėjimosi išlaidų: 25 procentus (21,62 Lt) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 1071 Lt advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti ir 1500 Lt – advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme. Atsakovas taip pat prašė priteisti iš ieškovo 1452 Lt už advokato pagalbą surašant kasacinį skundą. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:
1. Šioje byloje ieškinio atsisakyta, kai paaiškėjo aplinkybė, kad, prejudicinę galią turinčiu įsiteisėjusiu Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-13296-435/2009 patenkinus ieškovo ieškinį, atsakovui buvo perkeltos nuomininko teisės ir pareigos į ginčo patalpas ir taip ieškovas neteko pagrindo reikalauti iškeldinti atsakovą iš ginčo patalpų. Atsakovui Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimo pagrindu įgijus nuomininko teises į ginčo patalpas, Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimas iškeldinti atsakovą iš šių patalpų turėjo būti panaikintas – atsakovas negalėjo būti iškeldintas iš ginčo patalpų galiojant Kauno miesto apylinkės teismo sprendimui. Apeliacinės instancijos teismas šią aplinkybę nepagrįstai vertino kaip ieškovo ieškinio reikalavimų patenkinimą. Nurodyta aplinkybė turėtų būti vertinama priešingai – kaip pagrindas apeliacinį skundą patenkinti, o ieškinį atmesti. Atsakovo valia buvo tęsti apeliacinį procesą, kad būtų išnagrinėtas ir patenkintas jo apeliacinis skundas. Šioje procesinėje situacijoje išryškėjo ieškovo teisės atsiimti ieškinį viršenybė prieš atsakovo teisę į jo apeliacinio skundo išnagrinėjimą, o tai lėmė blogesnę atsakovo procesinę padėtį. Atsakovas teisės į apeliacinio skundo išnagrinėjimą neteko dėl ieškovo valios ir liko pralaimėjusia šalimi, kuriai teko bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Tokioje procesinėje situacijoje pažeidžiami tiek šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis), tiek bendrieji teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.
Siekiant atkurti ieškovo ir atsakovo procesinių teisių pusiausvyrą ir užkirsti kelią galimam ieškovo piktnaudžiavimui savo teise atsisakyti ieškinio atsakovo teisių sąskaita, pagrįsta ir teisinga ieškovo ieškinio atsisakymą apeliacinės instancijos teisme, kai paaiškėja aplinkybės, įrodančios, kad skundžiamas teismo sprendimas turi būti panaikintas, prilyginti atsakovo apeliacinio skundo reikalavimo patenkinimui. Dėl to atsakovas laikytinas laimėjusia šalimi apeliacinėje instancijoje ir jo visos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 25 procentai žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir išlaidos advokatų pagalbai apmokėti – turėtų būti priteisiamos iš ieškovo, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisykle, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ši taisyklė taikoma taip pat ir žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus, prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 93 straipsnio 3 dalis).
Ieškovui atsisakius ieškinio apeliacinės instancijos teisme, kai apeliacinį procesą inicijuoja ne ieškinio atsisakantis ieškovas, o atsakovas, ir ieškinio atsisakoma ne dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino, o dėl to, kad paaiškėja aplinkybės, sudarančios pagrindą patenkinti apeliacinį skundą, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu teisme, turėtų atlyginti ieškinio atsisakęs ieškovas.
2. CPK 87 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio arba šalys sudaro taikos sutartį, grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas šią taisyklę, nepagrįstai priteisė visą žyminio mokesčio už ieškinį sumą iš atsakovo, nors 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio už ieškinį ieškovui turėjo būti grąžinti iš valstybės biudžeto.
CPK nereglametuojama, o Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nėra pasisakęs, kaip turėtų būti sprendžiamas žyminio mokesčio už apeliacinį skundą grąžinimo klausimas ieškinio atsisakymo atveju, kai apeliacinį skundą yra padavęs ne ieškinio atsisakantis ieškovas, o atsakovas. Pagrįsta manyti, kad CPK 87 straipsnio taisyklė dėl 75 procentų žyminio mokesčio sugrąžinimo turėtų būti taikoma ir žyminiam mokesčiui, kurį atsakovas sumoka už apeliacinį skundą byloje, kuri nutraukiama ieškovui atsisakius ieškinio apeliacinėje instancijoje. Priešingas CPK 87 straipsnio 2 dalies aiškinimas pažeistų CPK 17 straipsnyje įtvirtintą šalių procesinio lygiateisiškumo principą. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 87 straipsnio 2 dalį, nes skundžiama nutartimi negrąžino atsakovui 75 procentų žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašė kasacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą; priteisti išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
1. Reikalavimas dėl žyminio mokesčio perskirstymo, t. y. ir dėl žyminio mokesčio priteisimo, yra procesinis, tačiau kartu ir turtinis. Vadovaujantis CPK 341 straipsnio 2 punktu kasacija negalima turtiniuose ginčuose, jeigu ginčijama suma yra mažesnė kaip penki tūkstančiai litų. Kasacinis procesas nutrauktinas, nes ginčijama suma yra mažesnė kaip penki tūkstančiai litų.
2. CPK 94 straipsnio 1 dalies analizė leidžia daryti išvadą, kad, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, kai ieškovas atsisako ieškinio, svarbu nustatyti tokio atsisakymo priežastis, būtent – faktinę aplinkybę, ar atsakovas patenkino ieškovo reikalavimus. Siaurąja prasme ieškovo reikalavimų patenkinimu laikytini tokie atsakovo valiniai veiksmai, kuriais atsakovas įvykdė ieškinyje suformuluotus reikalavimus po bylos iškėlimo; tai reiškia, kad ieškovo reikalavimai nebegali būti patenkinti teismine tvarka, ir ieškovas praranda interesą į šių reikalavimų patenkinimą. Remiantis sisteminiu CPK įtvirtintų teisės normų aiškinimu, įgyvendinant teisingumo vykdymo priedermę, siekiant įgyvendinti civilinio proceso tikslus ir principus remiantis CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo pareiga aiškinti ir taikyti įstatymus ir kitus teisės aktus vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, CPK 94 straipsnio 1 dalyje vartojama,,ieškovo reikalavimų patenkinimo“ sąvoka neturėtų būti determinuojama tik formaliu ieškinio dalyku ir turėtų būti aiškinama plačiau. Sprendžiant klausimą, ar atsakovas patenkino ieškovo reikalavimus, turėtų būti vertinama faktinių aplinkybių visuma ieškovo interesų, o ne vien formalaus ieškinio dalyko apimtimi.
Po to, kai buvo priimtas Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 19 d. sprendimas dėl atsakovo iškeldinimo iš ginčo patalpų ir atsakovas pateikė apeliacinį skundą dėl šio pirmosios instancijos teismo sprendimo, atsakovas pareiškė ieškinį Kauno miesto apylinkės teismui dėl nuomininko teisių perkėlimo (civilinė byla Nr. 2-13296-435/2009) pagal anksčiau jam siūlytas nuomos sutarties sąlygas. Atsakovo pareikšti reikalavimai naujoje civilinėje byloje visiškai atitiko ieškovo interesus – sudaryti ginčo patalpoms nuomos sutartį anksčiau siūlyta kaina. Taigi nepaisant to, kad, nutraukiant nuomos sutartį ieškovas sudarė visas sąlygas atsakovui pasinaudoti pirmumo teise atnaujinti nuomos sutartį naujomis nuomos sąlygomis, o atsakovas tai daryti atsisakė, atsakovas pareiškė reikalavimus teisme dėl nuomininko teisių jam perkėlimo, t. y. faktiškai sutiko su anksčiau pasiūlytomis nuomos sąlygomis. Dėl to Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-13296-435/2009 visiškai atitinka ieškovo (UAB,,Sarteksas“) interesus, nors atsakovo (UAB,,Beltateksas“) reikalavimai ir buvo patenkinti. Šis teismo sprendimas tapo aplinkybe, dėl kurios faktiškai neliko buvusio šalių ginčo dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų.
3. Kasacinio skundo argumentai dėl CPK 87 straipsnio 2 dalies taikymo ir aiškinimo nesusiję su ieškovo teisėmis ir interesais, todėl ieškovas dėl šių kasacinio skundo motyvų nepasisako.
k o n s t a t u o j a :
Dėl CPK 94 straipsnio taikymo apeliacinės instancijos teisme
CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, ieškovui atsisakius ieškinio, atsakovas jo turėtų išlaidų neatlygina. Tačiau jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad, pareiškus ieškinį, atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino, tai ieškovo prašymu teismas priteisia jam iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodyta bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė taikytina ieškinio atsisakius ne tik pirmosios instancijos, bet ir apeliacinės instancijos teisme, taip pat nagrinėjant bylą kasaciniame teisme, ir tai konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje J. M. v. Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, bylos Nr. 3K-3-212/2009.
Apeliacinį skundą padavė atsakovas (b. l. 111). Nuo ieškinio apeliacinės instancijos teisme atsisakė ieškovas ir šis atsisakymas įrašytas į šio teismo posėdžio protokolą (b. l. 175). Duomenų, kad atsakovas patenkino ieškovo reikalavimus, byloje nėra. To nekonstatavo ir apeliacinės instancijos teismas. Priešingai, šis neigia patenkinęs ieškovo reikalavimą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo, netinkamai taikė CPK 94 straipsnio normą, nes neatsižvelgė į joje nustatytą reglamentavimą ir į tai, kad buvo priimta pirmiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis.
Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, nustatančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, todėl šio teismo nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo naikintina.
Dėl bylinėjimosi išlaidų kasacinės instancijos teisme
Kasacinės instancijos teismas turėjo 31,55 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2010 m. balandžio 9 d. pažyma. Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, tai nurodytų išlaidų priteisti valstybės naudai šioje proceso stadijoje nėra galimybės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Kasacinės instancijos teismas taip pat negali priteisti šaliai jos turėtų išlaidų šiame teisme. Dėl jų priteisimo turės pasisakyti apeliacinės instancijos teismas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 ir 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 9 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Egidijus Baranauskas
Gražina Davidonienė
Zigmas Levickis
