Administracinė byla Nr. eI2-11315-1064/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02729-2024-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.3; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugsėjo 24 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gedimino Užubalio ir Nataljos Zelionkienės,
sekretoriaujant Martai Ribinskienei,
dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui L. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. M. (H. M.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini).
Teismas
n u s t a t ė :
Pareiškėjas H. M. (H. M.) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. gegužės 21 d. sprendimą Nr. 24S125670 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo nuspręsta panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes: duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; darbo sutartis su asmeniu nesudaryta. Sprendimas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais bei 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu.
Pareiškėjo teigimu, jis
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Migracijos departamentas nurodo, kad 2024 m. sausio 29 d. pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad bendrovėje ketina dirbti pagal profesiją, kuri yra įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą pagal įmonės vykdomą veiklą ((duomenys neskelbtini)) Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Pareiškėjui 2024 m. vasario 19 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760335017, galiojantis iki 2026 m. vasario 19 d.
Duomenys apie pareiškėją buvo patikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje ir buvo nustatyta, kad bendrovė darbo sutarties su pareiškėju nesudarė; jokiose kitose Lietuvos Respublikos įmonėse asmuo nedirba.
Migracijos departamentas, išnagrinėjęs surinktą informaciją ir vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
Atsakovas pažymi, kad bendrovės tarpininkavimo rašte nurodyta, kad pareiškėjas bus įdarbintas 2024 m. balandžio 2 d., o pareiškėjo pateiktos medicinines pažymos ir išrašai yra datuojami nuo 2024 m. gegužės 3 dienos. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių ir svarių argumentų, kodėl jis negalėjo sudaryti darbo sutarties nuo 2024 m. balandžio 2 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos išrašo matyti, kad darbo sutartis sudaryta 2024 m. gegužės 20 d. Be to, nėra duomenų, kad pareiškėjui būtų išmokėtas darbo užmokestis už 2024 m. balandžio mėn. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundo argumentai, kad jis pradėjo dirbti nuo 2024 m. balandžio mėn. ir turėjo pakankamai lėšų pragyvenimui, vertintini kritiškai.
Įstatymo 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjui nesudarius sutarties su Bendrove, atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Tai kad pareiškėjas užsiima individualią veiklą, nepaneigia to fakto, kad jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, nes prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos Lietuvos Respublikoje bus darbo užmokestis, gaunamas pagal darbo sutartį iš bendrovės.
Atsakovo vertinimu, Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados, todėl jis atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymą, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė atsiliepimo į pareiškėjo skundą.
Posėdžio metu pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus.
k o n s t a t u o j a :
Byloje sprendžiama dėl Migracijos departamento 2024 m. gegužės 21 d. sprendimo Nr. 24S125670 teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjas pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, nes ketino dirbti pagal darbo sutartį pagal profesiją, kuri yra įtraukta į trūkstamų profesijų sąrašą. Prašyme pareiškėjas nurodė, kad jo pragyvenimo šaltinis – 950 Eur darbo užmokestis. Bendrovės tarpininkavimo rašte Nr. 20240121-016412 nurodyta, kad pareiškėjas bendrovėje dirbs (duomenys neskelbtini), numatoma įdarbinimo data – 2024 m. balandžio 2 d., darbo užmokestis – 950 Eur. Pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje.
Migracijos departamentas, patikrinęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, nustatė, kad duomenų apie pareiškėjo darbą Lietuvoje nėra, asmuo reguliarių pajamų negauna. Įvertinęs šias aplinkybes Migracijos departamentas priėmė Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
Ginčo santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio 50 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai.
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė; šios dalies 5 punkte nurodoma, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negavo reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Įstatymo 50 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jei <....> nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta <....>.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktyje nustatyta, kad užsieniečiams (kurie neketina studijuoti, mokytis, stažuotis, kelti kvalifikaciją, dalyvauti profesiniuose mokymuose, užsieniečiams, kurie yra sukakę 18 metų ar daugiau) pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydis (MMA), kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi yra 1 MMA.
Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, 8.3 papunktyje nustatyta, kad užsienietis, norintis gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prie prašymo išduoti arba pakeisti leidimą turi pridėti šių dokumentų skaitmenines kopijas: dokumentus, patvirtinančius, kad užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi; užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad darbo užmokesčio mokėjimas yra siejamas su realiai mokamu, o ne su teoriniu (pvz. nustatytu darbo sutartyje, bet faktiškai nemokamu) darbo užmokesčiu (žr., pvz., 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMzE1OS00MTUvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-3159-415/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-3159-415/2021">eA-3159-415/2021</a>).
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas Sprendimo priėmimo dienai turėjo pakankamai lėšų ir (ar) gavo reguliarių pajamų, kurių pakako pragyventi Lietuvos Respublikoje. Nors skunde nurodoma, kad pareiškėjas turėjo asmeninių lėšų, tačiau, viena vertus, tokie įrodymai į bylą nepateikti, antra vertus, pareiškėjas prašyme išduoti leidimą nebuvo nurodęs kitų pajamų ir pragyvenimo šaltinių nei darbo užmokestis bendrovėje.
Nors pareiškėjas teigia, kad dirbti bendrovėje jis nepradėjo dėl objektyvių priežasčių (ligos), tačiau pažymėtina, kad jokie įrodymai apie pareiškėjo ligą 2024 m. balandžio mėnesį į bylą nepateikti, taigi, pareiškėjas nepagrindė, kodėl darbo sutartis nebuvo sudaryta ir pareiškėjas nepradėjo dirbti Migracijos departamentui nurodytu laiku – 2024 m. balandžio 2 d.
Pažymėtina ir tai, kad pagal teismų praktiką ir teisinį reglamentavimą, reikalavimas užsieniečio turimoms pragyvenimo lėšoms yra nustatytas visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o ne tik laikotarpiui, kuriuo pareiškėjas faktiškai dirba ar būna Lietuvoje. Įstatyme nėra nustatyta išimčių, kada gali būti nesilaikoma teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl darbo užmokesčio mokėjimo ar pragyvenimui reikalingų lėšų turėjimo, todėl priežastys, kodėl susidarė Migracijos departamentui pateiktuose dokumentuose nurodytų ir faktiškai susiklosčiusių aplinkybių neatitiktis, yra teisiškai nereikšmingos. Pagal Įstatymo nuostatas pats nurodytų pajamų šaltinio nebuvimo faktas yra pakankamas leidimo panaikinimo pagrindas.
Taigi, nagrinėjamu atveju atsakovas pagrįstai nustatė, o pareiškėjas nenuginčijo, kad jis neturėjo pakankamai lėšų ir (ar) negavo reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, ir vien šio fakto pakanka konstatuoti, kad egzistuoja Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta aplinkybė leidimui panaikinti. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo nebuvo nurodęs, jog pradės dirbti tik gegužės mėnesio pabaigoje, jis taip pat nesikreipė į Migracijos departamentą dėl nurodytos informacijos patikslinimo, todėl konstatuota, kad egzistuoja neatitiktis tarp prašyme nurodytų ir faktiškai leidimo galiojimo metu egzistavusių aplinkybių, kas suponuoja Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyto pagrindo egzistavimą.
Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams nesuteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatyme keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti Įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir (ar) pakeitimui (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720-2014, 2024 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMTA5My00MTUvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-1093-415/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-1093-415/2024">eA-1093-415/2024</a>).
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija laiko, kad atsakovas pagrįstai nustatė Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių egzistavimą ir pagrįstai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi. Pažymėtina, kad nustačius bent vienos Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės egzistavimą atsiranda Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi ir šis pagrindas yra pakankamas panaikinti išduotą leidimą, nepaisant to, ar buvo nustatyti kiti Įstatyme nurodyti pagrindai.
Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad Migracijos departamentas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; Sprendimo motyvai yra iš esmės aiškūs, jame nustatytos aplinkybės nepaneigtos, todėl pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo Sprendimą panaikinti. Teismas nenustatė kitų ABTĮ 91 straipsnio 2 dalyje nustatytų Sprendimo panaikinimo pagrindų.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Atmetus pareiškėjo skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 140 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo H. M. (H. M.) skundą atmesti.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinį teismą.
Teisėjai Sigita Fomičiova
Gediminas Užubalis
Natalja Zelionkienė
