Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-153/2010

Procesinio sprendimo kategorijos:

25.3; 30.1; 30.2; 30.9.1; 33

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Virgilijaus Grabinsko ir Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus valda“ kasacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 4 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. L. ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Alytaus valda“ ir Alytaus apskrities viršininko administracijai, trečiajam asmeniui Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo bei teisės vykdyti statybos darbus pripažinimo ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus valda“ priešieškinį ieškovui S. L., atsakovui Alytaus apskrities viršininko administracijai, trečiajam asmeniui Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Alytaus apskrities viršininko administracija 2003 m. spalio 30 d. sprendimais Nr. 11-1190 ir Nr. 11-1191 V. D. ir D. O. Č. atkūrė nuosavybės teises į 777/3072 dalis žemės sklypo, esančio Alytuje, (duomenys neskelbtini), grąžinant jiems natūra 777 kv. m ploto sklypo dalį iš viso 3072 kv. m ploto sklypo. Grąžintą sklypo dalį D. O. Č. ir V. D. 2004 m. sausio 6 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė G. J., o šis 2008 m. kovo 20 d. – atsakovui UAB „Alytaus valda“. Kitą 2295 kv. m ploto sklypo dalį turinti bendraturtė Lietuvos Respublika šią dalį išnuomojo ieškovui S. L. pagal 2006 m. vasario 2 d. Valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N11/2006-287.

Ieškovas S. L. 2008 m. gegužės 19 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams UAB „Alytaus valda“ ir Alytaus apskrities viršininko administracijai, prašydamas: 1) nustatyti naudojimosi pirmiau nurodytu 3072 kv. m bendro ploto žemės sklypu tvarką, t. y. ieškovui paskirti naudotis 2295 kv. m ploto sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „A“, o atsakovui UAB „Alytaus valda“ - 777 kv. m ploto sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „B“; 2) pripažinti ieškovo teisę statyti pastatą jo naudojamoje žemės sklypo dalyje be atsakovo sutikimo pagal UAB „ACIB“ parengtą statinio projektą. Ieškovas nurodė, kad 2006 m. vasario 2 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi įsipareigojo išnuomotu žemės sklypu naudotis pagal paskirtį ir ne vėliau kaip per trejus metus nuo nuomos sutarties pasirašymo pradėti statybos darbus, tačiau negali šių pradėti, nes neturi sklypo bendraturčio atsakovo UAB,,Alytaus valda“ sutikimo. Ieškovo nuomone, atsakovas sutikimo statyboms neduoda be jokių motyvų ir teisėtų pagrindų.

Atsakovas UAB „Alytaus valda“ priešieškiniu prašė nustatyti naudojimosi minėtu žemės sklypu tvarką pagal K. K. IĮ „Geoplius“ parengtą žemės sklypo planą, t. y. atsakovui UAB,,Alytaus valda“ suteikti naudotis 777 kv. m ploto žemės sklypo dalį, K. K. IĮ „Geoplius“ parengtame žemės sklypo plane pažymėtą indeksu „B“ bei žemės sklypo ribų posūkio taškais Nr. 1-2-22-21-1, o Lietuvos Respublikai, kuriai priklausančią dalį patikėjimo teise valdo atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija ir 2006 m. vasario 2 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu nuomojasi ieškovas, paskirti naudotis 2295 kv. m ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu „A“ ir žemės sklypo ribų posūkio taškais Nr. 2-3-4-5-6-7-8-9-10-11-12-13-14-15-16-17-18-19-20-21-22-2. Atsakovas nurodė, kad pagal detalųjį planą ir ieškovo parengtą projektą negalėtų naudotis jam priklausančia žemės sklypo dalimi, vykdyti joje statybų, tai pažeistų jo nuosavybės teisę. Atsakovas teigė, jog sandoriu įsigijo 777/3072 dalis žemės sklypo, tačiau sutartyje nebuvo nurodyta konkreti sklypo dalis, todėl jis turi teisę reikalauti nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką.

Atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija su priešieškiniu nesutiko, prašė tenkinti ieškinį. Jis teigė, kad atkuriant nuosavybės teisę buvo pridėtas žemės sklypo planas ir nurodyta, į kokį sklypą konkrečiai atkuriamos nuosavybės teisės. Dėl to atsakovas UAB,,Alytaus valda“, pirkdamas žemės sklypą, matė, kuo naudojasi ir ką gali statyti. Jei būtų keičiama naudojimosi sklypu tvarka, būtų pažeista ieškovo teisė ir aukciono, kurio metu valstybei priklausanti žemė buvo išnuomota ieškovui, sąlygos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, t. y. pripažino ieškovo teisę atlikti statybos darbus be atsakovo UAB „Alytaus valda“ sutikimo pagal UAB,,ACIB“ parengtą statinio projektą, o likusią ieškinio dalį bei priešieškinį atmetė. Teismas sprendė, kad atsakovas UAB,,Alytaus valda“ nusipirko būtent tą žemės sklypo dalį, į kurią buvo atkurtos nuosavybės teisės D. O. Č. ir V. D., t. y. 777 kv. m ploto sklypo dalį, plane pažymėtą raide „B“. Teismas konstatavo, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka jau yra nustatyta, tik neužbaigta jos įregistravimo procedūra. Grįsdamas šią išvadą teismas nurodė, jog ieškovas 2006 m. vasario 2 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu įgijo teisę naudotis žemės sklypo dalimi, kuri prie sutarties pridėtame plane pažymėta indeksu „A“, plane aiškiai atskirtos bei paženklintos naudojimosi ribos, nurodytas sklypo plotas. Atsakovas UAB,,Alytaus valda“ 2008 m. kovo 20 d. dalies žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi nusipirko 777 kv. m ploto sklypo dalį, kurios ribos taip pat nurodytos prie sutarties pridėtame žemės sklypo plane. Be to, abiejuose Alytaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. spalio 30 d. sprendimuose Nr. 11-1191 ir Nr. 11-1190, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į vėliau atsakovo įgytą žemės sklypo dalį, nurodomas priedas - žemės sklypo planas, o jame atsakovo įsigytas žemės sklypas pažymėtas raide „B“. Teismas pripažino, jog atsakovas, pirkdamas dalį žemės sklypo, realiai įsitikino jo buvimo vieta, turėjo galimybę susipažinti su miesto detaliuoju planu bei buvo gavęs informaciją iš ankstesnio sklypo savininko G. J. apie ieškovo ketinimą vykdyti statybas.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. spalio 29 d. nutartimi iš dalies patenkino atsakovo UAB,,Alytaus valda“ apeliacinį skundą ir panaikino Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 4 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta ieškovo teisė vykdyti statybas be atsakovo UAB „Alytaus valda“ sutikimo, šią bylos dalį perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, o kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija patvirtino teismo išvadą, kad atsakovas UAB „Alytaus valda“ įsigijo būtent tą sklypo dalį, į kurią buvo atkurtos nuosavybės teisės, todėl nusistovėjo viso 3072 kv. m ploto žemės sklypo naudojimosi tvarka, pagal kurią atsakovas UAB „Alytaus valda“ naudojasi 777 kv. m, o Lietuvos Respublika – 2295 kv. m žemės sklypu. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ieškovui teisę atlikti pastato statybas be atsakovo sutikimo pagal UAB,,ACIB“ parengtą statinio projektą, nes nustatė, jog toks buvo pateiktas tik apeliacinės instancijos teismui, o pirmosios instancijos teismas nesvarstė, ar statybos projektas nepažeis atsakovo teisių.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas UAB,,Alytaus valda“ prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 4 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo 2009 m. spalio 29 d. nutarties dalis, kuriomis atmestas atsakovo priešieškinis, dėl šių dalių priimti naują sprendimą ir priešieškinį patenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismai netinkamai vertino įrodymus ir nepagrįstai sprendė, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka jau buvo nustatyta. Naudojimosi tvarka nustatoma bendraturčių tarpusavio susitarimu, t. y. sandoriu (CK 4.81, 1.138 straipsniai), o teismai, konstatuodami, kad kasatorius įgijo teisę naudotis žemės sklypo dalimi, pažymėta raide,,B“, rėmėsi žemės sklypo planu. Toks planas yra techninis dokumentas, brėžinys, kuriame pažymimos žemės sklypo ribos ir kadastro duomenys, todėl vien jo pagrindu savaime jokių teisių ir pareigų neatsiranda.

2. Teismai nepagrįstai atmetė kasatoriaus reikalavimą nustatyti nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką. Tam, kad naujam daikto dalies savininkui būtų privaloma ankstesnių bendraturčių sudaryta daikto naudojimosi tvarka, tokia tvarka turi būti nustatyta notariškai patvirtintu bendraturčių sutarimu bei įregistruota viešame registre. Nagrinėjamu atveju nebuvo nė vienos iš šių sąlygų.

3. Teismai neteisingai vertino tiek sandorių, tiek nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų turinį, supainiojo nuosavybės teisės atsiradimą ir jos įgyvendinimą reglamentuojančias teisės normas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad kasatorius įsigijo būtent tą dalį sklypo, į kurią atkurtos nuosavybės teisės D. O. Č. ir V. D. Kasatoriaus 2008 m. kovo 20 d. sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje yra nustatyta tik tai, kad jis nuosavybės teise įsigyja 777/3072 dalis nuosavybės teisės, o tai reiškia, kad kasatorius įsigijo tik idealiąją dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Teismai nepagrįstai sutapatino idealiosios dalies bendrojoje dalinėje nuosavybėje įsigijimą su realiosios dalies nustatymu.

4. Teismai pažeidė imperatyviąsias įstatymo nuostatas, nes sprendė, kad tarp ankstesnių žemės sklypo dalių savininkų nustatyta naudojimosi tvarka yra privaloma ir kasatoriui, nors pripažino, jog tokia tvarka neįregistruota viešajame registre. Taip teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos (CPK 346 straipsnio 2 dalis 2 punktas), nes kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendraturčių susitarimai yra privalomi tretiesiems asmenims, vėliau tapusiems bendrosios nuosavybės teisės perėmėjais, jei tokie bendraturčių susitarimai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009; 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2007; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006). Net jei būtų laikoma, kad atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypo dalį V. D. ir D. O. Č. buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, ši tvarka neįregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl nėra privaloma kasatoriui.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas S. L. prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:

1. Nepagrįstas kasatoriaus argumentas, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka nenustatyta. Teismai visapusiškai ištyrė faktines aplinkybes ir jas pagrindžiančius įrodymus bei padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas nuomos sutartimi įgijo teisę naudotis konkrečiu 2295 kv. m žemės sklypu, plane pažymėtu,,A“, o atsakovas pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgijo teisę naudotis sklypo dalimi, plane pažymėta,,B“. Kasatorius neginčijo nei 2006 m. vasario 2 d. nuomos sutarties teisėtumo, nei jos priedo – 2003 m. gruodžio 3 d. patvirtinto žemės sklypo plano, kuriame aiškiai yra pažymėtos bendraturčių sklypų ribos, nustatančios abiejų bendraturčių naudojimosi žemės sklypu tvarką. Įrodymų, kurie patvirtintų kitokią naudojimosi sklypu tvarką, kasatorius nepateikė. Teismai savo išvadas grindė ne tik žemės sklypo planu, bet ir Alytaus savivaldybės tarybos 2003 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T-74 patvirtintu detaliuoju planu.

2. Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka nebuvo nustatyta ir įregistruoja Nekilnojamojo turto registre. Ieškovui buvo išnuomota ne idealioji, o realioji žemės sklypo dalis. Žemės sklypo nuomos sutarties 17 punkte nurodyta, kad prie sutarties pridedamas žemės sklypo planas, kuris yra neatskiriama sutarties dalis. Ši nuomos sutartis ir jos priedai yra įregistruoti viešajame registre. Taigi naudojimosi žemės sklypu tvarka buvo įregistruota tada, kai ieškovas įregistravo nuomos sutartį su jos priedu – žemės sklypo planu, ir kai atsakovas įregistravo 2008 m. kovo 20 d. dalies žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kurios neatskiriama dalis taip pat yra žemės sklypo planas. Atsakovas, įsigydamas žemės sklypo dalį, įsipareigojo laikytis pridedamo žemės sklypo su pažymėta naudojimosi tvarka, ribų. CK 4.81 straipsnyje nustatyta bendraturčių teisė, bet ne pareiga sudaryti susitarimą dėl naudojimosi daiktu tvarkos, o nagrinėjamu atveju naujo susitarimo sudaryti nereikėjo, nes prieš pradedant valdyti konkrečią žemės sklypo dalį šalys buvo supažindintos su žemės sklypo planu ir naudojimosi sklypu tvarka.

3. Nepagrįsti kasatoriaus teiginiai, kad teismai neteisingai vertino sandorių bei nuosavybės teisių atkūrimo dokumentų turinį. Nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį V. D. ir D. O. Č. buvo atkurtos remiantis 2003 m. kovo 27 d. patvirtintu teritorijos detaliuoju planu, todėl tiek šie asmenys, tiek G. J. bei kasatorius žinojo, kad įsigijo konkrečią sklypo dalį, pažymėtą,,B“.

4. Kastoriaus nurodyta teismų praktika iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos situacijos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendžiant ginčą taip pat privalu taikyti CK 1.5 straipsnių nuostatas, o tai reiškia, jog atsakovas, įsigydamas nuosavybėn dalį žemės sklypo, privalėjo būti atidus ir rūpestingas, susipažinti su faktine įgyto sklypo vieta ir planais, patvirtinančiais jo vietą bendrojoje nuosavybėje. Atsakovo nerūpestingumas ir neatidumas įgyjant žemės sklypo dalį neturi sukelti neigiamų padarinių ieškovui ir eliminuoti jo teisę sąžiningai vykdyti sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas Alytaus apskrities viršininko administracija prašo kasacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodoma, kad su ieškovu sudarytos 2006 m. vasario 2 d. valstybinės žemės nuomos sutarties priedas yra žemės sklypo planas, kuris, vadovaujantis CK 6.547 straipsnio 3 dalimi bei nuomos sutarties 17 punktu, yra neatskiriama nuomos sutarties sudedamoji dalis. Be to, kasatorius pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iš ankstesnio savininko įgijo teisę valdyti, naudotis, disponuoti 777 kv. m sklypo dalimi, kuri neatskiriamoje sutarties sudedamojoje dalyje - žemės sklypo plane - pažymėta indeksu,,B“. Žemės sklypo planas nurodo sklypo dalį (vietą), kuria bendraturčiai naudojasi, valdydami ją bendrosios dalinės nuosavybės teise. Dėl to teismai pagrįstai konstatavo, kad ieškovas ir atsakovas įgijo teisę naudotis žemės sklypo dalimis, kaip tai nurodyta žemės sklypo planuose.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga, todėl teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų yra įtvirtinta CPK 353 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Šių nuostatų teisėjų kolegija laikosi nagrinėdama atsakovo UAB,,Alytaus valda“ kasacinį skundą, t. y. patikrina kasatoriaus argumentus dėl skundžiamų bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalių, kuriomis buvo spręsti šalių reikalavimai dėl naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarkos nustatymo. Peržengti kasacinio skundo ribas nėra pagrindo, todėl teisėjų kolegija nepasisako dėl neskundžiamų teismų procesinių sprendimų dalių, kuriose nagrinėtas ieškovo reikalavimas pripažinti jo teisę statyti pastatą jo naudojamoje žemės sklypo dalyje be atsakovo sutikimo (CPK 353 straipsnio 2 dalis). Taip pat kasacinis teismas yra saistomas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių ir nesprendžia fakto klausimų (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismai atmetė ieškinio ir priešieškinio reikalavimus, susijusius su naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymu, konstatuodami, kad naudojimosi tvarka bendru 3072 kv. m ploto žemės sklypu yra nustatyta ir nusistovėjusi: atsakovas UAB,,Alytaus valda“ naudojasi konkrečiu 777 kv. m ploto sklypu, plane pažymėtu,,B“, o Lietuvos Respublika – konkrečiu 2295 kv. m ploto žemės sklypu, plane pažymėtu,,A“. Teismai nustatė, kad kasatorius UAB,,Alytaus valda“ nusipirko būtent tą žemės sklypo dalį, į kurią buvo atkurtos nuosavybės teisės D. O. Č. ir V. D.. Grįsdami šią išvadą, teismai rėmėsi ieškovo 2006 m. vasario 2 d. pasirašyta valstybinės žemės nuomos sutartimi, kasatoriaus 2008 m. kovo 20 d. pasirašyta dalies žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi, Alytaus apskrities viršininko administracijos 2003 m. spalio 30 d. sprendimais Nr. 11-1191 ir Nr. 11-1190, 2003 m. sausio 29 d. surašytu sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktu bei prie šių sutarčių ir sprendimų pridėtais žemės sklypo planais. Kasatoriaus teigimu, teismai netinkamai vertino įrodymus, netinkamai rėmėsi žemės sklypo planais, todėl nepagrįstai sprendė, kad naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka jau nustatyta. Tokia tvarka gali būti nustatoma tik notariškai patvirtintu ir viešajame registre įregistruotu bendraturčių susitarimu, o nagrinėjamu atveju tokio susitarimo nebuvo (CK 4.81, 1.138 straipsniai).

Taigi byloje keliamas teisės klausimas – kokiais dokumentais remiantis ar kokioms aplinkybėms esant gali būti laikoma, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka yra nustatyta, ir kokios aplinkybės lemia nustatytos tvarkos privalomumą naujiems žemės sklypo bendraturčiams.

Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo

Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise turima žemė, kaip ir bet kuris kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektas, valdoma, ja naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis), žemės sklypo naudojimosi tvarka taip pat nustatoma bendraturčių tarpusavio susitarimu. Teisėtas bendraturčių susitarimas turi šalims įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o jo pakeitimai galimi tik esant įstatymuose ar susitarime nustatytiems pagrindams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Č. Č. v. J. T., bylos Nr. 3K-3-563/2007). Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. E. T., bylos Nr. 3K-3-96/2009). Tik bendraturčiams nesusitarus, naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka nustatoma teismo tvarka (CK 4.75 straipsnis 1 dalis).

Nustatant nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką, patvirtinama, kuriomis konkrečiomis daikto dalimis naudosis bendraturčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. V. R., bylos Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. M. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-21/2009). Nors, nustačius tokią naudojimosi tvarką, bendrosios dalinės nuosavybės santykiai nenutrūksta, tačiau savo nuožiūra bendraturtis gali naudotis tik ta konkrečia dalimi, kuri jam priskiriama, tam tikros bendro turto dalys ir toliau gali būti naudojamos bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Z. P. v. D. S. L., bylos Nr. 3K-3-353/2009). Nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, tarp bendraturčių faktiškai įvyksta sklypo atidalijimas, todėl kiekvienam bendraturčiui tenkančią naudoti konkrečią sklypo dalį reikia atriboti. Tai padaroma aiškiai parodant žemėtvarkos projekte bendraturčiui tenkančios dalies dydį ir išsidėstymą, pavaizduojant jo dalį atskiriančią ribą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Č. v. V. B., A. S., bylos Nr. 3K-3-956/2003).

Taigi nustatant naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką, siekiama nustatyti konkretaus bendraturčio naudojamą daikto dalį, todėl šis institutas reikalingas tada, kai neaišku, kuriomis bendrai turimo daikto dalimis bendraturčiai turi naudotis.

Nagrinėjamu atveju pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad Alytaus apskrities viršininko administracija 2003 m. spalio 30 d. sprendimais Nr. 11-1190 ir Nr. 11-1191 V. D. ir D. O. Č. atkūrė nuosavybės teises į 777 kv. m ploto žemės sklypą natūra bendrame su bendraturčiu Lietuvos Respublika turimame 3072 kv. m ploto žemės sklype. V. D. ir D. O. Č. tenkančios 777 kv. m ploto žemės sklypo dalies buvimo vieta pažymėta bendrame žemės sklypo plane. Šie savininkai 2004 m. sausio 6 d. sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi jiems perduotą žemės sklypo dalį pardavė G. J. Prie sutarties pridėtas žemės sklypo planas, kuriame taip pat pažymėta parduodamo 777 kv. m ploto sklypo vieta bei ribos. G. J. šią žemės sklypo dalį 2008 m. kovo 20 d. dalies žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė kasatoriui, o neatskiriama šios sutarties dalis taip pat yra žemės sklypo planas, kuriame nurodomas bendraturčių naudojamas plotas: Alytaus apskrities viršininko administracija – sklypo dalis,,A“ ir D. O. Č. bei V. D. – 777 kv. m ploto sklypo dalis,,B“. Dėl to teismai sprendė, kad kasatorius įsigijo būtent tą dalį sklypo, į kurią V. D. ir D. O. Č. atkurtos nuosavybės teisės, o tai lemia, kad naudojimosi 3072 kv. m žemės sklypu tvarka nusistovėjo: kasatorius (ir prieš tai buvę jo įsigytos žemės sklypo dalies savininkai) naudojosi 777 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta,,B“, o Lietuvos Respublika - 2295 kv. m ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta,,A“.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams nustačius, jog ginčo žemės sklypo dalys, kuriomis naudojasi bendraturčiai, jų ribos bei buvimo vieta buvo apibrėžtos ir konkrečiai nustatytos dar prieš kasatoriui įsigyjant jam priklausančią sklypo dalį, t. y. nekilnojamojo daikto naudojimo tvarka buvo nustatyta ir aiški, teismai pagrįstai atmetė reikalavimus nustatyti naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarką, o kasatoriaus teiginiai, kad jis įsigijo tik idealiąją dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, atmestini.

Dėl teismų rėmimosi žemės sklypo planais

Kasatoriaus teigimu, teismai, pripažindami naudojimosi žemės sklypu tvarką nustatyta, negalėjo remtis žemės sklypo perleidimo sandoriais bei jų sudedamąja dalimi esančiais žemės sklypo planais, nes naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka gali būti laikoma nustatyta ir privaloma naujiems bendraturčiams tik tuo atveju, jei yra notariškai sudarytas ir viešajame registre įtvirtintas bendraturčių susitarimas (CK 4.81 straipsnio 2 dalis). Dėl to, kasatoriaus nuomone, jei ir buvo tokia tvarka nustatyta nagrinėjamu atveju, ji jam neprivaloma.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tokie kasatoriaus argumentai neatitinka nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarką nustatančių teisės normų tikslo bei turinio, prieštarauja teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principams (CK 1.5 straipsnis). Bendraturčiai turi teisę susitarimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos patvirtinti notariškai ir įregistruoti viešajame registre (CK 4.81 straipsnio 2 dalis). Tada naudojimosi tvarka tampa privaloma ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį turto bendrosios nuosavybės teisėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Č. v. V. B., A. S., bylos Nr. 3K-3-956/2003; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. A. v. D. Š., bylos Nr. 3K-3-576/2006). Taip užtikrinamas bendrosios nuosavybės valdymo stabilumas, t. y. tai, kad, pasikeitus nuosavybės subjektui, nebūtų keičiamas bendrosios nuosavybės panaudojimas, nesant pasikeitimų bendrame daikte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. Z. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-3-598/2007).

Tačiau nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į tai, kad žemės sklypas, kaip nekilnojamasis daiktas, yra ypatingas tuo, jog vienintelis būdas identifikuoti tokį turtą jo perleidimo metu, yra žemės sklypo planas. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 13 dalį žemės sklypo planas – tai pagal matavimus vietovėje Kadastro nuostatų nustatyta tvarka parengtas brėžinys, kuriame pažymimos žemės sklypo ribos ir kadastro duomenys. Nekilnojamojo turto objekto - žemės sklypo - planas yra žemės sandorio sudėtinė dalis, o registruojamas gali būti tik žemės sandoris su planu, kuriame nurodytos žemės sklypo ribos, pavyzdžiui, naudojimui kiekvienam bendratučiui skiriamos sklypo dalies ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Č. v. V. B., A. S., bylos Nr. 3K-3-956/2003). Žemės sklypo planas taip pat yra sudėtinė sprendimo dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo dalis ir kartu su apskrities viršininko sprendimu registruotinas Nekilnojamojo turto registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. G. v. V. Š., Klaipėdos apskrities viršininko administracija ir kt.; Nr. 3K-3-495/2005).

Taigi teismams nustačius, kad 777 kv. m žemės sklypo dalis buvo konkrečiai identifikuota ir bendrame sklypo plane pažymėta,,B“ jau atkuriant nuosavybės teises, o šis identifikavimas nebuvo ginčijamas ir buvo patvirtintas šią žemės sklypo dalį perleidžiant tiek pirmam pirkėjui G. J., tiek kasatoriui, teismai pagrįstai tuo rėmėsi, spręsdami, buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypo tvarka realiai ar ne.

Be to, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, bendraturčių sudarytas žemės sklypo pasidalijimo planas sukuria jiems teises ir pareigas, siekiant sudaryti žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje J. J. v. A. J., bylos Nr. 3K-3-1112/2002). Taigi žemės sklypo planas gali būti vertinamas kaip bendraturčių tam tikra valios išraiška susitarimu nustatyti naudojimosi sklypu tvarką.

Nagrinėjamu atveju teismai nustatė, kad buvusi kasatoriaus sklypo dalies savininkė D. O. Č. dalyvavo surašant 2003 m. sausio 29 d. sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktą. Šiame akte nurodyta, jog vietoje apžiūrėtas sklypas, į kurį D. O. Č. pageidauja atkurti nuosavybės teises, o prie šio akto pridėtas planas, kuriame konkrečiai nurodyta 777 kv. m ploto sklypo vieta. Plane nurodytų V. D. ir D. O. Č. priklausančios žemės sklypo dalies ribų bei vietos bendraturčiai neginčijo. Žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutartyse taip pat konkrečiai nurodyta, kad perduodama 777 kv. m ploto sklypo dalis, o pirkėjai įsipareigojo griežtai laikytis plane nurodytų ribų. Be to, teismai nustatė, jog pirkimo-pardavimo sutarties, pagal kurią kasatorius įsigijo žemės sklypo dalį, 5.3 punkte kasatorius patvirtino, kad iki sutarties pasirašymo dienos jis turėjo galimybę ir apžiūrėjo perkamą žemės sklypą bei neturi jokių pretenzijų dėl jo kokybės. Taip pat kasatorius patvirtino, jog susipažino su perduodamo žemės sklypo nuosavybės dokumentais ir jokių pretenzijų dėl jų neturi, o sutarties 5.6.3 punkte įsipareigojo laikytis žemės sklypo planuose pažymėtų ribų. Esant tokioms teismų nustatytoms aplinkybėms, patvirtinančioms, kad kasatoriui priklausanti žemės sklypo dalis buvo konkrečiai identifikuota, o tai buvo žinoma bei neginčijama nė vieno iš šios sklypo dalies savininkų, teismai turėjo pagrindą konstatuoti, kad kasatoriui buvo perleistas konkrečiai apibrėžtas žemės sklypas.

Kasatorius, pirkdamas apibrėžtą bei identifikuotą žemės sklypo dalį, neįgijo daugiau teisių, nei jų turėjo griežtai apibrėžtos 777 kv. m ploto sklypo dalies, plane pažymėtos,,B“, ankstesni savininkai, dėl to teismai turėjo pagrindą išvadai, kad kasatorius suvokė ar turėjo suvokti, kad įsigyja konkretų objektą – žemės sklypo dalį, esančią plane nurodytoje vietoje su pažymėtomis ribomis. Atsižvelgiant į tai, kad jau perkant ginčo žemės sklypo dalį, tai buvo ne tik idealioji bendro daikto dalis, tačiau realiai plane pažymėta sklypo dalis, su nustatytomis ribomis ir konkrečiai nurodyta buvimo vieta, atmestini kasatoriaus argumentai, kad toks naudojimosi tvarkos nustatymas jam neprivalomas.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Kasacinis teismas patyrė 60,08 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus atsakovo UAB,,Alytaus valda“ kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 4 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 29 d. nutartį palikti nepakeistus.

Priteisti iš kasatoriaus uždarosios akcinės bendrovės,,Alytaus valda“ (įmonės kodas 300097290, buveinės adresas: Algirdo g. 59-6, Vilnius) į valstybės biudžetą 60,08 Lt (šešiasdešimt litų 8 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Virgilijus Grabinskas

Sigitas Gurevičius