Administracinė byla Nr. eI3-8744-952/2024
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00585-2024-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 41.; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugsėjo 24 d.
Šiauliai
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,
sekretoriaujant Ritai Levickytei,
dalyvaujant pareiškėjui M. K., pareiškėjo atstovui Lietuvos policijos profesinės sąjungos atstovui K. L.,
atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei B. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir teisinių išlaidų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. 2024 m. balandžio 8 d. pareiškėjas M. K. teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) viršininko pavaduotojo 2024 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl sutikimo su Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamento) Policijos pareigūnų patirtų teisinės pagalbos išlaidų kompensavimo komisijos (toliau - Komisija) protokoliniu sprendimu netenkinti pareiškėjo prašymo; priteisti iš Komisariato 1000 EUR teisinės pagalbos išlaidų kompensaciją.
Nurodo, kad pareiškėjas dirba Komisariato (duomenys neskelbtini) pareigose. Policijos departamento Imuniteto valdybos Kauno apygardos skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-10901-23 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 228 straipsnio 1 dalyje, kuriame pareiškėjui buvo pateikti įtarimai padarius nusikalstamą veiką. Kauno apygardos Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 214 straipsniu, 216 straipsniu, 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukė, kuriame konstatavo, jog atsižvelgus į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis bei į nutarime išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad įtariamųjų veiksmuose nėra visų jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, požymių, dėl ko ikiteisminis tyrimas nutrauktas. Ikiteisminio tyrimo nutraukimo metu galiojusios Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Vidaus tarnybos statutas) redakcijos 67 straipsnyje buvo įtvirtinta nuostata, jog pareigūnui, kuris atlikdamas tarnybines pareigas viršijo tarnybinės rizikos ribas, tuo būdu padarė nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą ir dėl to tapo įtariamuoju (specialiuoju liudytoju), kaltinamuoju arba kuris nukentėjo atlikdamas jam priskirtas tarnybines funkcijas ar dėl vidaus tarnybos, iš statutinei įstaigai skirtų lėšų kompensuojamos teisinės pagalbos išlaidos ar jų dalis. Remiantis šia teisės norma bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2021 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 5-V-861 patvirtinto Policijos pareigūnų patirtų teisinės pagalbos išlaidų kompensavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 5 punktu pareiškėjas pateikė prašymą Komisariato viršininkui kompensuoti turėtas 1000 EUR teisinės pagalbos išlaidas. Pareiškėjo prašymas buvo svarstomas elektroniniu būdu Komisijoje. Komisija 2024 m. kovo 4 d. protokoliniu sprendimu nutarė siūlyti Komisariato viršininkui pareiškėjo prašymo netenkinti. Komisariato viršininko pavaduotojas G. K. 2024 m. kovo 8 d. rezoliucija su tokiu Komisijos pasiūlymu sutiko ir pareiškėjo prašymo netenkino. Pareiškėjas nesutinka su Komisariato viršininko pavaduotojo sprendimu, mano, kad jis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turėtų būti panaikintas. Komisija savo sprendimą grindė Aprašo 21 punktu, kuriame nustatyta, kad pareigūno veiksmai ar neveikimas, kuriuos atlikdamas pareigūnas suvokė ar turėjo suvokti, jog įgyvendina jam suteiktus įgaliojimus priešingais tarnybai interesais ir tikslais, numatė ar turėjo numatyti, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti žalos ar kitų neigiamų padarinių, ir šios žalos ar kitų neigiamų pasekmių norėjo arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jai ar joms atsirasti, nelaikomi pareigūno tarnybinės rizikos ribų viršijimu. Komisija, susipažinusi su nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą ir tarnybinio patikrinimo išvada, šiuose dokumentuose aprašytomis ikiteisminio tyrimo ir tarnybinio patikrinimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų pateiktu vertinimu, vienbalsiai sprendė, kad pareiškėjo tyčiniai neteisėti veiksmai, dėl kurių jam buvo pareikšti įtarimai, nevertinti kaip tarnybinės rizikos ribų viršijimas. Komisijos vertinimu, pareigūnas veikdamas kartu su kitais pareigūnais ir atlikdamas aptartus tyčinius neteisėtus veiksmus, dėl kurių tapo įtariamuoju, suvokė arba turėjo suvokti, jog jis veikia ne pagal teisės aktų reikalavimus, o toks veikimas nelaikytinas tarnybinės rizikos ribų viršijimu. Komisija vadovaudamasi Tvarkos aprašo 10.2 papunkčiu, vienbalsiai nusprendė, siūlyti Komisariato viršininkui nekompensuoti pareigūno patirtų teisinės pagalbos išlaidų. Nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2014 m. vasario 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-563/2014 Vidaus tarnybos statuto 50 straipsnio (aktualios redakcijos 68 straipsnis) turinį atskleidė pagal teismų praktikoje ir teisės doktrinoje egzistuojančias teisės aiškinimo taisykles ir esminius teisės aiškinimo principus, taip pat atsižvelgdamas į aktualią Konstitucinio Teismo jurisprudenciją. Pabrėžė, kad nors ir LVAT pasisakė dėl senesnės Vidaus tarnybos statuto redakcijos, tačiau nutraukiant ikiteisminį tyrimą galiojusios redakcijos Vidaus tarnybos statuto 67 straipsnio turinys yra praktiškai identiškas tam, dėl kurio yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Abi teisės normos skiriasi tuo, jog nutraukiant ikiteisminį tyrimą galiojusioje redakcijoje yra aiškiau apibrėžiamas pareigūno galimas statusas baudžiamojoje byloje (įtariamasis, specialusis liudytojas, kaltinamasis), bei tuo, jog nutraukiant ikiteisminį tyrimą galiojusioje redakcijoje nebeliko diskrecijos teisės vadovui spręsti, ar pareigūnui gali būti išmokėta teisinės pagalbos išlaidų kompensacija. Nei ankstesnės, nei nutraukiant ikiteisminį tyrimą galiojusios redakcijos Vidaus tarnybos statute nebuvo nustatyta, jog turėtų teisinių išlaidų kompensacija nėra mokama, jeigu pareigūno kaltė padarius nusikalstamą veiką pasireiškė tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Be to, Vidaus tarnybos statuto 67 straipsnyje nėra nurodyta, jog kompensacijos mokėjimo pagrindai ir sąlygos nustatomi centrinės vidaus tarnybos sistemos įstaigos vadovo sprendimu. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas nesuteikė teisės riboti Vidaus tarnybos statuto 67 straipsnyje įtvirtintos pareigūnų socialinės garantijos, būtina konstatuoti, jog Aprašo 21 punktas yra neteisėtas, taigi juo negali būti remiamasi priimant sprendimus dėl turėtų teisinių išlaidų baudžiamojoje byloje kompensavimo. Lietuvos policijos generalinis komisaras negali savo poįstatyminiu aktu pakeisti ar apriboti pareigūnų socialinės garantijos turinio ar apimties. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 27 straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog „apie pareigūno panaudotą psichinę ar fizinę prievartą, jei tai lėmė asmens mirtį arba gyvybei pavojingą sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama prokurorui“. Taigi, kaip matyti iš šios teisės normos, tais atvejais, kai prievartos panaudojimas sukelia asmens mirtį ar jo sveikatos sužalojimą, apie tai turi būti informuojamas prokuroras, kuris ir sprendžia, ar konkrečiu atveju reikia pradėti ikiteisminį tyrimą, ar ne. Tai reiškia, kad prievartos naudojimo teisėtumas nėra preziumuojamas – kiekvienu atveju atliekamas atitinkamas tyrimas ir jo metu nustatoma, ar prievarta buvo naudojama teisėtai, ar ne. Taigi, naudodamas prievartą pareigūnas visuomet rizikuoja padaryti žalos asmens, prieš kurį naudojama prievarta, sveikatai ir/arba gyvybei, taigi, ir rizikuoja, jog jo atžvilgiu bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, siekiant nustatyti, ar šis prievartos naudojimas neperžengė profesinės rizikos ribų. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, pareigūno statusas gali būti įtariamojo arba specialiojo liudytojo, apklausiamo apie jo galimai padarytą nusikalstamą veiką. Abiem šiais atvejais toks pareigūnas nuo pirmosios apklausos momento turi teisę turėti gynėją/įgaliotąjį atstovą. Tuo atveju, jei pareigūnas pasirenka ne valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, o pats savo lėšomis sudaro teisinių paslaugų sutartį su advokatu, jis neišvengiamai patiria išlaidų, kurios yra tiesiogiai susijusios su prievartos panaudojimu. Akivaizdu, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl veiksmų, kuriuos jis atliko vykdydamas savo tiesiogines pareigūno pareigas, jis peržengė profesinės rizikos ribas, panaudodamas prievartos priemones prieš kitą asmenį, taigi yra visos sąlygos, numatytos Vidaus tarnybos statuto 67 straipsnyje, kad pareiškėjo turėtos teisinės pagalbos išlaidos jam būtų kompensuotos. Atsižvelgiant į tai, Komisariato viršininko pavaduotojo rezoliucijoje priimtas sprendimas yra naikintinas ir iš atsakovo yra priteistina 1000 EUR turėtų teisinės pagalbos išlaidų kompensacija.
2. Atsakovas Komisariatas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nesutinka su pareiškėjos skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjas 2024 m. vasario 21 d. Komisariato viršininkui pateikė prašymą Nr. PR4-3716 „Dėl teisinės pagalbos išlaidų kompensavimo“ (toliau – ir Prašymas), kuriuo prašė kompensuoti 1000 EUR teisinės pagalbos išlaidas patirtas ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-10901-23. Vadovaujantis Aprašo 7 punktu Prašymas buvo perduotas nagrinėti Komisijai. Komisija 2024 m. kovo 4 d. policijos pareigūnų patirtų teisinės pagalbos išlaidų kompensavimo komisijos posėdžio protokolu Nr. 5-P1-154 (toliau – ir Protokolas) pasiūlė Komisariato viršininkui pareigūno prašymo dėl teisinės pagalbos išlaidų kompensavimo netenkinti. Komisija nustatė, kad Policijos departamento Imuniteto valdybos Kauno apygardos skyriuje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-10901-23 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio (Piktnaudžiavimas) 1 dalyje, kuriame pareiškėjui buvo pateikti įtarimai padarius nusikalstamą veiką. Kauno apygardos Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras, remdamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 214 straipsniu, 216 straipsniu, 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą nutraukė, konstatavo, kad atsižvelgus į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis bei nutarime išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo ir kitų įtariamųjų veiksmuose nėra visų jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių, dėl ko ikiteisminis tyrimas nutrauktinas. Nagrinėdama prašymą Komisija susipažino su Kauno apygardos Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-10901-23. Nutarime be kita ko nurodyta, kad aptarti duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad pareigūnai Ž. K., K. B., M. K., veikdami kartu, G. A. sudavė smūgius po to, kai šis jau buvo surakintas antrankiais ir jo veiksmai jau buvo pilnai kontroliuojami. Filmuotoje medžiagoje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių tokio pobūdžio, kokią panaudojo minimi pareigūnai, fizinės jėgos naudojimo reikalingumo, būtinumo. Šie duomenys nepagrindžia įtariamųjų teiginių, kad fizinę prievartą jie naudojo pagrįstai ir tiek, kiek to reikėjo tarnybinėms pareigoms įvykdyti. Komisija pažymėjo, kad visgi, atsižvelgdamas į tai, kad neteisėti pareigūnų veiksmai truko trumpą laiko tarpą, pareigūnų suduoti smūgiai nebuvo itin stiprūs ir intensyvūs, G. A. konstatuota nežymi fizinė žala sveikatai ir ji nevertintina kaip didelė neturtinio pobūdžio žala, pareigūnų veiksmai nesukėlė rezonanso visuomenėje, jų neteisėtais veiksmais nebuvo ypatingai pakenkta valstybės tarnybos autoritetu ir didelė žala valstybei, valstybės tarnybai ir fiziniam asmeniui nebuvo padaryta, o tai, kad pareigūnai viršijo (peržengė) įgaliojimų ribas, nėra pakankamas pagrindas kilti baudžiamajai atsakomybei, ir vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu bei 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, prokuroras ikiteisminį tyrimą nutraukė. Taip pat dėl pareiškėjo veiksmų buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas 2024 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 30-TE-168 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo M. K.“ vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 41 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, skyrė pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Vidaus tarnybos statuto 68 straipsnyje nustatyta, kad pareigūnui, kuris atlikdamas tarnybines pareigas viršijo tarnybinės rizikos ribas, tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą ir dėl to tapo įtariamuoju arba davė parodymus kaip liudytojas taikant BPK 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudijimo ypatumus, kaltinamuoju arba kuris nukentėjo atlikdamas jam priskirtas tarnybines funkcijas ar dėl vidaus tarnybos, iš statutinei įstaigai skirtų lėšų kompensuojamos teisinės pagalbos išlaidos ar jų dalis. Aprašo 21 punkte (techninė klaida: 20 punktas) nustatyta, kad pareigūno veiksmai ar neveikimas, kuriuos atlikdamas pareigūnas suvokė ar turėjo suvokti, jog įgyvendina jam suteiktus įgaliojimus priešingais tarnybai interesais ir tikslais, numatė ar turėjo numatyti, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti žalos ar kitų neigiamų padarinių, ir šios žalos ar kitų neigiamų pasekmių norėjo arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jai ar joms atsirasti, nelaikomi pareigūno tarnybinės rizikos ribų viršijimu. Komisija, susipažinusi su nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą ir tarnybinio patikrinimo išvada, šiuose dokumentuose aprašytomis ikiteisminio tyrimo ir tarnybinio patikrinimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų pateiktu vertinimu, sprendė, kad pareigūno M. K. tyčiniai neteisėti veiksmai, dėl kurių jam buvo pareikšti įtarimai, nevertinti kaip tarnybinės rizikos ribų viršijimas. Komisijos vertinimu, pareigūnas veikdamas kartu su kitais pareigūnais ir atlikdamas tyčinius neteisėtus veiksmus, dėl kurių tapo įtariamuoju, suvokė arba turėjo suvokti, jog jis veikia ne pagal teisės aktų reikalavimus, o toks veikimas nelaikytinas tarnybinės rizikos ribų viršijimu. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad įstatymų leidėjas nesuteikė teisės riboti Vidaus tarnybos statuto 67 straipsnyje (Pastaba. Dabar galiojančios Vidaus tarnybos statuto redakcijos 68 straipsnis) įtvirtintos pareigūnų socialinės garantijos, būtina konstatuoti, jog Aprašo 21 punktas yra neteisėtas, taigi juo negali būti remiamasi priimant sprendimus dėl turėtų teisinių išlaidų baudžiamojoje byloje kompensavimo. Taip pat nurodo, kad Lietuvos policijos generalinis komisaras negali savo poįstatyminiu aktu pakeisti ar apriboti pareigūnų socialinės garantijos turinio ar apimties, tačiau atsakovas su tokia pareiškėjo pozicija nesutinka. Vidaus tarnybos statuto 68 straipsnyje nurodoma, kad teisinės pagalbos išlaidos ar jų dalis kompensuojamos pareigūnui, kuris atlikdamas tarnybines pareigas viršijo tarnybinės rizikos ribas, tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą ir dėl to tapo įtariamuoju arba davė parodymus kaip liudytojas, arba buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Kadangi sąvokos „tarnybinės rizikos ribų viršijimas“ išaiškinimas nepateikiamas policijos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, Aprašo 20 punkte nurodoma, kas aiškiai neturėtų būti vertinama kaip tarnybinės rizikos ribų viršijimas – pareigūno veiksmai ar neveikimas, kuriuos atlikdamas pareigūnas suvokė ar turėjo suvokti, jog įgyvendina jam suteiktus įgaliojimus priešingais tarnybai interesais ir tikslais, numatė ar turėjo numatyti, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti žalos ar kitų neigiamų padarinių, ir šios žalos ar kitų neigiamų pasekmių norėjo arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jai ar joms atsirasti. Atkreipia dėmesį, kad tarnybinio patikrinimo metu (Komisariato RV 5-ojo vyriausiojo patrulio J. T. vaizdo įrašas Nr. PSS-20230306-013610UTC- 0200.mp4) patvirtina, kad K. B. ir M. K. vedant vyrą link išėjimo iš gyvenamojo namo, nusileidus į pirmo aukšto aikštelę, netoli išėjimo iš namo M. K. laikydamas vyrą už kairės rankos, kurio rankos tuo metu buvo antrankiais surakintos iš už nugaros, kuris tuo metu jokių neleistinų veiksmų neatliko, prieš jokį asmenį jokių pavojingų veiksmų nevykdė ir niekam grėsmės nekėlė, 2023-03-06, apie 1.46 val. tyčia sudavė (įspyrė) pil. G. A. du smūgius (vienas smūgis nuo kito apie 2 sek. laikotarpyje) dešinės kojos keliu į sėdmenis. Išvadoje nurodoma, kad M. K. neleistinus ir neteisėtus veiksmus sulaikymo metu pil. G. A. atžvilgiu patvirtino Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras R. G. 2023 m. rugsėjo 15 d. priimtame nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-10901-23, kurį Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gruodžio 28 d. nutartyje pripažino kaip teisėtą, t. y. atlikus 2023 m. kovo 6 d. pareigūnų fiksuotų vaizdo įrašų analizę, nustatyti tokie (duomenys neskelbtini) M. K. veiksmai: pil. G. A. klūpint surakintomis antrankiais rankomis už nugaros, veidu į siena, prie jo priėjo K. B. ir M. K., kuri sulaikytą vyrą pakelė bei vėliau pradėjo vesti koridoriumi. K. B. vedamo vyro pareikalavo nesipriešinti, nestangrinti raumenų, pil. G. A. atsakė, kad nesipriešina. M. K. vedant sulaikytąjį pil. G. A. su už nugaros antrankiais surakintomis rankomis daugiabučio namo pirmo aukšto aikštelėje, prie išėjimo iš daugiabučio namo durų, kartu su K. B., pil. G. A. nesipriešinant, einant ramiai, dešinės kojos keliu M. K. sudavė ne mažiau kaip du kartus pil. G. A. į sėdmenis. Išvadoje nurodoma, kad prokuroras 2023 m. rugsėjo 15 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-10901-23 konstatavo, kad iš vaizdo ir garso įrašų matyti, kad nuo sulaikymo veiksmų atlikimo pradžios pil. G. A. nenoriai, tačiau vykdė policijos kai kuriuos pareigūnų nurodymus: K. B. nurodžius pil. G. A. padėti rankoje turimus raktus, pil. G. A. juos padėjo ant stalo, M. B. nurodžius sėstis, pil. G. A. atsisėdo ant lovos, tačiau K. B. pareikalavus pil. G. A. laikyti rankas už nugaros, pil. G. A. reikalavimo nevykdė, mosikavo rankomis. Jį K. B. ir M. K. įspėjo nesipriešinti ir tik tada abu pareigūnai užlaužė sėdinčiam ant lovos pil. G. A. rankas už nugaros, bei uždėjo antrankius, pil. G. A. nurodė, kad nesipriešina, po to jis išvedamas iš buto į bendro naudojimo koridorių. Prokuroras taip pat konstatavo, kad jo 2023 m. rugsėjo 15 d. patvirtintame nutarime aptarti duomenys (vaizdo įrašai) leidžia pagrįstai teigti, kad pareigūnas M. K. ne mažiau kaip du kartus sudavė pil. G. A. į sėdmenis po to, kai šis jau buvo surakintas antrankiais ir jo veiksmai jau buvo pilnai kontroliuojami. Filmuotoje medžiagoje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių tokio pobūdžio, kokią nurodęs panaudojo M. K., fizinės jėgos naudojimo reikalingumo, būtinumo. Šie duomenys nepagrindžia (duomenys neskelbtini) M. K. teiginių, kad tyčia vyrui suduoti kažkokius smūgius ar smūgį jokio tikslo neturėjo ir nenorėjo, tikslo viešai žeminti sulaikyto asmens jis taip pat neturėjo, pasitikėjimo policijos sistema nesumenkino, tarnybines pareigas vykdė tinkamai, veikė įstatymo numatytose ribose. Šiuo atveju, tiek Kauno apygardos Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus 2023 m. rugsėjo 25 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-10901-23, tiek Išvadoje (kurios pareiškėjas neskundė) konstatuota, kad pareiškėjas G. A. sudavė smūgius po to, kai šis jau buvo surakintas antrankiais ir jo veiksmai jau buvo pilnai kontroliuojami. Filmuotoje medžiagoje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių tokio pobūdžio, kokią panaudojo minimi pareigūnai, fizinės jėgos naudojimo reikalingumo, būtinumo. Pareiškėjo panaudoti veiksmai ne tik buvo pertekliniai, jų nereikalavo atlikti vykdomos pareigos, bet ir žeminantys sulaikyto asmens orumą. Nustatytos aplinkybės, kad sulaikius ir uždėjus antrankius G. A. nebuvo poreikio vartoti prievartą, o tolimesni pareiškėjo veiksmai pripažintini netesėtais, prieštaraujančiais teisės aktų reikalavimams, akivaizdžiai paneigia skundo teiginį, jog pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl veiksmų, kuriuos jis atliko vykdydamas savo tiesiogines pareigūno pareigas, peržengė profesinės rizikos ribas, panaudodamas prievartos priemones prieš kitą asmenį. Įvertinus aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo teigti, kad Aprašo 20 punktas prieštarauja Vidaus tarnybos statuto 68 straipsnio nuostatoms.
3. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas skundą palaikė ir prašė jį tenkinti.
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
k o n s t a t u o j a :
4. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Komisariato viršininko pavaduotojo rezoliucijos panaikinimo ir 1000 EUR teisinės pagalbos išlaidų kompensacijos priteisimo.
5. Byloje nustatyta, kad 2024 m. vasario 21 d. pareiškėjas pateikė prašymą Komisariato viršininkui „Dėl teisinės pagalbos išlaidų kompensavimo“. Prašyme nurodyta, kad pareiškėją ikiteisminiame tyrime atstovavo advokatas V. S., už kurio suteiktas teisines paslaugas pareiškėjas sumokėjo 1000 EUR.
2024 m. kovo 4 d. Komisijos posėdžio protokole Nr. 5-P1-154 priimtas sprendimas siūlyti Komisariato viršininkui pareigūno prašymo dėl teisinės pagalbos išlaidų kompensavimo netenkinti. Komisijos posėdžio protokole nurodyta, kad „Komisija, susipažinusi su nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą ir tarnybinio patikrinimo išvada, šiuose dokumentuose aprašytomis ikiteisminio tyrimo ir tarnybinio patikrinimo metu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų pateiktu vertinimu, vienbalsiai sprendžia, kad pareigūno M. K. tyčiniai neteisėti veiksmai, dėl kurių jam buvo pareikšti įtarimai, nevertinti kaip tarnybinės rizikos ribų viršijimas. Komisijos vertinimu, pareigūnas veikdamas kartu su kitais pareigūnais ir atlikdamas aptartus tyčinius neteisėtus veiksmus, dėl kurių tapo įtariamuoju, suvokė arba turėjo suvokti, jog jis veikia ne pagal teisės aktų reikalavimus, o toks veikimas nelaikytinas tarnybinės rizikos ribų viršijimu“.
2024 m. kovo 8 d. Komisariato viršininko pavaduotojas G. K. priėmė rezoliuciją - „Su Komisijos siūlymu sutinku, prašau organizuoti vykdymą“.
6. Vidaus tarnybos statuto (suvestinė redakcija 2023-01-01 - 2023-12-31) 67 straipsnyje nustatyta, kad pareigūnui, kuris atlikdamas tarnybines pareigas viršijo tarnybinės rizikos ribas, tuo būdu padarė nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą ir dėl to tapo įtariamuoju (specialiuoju liudytoju), kaltinamuoju arba kuris nukentėjo atlikdamas jam priskirtas tarnybines funkcijas ar dėl vidaus tarnybos, iš statutinei įstaigai skirtų lėšų kompensuojamos teisinės pagalbos išlaidos ar jų dalis. Šią kompensaciją skiria pareigūną į pareigas skiriantis asmuo iš statutinei įstaigai skirtų lėšų. Statutinės įstaigos vadovui šiame straipsnyje numatyta kompensacija skiriama iš jo vadovaujamai statutinei įstaigai skirtų lėšų.
Vidaus tarnybos statuto (galiojanti redakcija) 68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnui, kuris atlikdamas tarnybines pareigas viršijo tarnybinės rizikos ribas, tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą ir dėl to tapo įtariamuoju arba davė parodymus kaip liudytojas taikant Baudžiamojo proceso kodekso 82 straipsnio 3 dalyje numatytus liudijimo ypatumus, kaltinamuoju arba kuris nukentėjo atlikdamas jam priskirtas tarnybines funkcijas ar dėl vidaus tarnybos, iš statutinei įstaigai skirtų lėšų kompensuojamos teisinės pagalbos išlaidos ar jų dalis. Šią kompensaciją skiria pareigūną į pareigas skiriantis asmuo. Statutinės įstaigos vadovui šiame straipsnyje numatyta kompensacija skiriama iš jo vadovaujamai statutinei įstaigai skirtų lėšų.
Aprašo 20 punkte nustatyta, kad pareigūno veiksmai ar neveikimas, kuriuos atlikdamas pareigūnas suvokė ar turėjo suvokti, jog įgyvendina jam suteiktus įgaliojimus priešingais tarnybai interesais ir tikslais, numatė ar turėjo numatyti, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti žalos ar kitų neigiamų padarinių, ir šios žalos ar kitų neigiamų pasekmių norėjo arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jai ar joms atsirasti, nelaikomi pareigūno tarnybinės rizikos viršijimu.
7. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-10901-23 pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio (Piktnaudžiavimas) 1 dalyje, kuriame pareigūnui M. K. (pareiškėjui) buvo pateikti įtarimai padarius nusikalstamą veiką. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus nukentėjusiojo G. A. pareiškimą dėl to, kad policijos pareigūnai (vienas iš jų pareiškėjas M. K.) jo atžvilgiu sulaikymo metu naudojo perteklinę jėgą, smurtavo. 2023 m. rugsėjo 25 d. ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas konstatavus, kad atsižvelgus į ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis bei nutarime išdėstytas aplinkybes, buvo padaryta išvada, jog įtariamojo M. K. ir kitų įtariamųjų veiksmuose nėra visų jiems inkriminuojamų nusikalstamos veikos požymių (nenustatyta duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog dėl M. K. veiksmų buvo padaryta didelė žala valstybei, valstybės tarnybai ar fiziniam asmeniui).
Pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. 2024 m. vasario 21 d. tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 5-IS-30 nurodyta, kad vedant sulaikytąjį G. A. su už nugaros antrankiais surakintomis rankomis daugiabučio namo pirmo aukšto aikštelėje, prie išėjimo iš daugiabučio namo durų, kartu su K. B., pil. G. A. nesipriešinant ir einant ramiai, dešinės kojos keliu M. K. sudavė ne mažiau kaip du kartus pil. G. A į sėdmenis. Atlikus tarnybinį patikrinimą buvo siūloma pareiškėjui skirti tarnybinę nuobaudą. 2024 m. kovo 14 d. įsakymu „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
Pažymėtina aplinkybė, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad su jam paskirta nuobauda – papeikimu, sutiko, jos neginčijo.
8. Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą tik tarnybinio būtinumo atvejais ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms įvykdyti. Pareigūnas naudoti prievartą privalo adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą ir individualias pažeidėjo savybes. Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta buvo neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai. Fizinę prievartą pareigūnas turi teisę panaudoti šiais atvejais, kai asmenys vengia vykdyti pareigūnų reikalavimus ar nurodymus (siekdamas priversti asmenis paklusti), taip pat sulaikydamas asmenis (jeigu jie priešinasi) (27 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Teismas pažymi, kad teisinis reguliavimas nesuteikia policijos pareigūnui teisės naudoti prievartos visais atvejais atliekant savo pareigas, prievartą galima naudoti tik tarnybinio būtino atveju ir tik tiek kiek reikia tarnybinėms pareigoms atlikti. Akivaizdu, jog pareigūnas turi atsižvelgti į susidariusią situaciją, būtinumą atlikti tam tikrus veiksmus, kai asmuo vengia atlikti pareigūno reikalavimus, pareigūnas prievartą prieš sulaikomą asmenį gali naudoti tik tuomet, kai asmuo vengia vykdyti pareigūno reikalavimus, jam priešinasi. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas (pareigūnas) du kartus spyrė sulaikomam asmeniui į sėdmenis, nors sulaikomas asmuo ramiai ėjo, nesipriešino, buvo su antrankiais. Akivaizdu, jog pareiškėjo (pareigūno) veiksmai buvo pertekliniai, pareigūnas juos atliko be teisėto pagrindo. Tokie neteisėti pareiškėjo (pareigūno) veiksmai buvo konstatuoti tiek nutraukus ikiteisminį tyrimą, tiek atlikus tarnybinį patikrinimą.
9. Nagrinėjamos bylos kontekste, vertinant ar pagrįstai buvo atsisakyta pareiškėjui kompensuoti jo patirtas teisinės pagalbos išlaidas, svarbu įvertinti ar pareiškėjas, atlikdamas tarnybines pareigas, viršijo tarnybinės rizikos ribas. Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas, atlikdamas savo pareigas ir sulaikydamas asmenį, prieš jį panaudojo fizinę jėgą, tai yra nesant tam būtinybės (sulaikytas asmuo ramiai ėjo, buvo su antrankiais) du kartus spyrė sulaikytam asmeniui į sėdmenis. Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad akivaizdu, jog pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl veiksmų, kuriuos jis atliko vykdydamas savo tiesiogines pareigūno pareigas, jis peržengė profesinės rizikos ribas, panaudodamas prievartos priemones prieš kitą asmenį, taigi yra visos sąlygos, numatytos Vidaus tarnybos statuto 67 straipsnyje, kad pareiškėjo turėtos teisinės pagalbos išlaidos jam būtų kompensuotos. Tačiau su tokiais pareiškėjo teiginiais teismas negali sutikti. Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, juos išanalizavęs, konstatuoja, kad šiuo atveju pareigūno (pareiškėjo) veiksmai buvo pertekliniai, jie buvo nebūtini, sulaikomas asmuo, tuo metu, kaip pareiškėjas jo atžvilgiu panaudojo neteisėtus veiksmus, nekėlė jokio pavojaus nei pareigūnui, nei kitiems asmenims. Pareigūnas (pareiškėjas) tuo metu, kai sulaikomas asmuo buvo surakintas antrankiais, kai sulaikomo asmens veiksmai buvo visiškai kontroliuojami, du kartus spyrė sulaikomam asmeniui į sėdmenis. Svarbu pažymėti, kad būtina įvertinti, ar fizinės jėgos panaudojimas yra būtinas ir ji atliekant pareigines funkcijas panaudojama per stipriai ir tuos atvejus, kai fizinės jėgos panaudojimas buvo nebūtinas. Teismas sutinka su Komisijos padaryta išvada, jog pareiškėjas, veikdamas kartu su kitais pareigūnais ir atlikdamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek atliekant tarnybinio patikrinimo metu nurodytus veiksmus, dėl kurių ir tapo įtariamuoju, suvokė arba turėjo suvokti, jog jis veikia ne pagal teisės aktų reikalavimus, o toks veikimas nelaikytinas tarnybinės rizikos ribų viršijimu.
10. Vidaus statutas aiškiai reglamentuoja, jog teisinės pagalbos išlaidos, ar jų dalis yra kompensuojamos tik tais atvejais, kai pareigūnas atlikdamas tarnybines pareigas viršija tarnybinės rizikos ribas. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad Aprašo nuostatomis negalima vadovautis priimant sprendimus dėl turėtų teisinių išlaidų kompensavimo, teismas su šia pareiškėjo išvada nesutinka. Minėta Aprašo 20 punkto nuostata apibrėžia, kokie veiksmai nėra laikomi pareigūno tarnybinės rizikos viršijimu (kiti policijos pareigūnų darbą reglamentuojantys teisės aktai tokio išaiškinimo nepateikia). Teismo vertinimu, nors pareigūno (pareiškėjo) atžvilgiu ir buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl veiksmų, kuriuos jis atliko vykdydamas savo tiesiogines funkcijas, tačiau tai savaime nereiškia ir negalima daryti tokios išvados, kad pareigūnas (pareiškėjas) peržengė tarnybinės rizikos ribas. Pareigūnas atliko veiksmus, kurie nebuvo būtini vykdant tarnybines funkcijas, todėl konstatavimas, kad pareiškėjui turi būti kompensuojamos jo patirtos teisinės pagalbos išlaidos jam viršijus tarnybinės rizikos ribas būtų neteisingas. Darytina išvada, kad tuomet, kai pareigūnas atlikdamas savo tiesiogines funkcijas padarė neteisėtus veiksmus, kurie nebuvo būtini ir neturėjo būti atlikti, pareigūno patirtos teisinės pagalbos išlaidos nėra kompensuojamos.
11. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Komisariatas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo dėl 1000 EUR teisinės pagalbos išlaidų kompensavimo. Komisariato viršininko pavaduotojo rezoliucija „Su Komisijos siūlymu sutinku, prašau organizuoti vykdymą“ yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nėra jokio pagrindo. Taip pat nėra pagrindo pareiškėjui iš Komisariato priteisti 1000 EUR teisinės pagalbos išlaidų kompensaciją. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
12. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0zNzA3LTU3NS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-3707-575/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-3707-575/2016">A-3707-575/2016</a>).
Teisėjų kolegija remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo M. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.
Teisėja Deimantė Andrulytė
Teisėjas Arvydas Martinavičius
Teisėja Jarūnė Sedalienė
