Administracinė byla Nr. eI2-12963-979/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03638-2024-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.4; 55.1.3
(S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. rugsėjo 24 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. T. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui mažajai bendrijai „Mastika“ dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
1. Pareiškėjas M. T. kreipėsi į Regionų administracinį teismą prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. 24S153603 (toliau – Sprendimas), kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
2. Pareiškėjas skundo reikalavimus grindžia tuo, kad:
2.1. Pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. MB „Mastika“ (toliau – Bendrija) pareiškėjui nemokėjo tarpininkavimo rašte nurodyto atlyginimo ir, pareiškėjui nežinant, nutraukė darbo sutartį.
2.2. Pareiškėjas, gyvendamas Lietuvos Respublikoje, nėra padaręs pažeidimų, Sprendimas priimtas dėl darbdavio kaltės, be to, nesuprasdamas lietuvių, iš dalies ir anglų kalbos, nesugebėjo suprasti kaip veikia Įstatymas ir kokias teises ir pareigas jis turi bei kokius veiksmus atliko ar neatliko Bendrija.
2.3. Pareiškėjas negavo jokios informacijos, kuri pagrįstų, kad gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikai, priešingai, bendradarbiauja su atsakovu ir teikia visą informaciją bei jau susirado naują darbdavį.
3. Atsakovas pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą šiais motyvais:
3.1. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu 2023 m. gruodžio 15 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2025 m. gruodžio 29 d. Bendrijos pateiktame tarpininkavimo rašte įsipareigota pareiškėjui mokėti 1789 Eur darbo užmokestį. Pareiškėjas Bendrijoje įdarbintas nuo 2024 m. sausio 23 d. iki 2024 m. vasario 5 d.
3.2. Pareiškėjas nuo 2024 m. vasario 29 d. yra įregistruotas kaip vykdantis individualią veiklą.
3.3. Pareiškėjas, ketindamas dirbti UAB „Vikonstanta“, 2024 m. balandžio 3 d. Departamentui pateikė prašymą išduoti naują leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
3.4. Pareiškėjo argumentai, kad pareiškėjas negavo jokios informacijos, kuri pagrįstų, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę Lietuvos Respublikai yra teisiškai nereikšmingi, kadangi leidimas laikinai gyventi buvo panaikintas ne dėl grėsmės Lietuvos Respublikai, o dėl Įstatymo imperatyvių nuostatų nesilaikymo.
3.5. Pareiškėjui leidimas gyventi, kuris vėliau buvo panaikintas, buvo išduotas tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina dirbti Bendrijoje. Pareiškėjui negaunant įstatyme nustatyto atlyginimo (mažiausiai 1 minimali mėnesinė alga (MMA)) ir nutraukus darbo sutartį, atitinkamai išnyko ir teisinis pagrindas, kuriuo pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimu pareiškėjui nėra uždrausta atvykti ar lankytis Lietuvos Respublikoje ar Europos Sąjungoje, be to, Departamentas nenustatė, kad pareiškėjas turėtų šeimyninių ryšių su asmenimis gyvenančiais Lietuvos Respublikoje.
4. Trečiasis suinteresuotas asmuo pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą, nurodydamas, kad:
4.1. Pareiškėjas elektroninėmis ryšių priemonėmis 2024 m. sausio mėn. kreipėsi į Bendriją, klausdamas, ar nereikalingi darbuotojai – laivų korpusų dažytojai. Susitarus su pareiškėju dėl esminių darbo sutarties sąlygų, Bendrija pateikė atsakovui tarpininkavimo raštą dėl leidimo pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo.
4.2. Pareiškėjas Bendrijai 2024 m. sausio 22 d. pateikė prašymą priimti į darbą – metalinių gaminių dažytoju ir tą pačią dieną pareiškėjui elektroninėmis ryšių priemonėmis buvo pateikta darbo sutartis, kurią jis pasirašė. Darbo sutartyje buvo numatyta, kad pareiškėjas darbą pradeda nuo 2024 m. sausio 23 d., Klaipėdos mieste, tačiau pareiškėjas į darbą neatvyko. Neatvykus pareiškėjui į darbą, buvo mėginta susisiekti telefonu ir elektroninėmis ryšių priemonėmis, tačiau pareiškėjas į tai nereagavo. Pareiškėjas 2024 m. vasario 5 d. elektroniniu paštu Bendrijai atsiuntė prašymą dėl jo atleidimo iš darbo ir tą pačią dieną darbo sutartis buvo nutraukta. Nutraukus darbo sutartį, Bendrija apie tai informavo atsakovą.
4.3. Pareiškėjas neatvyko į darbą, todėl negavo darbo užmokesčio. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad pareiškėjas neketino dirbti Bendrijoje ir Bendrija pasinaudojo tik tam, kad gautų leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl atsakovas pagrįstai priėmė Sprendimą.
konstatuoja:
5. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) pilietis. Per Lietuvos migracijos informacinės sistemą (MIGRIS) pateiktas prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi darbo Bendrijoje pagrindu – metalinių gaminių dažytojas, pareiškėjui mokant 1789 Eur mėnesinį atlyginimą. Tarpininkavimo rašte nurodyta, kad su pareiškėju ir Bendrija bus sudaryta neterminuota darbo sutartis, pareiškėjas dirbs laivų korpusų dažytoju ir bus mokamas 1789 Eur mėnesinis atlyginimas.
7. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu (ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas) ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris atitinka Įstatyme nustatytas sąlygas).
8. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis pareiškėjas Bendrijoje įdarbintas nuo 2024 m. sausio 23 d. iki 2024 m. vasario 5 d., išmokos pareiškėjui sudarė: už 2024 m. sausio mėn. – 350 Eur, už 2024 m. vasario mėn. pareiškėjui darbo užmokestis nemokėtas. Nuo 2023 m. vasario 29 d. pareiškėjas yra registruotas kaip individualią veiklą vykdantis asmuo.
9. Sprendimu pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės; asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; nutraukta daro sutartis. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu (paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai) bei 6 punktu (nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu <...>) ir 35 straipsnio 1 dalies 2 (duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai <...>) ir 5 (neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi <...>) punktais. Sprendime vertinant pareiškėjo ryšius su Lietuvos Respublika, nustatyta, kad pareiškėjui anksčiau nebuvo išduoti leidimas laikinai gyventi ir Lietuvos nacionalinė viza. Departamento vertinimu, pareiškėjo ryšiai Lietuvos Respublikoje nėra ilgalaikiai, jį su Lietuvos Respublika sieja tik ekonominio pobūdžio (darbo) ryšiai. Departamentas nenustatė, kad asmuo turėtų šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Departamento duomenimis, asmens šeimos nariams nėra išduoti dokumentai, suteikiantys ar patvirtinantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje.
10. Pareiškėjas nesutikdamas su Sprendimu kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad Sprendimas priimtas dėl darbdavio kaltės, darbdaviui netinkamai vykdant savo įsipareigojimus.
11. Įstatymo 50 straipsnis nustato leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindus. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat, kai nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad išduoti ar pakeisti leidimą užsieniečiui laikinai gyventi atsisakoma, jei duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (2 punktas); neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje (5 punktas).
12. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjui tenka pareiga laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, be kita ko, Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, o išimčių, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatyta.
13. Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 8.3 papunktyje, be kita ko, nurodyta, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.
14. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA (minimali mėnesinė alga).
15. Prašyme išduoti leidimą laikinai gyventi nurodyta, kad pragyvenimo lėšų šaltinis – darbo sutartis, bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Bendrijoje buvo įdarbintas nuo 2024 m. sausio 23 d. iki 2024 m. vasario 5 d., atitinkamai minėtu laikotarpiu Bendrija nustatyto darbo užmokesčio nemokėjo (mokėtas daug mažesnis darbo užmokestis). Bendrija pagal pareiškėjo 2024 m. vasario 5 d. prašymą, darbo sutartį su pareiškėju nutraukė ir informavo Departamentą. Duomenų, apie ginčus dėl (ne)mokėto darbo užmokesčio dydžio ir (ar) darbo sutarties nutraukimo, nepateikta.
16. Teisėjų kolegija kritiškai vertina pareiškėjo skundo argumentus, kad Bendrija netinkamai vykdė įsipareigojimus ir pareiškėjui nežinant nutraukė darbo sutartį. Byloje pateiktas 2024 m. vasario 5 d. pareiškėjo prašymas, patvirtina, jog darbo sutartis nutraukta pareiškėjui prašant. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkte, be kita ko, nurodyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų. Nustatęs bent vieną šių pagrindų, Departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi.
17. Teisėjų kolegija pažymi, kad užsienietis, teikdamas prašymą Departamentui, privalo nurodyti teisingą informaciją ir atitikti kitus keliamus reikalavimus teisėtam gyvenimui Lietuvos Respublikoje tiek prašymo pateikimo metu, tiek visą teisėto pagrindo (leidimo) galiojimo laikotarpį, o pasikeitus leidimo išdavimo metu egzistavusioms aplinkybėms – privalo informuoti migracijos priežiūrą vykdančią instituciją. Bendrijai, pareiškėjo prašymu, nutraukus darbo sutarti, ir atitinkamai pareiškėjui negaunant pajamų, Departamentas pagrįstai turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad nutraukus darbo sutartį pareiškėjas neturi pakankamai pajamų pragyventi Lietuvoje ir jo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai).
18. Aprašo 130 punkte nurodyta, kad paaiškėjus bent vienam iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatyme nustatytu pagrindu) arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi.
19. Užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų (Įstatymo 3 straipsnio 3 dalis). Asmeniui (užsieniečiui), kuris Lietuvos Respublikoje gyvena laikino leidimo gyventi pagrindu gali kilti neaiškumų dėl teisinio reguliavimo ir (ar) kalbos nežinojimo, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad bandė kilusius neaiškumus (pvz., dėl darbo sutarties nutraukimo ir (ar) (ne)mokėto darbo užmokesčio) išsiaiškinti, ar kreipėsi į įmonės atstovus ir (ar) kitas institucijas.
20. Apibendrinus, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kuris atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija), todėl Sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Nustačius, kad Sprendimas teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo jo naikinti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).
21. Pareiškėjo skundą atmetus, sprendžiamas trečiojo suinteresuoto asmens – Bendrijos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.
22. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, atstovavimo išlaidų klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
23. Lietuvos administraciniame procese vyrauja principas „pralaimėjęs moka“ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtMjUyLTgyMi8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-252-822/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-252-822/2019">eA-252-822/2019</a>; 2020 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUEtNjM2LTUyMC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eA-636-520/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eA-636-520/2020">eA-636-520/2020</a>; ir kt.). Atitinkamai tuo atveju, kai teisminiame ginče galutinis rezultatas yra palankus trečiajam suinteresuotam asmeniui, kitai („pralaimėjusiai“) proceso šaliai kyla pareiga atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-673-662/2016; 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZUFTLTM2NS01NTYvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'eAS-365-556/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="eAS-365-556/2019">eAS-365-556/2019</a>; 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVMtMzItNjYyLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AS-32-662/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AS-32-662/2020">AS-32-662/2020</a>; ir kt.).
24. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo iš pareiškėjo priteisti 200 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų pagal 2024 m. rugpjūčio 5 d. sąskaitą už teisines paslaugas ir 2024 m. rugpjūčio 7 d. mokėjimo nurodymą 200 Eur sumai.
25. Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004?m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – Rekomendacijos), 2.1–2.10 papunkčiuose nurodyta, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žymių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu: advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.
26. Atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus konstatuotina, kad trečiojo suinteresuoto asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų ribų, todėl trečiojo suinteresuoto asmens naudai priteistinos iš pareiškėjo 200 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 140 straipsnio 4 dalimi
nusprendžia:
Pareiškėjo M. T. skundą atmesti.
Trečiojo suinteresuoto asmens mažosios bendrijos „Mastika“ prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tenkinti. Priteisti mažajai bendrijai „Mastika“ iš pareiškėjo M. T. 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėjos Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė
Agnė Stankevičienė
Fausta Vitkienė
